Kasacinio skundo Nr. DOK-531/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51336-2018-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas M. Dūda prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir A. Š. nutraukti bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. Š. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatų pažeidimus, kurie nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 182 straipsnio 3 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų neištaisė, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, be to, netinkamai pritaikė BK 223 straipsnio 1 dalį.
Kasacinio skundo Nr. DOK-531/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51336-2018-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas M. Dūda prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir A. Š. nutraukti bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. Š. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatų pažeidimus, kurie nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 182 straipsnio 3 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų neištaisė, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, be to, netinkamai pritaikė BK 223 straipsnio 1 dalį.
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidomis ir spėjimais, o ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu grįstą išvadą, kad A. Š. žinojo ir suprato, jog 2013 m. gegužės 8 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis yra netikras ir jo veiksmus vertino kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Nėra įrodyta, kad A. Š. buvo žinomas paprastojo neprotestuotino vekselio netikrumo faktas, o tai reiškia, kad jo veiksmuose nėra tyčios. Nepagrįstai liudytojų R. M., J. R. (J. R.) ir A. L. parodymų prieštaringumas vertintas A. Š. nenaudai. A. Š. nebuvo UAB „Posterus“, administravusios UAB „Timber Pack“ bankrotą, darbuotojas ir jokios informacijos apie UAB „Timber Pack“ apskaitoje (ne)registruotus vertybinius popierius neturėjo. Be to, paskyrus A. Š. UAB „Leonpolis“ direktoriumi, jam šios bendrovės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. nebuvo susijęs su UAB „Leonpolis“ akcijų pardavimo sandoriais. Jis nedalyvavo nei UAB „Posterus“, kaip BUAB „Timber Pack“ atstovui, parduodant UAB „Leonpolis“ akcijas R. M., nei vėliau, kai R. M. šias akcijas pardavė trečiajam asmeniui. A. Š. apie akcininko pasikeitimą, R. M. pardavus UAB „Leonpolis“ akcijas, buvo informuotas tik šiam sandoriui įvykus, ir atitinkamai, kaip bendrovės vadovas, bendravo su jam nurodytu naujuoju akcininku. Prielaidomis, o ne bylos duomenimis grįstos ir apeliacinės instancijos teismo išvados dėl A. Š. galėjimo panaudoti UAB „Timber pack“ antspaudą bei sužinoti reikalingą informaciją apie UAB „Timber Pack“.
Kasatorius nesutinka su A. Š. nuteisimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Darant išvadas dėl jo kaltumo, remtasi tik specialisto išvadoje pateiktu formaliu buhalteriniu vertinimu, išsamiai neišanalizavus pačios specialisto išvados ir byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių. Nebuvo įvertintos A. Š., liudytojų A. L., J. R., R. M. parodymais ir kitais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad, iškėlus bankroto bylą UAB „Timber Pack“, šios atstovai administratoriui UAB „Leonpolis“ turto neperdavė, atitinkamai jokios materialios ar nematerialios vertybės nebuvo perduotos ir šios bendrovės direktoriumi paskirtam A. Š. A. Š. vadovaujant UAB „Leonpolis“, materialių ar nematerialių vertybių nebuvo įgyta, veikla buvo vykdoma minimaliai, o visos ūkinės operacijos buvo vykdomos išimtinai per banką. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad tyrimą atlikusi specialistė padarinius siejo tik su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, reikalaujančių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti apskaitos registruose, pažeidimu. Iš specialisto išvadoje aptartų duomenų matyti, kad vien tik UAB „Leonpolis“ banko sąskaitų išrašų analizė, neatliekant jokių priešpriešinių patikrinimų ar pan., leidžia tiksliai nustatyti ne tik išgrynintų piniginių lėšų sumą, bet ir visus aktualiu laikotarpiu bendrovės vykdytus mokėjimus ir gautas pajamas bei jų bendrą vertę. O tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius nustatė nepagrįstai.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai, grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Kasaciniame skunde kasatorius, nesutikdamas su savo ginamojo A. Š. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, pateikia savą įrodymų ir nustatytinų aplinkybių vertinimą, kuris patvirtina A. Š. nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismas gynybos versijas dėl kaltinimo sukčiavus motyvuotai paneigė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paliko galioti, nenustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir pateikdamas teisinį jų vertinimą, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Kartu apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą vertinant A. Š. veiksmus kaip apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir, nustatęs, kad finansinę apskaitą nuteistasis tvarkė aplaidžiai ir dėl tokių jo veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB „Leonpolis“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2015–2018 metų laikotarpiu, jo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo į 223 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo A. Š. gynėjo kasaciniame skunde pateikti argumentai yra dėl kitokio įrodymų vertinimo ir kitokių faktinių aplinkybių. Tačiau nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu savaime nereiškia, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria bei nenustato faktinių bylos aplinkybių.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Arūnas Budrys
Daiva Pranytė-Zalieckienė