Civilinė byla Nr. e3K-3-249-611/2018
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00177-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Merlionas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Merlionas“ ieškinį atsakovams R. I. ir uždarajai akcinei bendrovei „Jūros konsultacijos“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vadovo pareigas bendrovei, įrodinėjimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 49 343,66 Eur žalos (negautų pajamų) atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo ieškovės vadovas. Ieškovė teikė tarpininkavimo (brokeriavimo) paslaugas, nuomojo laivus ir teikė ekspedijavimo (frachtavimo) paslaugas. 2013 m. lapkritį ieškovės kliente tapo Latvijos įmonė „UPB AS“. Ieškovės pajamos už kiekvieną bendrovės „UPB AS“ užsakymą sudarė nuo 825 Eur iki 7000 Eur.
Ieškovės akcininkas A. S. sužinojo, kad atsakovas įsteigė atsakovę ir jai vadovavo, kad perėmė ieškovės veiklą, klientus. Ieškovė 2015 m. lapkričio 7 d. sudarė su atsakovu Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo užtikrinti ieškovės veiklos vykdymą taip, kad 2015–2016 metais būtų grąžintas akcininko 80 000 Eur įnašas. Bendradarbiavimo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas bus lojalus ieškovei, veiks išimtinai bendrovės, akcininkų ir kreditorių interesais bei naudai, vengs bet kokio pobūdžio (tiek tiesioginio, tiek netiesioginio) konkuravimo su ieškove, o už šių pareigų neįvykdymą nustatyta 100 000 Eur bauda.
Atsakovas kreipėsi į „UPB AS“ dėl frachtavimo sutarties patikslinimo, kad frachtuotoja būtų atsakovė, o apmokėjimas už paslaugas būtų pervedamas ieškovei. Todėl ieškovė 2015 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. sausio 5 d. gavo pajamas tik kaip atsakovės užsakymų vykdytoja, t. y. gavo tik komisinius mokesčius nuo įvykdytų bendrovės „UPB AS“ užsakymų. Atsakovas 2016 m. vasario 19 d. buvo atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų.
Atsakovė nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. įvykdė 11 Latvijos bendrovės „UPB AS“ užsakymų ir gavo 73 536,86 Eur pajamų, o ieškovei pervedė tik 10 291,15 Eur komisinį mokestį ir dar papildomai 5194,35 Eur. Ieškovė būtų gavusi 49 343,66 Eur grynojo pelno, jeigu atsakovai nebūtų atlikę nesąžiningos konkurencijos veiksmų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovės akcininkas nuo 2013 m. liepos 12 d. yra A. S. Atsakovas ieškovei vadovavo nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. 2015 m. gegužės 14 d. atsakovas tapo atsakovės vadovu, šios įmonės akcijos priklauso jo sutuoktinei.
2015 m. spalio 1 d. atsakovas pareiškė, kad atsisako vadovauti ieškovei, ir pateikė pareiškimą nutraukti darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 128 straipsnį. 2015 m. spalio 13 d. atsakovas pateikė akcininkui A. S. pareiškimą apie tai, kad bendrovė negali vykdyti savo mokestinių prievolių ir jis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu akcininkas nesiims neatidėliotinų priemonių apyvartinių lėšų trūkumui pašalinti.
2015 m. lapkričio 6 d. atsakovas grynaisiais gavo 14 500 Eur. 2015 m. lapkričio 7 d. ieškovės akcininkas A. S. su atsakovu sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl bendros veiklos ir bendrų įsipareigojimų, užtikrinančių ieškovės veiklos tęstinumą, ieškovės akcininko A. S. investicijų, įnašų ir kitokio pobūdžio mokėjimų grąžą. Atsakovas įsipareigojo užtikrinti tolesnę įmonės veiklą taip, kad įmonė gautų pajamas, kad per 2015–2016 metus akcininko 2015 metų 80 000 Eur investicijos būtų grąžintos, garantavo visišką lojalumą bendrovei, įsipareigojo veikti išimtinai vien bendrovės interesais ir naudai, vengti bet kokio pobūdžio (tiek tiesioginio, tiek netiesioginio) konkuravimo su bendrove. Šalys susitarė, kad, paaiškėjus bet kokio pobūdžio susitarimų dėl sąžiningos konkurencijos ir sąžiningos bendrovės veiklos pažeidimo, nukentėję bendrovės akcininkai įgyja teisę reikalauti iš kaltos šalies atlyginti bendrovės patirtus nuostolius, taip pat kalta šalis privalo išmokėti nukentėjusiai šaliai 100 000 Eur baudą.
2016 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinti 355 284,10 Eur kreditorių reikalavimai, iš jų 14 113,99 Eur – pirmos eilės kreditoriams, 6009,99 Eur – „Merlionas AS“ ir 96 378 Eur – akcininkui A. S.
Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. – 2016 m. vasario 15 d. atsakovė įvykdė 11 bendrovės „UPB AS“ užsakymų, ieškovė skaičiuoja, kad atsakovė už juos gavo 73 536,86 Eur pajamų, ir teigia, kad visas šias pajamų turėjo gauti ieškovė, tačiau atsakovė pervedė tik 10 291,15 Eur komisinių ir dar 5194,35 Eur. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovų kaltės negavo 49 343,66 Eur grynojo pelno. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 17 d. ieškovė iš klientės „UPB AS“ už paslaugas gavo 214 318,96 Eur, nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11d. – 164 137,36 Eur.
Teismas nustatė, kad bendrovė „UPB AS“ tuo pačiu metu buvo ir UAB „Master frost“, kurios akcininkas ir vadovas nuo 2012 m. gegužės 18 d. yra A. S., klientė. Atsakovai pateikė finansinius dokumentus ir skaičiuoja, kad UAB „Master frost“ iš „UPB AS“ gavo 240 281,96 Eur, ieškovė šių įrodymų nepaneigė. „UPB AS“ tuo pačiu metu buvo Norvegijos bendrovės „Merlionas AS“ klientė. Atsakovas veikė ir kaip „Merlionas AS“ valdybos narys. „Merlionas AS“ akcininkais buvo atsakovas (49 proc.) ir A. S. (51 proc.), šiai įmonei vadovavo S. R., kuris 2015 m. rugpjūčio 14 d. nusipirko iš šių akcininkų 33 proc. akcijų, tačiau, ieškovei ir A. S. nepavykus įgyvendinti planų gauti paskolą laivams pirkti, Norvegijoje verslas žlugo.
2010 m. sausio 12 d. – 2011 m. gegužės 20 d. atsakovas bendradarbiavo su „UPB AS“ kaip brokerio „Liepajas juras birojs LTD“ atstovas. Pateikti atsakovo ir „UPB AS“ elektroninio susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad ši bendrovė bendradarbiavo su atsakovu asmeniškai.
2016 m. spalio 10 d. Jūrų teisės biuras, kuriam buvo pateikti 11 ginčo užsakomųjų reisų dokumentai, pateikė išvadą, kad dokumentai yra sutartys tarp laivų savininkų ir frachtuotojų, visuose reisuose ieškovė buvo brokerė, o atsakovė – frachtuotoja, t. y. užsakinėjo laivus, sudarinėjo sutartis su laivo savininku dėl krovinių ir keleivių vežimo. Laivo frachtuotojai arba veikia patys, arba per brokerius, organizuoja laivų nuomą ar užsakomuosius reisus, kad kroviniai būtų pristatyti laiku ir už tinkamą kainą. Brokeris yra laivo savininko atstovas, atsakingas už laivo verslą, krovinį, keleivius, už leidimų gavimą, draudimo įsigijimą, pakrovimą ir iškrovimą, jis veda derybas ir siekia susitarimo tarp laivo savininko ir frachtuotojo bei už tai gauna komisinius. Pasirinkti ar pakeisti frachtuotoją turi teisę laivų savininkai ar asmenys, veikiantys jų vardu. Frachtuotojo prievolė yra sumokėti laivo savininkui 100 proc. frachto, o brokerio komisinių mokėjimas yra laivo savininko prievolė, jeigu sutartimi nėra nustatyta kitaip. Jūrų teisės biuro specialistas padarė išvadą, kad pagal pateiktus dokumentus ieškovė turi teisę pretenduoti į komisinius, apskaičiuotus kaip frachtas, padaugintas iš nustatyto procento.
Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog anksčiau galiojusios sutartys su kliente bendrove „UPB AS“ skyrėsi nuo 11 ginčo užsakymų. Ieškovė teigia, kad vidutiniškai gaudavo už kiekvieną atliktą bendrovės „UPB AS“ užsakymo įvykdymą nuo 825 Eur iki 7000 Eur dydžio atlyginimą, apskaičiuotą kaip užsakymo vertės ir užmokesčio faktiniam vežėjui skirtumą, ir komisinį mokestį ekspeditoriui (tarpininkui), tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė sudarytų sutarčių. Įvykdžius ginčo sandorius ieškovė gavo 15 485 Eur pajamų, t. y. vidutiniškai po 1407,73 Eur nuo užsakymo. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sutartis su bendrove „UPB AS“, sudarytas iki atsakovės įsteigimo, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovei (jos akcininkui) nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovė gauna pajamas kaip brokerė.
Atsakovo raštas klientei bendrovei „UPB AS“ su prašymu peržiūrėti pagrindinės frachtavimo sutarties sąlygas, vykdant gabenimą iš Liepojos į Sioderteljės ar Malmės uostus, kad laivas būtų skiriamas kiekvienam vežimui atskirai, abipusiu sutarimu tarp frachtuotojos (atsakovės), krovinio savininkės bendrovės „UPB AS“ ir tarpininko „Merlionas AS“, teismo vertinimu, nesusijęs su bylos dalyku, nes įmonė „Merlionas AS“ yra kitas juridinis asmuo, registruotas Norvegijoje. Byloje neįrodyta, kad frachto mokesčiai ir sąlyga juos sumokėti per vieną banko dieną po jūrinio konosamento pasirašymo ir išleidimo, tačiau prieš pradedant iškrovimą, į ieškovės sąskaitą buvo pakeisti po atsakovės įsteigimo ar kad šios sąlygos kokiu nors būdu neteisėtai apribojo ieškovės teises ar jas pažeidė.
Teismas pažymėjo, kad byloje įrodyta, jog ne ieškovė, o būtent atsakovas turėjo kvalifikaciją, žinias, asmeninius ryšius ir informaciją jūrinių vežimų srityje, jo žinias buvo planuojama panaudoti kitai ieškovės veiklai, susijusiai su laivų įsigijimu ir eksploatavimu. Vis atidedant paskolos gavimą atsakovas dėjo pastangas išsaugoti įmonės veiklą, užsiėmė laivų frachtavimu, pasinaudodamas savo asmeniniais ryšiais, sudarė su Latvijos bendrove „UPB AS“ krovinių gabenimo sutartis.
Teismas nurodė, kad atsakovo žiniomis ir patirtimi, ieškovės sudarytais sandoriais tuo pačiu metu naudojosi ir gavo pelną kitos susijusios įmonės – UAB „Master frost“, UAB „Mabraconas“, „Merlionas AS“. Kaip gautas pelnas buvo skirstomas kitoms įmonėms, kurių akcininkas buvo ieškovės akcininkas A. S., nėra šios bylos dalykas, tačiau byloje įrodyta, kad ieškovė ir jos akcininkas žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad ir atsakovas turėjo savo įmonę.
Be to, byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad šalys turėjo daugiau teismui neatskleistų susitarimų: atsakovui tam tikros sumos buvo mokamos tiesiogiai kaip skolų grąžinimas, ieškovei buvo mokamos lėšos per kitas įmones ir kt. Aplinkybę, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovo įmonę ir jos veiklą, patvirtina faktas, kad 2015 m. lapkričio 7 d. ieškovės akcininkas A. S. su atsakovu sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl bendros veiklos ir bendrų įsipareigojimų, užtikrinančių ieškovės veiklos tęstinumą, bendrovės akcininko A. S. investicijų, įnašų ir kitokio pobūdžio mokėjimų grąžą. Šį susitarimą teismas vertino kaip ieškovės ir jos akcininko siekį išlaikyti atsakovą savo įmonėje ir atsakovo siekį gauti atlyginimą pagal sandorius, duomenys apie kuriuos į bylą nepateikti.
Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės turėjo kitų klientų, kurie perėjo pas atsakovę, taigi byloje nėra įrodymų, kad atsakovai pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi. Teismo vertinimu, ieškovės skaičiuojami nuostoliai nesusiję su atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Atlyginimą, kuris priklausė ieškovei už 11 sandorių su kliente bendrove „UPB AS“, ieškovė gavo ir šios pajamos atitinka pačios ieškovės skaičiuojamą vidurkį nuo kiekvieno užsakymo.
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas būtų pažeidęs juridinio asmens valdymo organo nario pareigą būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, taip pat draudimą painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo arba būtų pažeidęs bendrovės vadovo pareigą saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad įmonėje būtų egzistavęs tam tikras komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašas ar kad įmonės klientų bei su jais susijusių duomenų sąrašas būtų papildomai apsaugotas nuo kitų įmonės darbuotojų. Ieškovė nagrinėjamoje byloje apsiribojo abstrakčiu informacijos, kurią ji laiko komercine paslaptimi, nurodymu, tačiau neįrodė šios informacijos komercinės vertės, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nebuvo komercinės paslapties saugotoja.
Kolegija nustatė, kad atsakovas, dar iki tapdamas ieškovės vadovu, bendradarbiavo su Latvijos įmone „UPB AS“ ir asmeniškai, ir dirbdamas kitose įmonėse: „Liepajas juras birojs LTD“, UAB „Macrobona“. Todėl aplinkybės, jog, atsakovui įsteigus atsakovę ir pradėjus jai vadovauti, šios įmonės kliente tapo ir „UPB AS“, negalima vertinti kaip pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi ar konfidencialios informacijos atskleidimo, nes duomenys apie bendrovę „UPB AS“, jos teikiamų paslaugų bei sudaromų sutarčių turinys atsakovui buvo žinomas, nepriklausomai nuo jo vadovavimo ieškovei.
Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovės bankroto administratoriaus prašymą išduoti teismo liudijimą ir išreikalauti įrodymus, kurie pagrįstų arba paneigtų aplinkybes, ar kiti ieškovės klientai atsakovo iniciatyva nebuvo perkelti atsakovei.
Kolegija nustatė, kad pradinį ieškinį byloje teismui pateikė tuometinis ieškovės vadovas ir akcininkas A. S., proceso šalys teikė dubliką bei tripliką. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, paskyrė bankroto administratorių. Bankroto administratorius prašė teismo 2016 m. liepos 19 d. teismo posėdį atidėti. Teismas šį prašymą tenkino ir atidėjo teismo posėdį iki 2016 m. rugsėjo 27 d. Šio posėdžio metu teismas vėl atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2016 m. spalio 25 d., o bankroto administratorių įpareigojo iki 2016 m. spalio 7 d. pateikti patikslintą ieškinį.
Patikslintu ieškiniu ieškovės bankroto administratorius reiškė tuos pačius reikalavimus pagal tas pačias faktines aplinkybes. Tačiau 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui prašymą išduoti liudijimą, suteikiantį ieškovei teisę iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti informaciją apie atsakovės nuo 2015 m. balandžio 13 d. teiktas PVM deklaracijas, kuriose nurodomi atsakovės kontrahentai. Taip pat prašė išreikalauti iš atsakovės dokumentus, įrodančius pajamas, kurias bendrovė gavo iš šio prašymo priede nurodytų asmenų. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. posėdžio metu netenkino šio prašymo, nes prašymas dėl papildomų įrodymų galėjo būti pateiktas anksčiau, jis nesusijęs su ieškinio pagrindu ir dalyku, užvilkins bylos nagrinėjimą, pažeis ieškovės, jos kreditorių teises ir teisėtus interesus bei didins bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 227 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti šalių dublike ar triplike, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. CPK 245 straipsnio 2 dalis taip pat suteikia teismui teisę atmesti teismo posėdyje pareikštus šalių prašymus, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą.
Nagrinėjamoje byloje pradinis ieškovės atstovas, buvęs akcininkas ir vadovas, kuriam geriausiai buvo žinoma įmonės veikla, jos klientai, faktas, jog buvo įsteigta atsakovė, nenurodė jokio kito ieškovės kliento, kuris būtų perėjęs pas atsakovę. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, tarp jų ir kreditorių UAB Ilgalaikių investicijų kompanijos, „SIA Marine Insurance service“, „LDA Trana Agentes Navegacao“, kurios yra nurodytos bankroto administratoriaus pateiktame ieškovės kontrahentų sąraše. Taigi bankroto administratorius jau rugsėjo mėnesį turėjo duomenis apie ieškovės buvusius klientus bei kreditorius, todėl galėjo prašyti teismo išreikalauti duomenis apie atsakovės klientus dar 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu, tačiau tokį prašymą pateikė tik 2016 m. lapkričio 22 d.
Ieškovės atstovas savo prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo ir įrodymų išreikalavimo grindė aplinkybe, jog pagal 2015 m. klientų suvestinę dauguma ieškovės vykdomos su klientais veiklos vyko tik iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio, kai ieškovės veikla buvo perkelta į atsakovę, todėl tai sudaro pagrindą teigti, kad ir kiti ieškovės klientai, ne tik bendrovės „UPB AS“, buvo perkelti atsakovei. Kolegija pažymėjo, kad pagal nurodytą klientų suvestinę su ieškove ir po rugpjūčio mėnesio iki spalio ar gruodžio mėnesio prekių gabenimo srityje bendradarbiavo įmonės: „Bergen Shiping AS“, UAB Ilgalaikių investicijų kompanija, „Merlionas AS“, „MR-Weld OY“, UAB „Sepo Novus“, „Trana Agentes Navegacao LDA“, nuo lapkričio mėnesio ieškovės kliente tapo pati atsakovė.
Be to, reikšminga byloje yra ir ta aplinkybė, kad atsakovas 2015 m. spalio 13 d. ieškovės akcininką informavo apie tai, jog ieškovė atitinka visus nemokios įmonės požymius, todėl jei akcininkas nesiims priemonių apyvartinių lėšų trūkumui pašalinti, atsakovas kaip generalinis direktorius bus priverstas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Kolegija labiau tikėtina dalies klientų pasitraukimo iš ieškovės priežastimi pripažino sunkią ieškovės finansinę padėtį.
Ieškovė aplinkybę, kad sutarčių su „UPB AS“ sąlygų pakeitimas buvo nenaudingas ieškovei, grindė dviem atsakovo elektroniniais laiškais, kurių viename 2015 m. gegužės 29 d. prašoma peržiūrėti pagrindines frachtavimo sutarties sąlygas iš Liepojos uosto į Sioderteljės ar Malmės uostą: motorinis laivas turi būti skiriamas kiekvienam vežimui atskirai, abipusiu susitarimu tarp „UPB AS“ ir ieškovės, nurodyta, jog frachtuotoja yra bendrovė „UPB AS“. Kitame laiške prašoma taip pat peržiūrėti pagrindines frachtavimo sutarties sąlygas iš Liepojos uosto į Sioderteljės ar Malmės uostą: motorinis laivas turi būti skiriamas kiekvienam vežimui atskirai, abipusiu susitarimu tarp atsakovės (frachtuotoja), bendrovių „UPB AS“ (krovinio savininkė) ir „Merlionas AS“ (tarpininkė). Tačiau nei ankstesnių sutarčių, sudaromų su „UPB AS“, nei vėlesnių ieškovė teismui nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į vieną iš šių raštų, nes jame nurodyta tarpininkė yra „Merlionas AS“, tai yra ne pati ieškovė, o tik susijusi su ja įmonė. Be to, 2015 m. gegužės 29 d. atsakovo rašte yra nurodyta, jog frachtuotoja yra bendrovė „UPB AS“. Jūrų teisės biuro 2016 m. spalio 10 d. pateiktoje išvadoje nurodyta, kad pagal 11 nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. vasario 14 d. sudarytų sutarčių atsakovė buvo frachtuotoja, o ieškovė – brokerė. Taigi abiem atvejais ieškovė sutartiniuose santykiuose nebuvo frachtuotoja.
Nei teismas, nei Jūrų teisės biuras aptartoje 2016 m. spalio 10 d. išvadoje negalėjo įvertinti, kaip pasikeitė ieškovės gaunamų pajamų dydis, atsižvelgiant į ankstesnius ieškovės ir bendrovės „UPB AS“ santykius, nes ieškovė nepateikė teismui šių sutarčių ar duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti anksčiau galiojusias sutarčių sąlygas.
Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors atsakovo vadovaujama atsakovė pradėjo bendradarbiauti su ieškovės kliente bendrove „UPB AS“, tačiau pati atsakovė tapo ieškovės kliente, ir ieškovė toliau gaudavo pajamas iš frachtavimo sutarčių kaip brokerė. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog būtent dėl atsakovo veiksmų, įkuriant atsakovę ir bendradarbiaujant kartu su ieškove bei įmone „UPB AS“, ieškovė patyrė nuostolių ar, kad šiuos veiksmus būtų galima vertinti kaip bendradarbiavimo sutartyje nurodyto įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai nevertino, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, su ieškove konkuravo ne kaip eilinis darbuotojas, o kaip jos vadovas, įsteigęs tokia pat veikla užsiimantį juridinį asmenį ir jam perduodamas ieškovės veiklą ir pajamas. Atsakovui, kaip ieškovės vadovui, yra nustatyta pareiga sudaryti bei tvirtinti komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą, nustatyti tokios informacijos apsaugos priemones. Atsakovui dėl einamų pareigų buvo prieinama visa su ieškovės veikla susijusi informacija. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės informaciją apie klientus (bendrovę „UPB AS“) neteisėtai naudojo ieškovės vadovas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir lojalumo vadovaujamai bendrovei reikalavimai, reiškiantys draudimą atsakovui tuo laiku, kai jis buvo ieškovės vadovu, užsiimti bet kokia veikla, mažinančia ieškovės pajamas ir keliančią grėsmę ieškovės galimybėms vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Juridinį asmenį ir jo vadovą sieja pasitikėjimo santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nepriklausomai nuo to, kokios konkrečios funkcijos yra priskirtos, tiek vienasmenis, tiek kolegialus valdymo organai visą veiklos laikotarpį privalo atlikti fiduciarines pareigas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2013">3K-3-234/2013</a>). Vadovas per visą savo buvimo vadovu laikotarpį turi fiduciarinių pareigų įmonei, tarp jų lojalumo, sąžiningumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzEtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-331-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-331-695/2015">3K-3-331-695/2015</a>). Atsižvelgiant į nurodytas atsakovo pareigas ieškovei, bet kokios ieškovės informacijos ar turto panaudojimas asmeninei ar atsakovo vadovaujamos atsakovės naudai gauti sudaro pagrindą konstatuoti nesąžiningų ir neteisėtų atsakovų veiksmų, taip pat kitų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 227 straipsnio 2 dalį, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės bankroto administratoriaus 2016 m. lapkričio 22 d. prašymą dėl išreikalavimo įrodymų, pagrindžiančių apie atsakovės pardavimus, tarp kurių, tikėtina, yra duomenų apie pardavimus buvusiems ieškovės klientams, kaip pateiktą pavėluotai. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 22 d. ieškovės bankroto administratoriaus pateikto prašymo nėra pagrindo vertinti kaip pateikto pavėluotai dėl gana trumpo laiko nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2016 m. liepos 3 d.), nuo ieškovės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui (2016 m. liepos 31 d.) iki prašymo pateikimo, atsižvelgiant į reikiamas laiko sąnaudas susipažinti su pakankamai sudėtingu pagrindu iškeltos civilinės bylos medžiaga. Teismai neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. lapkričio 22 d. prašymas dėl įrodymų buvo teikiamas pakartotinai. Pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl tokių pačių byloje pateiktų ieškovės prašymų 2016 m. gegužės 2 d. dublike ir 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje, nurodęs, kad prašymas bus sprendžiamas vėlesniame bylos etape. CPK 227 straipsnio 2 dalis nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikoma, nes ieškovės prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovė pati negali gauti, buvo suformuluoti būtent dublike, pakartoti teismo posėdyje ir tik teismui jų neišsprendus, dar kartą buvo pareikšti 2016 m. lapkričio 22 d. Toks teismo delsimo spręsti pareikštą prašymą neigiamų pasekmių perkėlimas ieškovei, konstatuojant esminę reikšmę turinčių aplinkybių neįrodymą, vertintinas (jei ne kaip teismo sąmoningas šališkumas) kaip esminis įrodinėjimo pareigos paskirstymo (CPK 178 straipsnis) pažeidimas ir teismo vaidmens byloje su viešojo intereso elementu ignoravimas (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Be to, taip buvo neatskleistos esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės, susijusios su ieškovės pažeistų teisių apimtimi ir reikalavimo dydžio nustatymu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir remdamiesi įrodymų visuma sprendė, kad ieškinys atmestinas. Atsakovas su Latvijos bendrove „UPB AS“ jau daug metų dirba kartu ir ši bendrovė yra sena asmeninė klientė. Atsakovas ir bendrovės „UPB AS“ direktorius yra iš to paties Liepojos miesto, kur kartu užaugo, mokėsi, studijavo. Būtent sena pažintis ir lėmė darbą kartu. Atsakovas Latvijos bendrovei „UPB AS“ užsirekomendavo kaip geras, patikimas specialistas, todėl dėl krovinių gabenimo laivais ši bendrovė visą laiką kreipėsi tik į jį asmeniškai. Be to, norint dirbti šį darbą, reikia ne tik pažinoti klientą, bet ir turėti atitinkamą išsilavinimą, žinias. Nė vienas ieškovės darbuotojas šio darbo dirbti nemokėjo. Siekdamas, kad įmonė ne bankrutuotų, o galėtų veikti toliau, atsakovas sudarė su sena kliente Latvijos bendrove „UPB AS“ krovinių gabenimo sutartis. Būtent dėl atsakovo pažinčių su Latvijos bendrove „UPB AS“ ieškovė gavo pajamų, kai atsakovas dirbo ieškovės vadovu. Atsakovas anksčiau dirbo kitoje įmonėje („Liepajas juras birojs LTD“), kur su šia Latvijos bendrove sudarydavo sutartis dėl krovinių pristatymo laivais. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą, kad jis neva persiviliojo jos klientę Latvijos bendrovę „UPB AS“ į kitą konkuruojančią įmonę (atsakovę). Latvijos bendrovė „UPB AS“ pati renkasi su kuo jai sudaryti sutartis bei bendradarbiauti. Latvijos bendrovė „UPB AS“ pasirinko būtent atsakovę bendradarbiauti. Latvijos bendrovė „UPB AS“ jau daugiau kaip 10 metų dirba su atsakovu, pažįstą jį kaip gerą specialistą, turintį didžiulę praktiką jūrų teisės srityje, todėl, kad ir kokioje įmonėje jis dirbtų, ši įmonė ir toliau su juo bendradarbiautų, sudarytų užsakymus. Atsakovas atleistas iš darbo neatskleidė ieškovės komercinių paslapčių, nes anksčiau dirbo su Latvijos bendrove „UPB AS“, dar prieš įsidarbindamas pas ieškovę. Be to, ieškovė neturėjo surašyto ir patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>).
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir ieškinyje nurodė visas jai žinomas svarbias aplinkybes. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, teismo posėdyje ieškovė nenurodė daugiau jokių klientų, išskyrus bendrovę „UPB AS“. Niekas netrukdė ieškovei pateikti papildomų įrodymų, tačiau ji to nedarė, nes nebuvo jokių kitų klientų, išskyrus vienintelę bendrovę „UPB AS“.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo
Nagrinėjamoje byloje ieškovės kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų turinio aiškinimu ir jo nesąžiningo konkuravimo su vadovaujama bendrove. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, teismų nustatytas faktines aplinkybes, šalių byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad byloje keliamas esminis klausimas dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų tinkamo ar netinkamo vykdymo, jam dirbant su tuo pačiu klientu tiek vadovaujamos bendrovės, tiek kitos bendrovės vardu. Nagrinėjamoje byloje nesąžiningos konkurencijos klausimas yra išvestinis iš bendrovės fiduciarinių pareigų pažeidimo, grindžiamas būtent bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimu. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų, t. y. dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrovės vadovo fiduciarines pareigas reglamentuojančias teisės normas (CK 2.87 straipsnis) dėl bendrovės vadovo lojalumo pareigų turinio. Ji mano, kad bendrovės vadovo fiduciarinės pareigos reiškia, jog vadovas turi veikti išimtinai bendrovės interesais, būtent jis atsakingas už komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašo sudarymą ir tokios informacijos apsaugos priemonių nustatymą.
Teisėjų kolegija pripažįsta šį kasacinio skundo argumentą iš dalies pagrįstu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas turi pozityvią pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams ir susilaikyti nuo savo interesų tenkinimo bendrovės sąskaita. Tai vienas esminių lojalumo pareigos, apibrėžtos CK 2.87 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje, elementų. Lojalumo pareiga veikti išimtinai bendrovės naudai, įtvirtinta CK 2.87 straipsnio 2 dalyje, saisto ne tik bendrovės vadovą, bet ir kolegialių valdymo organų narius. Valdymo organų narių lojalumo pareigą konkretina atskiros pareigos, įtvirtintos CK ir ABĮ: pareiga laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), pranešti apie interesų konfliktą (CK 2.87 straipsnio 5 dalis; ABĮ 19 straipsnio 9 dalis), pareiga nepainioti turto, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) bei pareiga informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2018, 25 punktas).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64-248/2016">3K-3-64-248/2016</a>, 20–23 punktai).
Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą ex officio (savo iniciatyva) veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010), tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams.
Taigi, teisinis reguliavimas įtvirtina taisyklę, kad bendrovės vadovas, savo ar susijusių asmenų vardu sudaręs sandorius, kurie yra jo vadovaujamos bendrovės verslo sferoje, laikytinas pažeidusiu lojalumo pareigą, nes pasinaudojo bendrovės galimybėmis, jei nėra jo elgesio neteisėtumą paneigiančių aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2018 29 punktą).
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad verslo klientę Latvijos bendrovę „UPB AS“ atsakovas pažinojo dar iki darbo pradžios pas ieškovę, su ja tęsė bendradarbiavimą ieškovės vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, kokiomis aplinkybėmis buvo surasta klientė, t. y. ar bendrovės vadovas ją surado darbo bendrovėje metu ar atvedė į bendrovę, neturi teisinės reikšmės ginčui dėl šios nutarties 48–49 punktuose nurodytų motyvų, kadangi darbo bendrovėje metu bendrovės vadovas turi veikti išimtinai savo vadovaujamos bendrovės vardu ir interesais. Todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovas su kliente bendrove „UPB AS“ bendradarbiavo iki darbo pas ieškovę pradžios ir šią klientę atvedė pas ieškovę, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės interesų pažeidimo, atsakovui perkėlus šią klientę į kitą bendrovę, tokiu būdu pašalindami atsakovo pareigą veikti išimtinai ieškovės interesais.
CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vadovas turi pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes dėl interesų konflikto ir nurodyti jų pobūdį, ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. Taip pat bendrovės vadovas, sudarydamas sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, apie tokį sandorį privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos (CK 2.87 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kolegialių bendrovės organų, konkrečiai valdybos, kaip aukštesnę kompetenciją turinčio organo, pritarimas vadovo sudaromam sandoriui, jei vadovas sąžiningai ir kvalifikuotai pateikė informaciją, atleidžia jį nuo atsakomybės bendrovei ir jos akcininkams su sąlyga, kad ir vykdydamas sandorį vadovas nepažeis savo fiduciarinių pareigų. Jei sutartis buvo sudaryta atskleidžiant interesų konfliktą, vadovo atsakomybės negalima kildinti iš sutarties sudarymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2014">3K-3-508/2014</a>). Ši kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai bendrovėje nėra sudarytas kolegialus valdymo organas, o bendrovės vadovas apie pirmiau nurodytas aplinkybes turėtų informuoti bendrovės akcininkus.
Jei įrodomos aplinkybės, kad vadovas naudojosi bendrovės turtu asmeninei naudai gauti arba pasinaudojo bendrovės galimybėmis (sudarė savo ar su juo susijusių įmonių vardu sandorius, kurie yra jo vadovaujamos bendrovės verslo srityje, pasinaudojo įmonės turtu ar darbuotojų veikla savo asmeninei naudai gauti), vadovui (valdybos nariui) pereina pareiga įrodyti, kad jo veiksmai buvo teisėti. Vadovas gali išvengti atsakomybės tik įrodydamas, kad bendrovė buvo davusi sutikimą su tokiais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2014">3K-3-508/2014</a>). Pagal kasacinio teismo praktiką vadovo atsakomybę dėl lojalumo pareigos pažeidimo šalina akcininkų pritarimas veiksmams, kurie yra interesų konflikto sferoje, taip pat faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290/2013">3K-3-290/2013</a>; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64-248/2016">3K-3-64-248/2016</a> 24 punktą).
Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad šios nutarties 52 punkte nurodytiems bendrovės vadovo veiksmams akcininkų pritarimas gali būti išreiškiamas ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64-248/2016">3K-3-64-248/2016</a> 29 punktą). Tai reiškia, kad toks sutikimas gali duodamas ne tik rašytine forma, bet tokio sutikimo buvimą turi įrodyti šią aplinkybę teigianti šalis, t. y. bendrovės vadovas.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiems argumentams, kad atsakovas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos vadovo lojalumo pareigos nepažeidė, nes Latvijos bendrovė „UPB AS“ tuo pačiu metu buvo tiek atsakovės, tiek ir Norvegijos bendrovės „Merlionas AS“, UAB „Master frost“, kurios akcininkas ir vadovas yra A. S., klientė. Atsakovas veikė ir kaip „Merlionas AS“ valdybos narys. Ieškovei ir jos akcininkui A. S. buvo žinoma, kad ieškovė gauna pajamas iš bendrovės „UPB AS“ kaip brokerė. Ieškovei ir jos akcininkui buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie tai, kad atsakovas turėjo savo įmonę. Pirmosios instancijos teismas, be to, konstatavo, kad šalys turėjo daugiau teismui neatskleistų susitarimų ir sutarčių. Tokios teismų nustatytos aplinkybės leido teismams spręsti, kad ieškovė (jos akcininkas A. S.) konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiai atsakovo veiklai. Atitinkamai teismų išvada, kad atsakovas nepažeidė fiduciarinių pareigų ieškovei, nors ir nevisiškai tinkamai motyvuota, tačiau yra pagrįsta ir teisinga.
Kasacinis teismas faktų nenustato, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kasaciniame skunde šių teismų nustatytų faktų (nutarties 55 punktas) neginčija, nepateikė teisinių argumentų dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, teismams darant tokias išvadas. Todėl tokios teismų nustatytos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės yra privalomos kasaciniam teismui.
Nenustačiusi atsakovo, kaip bendrovės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimo, o atsakovų nesąžininga konkurencija buvo įrodinėjama per atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl nesąžiningos konkurencijos nagrinėjamoje byloje.
Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 227 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs ieškovės dublike pateikto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, nepagrįstai bankroto administratoriaus pakartotinai pateiktą tokį prašymą 20016 m. lapkričio 22 d. vertino kaip pateiktą pavėluotai, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tokius pirmosios instancijos teismo veiksmus laiko teisėtais.
CPK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką, o atsakovas – tripliką. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti šioje dalyje nurodytuose procesiniuose dokumentuose, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.
Minėtos CPK 227 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina byloje teiktinų šalių procesinių dokumentų skaičių ir įpareigoja šalis visus turimus įrodymus ir motyvus į bylą pateikti parengiamojoje proceso stadijoje kartu su jų teikiamais procesiniais dokumentais. Atitinkamai teismas, nustatęs, kad šalis dėl savo kaltės nepateikė įrodymų ar motyvų laiku, turi teisę juos nepriimti į bylą, jeigu mano, kad toks pavėluotai pateiktų įrodymų priėmimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą. Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas vertinti įrodymus ir (ar) motyvus kaip pateiktus pavėluotai, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių šalis to neatliko nustatytu terminu ir ar toks vėlesnis jų priėmimas neužvilks sprendimo priėmimo.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi teismų procesinius sprendimus dėl šios dalies teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti CPK 227 straipsnio 2 dalies pažeidimo, o šios nutarties 58 punkte aptarti ieškovės kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmą kartą ieškovės dublike pateiktą prašymą dėl apskaitos duomenų apie pardavimus ir pajamas išreikalavimo iš atsakovės pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei nurodo ieškovė, išsprendė 2016 m. liepos 7 d. nutartimi, jo netenkindamas. Ieškovė nenurodė jokių teisinių argumentų dėl tokios teismo nutarties neteisėtumo, todėl teisėjų kolegija dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės bankroto administratoriaus 2016 m. lapkričio 22 d. pateiktas pakartotinis prašymas pripažintas pateiktu pavėluotai ir netenkintas, nėra teisinio pagrindo vertinti kaip priimtą pažeidžiant CPK 227 straipsnio 2 dalies normą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus kasacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlygintinos.
Kasaciniame teisme patirta 3,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimo lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2013">3K-3-381/2013</a>).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Merlionas“ (j. a. k. 302590887) 3,85 Eur (tris Eur 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Merlionas“ (j. a. k. 302590887) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė
