Dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrojo sutuoktinių testamento negaliojimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-142-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04894-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4.2; 3.1.14.1; 3.1.7.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei T. Ž., dalyvaujant tretiesiems asmenims Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarei M. L. K., S. P., dėl bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrojo sutuoktinių testamento negaliojimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu savo tėvo P. J. Ž. ir atsakovės T. Ž. 2012 m. gegužės 3 d. bendrąjį sutuoktinių testamentą, registro Nr. 2787, patvirtintą Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarės M. L. K..

Ieškovas nurodė, kad 2012 m. gegužės 3 d. sutuoktiniai T. Ž. ir P. J. Ž. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo vienas kitam paliko turtą. Testamentas yra netekęs galios CK 5.46 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes 2012 m. rugpjūčio 2 d. P. J. Ž. buvo pateikęs teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir atsakovė, pareikšdama priešieškinį, sutiko nutraukti santuoką.

Bendrasis sutuoktinių testamentas taip pat neatitinka sandoriams keliamų reikalavimų, prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Ieškovo tėvas sirgo (duomenys neskelbtini) ir buvo visiškai neįgalus, jam buvo reikalinga globa, jis negalėjo laisvai ir nevaržomai reikšti savo norų ir valios (CK 1.89 straipsnis).

Nuo testamento sudarymo praėjus kelioms dienoms atsakovė tvarkė dokumentus savo sutuoktinį pripažinti neveiksniu. Tai patvirtina, kad ji niekada neketino įgyvendinti sandoryje išreikštos valios ir po savo mirties palikti savo turtą sutuoktiniui, neturėjo valios sudaryti sąžiningo ir teisingo sandorio.

Atsakovė nebuvo lojali sutuoktinė, sudarydama sandorį, nuslėpė, kad palaiko artimus santykius su kitu vyru ir savo sutuoktinį laiko neveiksniu, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad testatorius P. J. Ž. Mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su atsakove. 2012 m. gegužės 3 d. bendruoju sutuoktinių testamentu P. J. Ž. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko sutuoktinei – atsakovei. Šis testamentas įregistruotas Testamentų registre; palikimą priėmė ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo S. P., paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti.

Byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad P. J. Ž. liga ar vartoti vaistai turėjo tiesioginės įtakos jo psichikos būklei ginčijamo testamento sudarymo metu. Testamento surašymo metu testatorius pagal savo sveikatos būklę galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei suprasti sudaromo testamento pasekmes. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog P. J. Ž. būtų apribotas veiksnumas ar jis būtų pripažintas neveiksniu teismo sprendimu.

Ieškovo teiginiai, kad atsakovė nuslėpė faktus apie santykius su kitu vyru, neteikia pagrindo kitiems asmenims nuginčyti jos testamento ir nepakankami testatoriaus buvusiai valiai paneigti.

Byloje nepateikta įrodymų, kad testatorius būtų atšaukęs bendrąjį sutuoktinių testamentą. Testatorius savo valią bendrajame sutuoktinių testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos vykdomos po jo mirties. Testamentas surašytas ir pasirašytas P. J. Ž., patvirtintas notariškai (prieš tvirtinant testamentą buvo įsitikinta testatoriaus veiksnumu). Teismas nenustatė pagrindo pripažinti bendrąjį sutuoktinių testamentą negaliojančiu pagal CK 1.81, 1.89, 1.91 straipsnius.

P. J. Ž. ir T. Ž. santuoka nebuvo nutraukta, bylos nagrinėjimo procesas dėl santuokos nutraukimo nebuvo baigtas. Atsakovės ir jos mirusio sutuoktinio santuokos nutraukimo byloje buvo paskirtas terminas jiems susitaikyti. Bylos iškėlimas neatima iš kito sutuoktinio teisės paveldėti (CK 3.67, 3.100, 5.6, 5.7 straipsniai).

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 26 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu 2012 m. gegužės 3 d. P. J. Ž. ir atsakovės T. Ž. bendrąjį sutuoktinių testamentą (registro Nr. 2787), priteisė ieškovui iš atsakovės 346,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 35,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybės naudai.

Kolegija nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. P. J. Ž. padavė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, turto padalijimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDUtMjIzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-145-223/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-145-223/2013">2-145-223/2013</a> atsiliepimu į ieškinį atsakovė T. Ž. nurodė nesutinkanti su santuokos nutraukimu, tačiau, sutuoktiniui to reikalaujant, prašė pripažinti, kad santuoka nutrauktina dėl P. J. Ž. kaltės. 2012 m. spalio 4 d. atsakovė nurodytoje byloje pareiškė priešieškinį, prašydama nutraukti santuoką dėl P. J. Ž. kaltės. P. J. Ž. prašymu teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDUtMjIzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-145-223/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-145-223/2013">2-145-223/2013</a> dėl santuokos nutraukimo sustabdė ir paskyrė šalims trijų mėnesių terminą susitaikyti. P. J. Ž. prašymu teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, sutuoktiniams nesusitaikius. (duomenys neskelbtini) P. J. Ž. mirė ir civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDUtMjIzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-145-223/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-145-223/2013">2-145-223/2013</a> teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartimi buvo nutraukta.

Kolegija nurodė, kad civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu atsirado palikimas, tai yra pagrindas pripažinti bendrąjį P. J. Ž. ir T. Ž. sutuoktinių testamentą negaliojančiu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.46 straipsnio 3 dalis). Dėl to, kad santuokos nutraukimo byla buvo nutraukta mirus P. J. Ž., bendrasis sutuoktinių testamentas negali būti laikomas galiojančiu, nes sutuoktiniai per teismo paskirtą trijų mėnesių terminą nesusitaikė ir jų valia nutraukti santuoką nepasikeitė. Nors atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir santuoką galima išsaugoti, tačiau vėlesni jos veiksmai santuokos nutraukimo byloje vertintini kaip sutikimas nutraukti santuoką dėl P. J. Ž. kaltės.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad P. J. Ž. ieškinys dėl santuokos nutraukimo suklastotas, tačiau neginčijamų įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Teismas nustatė, kad nėra pagrindo bendrąjį sutuoktinių testamentą pripažinti prieštaraujančiu viešajai tvarkai bei gerai moralei, nes pats sandoris atitinka teisės normas. Ieškovo teiginiai dėl atsakovės T. Ž. elgesio, santykių su kitu vyru nėra pagrindas testamentą pripažinti prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei. Ieškovas neįrodė, kad atsakovės tikslai buvo nesąžiningi, pažeidžiantys P. J. Ž. teises ar teisėtus interesus (CK 1.81 straipsnis).

Ieškovas, nebūdamas testamento sudarytojas, neturi teisinio pagrindo ginčyti testamento, vadovaudamasis P. J. Ž. abejotinu gebėjimu (sergant sunkia liga) sudarant ginčo sandorį suprasti savo veiksmus ar juos valdyti. P. J. Ž. nebuvo pripažintas neveiksniu, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog ir po bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo P. J. Ž., nors ir sirgo (duomenys neskelbtini) bei pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, 2012 m. liepos mėnesį orientavosi asmenų, laiko, vietos ir dienos įvykių atžvilgiu, jo sąmonė buvo aiški (CK 1.89 straipsnis).

