Dėl notarinio veiksmo - tvirtinamojo įrašo, kuriuo patvirtinta dokumentų, teikiamų Juridinių asmenų registrui, atitiktis įstatymo reikalavimams, atlikimo teisėtumo

Civilinė byla Nr. 3K-3-125-313/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02184-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų notaro Mindaugo Kačergio ir bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bendrovės „Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik“ skundą dėl notaro veiksmų; suinteresuoti asmenys notaras Mindaugas Kačergis, akcinė bendrovė „Birač Europe“, bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas, A. U., V. M., M. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl notarinio veiksmo – tvirtinamojo įrašo, kuriuo patvirtinta dokumentų, teikiamų Juridinių asmenų registrui, atitiktis įstatymo reikalavimams, atlikimo teisėtumo.

Pareiškėja Bosnijos ir Hercegovinos bendrovė „Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik“ teismo prašė panaikinti notaro Mindaugo Kačergio atliktą notarinį veiksmą – 2014 m. sausio 6 d. tvirtinamąjį įrašą, kuriuo buvo patvirtintas AB „Birač Europe“ 2014 m. sausio 3 d. surašytame prašyme nurodytų duomenų tikrumas, pakeistų AB „Birač Europe“ steigimo dokumentų (2013 m. sausio 3 d. įstatų redakcijos) atitiktis įstatymų reikalavimams ir faktas, kad pakeistus AB „Birač Europe“ steigimo dokumentus registruoti galima, nes įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymo ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad skolininkė AB „Birač Europe“, kreditorius AB Ūkio bankas (toliau – ir Bankas) ir pareiškėja įkaito davėja bendrovė „Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik“ 2013 m. sausio 28 d. sudarė įkeitimo sutartį (toliau – Įkeitimo sutartis), kuria užtikrintas įsipareigojimų, kylančių iš AB „Birač Europe“ ir AB Ūkio banko 2012 m. lapkričio 30 d. kredito sutarties, vykdymas. Įkeitimo objektas – 119 022 998 vnt. AB „Birač Europe“ paprastųjų vardinių akcijų. Įkeitimo sutarties 10.5 punkte nurodyta, kad kredito sutarties ir (arba) teisės aktų nustatytais pagrindais kreditoriui įgijus teisę reikalauti kredito sutartį įvykdyti prieš terminą, kreditoriaus vienašališku pareiškimu įkaito davėjai ir bendrovei, kurios akcijos yra įkeistos, turtinės ir neturtinės teisės, nurodytos pranešime ir kylančios iš įkeitimo sutartimi įkeistų akcijų, yra perduodamos kreditoriui. BAB Ūkio bankas 2013 m. balandžio 10 d. dėl nevykdomos prievolės mokėti įmokas pagal kredito sutartį ją nutraukė ir nurodė pradedantis priverstinį skolų išieškojimą iš įkeisto turto. Byloje pateikti Banko 2013 m. gruodžio 17 d. pranešimai, adresuoti AB „Birač Europe“ ir pareiškėjai, kuriuose nurodyta, kad įkaito davėjai priklausančių skolininkės akcijų suteikiamos visos turtinės ir neturtinės teisės perduodamos Bankui.

Bankas, kaip visų AB „Birač Europe“ turtinių ir neturtinių teisių turėtojas, 2014 m. sausio 3 d. vienintelio akcininko sprendimu nusprendė pakeisti AB „Birač Europe“ įstatus, atšaukti AB „Birač Europe“ valdybą in corpore ir išrinkti naują valdybą į ją paskiriant suinteresuotus asmenis: A. U., V. M. ir M. V. AB „Birač Europe“ valdybos 2014 m. sausio 3 d. sprendimu išrinktas valdybos pirmininkas, atšaukta bendrovės vadovė D. S. ir nauju vadovu paskirtas V. M. Remdamasis Banko pateiktais išvardytais dokumentais, notaras Mindaugas Kačergis 2014 m. sausio 6 d. tvirtinamuoju įrašu patvirtino AB „Birač Europe“ 2014 m. sausio 3 d. prašyme (užpildytose JAR formose) nurodytų duomenų tikrumą, AB „Birač Europe“ steigimo dokumentų (2013 m. sausio 3 d. įstatų redakcijos) atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad pakeistus AB „Birač Europe“ steigimo dokumentus (2013 m. sausio 3 d. įstatų redakciją) registruoti galima.

Pareiškėja įkaito davėja bendrovė „Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik“ prašymą panaikinti notaro atliktą veiksmą grindžia teigdama, kad Banko priimti sprendimai dėl AB „Birač Europe“ valdybos ir vadovo pakeitimų yra neteisėti, nes priimant nurodytus sprendimus vienintelė AB „Birač Europe“ akcininkė buvo „Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik“, nei ji, nei AB „Birač Europe“ negavo iš Banko jokių pranešimų dėl AB „Birač Europe“ akcijų suteikiamų teisių perėmimo, todėl skundžiamu notariniu veiksmu buvo įtvirtintas neteisėtas AB „Birač Europe“ kontrolės perėmimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi skundą tenkino – panaikino notaro Mindaugo Kačergio atliktą notarinį veiksmą – 2014 m. sausio 6 d. tvirtinamąjį įrašą, kuriuo buvo patvirtintas AB „Birač Europe“ 2014 m. sausio 3 d. surašytame prašyme nurodytų duomenų tikrumas, AB „Birač Europe“ steigimo dokumentų (2013 m. sausio 3 d. įstatų redakcijos) atitiktis įstatymų reikalavimams ir faktas, kad pakeistus AB „Birač Europe“ steigimo dokumentus registruoti galima, nes įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymo ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės.

Teismas sprendė, kad notaras pažeidė CK 2.89 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias balsavimo teisės perleidimo sutarties įsigaliojimą. Notaras netinkamai vertino Banko pateiktus įrodymus, patvirtinančius AB „Birač Europe“ ir pareiškėjos informavimą apie Banko atliktus veiksmus – akcijų suteikiamų teisių perėmimą. Notaras neturėjo duomenų, kad šis pranešimas yra įteiktas, be to, pagal CK 2.89 straipsnio 2 dalies nuostatas, AB „Birač Europe“ ir pareiškėja turėjo patvirtinti, jog nurodyto turinio pranešimą jos gavo. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, taip pat pažymėjo, kad notaras negalėjo atlikti skundžiamo notarinio veiksmo Juridinių asmenų registre esant informacijai, kad pareiškėjai „Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik“ Bosnijos ir Hercegovinos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų notaro M. Kačergio ir Banko atskiruosius skundus, 2015 m. birželio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniais skundais suinteresuoti asmenys notaras M. Kačergis ir BAB Ūkio bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį bei atmesti pareiškėjos skundą. Kasaciniai skundai grindžiami iš esmės tapačiais argumentais, todėl jie pateikiami apibendrinti:

Nešališki asmenys – UAB „DHL Lietuva“ darbuotojai ir Banko įgaliotas advokatas Sajičius Aleksandaras (Sajič Aleksandar) – pateikė patvirtinimus, kad pranešimai pareiškėjai ir AB „Birač Europe“ apie Banko pasinaudojimą Įkeitimo sutarties 10.5 punkte nustatyta teise adresatams buvo įteikti. Pareiškėjos ir AB „Birač Europe“ teiginiai, kad pranešimų jos negavo, nešališkai nepatvirtinti. Teismai, darydami išvadą, kad Banko pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos ir AB „Birač Europe“ informavimą apie pasinaudojimą Įkeitimo sutarties 10.5 punkte nustatyta teise, yra nepakankami, nenurodė jokių šią išvadą objektyvių argumentų ir įrodymų. Tokia teismų pozicija pažeidžia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nepagrįstai perkelia papildomą įrodinėjimo pareigą Bankui. Teismai nepagrįstai išplėtė įrodinėjimo pareigas Bankui, nurodydami, kad tiek AB „Birač Europe“, tiek pareiškėja turėjo patvirtinti, jog gavo Banko siųstus pranešimus. Esant tokiam reikalavimui, gavėjoms atsisakant patvirtinti dokumentų gavimą, dokumentų įteikimo joms įrodinėjimas taptų neįmanomas.

Teismai nepagrįstai nurodė, kad Bankas pažeidė CK 2.49 straipsnio nuostatas. CK 2.49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į nurodyto straipsnio 2 dalį, jei juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Bankas, išnaudojęs visas įmanomas priemones pareiškėjai ir AB „Birač Europe“ informuoti, t. y. siųsdamas pranešimus paskutinės žinomos jų verslo vietos adresu, tinkamai įvykdė savo pareigą pagal Įkeitimo sutartį.

Įkeitimo sutartimi perleidžiamos teisės siekiant užtikrinti ne pareiškėjos, bet Banko interesus, todėl aiškinimas, kad pareiškėja turėjo atsiųsti Bankui patvirtinimą apie pranešimų gavimą, leistų pareiškėjai piktnaudžiauti, nurodyto patvirtinimo nepateikiant ir taip vilkinant balsavimo teisių perėmimo momentą. Toks sutarties aiškinimas neatitiktų Įkeitimo sutarties tikslo, jos šalių tikrosios valios ir CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių.

Nepagrįsta teismų pozicija, kad pagal CK 2.89 straipsnio 2 dalies nuostatas AB „Birač Europe“ ir pareiškėja turėjo patvirtinti, jog yra gavusios pranešimą dėl akcijų suteikiamų visų turtinių ir neturtinių teisių perdavimo Bankui, nes nurodytoje teisės normoje to nereikalaujama. Pažymėtina, kad CK 2.89 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuojamas balsavimo teisės perleidimo sutarties įsigaliojimo momentas. AB „Birač Europe“ buvo informuota apie balsavimo teisių perleidimą pagal CK 2.89 straipsnio 2 dalies reikalavimus jau 2013 m. sausio 8 d., pasirašant Įkeitimo sutartį, taigi, nuo šio momento CK 2.89 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo įgyvendintos ir balsavimo teisės perleidimo sutartis įsigaliojo.

Kadangi Lietuvos Respublika su Bosnija ir Hercegovina nėra sudariusios tarptautinių dvišalių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, vadovaujantis CPK 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas. Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos Bijeljinos apygardos komercinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis Lietuvos Respublikoje buvo pripažinta tik Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi. Dėl to teismai nepagrįstai sprendė, kad jau 2014 m. sausio 6 d. notaras, atlikdamas ginčijamą tvirtinamąjį įrašą, turėjo atsižvelgti į nurodytą Bosnijos ir Hercegovinos teismo nutartį, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla. Be to, Bankas, kaip įkaito turėtojas, nėra saistomas bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo fakto.

Nors bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo aplinkybė buvo išviešinta Juridinių asmenų registre, šis registras, vadovaujantis CPK 809 straipsnio 1 dalimi, negali lemti užsienio teismo sprendimų teisinės galios išplėtimo Lietuvoje.

Suinteresuoti asmenys A. U., V. M., M. V., BAB Ūkio bankas ir notaras M. Kačergis pareiškė prisidėjimus prie kasacinių skundų.

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo AB „Birač Europe“ atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodoma:

Įkeitimo sutarties sudarymas ir balsavimo teisių perleidimas nesutampa laiko atžvilgiu, todėl Bankas ir notaras nepagrįstai nurodo, kad apie balsavimo teisių perleidimą pareiškėja ir AB „Birač Europe“ buvo informuotos jau 2013 m. sausio 28 d., kai buvo sudaryta Įkeitimo sutartis, klaidingai susiedamos balsavimo teisių perėmimo momentą ir Įkeitimo sutarties (kurioje nurodyta balsavimo teisės perėmimo galimybė atsiradus tam tikroms aplinkybėms) sudarymo momentą.

CK 2.89 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nurodyta, kad juridinis asmuo privalo balsavimo teises perleidžiančiam juridinio asmens dalyviui ir asmeniui, įgaunančiam balsavimo teisę, pranešti ir artimiausiame juridinio asmens dalyvių susirinkime paskelbti apie CK 2.89 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimą.

Perimant turtines ir neturtines teises neužtenka pranešimus apie tai išsiųsti registruotais juridinio asmens (kurio teisės perimamos) ir akcininko registracijos adresais. Akcininko turtinių ir neturtinių teisių perėmimas savo esme atitinka įkeisto turto perėmimą, todėl tokiam perėmimui negali būti taikoma paprastesnė (lengvesnė) procedūra nei įkeisto turto realizavimo atveju, kurią reglamentuoja CK ketvirtosios knygos XI skyriaus ketvirto skirsnio nuostatos.

Bankas nepateikė nė vieno objektyvaus ir neginčijamo įrodymo, patvirtinančio, kad pranešimus apie teisių perėmimą įteikė pareiškėjai ir AB „Birač Europe“. DHL pažymos apie siuntų išsiuntimą yra be pareiškėjo ar AB „Birač Europe“ atstovų pasirašytų dokumentų, papildomos informacijos, patvirtinančios siuntų pristatymą, jų įteikimą. Advokatų kontoros „Sajič Aleksandar“ advokato patvirtinimas apie pranešimų įteikimą nėra tinkamas, nes advokatas, kitaip nei antstolis ar kitas įgaliotas pareigūnas, neturi teisės įteikti dokumentus ir išduoti atitinkamus patvirtinimus apie įteikimą (Hagos konvencijos „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje“ 5 straipsnis). Be to, visi Banko teismui pateikti įrodymai apie pranešimų įteikimą pažymėti vėlesne data nei atlikti ginčo notariniai veiksmai.

Teismai pagrįstai konstatavo, kad notaras neturėjo pagrindo ignoruoti bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai aplinkybės, lemiančios išieškojimo iš pareiškėjui priklausančio turto negalimumą, nors ši informacija buvo išviešinta Juridinių asmenų registre.

Balsavimo teisę įgijusiam asmeniui tenka pareigos, įtvirtintos turto administratoriui CK ketvirtosios knygos XIV skyriuje, jeigu balsavimo teisės perleidimo sutartis nenustato kitaip. CK 4.242 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Bankas, būdamas pareiškėjo ir AB „Birač Europe“ oponentas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MzgtNDEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-438-413/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-438-413/2015">2-438-413/2015</a>, kurioje ginčo suma siekia 84 248 279 Eur, turi pareiškėjo interesams priešingus interesus, todėl negali būti teisėtas AB „Birač Europe“ akcininko balsavimo teisių turėtojas.

Notaras privalėjo įvertinti, kad Įkeitimo sutarties 10.5 punktas savaime yra niekinis ir neatitinka balsavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų ir esminių požymių. Tai pripažino Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2551-752/2015. Pagal CK 2.89 straipsnio 1 dalies formuluotę akivaizdu, kad balsavimo teisės perleidimo sutarties esminis požymis yra balsavimo teisės įgyvendinimo tvarkos ir būdo nustatymas pačioje sutartyje. Be to, Įkeitimo sutartyje nėra nurodytas jos galiojimo terminas (t. y. ji yra neterminuota), nors CK 2.89 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad balsavimo teisės perleidimo sutartis negali būti sudaryta ilgesniam nei dešimties metų terminui.

CK 4.225 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad svetimo turto įkeitimu įkeistam turtui negali būti nustatomas turto administravimas, t. y. Įkeitimo sutarties 10.5 punkto sąlyga yra niekinė. Draudimas administruoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą tiesiogiai kyla iš taisyklės, kad svetimo daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo įvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu. Tai reiškia, kad įkeisto daikto savininko atsakomybė aptariamu atveju kreditoriui ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių. Svetimo daikto hipoteka įkeisto turto administravimas reikštų papildomą neapibrėžtą laiko atžvilgiu trečiojo asmens nuosavybės teisės ribojimą ir neaiškias įkaito davėjo atsakomybės ribas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl notarinio veiksmo – Juridinių asmenų registrui teikiamų duomenų tikrumo ir dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams tvirtinimo – teisėtumo

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jeigu notarinio veiksmo atlikimas neatitinka įstatymų reikalavimų, notaras turi atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2011">3K-3-219/2011</a>). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 ir 17 punktus notaras surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo, tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės, taip pat tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Šie veiksmai taip pat atliekami keičiant juridinio asmens steigimo dokumentus.

Atlikdamas notarinį veiksmą – tvirtindamas juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams – notaras įsitikina, ar steigimo dokumentai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, ir patikrina, ar juridinio asmens įstatai buvo patvirtinti ar pakeisti asmenų, turinčių teisę atlikti šiuos veiksmus, taip pat ar steigimo dokumentus pasirašė juose nurodyti ir tinkamai atstovaujami asmenys.

Vertinant vienintelio akcininko sprendimo pakeisti akcinės bendrovės valdymo organus teisėtumą, svarbu konstatuoti, ar asmuo, priėmęs tokį sprendimą, yra akcininkas, ar jis turi bendrovės akcijų suteikiamą teisę balsuoti, sprendžiant visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, ar ši teisė nesuvaržyta. Pagal Vertybinių popierių įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisę balsuoti suteikia asmeniui nuosavybės teise priklausančios akcijos (išskyrus atvejį, kai akcijos įkeistos ir įkeitimo sutartyje numatytas balsavimo teisės perdavimas įkaito turėtojui).

Nagrinėjamu atveju BAB Ūkio bankas teisę priimti AB „Birač Europe“ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendimus kildina iš 2013 m. sausio 28 d. Įkeitimo sutarties 10.5 punkto nuostatų dėl kreditoriaus teisės perimti įkeistų akcijų turtines ir neturtines teises. Notaras, tvirtindamas duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus registruoti galima, turėjo įsitikinti, kad akcijų suteikiamos teisės kreditoriui perėjo laikantis Įkeitimo sutartyje ir teisės aktuose nustatytų tvarkos ir pagrindų.

Teismai, nagrinėdami šį ginčą, BAB Ūkio bankas veiksmus vertino tik atitikties CK 2.89 straipsnio aspektu, t. y. dėl balsavimo teisių perėmimo pagal Įkeitimo sutarties 10.5 punktą teisėtumo. Įkeitimo sutarties Bendrųjų sąlygų 10.5 punkte nurodyta sąlyga, kad kredito sutarties ir (arba) teisės aktų nustatytais pagrindais kreditoriui įgijus teisę reikalauti kredito sutartį įvykdyti prieš terminą, kreditoriaus vienašališku pareiškimu įkaito davėjai ir bendrovei, kurios akcijos yra įkeistos, turtinės ir neturtinės teisės, nurodytos pranešime ir kylančios iš įkeitimo sutartimi įkeistų akcijų, yra perduodamos kreditoriui. Taip pat Įkeitimo sutarties Bendrųjų sąlygų 10.2 punkte nustatyta, kad priverstinio išieškojimo atveju įkaito davėja per 10 dienų nuo sutartyje apibrėžto momento perduoda įkaito turėtojui su akcijų valdymu bei disponavimu susijusias visas turtines ir neturtines teises.

Pažymėtina, kad Įkeitimo sutarties 10.5 punkte susitarta dėl visų turtinių ir neturtinių teisių perėmimo, o ne tik dėl balsavimo teisių perėmimo. Balsavimo teisių perleidimas – specialus institutas, reglamentuojantis balsavimo teisės suteikimą ne akcijų savininkui. Balsavimo teises akcijų savininko vardu taip pat gali įgyvendinti pagal įgaliojimą paskirtas asmuo arba akcijoms gali būti nustatytas turto administravimas. Įkeitimo sutartyje nebuvo atskirai sutarta dėl kurio nors iš nurodytų balsavimo teisių perleidimo ar perdavimo įkeitimo kreditoriui būdų, todėl teismai nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė CK 2.89 straipsnio, reglamentuojančio balsavimo teisės perleidimą, nuostatas.

Įkeitimo sutartyje turtinių ir neturtinių teisių į akcijas perėmimas buvo siejamas su įkeitimo kreditoriaus teise reikalauti kredito sutartį įvykdyti prieš terminą, todėl BAB Ūkio banko veiksmų vertinimui reikšmingos įkeitimo teisę reglamentuojančios teisės normos, nes šios sutarties nuostatos galėjo būti įgyvendinamos tik kreditoriui įgijus teisę į priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto.

Įstatyme įtvirtintas dviejų rūšių kilnojamojo turto įkeitimas: posesorinis ir neposesorinis, priklausomai nuo to, ar įkeitimo objektas paliekamas įkaito davėjui ar perduodamas kreditoriui. Įkeitimo rūšies pasirinkimas turi esminių teisinių padarinių, visų pirma tai lemia įkeitimo sandorio formą ir jo registravimo reikalingumą (CK 4.209 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei išieškojimo iš įkeisto turto ypatumus (CK 4.219 straipsnio 2 ir 3 dalys), t. y. kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, arba priverstinio įkeitimo nustatymo atveju išieškojimas iš įkeitimu užtikrinto turto vykdomas mutatis mutandis taikant išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto tvarką reglamentuojančias šio kodekso nuostatas; kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, priverstinis išieškojimas iš įkeitimu užtikrinto turto vykdomas įkeitimo sandoryje nustatyta tvarka.

