H. S. pagal BK 259 str., 260 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-637/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20626-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Arūno Budrio, spręsdama nuteistojo H. S. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį, H. S. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę sankcijos ribose.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus. Teismų išvados nepagrįstos išsamia ir visapusiška byloje surinktų duomenų analize, jos grindžiamos ne visais byloje surinktais įrodymais, o tik jų dalimi. Teismo išvados neatitinka byloje surinktų duomenų visumos, byloje nebuvo išsamiai ir nuosekliai ištirtos visos bylos aplinkybės, nebuvo pašalintos abejonės, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, išanalizuoti ir atskleisti inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, akivaizdžiai nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose. Teismų išvados grindžiamos hipotetiškai iškeltomis prielaidomis, o tai rodo ne tik baudžiamojo proceso taisyklių nepaisymą, bet ir sudaro pagrindą abejoti tiek teismų objektyvumu, tiek nešališkumu. Byloje surinkti įrodymai nerodo, kad kasatorius turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas. Teismai nesivadovavo in dubio pro reo principu, nepašalino visų abejonių dėl H. S. kaltės. H. S. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE0LTMwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-214-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-214-303/2019">2K-214-303/2019</a>, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad H. S. nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl jo nusikalstamos veikos ir prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei veikos faktinių aplinkybių nustatymo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos, bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-139/2015">2K-281-139/2015</a> ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016 ir kt.).???

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo H. S. apeliacinio skundo argumentus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-226-1073/2019 ir kt.).???

Kasacinio skundo teiginiai dėl in dubio pro reo principo pažeidimo yra nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu bei apsiribojant kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos citavimu, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų.

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, tačiau teisinių argumentų nenurodyta.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo H. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Arūnas Budrys