Civilinė byla Nr. e3K-3-245-378/2018
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02634-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.3.1; 3.3.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovėms Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Sedos jėgainė“, „Tryškių energija“ ir „Saulės vėjo energija“, tretieji asmenys – Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių rašytinių įrodymų išreikalavimą ir proceso dalyvio teisę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, aiškinimo bei taikymo.
Ieškovas prašė teismo panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos leidimus, išduotus atsakovėms UAB „Sedos jėgainė“ ir UAB „Tryškių energija“, bei įpareigoti jas ir UAB „Saulės vėjo energija“ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti joms priklausančius 10 kV elektros kabelius iš ieškovui priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypai); priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškiniu buvo ginčijami Mažeikių rajono savivaldybės administracijos išduoti saulės jėgainių ir gamybos pastatų statybas leidžiantys dokumentai, pagal kuriuos ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose buvo nutiesti požeminiai inžineriniai tinklai (elektros kabeliai), įrodinėjama, kad ieškovas nedavė sutikimo vykdyti statybas, jas leidžiantys dokumentai išduoti suklastojus ieškovo parašus. Atsakovės su reikalavimu nesutiko, teigė, kad elektros kabeliai yra pakloti viešo naudojimo kelio ribose.
Teismui nagrinėjant šią civilinę bylą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) parengė išvadą, kurioje nurodė, kad ginčo žemės sklypų planai turi būti tikslinami. Ši išvada įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi leido atsakovei UAB „Sedos jėgainė“ ieškovo vardu atlikti ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus iki kito teismo posėdžio ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos išvada apie neteisingai parengtą žemės sklypo planą yra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, kuriuo patvirtintas faktas, jog ginčo žemės sklypų planų sprendiniai yra klaidingi; ši išvada teisės aktų nustatyta tvarka apskųsta nebuvo, todėl laikytina teisinga ir teisėta. Teismas sprendė, kad, tik patikslinus ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus ir ištaisius galimai padarytą klaidą, bus galima toliau nagrinėti civilinę bylą. Kadangi ieškovas atsisakė tikslinti kadastrinius matavimus, tai teismas leido tą padaryti atsakovei UAB „Sedos jėgainė“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsnio 4 dalis).
Nesutikdamas su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nurodytą nutartį panaikinti; skundą grindė argumentais dėl netinkamo CPK 199 straipsnio nuostatų taikymo, ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37, 4.93, 4.98 straipsniai), netinkamo Nacionalinės žemės tarnybos išvados vertinimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties peržiūrėjimo.
Teismas nurodė, kad, nepatikslinus ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų, nebus galima tinkamai išnagrinėti bylos. Ieškovas atsisakė patikslinti kadastrinius matavimus, todėl juos atlikti ir pateikti papildomus rašytinius įrodymus buvo leista atsakovei UAB „Sedos jėgainė“. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis).
Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad papildomų įrodymų pateikimas užkirs kelią jam reikšti pretenzijas ir teikti pastabas dėl kadastrinių matavimų, nes tai bus toliau nagrinėjama šioje byloje.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 199 straipsnį, rašytinių įrodymų išreikalavimo institutas yra bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų rinkimo būdas; jo tvarką reglamentuojančiame CPK 199 straipsnyje neįtvirtinta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus.
Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad, esant netiksliems ginčo žemės sklypo planams ir ieškovui atsisakius tikslinti kadastrinius matavimus, tik patikslinus ieškovo nuosavybės teise valdomų ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus ir ištaisius galimai padarytą klaidą, bus galima toliau nagrinėti civilinę bylą, teismas padarė išvadą, kad skundžiama nutartimi neužkertamas kelias tolesniam procesui. Tokia nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Teismas pažymėjo, kad ieškovas, ginčo šalis, baigus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, pateikdamas apeliacinį skundą dėl galutinio pirmosios instancijos teismo sprendimo, turės procesinę teisę į apeliacinį skundą įtraukti motyvus dėl, jo manymu, teismo galimai netinkamai atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 334 straipsnio 3 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį; perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi išduotas leidimas ginčo žemės sklypuose atlikti kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, garantuojamas Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.37, 4.93 straipsniuose. Ginčijama 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovei UAB „Sedos jėgainė“ buvo leista nustatyti naujas ieškovui priklausančių žemės sklypų ribas ir jas įregistruoti; toks ieškovo žemės nuosavybės atėmimas ar (arba) paėmimas, nesilaikant įstatymų reikalavimų ir procedūrų, negali būti laikomas teisėtu.
Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; remiantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, ginčus dėl žemės sklypų ribų nustatymo sprendžia bendrosios kompetencijos teismai pagal ginčo teisenos taisykles. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ieškinys dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir trukdymų pašalinimo, nebuvo pareikšta reikalavimų dėl ieškovo žemės sklypų ribų koregavimo ar pakeitimo.
Ginčo žemės sklypai suformuoti atlikus tikslius kadastrinius matavimus, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos parengtos išvados pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas įrašas nesuteikia teisinio pagrindo be savininko sutikimo koreguoti ieškovo žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, peržengė savo įgaliojimus – nutartimi dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo išsprendė klausimą dėl žemės ribų nustatymo ir jų pakeitimo įregistravimo, kuris teismo gali būti nagrinėjamas tik šalims pareiškus atskirą ieškinio reikalavimą.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis vertintina kaip užkertanti kelią tolesnei proceso eigai, nes ji ne tik baigia procesą, bet jos priėmimas visiškai užkerta kelią procese dalyvaujančiam asmeniui ginti savo galimai pažeistas subjektines teises, jis negali savo interesų ginti pateikdamas atitinkamą pareiškimą. Ši nutartis priimta nesilaikant CPK 199 straipsnio reikalavimų – ja buvo išduotas leidimas be žemės sklypo savininko sutikimo pakeisti jo valdomo sklypo ribas ir atliktus kadastrinius matavimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o toks „naujo įrodymo“ sukūrimas pažeidžia žemės sklypo savininko teises, jis negali būti atliekamas remiantis CPK 199 straipsniu.
Nepagrįsti teismų teiginiai, kad papildomų įrodymų pateikimas neužkirs kelio ieškovui reikšti pretenzijas ir teikti pastabas dėl kadastrinių matavimų, kad, bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, ieškovas turės teisę pateikti apeliacinį skundą ir jame nurodyti argumentus dėl teismo galimai netinkamai atlikto įrodymų tyrimo. Įvykdžius Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir be teismo sprendimo pakeitus ginčo žemės sklypų ribas bei šiuos pakeitimus įregistravus Nekilnojamojo turto registre, ieškovas nebeteks teisės byloje dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ginti savo subjektinių teisių į nuosavybę (ginčyti nustatytas sklypų ribas). Tokia teismo klaida galės būti ištaisyta tik pateikus atskirą ieškinio reikalavimą CK 4.45 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra skundžiama apeliacine tvarka remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Atsakovės UAB „Sedos jėgainė“, UAB „Tryškių energija“ ir UAB „Saulės vėjo energija“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovo ieškinį pradėjus nagrinėti parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, paaiškėjo, kad kol nėra nustatytos tikslios ginčo žemės sklypų ribos, neįmanoma teisingai išnagrinėti bylos (neaišku, ar kabeliai yra ieškovo žemės sklypuose). Ieškovas administracine tvarka neskundė Nacionalinės žemės tarnybos išvados, kurioje nuspręsta, kad ginčo žemės sklypų planai yra tikslintini, taigi iš jos kilo pareiga žemės sklypo savininkui patikslinti sklypų planus. Ginčijama 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis priimta po to, kai ieškovas, nepaisydamas teismo siūlymo, atsisakė tikslinti žemės sklypų planus, t. y. išnaudojus galimybes įrodymus gauti kitais būdais. Be to, Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. gegužės 8 d. nutarime, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nustatyta, kad, ieškovui atsisakius atlikti ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, jam nepereina nuosavybės teisė į bendro naudojimo kelią.
Atlikus ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus ieškovo nuosavybės teisės turinys ir apimtis nepasikeistų – jis ir toliau valdytų tą patį žemės plotą toje pačioje vietoje, t. y. žemės sklypų išorinės ribos (koordinatės) nepasikeistų. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 22 punktu, bendro naudojimo kelias ieškovo sklypus padalins į dvi dalis (vietoj dviejų sklypų bus suformuoti keturi), tačiau dėl to ieškovo nuosavybės teisių apimtis realiai nepasikeis.
Skundžiamomis teismų nutartimis nebuvo pažeistos ieškovo nuosavybės teisės, taip pat neatimta jo teisė ginti šias teises, jeigu toks pažeidimas būtų padarytas ateityje.
Ieškovo prašymas priteisti kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas, nes šios išlaidos atsirado dėl paties ieškovo kaltės (jam neatlikus kadastrinių matavimų ir nepašalinus kliūčių toliau bylą nagrinėti); teismui nusprendus kitaip, atsakovės nepagrįstai finansiškai nukentėtų.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į kasacinį skundą prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadastrinių matavimų atlikimas neatima nuosavybės teisių iš žemės sklypo savininko. Matininkas, pagal nustatytą tvarką atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, negali keisti vietovėje paženklintų (atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytų) žemės sklypo ribų. Jeigu ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški, atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais).
Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Draudimas piktnaudžiauti savo teise nustatytas ir CK 1.137 straipsnio 3 dalyje. Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, trukdo greitai, racionaliai ir efektyviai išspręsti kilusį ginčą, ignoruoja faktines aplinkybes (nepripažįsta fakto, kad ginčo žemės sklypus kerta bendro naudojimo kelias, kuris į žemės sklypų plotus neįskaičiuotas ir kurio nuosavybės teisių ieškovas neturi).
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į kasacinį skundą prašo dėl kasacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pateikti svarstymai, ar, ieškovui nesuteikiant galimybės skųsti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, neužkertama galimybė jam ginti savo galimai pažeistas teises, nes įvykdžius nurodytą nutartį bus pakeistos ieškovo valdomų sklypų ribos, o tai galbūt prieštarauja CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nustačius, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis priimta pažeidžiant CPK 199 straipsnio reikalavimus, laikytina, kad ji gali būti skundžiama ir panaikinta. Įvertinęs aplinkybę, kad šioje civilinėje byloje ieškovas apeliaciniu skundu galės skųsti tik teismo sprendimą dėl ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų, bet ne dėl atliktų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kadastrinių matavimų, trečiasis asmuo mano, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka.
Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės paduoti atskirąjį skundą (CPK 334 straipsnio 1 dalis)
Byloje dalyvaujančių asmenų teisė paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ni00MjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-76-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-76-421/2016">3K-3-76-421/2016</a> 10 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl galimumo paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri priimta vadovaujantis CPK 199 straipsniu. CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. CPK 198 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-641/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-641/2013">3K-3-641/2013</a>). CPK nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis), tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005).
Kita vertus, prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Toks pripažinimas (dėl įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo) nėra galimas, jeigu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu, kaip ir bet kuriuo kitu procesiniu institutu, yra naudojamasi ne pagal paskirtį, t. y. siekiant kitų procesinių tikslų negu tie, kuriems įgyvendinti yra įtvirtintas šis institutas (pvz., siekiant perkelti kitai bylos šaliai įrodinėjimo naštą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU1LTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-155-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-155-695/2018">e3K-3-155-695/2018</a>, 41 punktas).
Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius (CPK 197 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovėms priklausančių 10 kV elektros kabelių pašalinimo iš ginčo žemės sklypų, kadangi, ieškovo teigimu, šie kabeliai nutiesti be jo sutikimo jam priklausančiuose žemės sklypuose. Atsakovės su ieškovo reikalavimu nesutinka ir teigia, kad elektros kabeliai yra pakloti viešo naudojimo kelio ribose. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, šioje byloje ieškovas turi pareigą įrodyti, kad prašomi pašalinti elektros kabeliai nutiesti jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribose, o su ieškiniu nesutinkančios atsakovės – kad šie kabeliai pakloti viešo naudojimo kelio ribose. Ieškovas savo reikalavimą įrodinėja ginčo sklypų kadastrinių matavimų duomenimis, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismui nagrinėjant šią civilinę bylą, Nacionalinė žemės tarnyba parengė išvadą, kurioje nurodė, kad ginčo žemės sklypų planai turi būti tikslinami. Ši išvada įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi leido atsakovei UAB „Sedos jėgainė“ ieškovo vardu atlikti ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus iki kito teismo posėdžio ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bylos šalys nesutaria dėl ieškovui priklausančių ginčo žemės sklypų ribų, kurias ieškovas įrodinėja žemės sklypų suformavimo dokumentais, įregistruotais teisės aktuose nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo leidimas atsakovei atlikti ieškovui priklausančių ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre reiškia nusprendimą ne dėl procesinių (pateikti dokumentus, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis), bet dėl materialiųjų ieškovo teisių ir pareigų, nes atlikus atsakovės nurodytus veiksmus (kadastrinius matavimus) galimai pakistų ieškovo valdomų sklypų ribos bei jo kaip savininko teisių apimtis. Šios nutarties 20–23 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinant suformuota kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad CPK 199 straipsnio nuostatos nėra skirtos tokioms situacijoms, kai bylos šalys būtų įpareigojamos atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių keistųsi jų materialiosios teisės ir pareigos.
Teisėjų kolegija išaiškina, kad nors CPK 199 straipsnio tvarka priimtos nutartys nėra skundžiamos atskiruoju skundu, tačiau tokiu atveju, kai nutarties turinys faktiškai šios normos nuostatų neatitinka, turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, ir svarstomas klausimas, ar dėl tokios nutarties negali būti duodamas atskirasis skundas.
Nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Sedos jėgainė“ atlikus ginčijama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi leistus veiksmus, galimai būtų nuspręsta dėl ieškovo žemės sklypų ribų pakeitimo nesant byloje tokio reikalavimo, o tai reikštų ginčo dėl teisės išsprendimą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad iš esmės tokia nutartimi užkertama galimybė tolesnei bylos eigai.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškinio civilinio proceso teisės normas, nepagrįstai konstatavo, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria atsakovei UAB „Sedos jėgainė“ leista ieškovo vardu atlikti jam priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys naikintinos. Kadangi nustatyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, tai atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdamas kasacinį skundą ieškovas turėjo 500 Eur atstovavimo išlaidų. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 13,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje proceso stadijoje nepriimamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