Tik P. J. Ž. ir T. Ž., kaip testamento sudarytojai, gali ginčyti sandorio galiojimą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo (CK 1.91 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas neatstovauja P. J. Ž., reiškia reikalavimą kaip savarankiškas asmuo, todėl įstatymas jam nesuteikia teisės ginčyti bendrąjį sutuoktinių testamentą CK 1.91 straipsnio pagrindu. A. Ž. teiginiai, kad atsakovės elgesys neatspindėjo jos tikrosios valios sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą ir ji neketino savo turto po mirties palikti sutuoktiniui, o siekė užvaldyti sutuoktinio turtą, atmestini kaip neįrodyti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jeigu šis prašymas nebūtų tenkinamas, atsakovė prašo naujai išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisti iš ieškovo 50 proc. atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ieškovui iš atsakovės – 50 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

CK 5.46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios esant įstatyme nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Jeigu ir būtų laikoma, kad įvyko juridines pasekmes sukeliantis faktas – pareikštas ieškinys nutraukti santuoką, tai testamentas netektų galios ir prašyti jį pripažinti tuo pagrindu negaliojančiu reiškiant ieškinį teisme nebūtina, teismo sprendimas pripažinti testamentą negaliojančiu nereikalingas.

Ieškovas galėjo kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo – testamento pripažinimo netekusiu galios – tuo pagrindu, kad buvo kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo (CPK 5 straipsnis).

Pagal CK 5.46 straipsnio 3 dalį ieškinio pareiškimas tais atvejais, kai asmuo realiai neišreiškia savo laisvos valios nutraukti santuoką, negali būti pagrindas pripažinti bendrąjį sutuoktinių testamentą netekusiu galios. Atsakovė su P. J. Ž. susitarė dėl savo turto paskyrimo vienam iš jų mirus ir sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo įtvirtino pasiektą susitarimą. Šioje byloje kilo pagrįstų abejonių, ar pats P. J. Ž. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, ar siekė nutraukti santuoką, t. y. kilo abejonių dėl jo valios nutraukti santuoką.

Ieškovas ir S. P. buvo asmeniškai suinteresuoti, kad P. J. Ž. pateiktų ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nes tikėjosi pasiekti, kad bendrasis sutuoktinių testamentas netektų galios. Nustatant tikrąją P. J. Ž. valią dėl jo pasiryžimo nutraukti santuoką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis santuokos nutraukimo byloje, veikdamas per ieškovą, nurodė pastarajam siekti išsaugoti santuoką ir prašė nustatyti terminą susitaikyti. P. J. Ž. buvo ligonis (duomenys neskelbtini), todėl jam įtaką darė vaikai, kurie buvo tiesiogiai suinteresuoti ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimu.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškinį dėl santuokos nutraukimo surašė advokatas S. K. be P. J. Ž., kuris tiesiogiai nebendravo su advokatu ir pats teismui ieškinio dėl santuokos nutraukimo nepadavė. Taigi P. J. Ž. nesiekė nutraukti santuokos, ieškinys galimai yra suklastotas, todėl procesas negali būti laikomas sukėlusiu kokių nors teisinių pasekmių.

Teismas tenkino P. J. Ž. prašymą skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti, jie susitaikė, nes nė vienas nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo ir bylos nagrinėjimo, todėl ieškinys pripažinti negaliojančiu testamentą atmestinas (CK 3.54 straipsnio 2 dalis).

Sutikimas nutraukti santuoką yra išreiškiamas surašant bendrą prašymą dėl santuokos nutraukimo. Tokio bendro sutuoktinių prašymo nebuvo, atsakovė santuokos nutraukimo bylos neinicijavo, sutikimo nutraukti santuoką nedavė, P. J. Ž. to neprašė. Kadangi atsakovės sutikimo nutraukti santuoką nėra, tai bendrasis sutuoktinių testamentas galioja.

P. J. Ž. negalėjo sudaryti naujo testamento, bet su savo turtu galėjo elgtis kaip norėjo ir ta aplinkybė, kad jis neperleido nuosavybės teisių į turėtą dalį nekilnojamojo turto, patvirtina, kad jis pripažino atsakovės teisę paveldėti jo turtą ir to siekė. P. J. Ž. iki mirties galėjo atsisakyti bendrojo sutuoktinių testamento.

Atsakovės valia buvo palikti turtą P. J. Ž. po savo mirties. Sudarytas testamentas išreiškė atsakovės valią. Ieškovas nebuvo bendrojo sutuoktinių testamento dalyvis, todėl negali ginčyti testamento tokiu pagrindu.

Mirusiojo valia turi būti gerbiama, ji neprieštaravo gerai moralei. Yra moralu ir sąžininga palikti turtą sutuoktiniui, juolab tam, kuris gerai elgėsi ir prižiūrėjo ligonį.

Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinys byloje pareikštas keliais pagrindais, o patenkintas tik vienu pagrindu. Tokiu atveju laikytina, kad patenkinta tik 50 proc. ieškovo reikalavimų ir proporcingai turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė byloje įrodė, kad testamentas sudarytas teisėtai, kad jo negalima nuginčyti bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, dėl to atsakovė patyrė išlaidų, šios turi būti atlygintos.

Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Įstatymas nereglamentuoja, kokie asmenys gali prašyti pripažinti bendrąjį sutuoktinių testamentą netekusiu galios, todėl, taikant įstatymo analogiją, ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnis).

Bendrasis sutuoktinių testamentas yra sandoris, todėl kaip ir bet kuris kitas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu ar nuginčytas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78 straipsnis). CK 5.46 straipsnyje nustatyti specialūs bendrojo sutuoktinių testamento panaikinimo ir negaliojimo pagrindai. Ieškinys dėl bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimo negaliojančiu buvo grindžiamas ne viena, bet keliomis aplinkybėmis ir įrodymais. Tai, kad ne visos nurodytos aplinkybes pripažintos pagrįstomis, nelemia apeliacinės instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.

Teismas nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog ne P. J. Ž. kreipėsi dėl santuokos nutraukimo ar kad jis neišreiškė savo laisvos valios (CPK 178 straipsnis). Kasaciniame skunde nurodomos naujos ir neįrodinėtos aplinkybės, kaip P. J. Ž. rašė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kam ieškinį padavė, kaip bendravo su advokatu ir kas buvo suinteresuotas nutraukti P. J. Ž. santuoką.

CK 5.46 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kaip ir kokiu būdu turi būti duotas sutikimas nutraukti santuoką. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atsiliepimai skyrybų byloje ir juose nurodyti reikalavimai laikytini sutikimu nutraukti santuoką.

Ieškovas byloje reiškė tik vieną reikalavimą – pripažinti negaliojančiu bendrąjį sutuoktinių testamentą. Išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje tuo atveju, jeigu teismas tenkina dalį reikalavimų. Tai, kad reikalavimas buvo grindžiamas įvairiomis aplinkybėmis ir keliais CK straipsniais, nereiškia, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos tarp šalių. Nagrinėjant bylas taikytiną teisės normą nustato teismas, kuris nėra įpareigotas remtis keliomis teisės normomis, kaip ir ieškovas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustato bylos faktų.

Dėl bendrojo sutuoktinių testamento negaliojimo

Bendrasis sutuoktinių testamentas – tai įstatymo nustatyta tvarka dviejų testatorių sudarytas rašytinis sandoris, kuris be prievartos ir (ar) suklydimo išreiškia abiejų sutuoktinių laisvą valią, kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį (CK 5.18 straipsnio 1 dalis).

CK 5.43 straipsnyje nustatyta, kad bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 straipsnis).

Bet kuris sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo atšaukti savo valios išreiškimą ta pačia tvarka, kokia buvo sudarytas testamentas. Tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios išreiškimas (CK 5.46 straipsnio 1 dalis).

CK 5.46 straipsnio 3 dalyje nustatyti trys atvejai, kai bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios: 1) kai iki palikimo atsiradimo yra nutraukiama tarp testatorių buvusi sudaryta santuoka; 2) kai vienas iš sutuoktinių pareiškia ieškinį dėl santuokos nutraukimo (abu sutuoktiniai paduoda prašymą nutraukti santuoką); 3) kai sutuoktinis davė sutikimą išsituokti. Nagrinėjamos bylos atveju aktualus bendrojo sutuoktinių testamento negaliojimo pagrindas, kuris atsiranda pareiškus ieškinį (padavus prašymą) nutraukti santuoką.

CK 5.46 straipsnio 3 dalies nuostatos, inter alia, įtvirtina bendrojo sutuoktinių testamento negaliojimą, kai egzistuoja dvi būtinosios sąlygos: pirma – kad vienas iš sutuoktinių turi būti pareiškęs ieškinį (arba abu sutuoktiniai pateikę prašymą teismui nutraukti santuoką) ir antra – kad palikimo atsiradimo momentas turi būti konstatuotas iškėlus civilinę bylą tokio ieškinio (arba prašymo) pagrindu.

Minėta, kad sudarydami bendrąjį sutuoktinių testamentą sutuoktiniai be prievartos ir suklydimo, laisvai išreiškia valią visą savo turtą palikti vienas kitam ir ši testatorių valia yra gerbtina. Tokia suderinta sutuoktinių valia ir formali jos teisinė išraiška – bendrasis sutuoktinių testamentas, negalėtų netekti galios automatiškai, vienam iš sutuoktinių pareiškus ieškinį nutraukti santuoką. Tokia išvada neatitiktų įstatymo leidėjo valios, įtvirtintos CK ir CPK teisės normose, nustatančiose teismo teises ir pareigas siekiant išsaugoti šeimos teisinius santykius ir sutaikyti sutuoktinius civilinėse bylose dėl santuokos nutraukimo.

Pagal CK 3.54 straipsnio 1–3 dalių nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.

CPK IV dalies XIX skyriuje, kuriame reglamentuoti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai, taip pat įtvirtintas teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant šios kategorijos bylas; inter alia, teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti (CPK 376 straipsnio 2 dalis); teismas turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti; pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuoką (CPK 384 straipsnio 3 dalis); apie susitaikymą šalys praneša teismui. Gavęs šalių pareiškimą dėl susitaikymo, teismas nutartimi bylą nutraukia (CPK 384 straipsnio 4 dalis).

Sisteminė nutarties 29, 30 punktuose nurodytų teisės normų, taip pat teisės normų, reglamentuojančių bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo sąlygas, inter alia, testatorių išreikštą suderintą valią kiekvienam po savo mirties palikti kitam pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą, analizė suponuoja išvadą, kad jeigu civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo procese teismo taikytos priemonės sutuoktiniams sutaikyti buvo veiksmingos ir sutuoktiniai susitaiko, bendrasis sutuoktinių testamentas lieka galioti. Taigi sutuoktinių elgesys civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu ir proceso eiga gali daryti įtaką bendrojo sutuoktinių testamento galiojimui.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimas lėmė bendrojo sutuoktinių testamento negaliojimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad P. J. Ž. mirė ir palikimas atsirado jo inicijuotos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, todėl šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu spręsti, jog bendras sutuoktinių testamentas neteko galios CK 5.46 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.

Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. P. J. Ž. pareiškė ieškinį dėl santuokos su T. Ž. nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės. 2012 m. spalio 3 d. T. Ž. pareiškė priešieškinį, prašydama teismo nutraukti jos ir P. J. Ž. santuoką dėl pastarojo kaltės. 2013 m. gruodžio 11 d. teismas skyrė trijų mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. 2013 m. balandžio 2 d. teisme buvo gautas P. J. Ž. prašymas atnaujinti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą, nes šalims susitaikyti nepavyko. 2013 m. balandžio 4 d. teismas civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo atnaujino, o 2013 m. liepos 8 d. bylą nutraukė dėl P. J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini).

Kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamam ginčui tinkamai išspręsti byloje teismų nustatytos svarbios aplinkybės, būtent – P. J. Ž. buvo pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, jis įstatymo nustatyta tvarka buvo priimtas, civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu teismas ėmėsi priemonių šalims sutaikyti (inter alia, skyrė terminą šalims susitaikyti), tačiau šios priemonės buvo neefektyvios – P. J. Ž. kreipėsi dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo šalims nesusitaikius.

Vertindama nutarties 33–34 punkte nurodytus faktus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas spręsti, jog palikimo atsiradimo momentu nebuvo šalių suderintos valios išsaugoti santuoką, nepaisant to, kad palikimo atsiradimo momentu byloje nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas nutraukti santuoką. Byloje nustatytos būtinosios sąlygos tam, kad galima būtų konstatuoti CK 5.46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrojo sutuoktinių testamento negaliojimo pagrindą, t. y. kad P. J. Ž. buvo pareiškęs ieškinį dėl santuokos su T. Ž. nutraukimo, kad jis mirė ir palikimas atsirado civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog bendrasis sutuoktinių testamentas neteko galios, tinkamai taikė CK 5.46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrojo sutuoktinių testamento negaliojimo nuostatas ir priėjo prie pagrįstos išvados, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bendrasis sutuoktinių testamentas neteko galios CK 5.46 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėjų kolegija nurodo, kad kiti kasacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl dėl jų nepasisako.

Dėl ieškinio teisinio pagrindo reikšmės paskirstant bylinėjimosi išlaidas

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs ieškinio turinio reikalavimai. Kaip vieni būtinųjų ieškinio elementų jame, inter alia, nurodyti ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir faktinis ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškinio teisinis pagrindas nėra įstatymo įvardijamas kaip privalomas ieškinio elementas. Teismas turi pareigą nurodyti teisės aktus ir teisinius argumentus, kuriais vadovaujasi priimdamas sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

A. Ž. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu savo tėvo P. J. Ž. ir atsakovės T. Ž. 2012 m. gegužės 3 d. bendrąjį sutuoktinių testamentą. Kaip teisinį ieškinio pagrindą ieškovas nurodė CK 5.46 straipsnio 3 dalį, nes 2012 m. rugpjūčio 2 d. P. J. Ž. buvo pareiškęs ieškinį dėl santuokos, sudarytos su atsakove, nutraukimo ir ši sutiko nutraukti santuoką, apie tai pareikšdama priešieškinyje. Be to, ieškovas nurodė CK 1.81 straipsnį, nes, jo teigimu, ginčijamas bendrasis sutuoktinių testamentas prieštarauja gerai moralei, taip pat CK 1.91 straipsnį. Ieškovo reikalavimą apeliacinės instancijos teismas tenkino – sprendė, kad ginčijamas bendrasis sutuoktinių testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 5.46 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tik vienu – CK 5.46 straipsnio 3 dalies – pagrindu ir priteisdamas iš jos ieškovui visų šio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas ginčijo bendrąjį sutuoktinių testamentą keliais pagrindais.

Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas A. Ž. ieškinio dalyku įvardijo reikalavimą pripažinti negaliojančiu bendrąjį sutuoktinių testamentą, kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodė konkrečias aplinkybes, kuriomis grindė šį savo reikalavimą. Tai, kad ieškovas, be šių būtinųjų ieškinio elementų, taip pat nurodė ir tris skirtingus ieškinio teisinius pagrindus, iš kurių teismas pagrįstu pripažino tik vieną, t. y. CK 5.46 straipsnio 3 dalį, neturi reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus, jos teises ir interesus varžantis teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi. Kadangi nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį tenkino ir priėmė ieškovui naudingą, o kasatorei – atitinkamai nenaudingą sprendimą, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovui, kaip laimėjusiai bylą šaliai, priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kasatorės, kaip pralaimėjusios bylą šalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 20,69 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į kasacinės bylos teisinį rezultatą, jos priteistinos iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatorės T. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,69 Eur (dvidešimt Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virginijus Grabinskas

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė