Civilinė byla Nr. 3K-3-123-969/2016
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00538-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. D. ir R. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovams V. D. ir R. D. dėl išlaidų už turto pagerinimą atlyginimo ir atsakovų V. D. ir R. D. priešieškinį ieškovui K. C., dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „LKU turto valdymas“, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, momentą, iki kurio panaudos gavėjas atsako už jam perduotą turtą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas K. C. prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų V. D. ir R. D. 112 700,67 Lt (32 640,37 Eur) turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.
Ieškovas nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę neterminuotos panaudos santykiai, kad 2005 m. ieškovas su atsakovu sutarė, jog atsakovui priklausančiame žemės sklype atsakovo įmonė pastatys namą ir pirtį, o kai statinius įregistruos Nekilnojamojo turto registre, perleis šį turtą ieškovui už 70 000 Lt (20 273,40 Eur). Ieškovas atsakovui kaip avansą perdavė automobilį „Nissan Double“, kurio vertė 70 000 Lt (20 273,40 Eur), o atsakovas pradėjo vykdyti statybos darbus. Vėliau ieškovas su atsakovu susitarė, kad bendra turto (žemės sklypo ir dviejų pastatų) perleidimo kaina bus 171 685 Lt (49 723,41 Eur). Atsakovas 2006 m. pastatė statinių karkasus, o ieškovas atliko sklypo aplinkotvarkos, statinių vidaus ir išorės įrengimo, apdailos darbus. Atsakovai statinius įregistravo VĮ Registrų centre. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl mainų sutarties pripažinimo galiojančia, bet teismas ieškinį atmetė, sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsakovai kreipėsi į teismą dėl ieškovo iškeldinimo, teismas ieškinį tenkino, sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas leido jam neatlygintinai naudotis turtu iki turto perleidimo sutarties sudarymo ir leido pagerinti šį turtą.
Atsakovai V. D. ir R. D. priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovo K. C. 123 036,43 Lt (35 633,81 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas.
Atsakovai nurodė, kad yra savininkai žemės sklypo bei ūkinių pastatų, kuriais ieškovas naudojosi panaudos sutarties pagrindu nuo 2006 m. iki 2009 m. lapkričio 5 d., o nutraukus panaudos sutartį naudojosi be teisėto pagrindo (nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. gegužės 11 d.). Perėmus šį turtą, paaiškėjo, kad jis apgadintas, sienų, grindų konstrukcijos pažeistos drėgmės, iš dalies nudraskyta stogo danga. Ieškovas neužtikrino tinkamos turto priežiūros, todėl atsakovų turtui padaryta žala.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui K. C. iš atsakovų V. D. ir R. D. po 38 645,46 Lt (11 192,50 Eur) turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovams V. D. ir R. D. priklauso nuosavybės teise 0,4883 ha žemės sklypas ir du ūkio pastatai. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad ūkio pastatai nebaigti statyti, statybos pradžia 2005 m., pabaiga 2008 m. Šalys sprendė ginčo turto pirkimo–pardavimo ar mainų sutarčių sudarymo klausimus, tačiau joms susitarti nepavyko. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu nustatė prejudicinį faktą, kad ginčo turtu ieškovas naudojosi panaudos pagrindais, ir iškeldino ieškovą iš ginčo pastatų. Ieškovas raktus atsakovui perdavė 2012 m. gegužės 11 d.
Teismas nustatė, kad atsakovo V. D. pastatyti pastatai neturėjo stogo dangos, komunikacijų, jų vidus buvo įrengtas tik iš dalies, ieškovas K. C. atliko statinių vidaus įrangos, vidaus ir lauko apdailos darbus, sutvarkė žemės sklypą, jį apsodino želdiniais. Dėl ieškovo atliktų darbų galima naudoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo tvarkymo darbai pagerino estetinį vaizdą, užtikrino patogų privažiavimą ir taip pagerino turto kokybę, padidino jo vertę. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo šių darbų vertinti kaip einamąjį remontą, nes sklypas tvarkytas, statiniai įrengti 2006–2008 m., kai statyba dar nebuvo baigta ir remontas nebuvo būtinas.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. D. konkliudentiniais veiksmais išreiškė leidimą ieškovui vykdyti pagerinimo darbus, nes ieškovas vykdė darbus ilgą laiką, o atsakovas dėl to nereiškė jokių prieštaravimų. Teismas pripažino ieškovo K. C. teisę į protingą jo atliktų turto pagerinimo išlaidų atlyginimą.
Teismas nurodė, kad, kai darbus atlieka juridinis asmuo, paprastai tai įrodinėjama buhalterinės apskaitos dokumentais, bet šis reikalavimas netaikytinas fiziniam asmeniui, kuris neturi pareigos tvarkyti buhalterinę apskaitą, saugoti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidas patyrė fizinis asmuo, kuris neužsiima statybos verslu, neturi išlaidas patvirtinančių dokumentų rinkimo ir kaupimo pareigų, apie išlaidų dydį, teismo vertinimu, galima spręsti remiantis ir kitais įrodymais (ekspertizės aktu, sąmatomis).
Teismas nurodė, kad atsakovų argumentai nepaneigia ekspertizės akto išvadų. Šalys nekėlė klausimo dėl pakartotinės (papildomos) ekspertizės atlikimo, ekspertas atsakovų prašymu teismo posėdyje buvo apklaustas.
Teismas, nustatydamas atliktų darbų vertę, rėmėsi ieškovo paaiškinimais, pateiktais rašytiniais pirktų prekių, medžiagų, paslaugų įrodymais, ekspertizės akto išvadomis bei jo medžiaga, liudytojų V. R., G. L., V. N., M. R. ir kitų asmenų, atlikusių darbus ar dalyvavusių (mačiusių) juos atliekant, parodymais, UAB „Žalias fonas“ sąmata. Teismas šiuos įrodymus vertino, remdamasis šiomis taisyklėmis: kai ieškovas nurodė išleidęs mažiau nei nurodė ekspertas, atlygintinomis išlaidomis teismas pripažino ieškovo nurodytą išlaidų sumą, o kai ieškovo nurodyta suma viršijo nustatytąją eksperto ir nebuvo pateikta konkrečių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių išlaidų dydį, teismas rėmėsi eksperto nustatyta kaina su PVM arba be jo (priklausomai nuo įrodymų, kad PVM sumokėtas, ir prekės ar paslaugos pobūdžio). Teismas pripažino įrodyta, kad ieškovas ginčo statiniams, sklypui pagerinti panaudojo ne mažiau kaip 77 290,92 Lt (22 385 Eur), ir priteisė iš kiekvieno atsakovo po 1/2 šios sumos.
Teismas netenkino atsakovų priešieškinio remdamasis liudytojo draudimo bendrovės darbuotojo R. S. paaiškinimais ir apžiūros protokolais, taip pat paaiškinimais liudytojų V. R., G. L., V. N., M. R., kurie dalyvavo išvežant daiktus, baldus ar apie šias aplinkybes žinojo. Teismas konstatavo, kad nors ieškovas pastatų raktus V. D. grąžino 2012 m. gegužės 11 d., realiai šiuo turtu jis nesinaudojo jau nuo 2009 m., o stogo dangos pažeidimai pirmą kartą užfiksuoti 2011 m. rudenį. Teismas nustatė, kad atsakovas V. D. 2011–2012 m. jokių pastatų gelbėjimo darbų neatliko, kad šiems darbams atlikti pastatų raktų nereikėjo, todėl pats yra atsakingas už kilusias neigiamas pasekmes. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad patalpos ir įranga viduje apgadinti dėl ieškovo nerūpestingumo. Teismas, remdamasis teismo 2012 m. gegužės 11 d. atliktos apžiūros duomenimis, kad didesnių apdailos elementų apgadinimų (židinio, kamino apdailos, pirties pečiaus) nematyti, sprendė, kad šie apgadinimai atsirado vėliau, kai raktai jau buvo perduoti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų V. D. ir R. D. apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 3 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jas papildydama, nurodė, kad atsakovo V. D. raginimas išsikelti iš jam priklausančių pastatų ieškovui buvo įteiktas dar 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Kolegija sprendė, kad ieškovas faktiškai baigė naudotis atsakovų turtu dar iki 2011 m. rudens. Šias aplinkybes patvirtina tiek teismo įvertintų liudytojų V. R., G. L., V. N., M. R. paaiškinimai (ieškovas 2009 m. vasaros pabaigoje gavęs atsakovo V. D. raginimą išsikelti, išsivežė visus savo daiktus ir kt.), tiek 2011 m. spalio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (pastatais nebesinaudojama, žemės sklypas neprižiūrimas), tiek aplinkybė, kad 2012 m. gegužės 11 d. raktų perdavimo metu pastatuose jokio ieškovo turto nebuvo. Atsakovai ieškovo iškeldinimą iš jiems priklausančių pastatų sieja su antstolio 2012 m. gegužės 11 d. iškeldinimo protokole užfiksuotu pastatų raktų perdavimu atsakovui V. D. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jau nuo raginimo ieškovui išsikelti išsiuntimo realiai turto savininkams nebuvo jokių kliūčių rūpintis nei stogo dangų priežiūra, nei sklypo aplinka (nei stogo dangai, nei žemės sklypui prižiūrėti pastatų raktai nėra reikalingi, o duomenų, kad priėjimas prie pastatų buvo apsunkintas, nebuvo pateikta). Kolegija pažymėjo, kad nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovai, kaip turto savininkai, ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdami išspręsti nurodytus klausimus. Pastato stogo defektai užfiksuoti 2011 m. spalio 21 d., tačiau stogo sutvarkymu nebuvo pasirūpinta ir 2012 m. gegužės 11 d. teismui apžiūrint pastatą buvo užfiksuoti dar didesni turto apgadinimai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai V. D. ir R. D. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nagrinėjamu atveju, remiantis CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu (paprasta rašytine forma sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1448,10 Eur) ir CK 6.478 straipsnio 1 dalimi (nuomos (panaudos) sutartis ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui turi būti rašytinė), susitarimas dėl leidimo pagerinti daiktą turi būti rašytinės formos. Kasacinis teismas vienoje byloje yra išaiškinęs, kad susitarimas pagerinti daiktą gali būti sudarytas bet kuria įstatymo nustatyta forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2012">3K-3-261/2012</a>), o kitoje – kad leidimas pagerinti daiktą turi būti išduodamas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>).
Teismai nevertino to, kad pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjas turi pareigą išlaikyti ir saugoti pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Taigi, turto pagerinimu gali būti laikomi tik tokie darbai, kurių neapima panaudos gavėjo pareigos prižiūrėti, saugoti ir remontuoti panaudos dalyką (CK 6.636 straipsnis). Ieškovas turtu naudojosi daugiau kaip šešerius metus (nuo 2006 m. iki 2012 m. gegužės 11 d.) neatlygintinai. Teismai preziumavo, kad ieškovo atliktas remontas yra daikto pagerinimas, ir nevertino, koks turėjo būti ieškovo indėlis į turto priežiūrą ir remontą pagal CK 6.636 straipsnį (šis indėlis turėjo būti išskaičiuotas iš ieškovui priteistinos sumos, netgi teismui nusprendus, jog ieškovas pagerino turtą). Teismai taip pat nevertino, ar darbai atlikti tinkamai, ar jie buvo būtini, ar tenkino tik specifinius (individualius) ieškovo poreikius.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis turi būti pagrįstas dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>; 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2012">3K-3-261/2012</a>). Taigi patirtų išlaidų ieškovas negalėjo įrodinėti pateiktomis sąmatomis. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kitose civilinėse bylose ieškovas yra nurodęs, jog darbai su medžiagomis jam kainavo 27 000 Lt (7819,74 Eur).
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ekspertizės akto trūkumai yra formalūs ir nepaneigia pačių išvadų teisingumo. Teismo ekspertizės aktas neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio reikalavimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentą, kad esminis ekspertizės išvadų trūkumas yra tas, jog nebuvo atlikti atliktų darbų kontroliniai matavimai.
Jeigu panaudos sutarties galiojimo metu panaudos daiktas žuvo ar buvo sugadintas ir panaudos gavėjas negali jo grąžinti tokio, kokį gavo naudotis, tai panaudos davėjui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, panaudos gavėjas turi įrodyti, kad panaudos daiktą naudojo pagal paskirtį ir daiktas žuvo ar sugedo jo normalaus naudojimo pagal paskirtį metu dėl ne nuo panaudos gavėjo valios priklausančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stamita“ v. J. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170-219/2015">3K-3-170-219/2015</a>). Atsakovai priešieškinį grindė ta aplinkybe, kad nuo 2009 m. lapkričio 5 d., kai buvo nutraukta panaudos sutartis, iki 2012 m. gegužės 11 d., kai ieškovas perdavė atsakovams raktus, ieškovas turto neprižiūrėjo, todėl yra atsakingas už turto sugadinimą. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai panaudos gavėjo civilinę atsakomybę už panaudai gauto turto sugadinimą siejo ne su panaudai gauto turto perdavimu (grąžinimu) panaudos davėjui, bet su momentu, kai panaudos gavėjas baigė naudotis turtu ir išsikėlė iš patalpų. Kadangi CK 6.629–6.643 straipsniuose nėra nustatyta pastatų perdavimo tvarkos, tai pagal analogiją turi būti taikomos nuomos sutarčiai galiojančios taisyklės (CK 6.535 straipsnis).
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimu konstatuota, kad panaudos sutartis nutraukta nuo 2009 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2009 m. lapkričio 5 d. ieškovas pastatais naudojosi be teisėto pagrindo. Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovas naudojosi ginčo pastatais. Pagal šį teismo sprendimą ieškovas buvo antstolės priverstinai iškeldintas 2012 m. gegužės 11 d., kai atsakovams perdavė raktus, tą patvirtina oficialusis rašytinis įrodymas – antstolės 2012 m. gegužės 11 d. raštas. Kitas oficialusis rašytinis įrodymas – 2010 m. balandžio 14 d. savavališkos statybos aktas – taip pat paneigia teismų išvadą, kad ieškovas iš pastatų išsikėlė 2009 m., taip pat tai, kad atsakovai davė leidimą atlikti darbus.
Ieškovas K. C. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:
Atsakovai nenurodė argumentų dėl leidimo pagerinti turtą formos apeliaciniame skunde. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad susitarimas pagerinti daiktą gali būti sudarytas bet kokia įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2012">3K-3-261/2012</a>).
Byloje nustatyta, kad atsakovai ieškovui perdavė neatlygintinai naudotis visiškai neįrengtą pastatą, jį įrengė bei reikiamas komunikacijas įdiegė ieškovas. Įvertinus teisės aktuose įtvirtintas kapitalinio ir einamojo remonto sąvokas, darytina išvada, jog tokie darbai, kaip pagal panaudos sutartį perduoto dalyko įrengimas (nesant jam įrengtam), nesamų inžinerinių tinklų ir komunikacijų įdiegimas, nesamos apdailos įrengimas ir pan. nėra einamasis ar kapitalinis remontas, o laikytini daikto pagerinimu. Byloje nenustatyta, kad 2009 m. pabaigoje, kai ieškovas išsikėlė iš pastatų, jie buvo tokios būklės, kad būtų būtina atlikti einamąjį ar kapitalinį remontą.
Teismai tinkamai vertino įrodymus, tarp jų ekspertizės aktą, spręsdami dėl ieškovo patirtų išlaidų dydžio. Teismai rėmėsi ne tik ekspertizės aktu, bet įrodymų visuma. Kasatorių nurodomose civilinėse bylose buvo nagrinėjami klausimai dėl ieškovo iškeldinimo ir dėl mainų sutarties pripažinimo sudaryta, jose nebuvo reiškiami reikalavimai atlyginti turto pagerinimo išlaidas, nebuvo nustatomi ieškovo atlikti darbai ir jų kaina, todėl negalima remtis šiose bylose ieškovo duotais paaiškinimais dėl darbų kainos.
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendime konstatuota, kad panaudos sutartis laikoma nutraukta nuo 2009 m. lapkričio 5 d. Teismai, remdamiesi šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kitais įrodymais, pripažino, kad ieškovas iš ginčo pastatų išsikraustė 2009 m. rugpjūčio mėn. 2012 m. gegužės 11 d. iškeldinimo protokole nurodyta, kad pastatuose, iš kurių keldinamas ieškovas, jam priklausančių daiktų nėra. Vien faktas, kad ieškovas neteisėtai valdė pastatų raktus, nereiškia ieškovo pareigos rūpintis šiuo turtu. Šio neteisėto valdymo laikotarpiu ieškovas nesudarė jokių kliūčių patiems atsakovams rūpintis turto būkle, jį taisyti. 2010 m. balandžio 14 d. savavališkos statybos aktas buvo surašytas ieškovui nedalyvaujant, jis jam neįteiktas ir jo nepasirašytas, ir esminės reikšmės sprendžiant patalpų atlaisvinimo momento klausimą negali turėti. Be to, pažymėtina, kad šis aktas buvo surašytas dėl savavališkos tiltelio į ežerą statybos, o ne dėl ginčo statinių ar ieškovo atliktų pagerinimo darbų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo panaudos atveju
Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.501 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).
Aiškindamas CK 6.629 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjo pavartota sąvoka „atitinkamai“ (lot. mutatis mutandis – pakeitus tai, kas keistina) reiškia, kad teisės norma, reglamentuojanti tam tikrus santykius, taikoma ir kitiems panašiems santykiams, tačiau ne tiesmukai, o atsižvelgiant į tų santykių specifiką, t. y. tiek, kiek neprieštarauja tų santykių esmei. Išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>).
Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, be kita ko, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>; kt.).
Teismai, nagrinėdami ieškovo reikalavimą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos ir aiškinosi, ar panaudos gavėjas turėjo panaudos davėjo leidimą daryti daikto pagerinimus, ar panaudos gavėjas pagerino daiktą ir koks šiam tikslui būtinų išlaidų dydis.
Dėl leidimo atlikti pagerinimo darbus formos ir turinio
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2012">3K-3-261/2012</a>). Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>, neišaiškinta, kad leidimas pagerinti daiktą turi būti išduodamas rašytine forma. Vėlesnė kasacinio teismo praktika irgi patvirtina, kad leidimas atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus neprivalo būti rašytinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. E. O., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS00MTUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-415/2016">3K-3-51-415/2016</a>).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>; 2012 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2012">3K-3-261/2012</a>).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nagrinėjamoje byloje nėra rašytinio šalių susitarimo dėl daikto pagerinimo, tai šalių ginčą nagrinėjančiam teismui neužkerta kelio tokį susitarimą pripažinti buvus sudarytą, atsižvelgiant į jį patvirtinančias faktines bylos aplinkybes.
Tai, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai turėjo pagrindą konstatuoti, kad buvo duotas panaudos davėjo leidimas pagerinti daiktą, yra fakto klausimas ir nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. E. O., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS00MTUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-415/2016">3K-3-51-415/2016</a>).
Dėl pagerinimo darbų ir pareigos daryti einamąjį ir kapitalinį remontą santykio
Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>; kt.).
Byloje nustatyta, kad atsakovo V. D. statyti statiniai neturėjo stogo dangos, komunikacijų, jų vidus buvo įrengtas tik iš dalies, ieškovas K. C. atliko statinių vidaus įrangos, vidaus ir lauko apdailos darbus, sutvarkė žemės sklypą, jį apsodino želdiniais, sutvarkė privažiavimo kelią. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, kad ieškovo atlikti darbai buvo reikalingi tam, kad daiktus galima būtų naudoti pagal jų paskirtį, kad, atlikus šiuos darbus, daiktai tapo vertingesni, naudingesni. Pažymėtina, kad sklypas tvarkytas, statiniai įrengti 2006–2008 m., kai ginčo pastatų statyba dar nebuvo baigta ir remontas nebuvo būtinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai įvertino atliktų darbų pobūdį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos kvalifikuodami šiuos darbus kaip daikto pagerinimą, o ne kaip einamąjį ar kapitalinį remontą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas (panaudos gavėjas), atlikdamas nurodytus darbus, pagerino daikto būklę, o ne atliko einamąjį ar kapitalinį remontą, reikalingą jo būklei išlaikyti pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Tai, kad ieškovas kurį laiką naudojo daiktą, savaime nesuponuoja pareigos atlikti einamojo remonto darbus (CK 6.636 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši panaudos gavėjo pareiga kiltų tuo atveju, kai daikto nusidėvėjimas panaudos metu būtų panaudos gavėjo veiksmų rezultatas, o ne normalus daikto nusidėvėjimas CK 6.629 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. E. O., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS00MTUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-415/2016">3K-3-51-415/2016</a>).
Dėl įrodymų leistinumo įrodinėjant pagerinimo išlaidų dydį
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinis, asmuo, pagerinęs daiktą, savo išlaidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lazdynas“ v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-544/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004, kt.).
Nagrinėjamu atveju daiktą pagerino fizinis asmuo, kuriam pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį netaikomas reikalavimas savo išlaidas pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl jis patirtas išlaidas gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, ekspertizės aktu ir sąmatomis.
Dėl įrodymų vertinimo
Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>; kt.).
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.).
Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2008">3K-3-18/2008</a>; kt.).
Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus bylos įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes arba jas paneigia, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015, ir joje nurodytą praktiką).
Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų išvadomis dėl pagerinimo išlaidų dydžio. Bylą nagrinėję teismai pagerinimo išlaidų dydį nustatė, atsižvelgdami į tai, kad turto pagerinimo darbus atliko fizinis asmuo, kuris jam perduotu ginčo turtu pradėjo naudotis, turėdamas tikslą įsigyti jį nuosavybėn savo poreikiams, remdamiesi ieškovo išlaidas pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais (sąmatomis, kasos čekiais ir kt.), vertindami juos kartu su ekspertizės akto ir jo priedų išvadomis, visų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdami į liudytojų V. R., G. L., V. N., M. R. ir kitų, atlikusių darbus ar juose dalyvavusių, mačiusių juos atliekant parodymus. Teismai nurodė argumentus, kodėl remiasi eksperto išvadomis, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai, nesutikdami su eksperto išvadomis, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismai, vertindami išvardytų įrodymų visumą ir jų pagrindu spręsdami dėl ieškovo patirtų išlaidų dydžio, nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo.
Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų išvada, kad ieškovas iš pastatų išsikėlė 2009 m. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ginčo turtu nesinaudojo jau nuo 2009 m., tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas faktiškai baigė naudotis ginčo turtu dar iki 2011 m. rudens. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą grindė liudytojų V. R., G. L., V. N., M. R. parodymais, 2011 m. spalio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (pastatais nebesinaudojama, žemės sklypas neprižiūrimas), rėmėsi antstolio konstatuota aplinkybe, kad 2012 m. gegužės 11 d. raktų perdavimo metu pastatuose jokio ieškovo turto nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovai nepagrįstai ieškovo iškeldinimą iš ginčo pastatų sieja su antstolio 2012 m. gegužės 11 d. iškeldinimo protokole užfiksuotu pastatų raktų perdavimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas išvardytų įrodymų visumą ir jų pagrindu spręsdamas, kad ieškovas iš ginčo pastatų išsikraustė iki 2011 m. rudens, nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo.
Kiti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nesudaro kasacijos dalyko, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl panaudos gavėjo atsakomybės už jam perduotą turtą
Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą (CK 6.636 straipsnis). Pasibaigus panaudos santykiams, panaudos davėjas privalo grąžinti daiktą panaudos gavėjui tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos santykius reglamentuojančios teisės normos ar nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos, į kurias nukreipia CK 6.629 straipsnio 2 dalis, nereglamentuoja daikto grąžinimo panaudos davėjui formos. Kiekvienu atveju tai, kada daiktas laikomas perduotu panaudos davėjui, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas išsikraustė iš ginčo pastatų iki 2011 m. rudens ir atsakovai šią aplinkybę žinojo (tą patvirtina atsakovų iniciatyva surašytas 2011 m. spalio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino šios bylos aplinkybes, spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju naudojamas turtas buvo grąžintas panaudos davėjui iki 2011 m. rudens. Ta aplinkybė, kad panaudos davėjui raktai buvo perduoti tik 2012 m. gegužės 11 d., nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad raktų neturėjimo faktas netrukdė panaudos davėjui rūpintis stogų remontu. Kadangi byloje nenustatyta, kad žala turtui padaryta tol, kol panaudos gavėjas naudojo šį turtą, teismai pagrįstai atmetė priešieškinį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad panaudos gavėjas neatsako, jeigu daiktas žuvo ar sugedo jo normalaus naudojimo pagal paskirtį metu dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stamita“ v. J. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170-219/2015">3K-3-170-219/2015</a>).
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 10,18 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovų kasacinis skundas atmestas, tai valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 10,18 Eur šių išlaidų atlyginimo, t. y. po 5,09 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Paduodami kasacinį skundą atsakovai sumokėjo 500 Eur ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies už kasacinį skundą sumokėjimas jiems atidėtas iki bylos kasacine tvarka išnagrinėjimo. Kadangi atsakovų kasacinis skundas atmestas, tai iš jų priteistina likusi dalis žyminio mokesčio už kasacinį skundą, t. y. 949 Eur (1449 Eur – 500 Eur), arba po 474,50 Eur iš kiekvieno atsakovo. Iš viso valstybės naudai priteistina po 479,59 Eur (474,50 Eur + 5,09 Eur) iš kiekvieno atsakovo.
Ieškovas patyrė 950 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktais, atmetus atsakovų kasacinį skundą, ieškovui priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis 600 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, t. y. po 300 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui K. C. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. D. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur ir iš atsakovės R. D. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. D. (duomenys neskelbtini) 479,59 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 59 ct) ir iš atsakovės R. D. (duomenys neskelbtini) 479,59 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 59 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gintaras Kryževičius
Gediminas Sagatys