CK 4.219 straipsnio 4 dalyje įstatymo leidėjas suteikia teisę sandorio šalims įkeitimo sandoryje arba išieškojimo metu susitarti, kad įkeitimo objektas bus perduotas kreditoriaus nuosavybėn arba realizuotas kitu šalių sutartu būdu. Susitarimas perduoti įkeitimo objektą kreditoriaus nuosavybėn preziumuojamas, kai įkeitimo objektas įkeičiant perduodamas kreditoriui. Taigi net ir tuo atveju, kai įkeitimo objektas paliekamas įkaito davėjui, šalys gali susitarti dėl kitokio įkeisto turto realizavimo būdo, tačiau tai neeliminuoja įkeitimo kreditoriaus pareigos neposesorinio įkeitimo atveju kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nes būtent nuo vykdomojo įrašo išdavimo atsiranda įkeitimo kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti įkeitimu užtikrintą reikalavimą prieš terminą (CK 4.216 straipsnio 2 dalis, 4.192 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl neposesorinio įkeitimo, t. y. kad įkeistas turtas – akcijos – paliekamas įkaito davėjai, tai bet kokie priverstinio išieškojimo veiksmai galėjo būti pradėti tik gavus notaro vykdomąjį įrašą. Hipotekos registro duomenimis, vykdomasis įrašas pagal Įkeitimo sutartį nebuvo išduotas. 2013 m. liepos 12 d. išduotas vykdomasis įrašas pagal kitą įkeitimo sutartį, sudarytą 2012 m. gruodžio 11 d. (reg. Nr. 8122), kuria taip pat buvo užtikrinta Kredito sutartis. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai tos pačios prievolės įvykdymui užtikrinti turtas įkeistas keliais hipotekos sandoriais arba hipotekos ir įkeitimo sandoriais, kreditorius turi kreiptis dėl vykdomųjų įrašų išdavimo pagal kiekvieną hipotekos (įkeitimo) sandorį atskirai. Neatlikus vykdomojo įrašo, priverstinio išieškojimo veiksmai negalėjo būti atliekami, dėl šios priežasties įkeistų akcijų turtinių ir neturtinių teisių (įskaitant balsavimo teisės) perėmimas Įkeitimo sutarties pagrindu įstatymo nustatyta tvarka neįvyko, todėl kreditorius neįgijo teisės priimti AB „Birač Europe“ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendimus. Dėl šios priežasties įkaito davėjos informavimo apie teisių perėmimą tinkamumo klausimas nėra reikšmingas.

Notaras, atlikdamas tvirtinamąjį įrašą, galėjo ir turėjo patikrinti Hipotekos registro duomenis ir nustatyti, kad vykdomasis įrašas nėra išduotas. Taip pat notaras turėjo įvertinti ir BAB Ūkio banko 2013 m. gruodžio 17 d. pranešimo dėl akcijų suteikiamų visų turtinių ir neturtinių teisių perdavimo turinį, kuriame nurodyta, kad jame vadovaujamasi Įkeitimo sutarties Bendrųjų sąlygų 10.5 punktu ir kitų Banko ir skolininkės AB „Birač Europe“, pasirašytų įkeitimo sutarčių, įtvirtinančių analogišką nuostatą, atitinkamais punktais, taip pat nurodyta 57 100 000 Lt (16 537 303 Eur) įsiskolinimo suma, 519 847,92 Lt (150 558,36 Eur) palūkanų ir 27 359,55 Lt (7923,87 Eur) delspinigių, ir tai, kad skolininkė skolinga „taip pat kitas ženklias sumas pagal kitas kredito sutartis“, t. y. iš šio pranešimo neaiškūs nei kreditoriaus reikalavimo pagrindai, nei įsiskolinimo dydis, nei įsiskolinimo dydžio ir įkeisto turto vertės santykis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad notarui galėjo ir turėjo kilti abejonių dėl ginčo notarinio veiksmo teisėtumo, dėl to jis turėjo atsisakyti jį atlikti (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepripažinto užsienio valstybės teismo procesinio sprendimo iškelti bankroto bylą reikšmės

Byloje iškelti klausimai, inter alia, dėl to, ar notaras privalėjo atsižvelgti į tuo metu dar nepripažintą užsienio valstybės teismo procesinį sprendimą (Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikos teismo nutartį, kuri pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi), taip pat dėl to, ar nuo bankroto bylos iškėlimo dienos teisė disponuoti nemokaus skolininko turtu ir atlikti kitus veiksmus suteikiama tik bankroto administratoriui, nepriklausomai nuo to, ar pripažintas teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Taigi nagrinėjamoje byloje aktualūs tarptautinės teisės klausimai dėl: 1) užsienio valstybės teismo sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo sukeliamų teisinių padarinių Lietuvos Respublikoje, kol jis dar nėra pripažintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 2) užsienio valstybėje vykstančioje bankroto byloje paskirto bankroto administratoriaus įgaliojimų veikti Lietuvos Respublikoje iki teismo sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo pripažinimo mūsų šalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl valstybių suverenios lygybės principo teismo sprendimams nebūdingas ekstrateritorialumas – teismo sprendimo teisinė galia ir teisinės pasekmės apsiriboja jį priėmusio teismo valstybės teritorija. Tam, kad teismo sprendimas įgytų teisinę galią kitoje valstybėje, reikalinga jį pripažinti ir, jei sprendimas reikalauja vykdytinumo, leisti jį vykdyti (CPK 809 straipsnio 1 dalis, 813 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai yra bendrasis tarptautinės teisės principas ir visuotinai įprasta praktika.

Šios taisyklės išimtys, kai vienos valstybės teismo sprendimas kitoje valstybėje sukelia teisinius padarinius, nereikalaujant jo pripažinimo, gali būti vienašališkai nustatytos nacionalinėje (pvz., CPK 809 straipsnio 2 ir 3 dalys), abipusiškai nustatytos tarptautinėje (pvz., Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 42 straipsnio 2 pastraipa) arba Europos Sąjungos teisėje (pvz., Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnis).

Tarp Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos nėra tarptautinių sutarčių, kurios įtvirtintų supaprastintą teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrą tokio pobūdžio bylose. Įstatyme taip pat nėra nuostatų, kuriomis Lietuvos Respublika būtų vienašališkai įsipareigojusi be specialios teisenos pripažinti tokius užsienio valstybių teismų sprendimus. Todėl taikoma bendroji taisyklė – Bosnijoje ir Hercegovinoje priimti teismo procesiniai sprendimai pripažįstami CPK 809–817 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi tol, kol toks teismo sprendimas nėra pripažintas kompetentingos teisminės institucijos – Lietuvos apeliacinio teismo – jis Lietuvos Respublikoje teisinių padarinių nesukelia.

Dėl nurodytų priežasčių notaras neprivalėjo atsižvelgti į minėtoje užsienio valstybėje priimtą, tačiau įstatymų nustatyta tvarka Lietuvoje nepripažintą teismo sprendimą. Šis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje teisinę galią įgijo tik įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlQtNjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2T-69/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2T-69/2014">2T-69/2014</a>. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytos priešingos išvados – nepagrįstos.

Apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime nurodyta, kad „tai, jog VĮ Registrų centre jau nuo 2013 m. balandžio 8 d. buvo įregistruotas įmonės „Fabrika Glinice „Birač“ A. D. Zvornik“ teisinis statusas kaip bankrutuojančios ir notarui šie dokumentai buvo pateikti, leidžia daryti išvadą, kad atstovauti šią bendrovę turėjo teisę tiek valstybėje, kurios jurisdikcijai priklauso ši bendrovė, tiek kitose valstybėse, tik bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius, nepriklausomai nuo to, ar pripažinta kitoje valstybėje teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei“.

Bankroto administratoriaus paskyrimas yra vienas iš bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui teisinių padarinių. Bankroto administratoriaus įgaliojimų pagrindas – teismo procesinis sprendimas, kuriuo jis paskirtas administruoti įmonės bankroto procesą. Teismo sprendimas teisinius padarinius kitoje valstybėje sukelia, kaip minėta, tik po jo pripažinimo. Todėl tol, kol Lietuvos Respublikoje atitinkamas teismo sprendimas nebuvo pripažintas CPK 809–817 straipsniuose nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikoje negalėjo teisinės reikšmės įgyti ir vienas iš bankroto bylos iškėlimo teisinių padarinių – bankroto administratoriaus įgaliojimai. Todėl priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai padarė materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo pažeidimų, tačiau priimtas sprendimas panaikinti ginčo notarinį veiksmą yra teisingas, todėl paliktinas galioti nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 21,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai lygiomis dalimis iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš notaro Mindaugo Kačergio ir BAB Ūkio banko po 11,57 Eur (vienuolika Eur 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas