Civilinė byla Nr. e3K-3-148-421/2016
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00101-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.18.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Islandija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,SSPC-Islandija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei,,YIT Kausta“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovės akcinės bendrovės,,YIT Kausta“ priešieškinį dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, užsakovo atsakomybę už atliktų darbų priėmimą (CK 6.662 straipsnio 3 dalis) bei tinkamą darbų perdavimą ir priėmimą pagal statybos rangos sutartį (CK 6.694 straipsnis), taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 958 347,73 Lt (277 556,69 Eur) delspinigių dėl pavėlavimo perduoti objektą pagal rangos sutartį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinų 958 347,73 Lt (277 556,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė teigė, kad pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. papildomo susitarimo Nr. 3 8.1 punktą rangovė (atsakovė) įsipareigojo užsakovei (ieškovei) objektą perduoti iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., tačiau pareigos per šį terminą neįvykdė ir objektą perdavė tik 2013 m. spalio 23 d., tą patvirtina tiek rangovės, tiek užsakovės vienašališkai surašyti darbų perdavimo aktai. Pagal rangos sutarties 17.2 punktą, iki nustatyto termino rangovei neperdavus užsakovei objekto, rangovė užsakovei moka 0,02 proc. nuo sutarties maksimalios kainos dydžio delspinigius. Atsakovė pavėlavo perduoti objektą 82 dienas, todėl privalo mokėti rangovei (ieškovei) 958 347,73Lt (277 556,69 Eur) delspinigius.
Atsakovė priešieškiniu prašė teismo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės 1 257 205 Lt (364 111,74 Eur) skolą, 34 286 Lt (9929,91 Eur) delspinigių, 156 866 Lt (45 431,53 Eur) objekto statybų aikštelės išlaidų, 5327 Lt (1542,80 Eur) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 9680 Lt (2803,52 Eur) ekspertizės išlaidų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2011 m. gruodžio 28 d. rangos sutartimi užsakovė AB,,Baltic Shopping Centers“ (kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė) ir vykdytoja AB,,YIT Kausta“ sutarė dėl administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos darbų atlikimo iki 2013 m. kovo 1 d.
2012 m. gruodžio 12 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2 dėl Projektavimoužduoties pakeitimų, kuriuo padidinta darbų atlikimo kaina, objekto galutinis perdavimo terminas perkeltas į 2013 m. balandžio 2 d.
2013 m. birželio 27 d. ginčo šalys pasirašė susitarimą dėl statybos darbų perdavimo ir susitarime konstatavo, kad darbų perdavimo akto pasirašymo dieną (2013 m. birželio 27 d.) rangovė nebuvo pašalinusi statybos darbų paslaugų ir projektų dokumentų trūkumų (trūkumus šalina) bei nebuvo suteikusi kai kurių rangos sutartyje nurodytų paslaugų.
Sutarties šalys 2013 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė papildomą rangos sutarties susitarimą, kuriuo padidino darbų atlikimo kainą, taip pat atsakovė įsipareigojo perduoti objektą ieškovei iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.
Atsakovė teigė, kad ji darbus baigė 2013 m. liepos 30 d., o 2013 m. liepos 31 d. Valstybinė komisija patvirtino objekto statybos užbaigimo aktą. Ieškovė vengė priimti objektą, nurodydama formalias priežastis, motyvuodama neesminiais arba tariamais trūkumais, todėl atsakovė objektą 2013 m. spalio 23 d. perdavė vienašališkai. Kadangi nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 23 d. ieškovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti darbų perdavimo aktą, objekto perdavimo–priėmimo terminas buvo praleistas dėl pačios ieškovės kaltės.
2013 m. lapkričio 28 d. suėjo ieškovės prievolė galutinai atsiskaityti už atliktus rangos darbus, nes atsakovė atliko visus privalomus veiksmus, nuo kurių atlikimo priklausė ir ieškovės prievolės atsiskaityti su atsakove įvykdymo terminas, t. y. atsakovė 2013 m. spalio 23 d. pasirašė vienašališką darbų perdavimo aktą, o 2013 m. lapkričio 7 d. pateikė ieškovei besąlygišką garantinių įsipareigojimų užtikrinimo garantiją. Dėl to ieškovei pagal rangos sutarties 14.8 punktą kilo pareiga sumokėti atsakovei likusius 50 proc. sumos, tačiau ieškovė sumokėjo tik dalį jos. Kadangi ieškovė vėlavo atsiskaityti su atsakove nuo 2013 m. lapkričio 29 d., todėl iš ieškovės priteistina skola.
Rangos sutarties 17.8 punktas nustato, kad bet kuriai šaliai vėluojant vykdyti bet kuriuos savo finansinius įsipareigojimus pagal sutartį, tokį įsipareigojimą vykdyti vėluojanti šalis privalo sumokėti kitai šaliai 0,03 proc. nuo visos vėluojamo vykdyti finansinio įsipareigojimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną. Atsakovė vėluoja atsiskaityti nuo 2013 m. lapkričio 29 d., todėl privalo sumokėti 34 286,24 Lt (9929,91 Eur) delspinigių.
Nors ieškovė atsisakė pasirašyti darbų perdavimo aktą, 2013 m. rugpjūčio 5 d. ji įregistravo objekto nuosavybės teisę. Ieškovė 2013 m. spalio 21 d. kreipėsi į atsakovę dėl darbų perdavimo akto pasirašymo, nors faktinė situacija dėl defektų nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo nepasikeitė. Ieškovė vengė bendradarbiauti su atsakove bei skirti objekto ginčytinų defektų ekspertizę, nors atsakovė ne kartą ją kvietė išspręsti ginčą dėl defektų pasitelkiant ekspertą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nepagrįstai vengė pasirašyti darbų perdavimo aktą, atsakovė patyrė objekto išlaikymo išlaidas, todėl pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalies nuostatą ji privalo atlyginti atsakovei objekto išlaikymo išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei AB,,YIT Kausta“ 1 257 205 Lt (364 111,74 Eur) skolos, 34 286 Lt (9929,91 Eur) delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 17 883 Lt (5179,29 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitus priešieškinio reikalavimus atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 1900 Lt (550,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas sprendė, kad darbų perdavimo aktas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo pasirašytas dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė neturėjo teisės reikalauti iš atsakovės delspinigių rangos sutarties 17.2 punkto pagrindu.
Iš antstolio S. U. 2013 m. balandžio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2013 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akto, teismo posėdyje apklausto eksperto prof. dr. S. M. paaiškinimų, liudytojų M. M., V. V., A. P. paaiškinimų, statybos darbų žurnalų išrašų teismas nustatė, kad visi statybos darbai objekte pagal rangos sutartį buvo atlikti iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo. 2013 m. rugpjūčio 1 d. papildomame susitarime nenurodyta esminių statinio defektų.
2013 m. rugpjūčio 1 d. papildomu susitarimu šalys susitarė dėl statybos objekto užbaigimo termino nukėlimo iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. esant neesminių statybos darbų trūkumų, o susitarimo 8.2 punkte nurodytiems papildomiems darbams užbaigti ir perduoti buvo nustatyti atskiri terminai (vėlesni nei 2013 m. rugpjūčio 1 d.).
Statybos techninė prižiūrėtoja UAB „COWI Lietuva“ 2013 m. rugpjūčio 13 d. nustatė defektą – kad neveikia tikslios kontrolės šaldymo įranga, du iš keturių tikslios kontrolės kondicionierių buvo automatiškai stabdomi, o papildžius vamzdynus šaldymo agentu neveikė vienas iš keturių tikslios kontrolės kondicionierių; kaip liudytojas apklaustas A. P. paaiškino, kad turi veikti bent du iš keturių tikslios kontrolės kondicionierių. Be to, 2013 m. kovo–balandžio mėnesiais buvo atlikti visi bandymai, oro kondicionavimo sistemos (serverinės) montavimo akte pažymėta, kad montavimas atliktas pagal projektą, nukrypimo nuo projekto nėra, aktas pasirašytas užsakovės, rangovės ir subrangovės atstovų 2013 m. gegužės 25 d. Oro kondicionavimo (vėsinimo) sistemos (serverinės) įrenginių gedimas nebuvo esminis objekto trūkumas (Statybos įstatymo 4 straipsnis, CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 23 d. atsisakymą priimti objektą grindė tais pačiais trūkumais, kuriuos nurodė faktiškai perimdama objektą 2013 m. spalio 23 d. aktu. Ieškovė neprašė teismo skirti ekspertizės, o atsakovės iniciatyva atliktos ekspertizės aktas atitiko keliamus reikalavimus, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis. Be to, ieškovė, pasirašydama 2013 m. spalio 19 d. objekto nuomos sutartį su nuomininku, patvirtino, kad statybos darbų rezultatas yra tinkamas ir gali būti naudojamas pagal rangos sutartyje nurodytą paskirtį. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovė neturėjo pagrindo atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo aktą nesant tam rangos sutarties 16.3, 16.6 punktuose nurodytų sąlygų.
Teismas sprendė, kad buvo pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl 1 257 205 Lt (364 111,74 Eur) skolos priteisimo, nes ieškovė 2013 m. spalio 23 d. vienašališkai pasirašė darbų perdavimo aktą, kurio teisinė galia tokia pat kaip ir pasirašyto abiejų šalių, o 2013 m. lapkričio 7 d. įvykdė sutarties 6.3. punkte nustatytą pareigą ir pateikė ieškovei besąlygišką garantinių įsipareigojimų užtikrinimo garantiją. Todėl 2013 m. lapkričio 28 d. ieškovei atsirado pareiga pagal sutarties 14.8 punktą sumokėti atsakovei 1 000 000 Lt (289 620,02 Eur) ir pagal vienašališkai pasirašytą aktą sumokėti už darbus 480 458,69 Lt (139 150,45 Eur).
Ieškovės argumentai, kad pagal rangos sutarties 14, 10, 16.7 punktus galutinis atsiskaitymas vykdomas tik ištaisius visus statybos darbų defektus bei trūkumus ir pasirašius šių darbų perdavimo aktą, buvo pripažinti nepagrįstais, nes nepaneigė ieškovės prievolės visiškai atsiskaityti su atsakove po 2013 m. spalio 23 d. vienašališko darbų perdavimo akto patvirtinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 3 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 2013 m. rugpjūčio 1 d. darbų perdavimo aktas šalių nebuvo pasirašytas; šalys sutaria, kad tokio akto pasirašymo data laikytina 2013 spalio 23 d., kai abi šalys vienašališkai pasirašė darbų perdavimo aktus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei nekilo civilinė atsakomybė dėl to, kad statybos darbų perdavimo aktas nebuvo pasirašytas 2013 m. rugpjūčio 1 d.
Rangos sutarties 16.3 punkte nustatyti užsakovės veiksmai, rangovei pateikus darbų perdavimo aktą – užsakovė turi atlikti apžiūrą ir surašyti esminius bei neesminius trūkumus; atsisakyti priimti rangovės pateiktą darbų perdavimo aktą turi teisę tik jei atlikti statybos darbai turi esminių trūkumų. Kolegijos vertinimu, šioje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar 2013 m. rugpjūčio 1 d. egzistavo esminiai objekto trūkumai.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., o 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatyti tik neesminiai darbų trūkumai, kuriems esant ieškovė neturėjo pagrindo atsisakyti priimti objektą.
Byloje ginčyti serverinės gedimai nesudarė pagrindo atsisakyti nepasirašyti objekto perdavimo akto. Byloje nustatyta, kad atsakovė serverinę įrengė pagal projektą ir per atliktas objekto apžiūras (2013 m. pavasarį), taip pat sudarant 2013 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą serverinės trūkumų nebuvo nustatyta. Be to, serverinės gedimus atsakovė ištaisė 2013 m. rugsėjo 6 d., tačiau ieškovė objekto nepriėmė iki 2013 m. spalio 23 d. Ieškovė neįrodė, kad buvę serverinės gedimai lėmė tai, jog objektas ar jo dalis negalėjo būti naudojami pagal paskirtį, kas pagal rangos sutartį būtų laikoma esminiu trūkumu. Kolegija sutiko su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad UAB „COWI Lietuva“, atlikusios patikrinimą, 2013 m. rugpjūčio 12 d. rašte nėra nurodyta, kad tai esminis trūkumas, be to, minėtame rašte nurodyta, kad neveikia vienas iš keturių tikslios sistemos kondicionierių. Kaip liudytojas apklaustas A. P. paaiškino, kad turi veikti bent du kondicionieriai, todėl nėra pagrindo teigti, kad serverinės neatliko savo funkcijų.
Kolegija atmetė kaip neįrodytą ieškovės argumentą, kad objekto perdavimo metu gaisriniai siurbliai neatitiko nustatytų reikalavimų, nes tokius pažeidimus nustatė įmonė, kuri nėra kvalifikuota vykdyti priešgaisrinės saugos reikalavimams. Pažymėjo, kad objekto statybos užbaigimo aktas yra pasirašytas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus.
Ieškovė nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 23 d. savo atsisakymą priimti objektą iš esmės grindė tais pačiais trūkumais, kuriuos nurodė 2013 m. spalio 18 d. defektų aktuose perimdama objektą vienašališkai pasirašytu 2013 m. spalio 23 d. aktu.
2013 m. liepos 31 d. Valstybinė komisija patvirtino objekto statybos užbaigimo aktą, 2013 m. gruodžio 10 d. ekspertizės aktas, eksperto prof. dr. S. M. paaiškinimai, antstolio S. U. 2013 m. balandžio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kiti byloje pateikti duomenys patvirtino, kad nebuvo esminių trūkumų, dėl kurių objekto nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovė elgėsi nesąžiningai atsisakydama priimti objektą dėl neesminių trūkumų.
Kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė 2013 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė, kad objektas bus perduotas tą pačią dieną, reiškia, jog ji iš esmės pripažino, kad esminių objekto trūkumų nebuvo.
Esant neesminių trūkumų, kurių ištaisymo vertė yra neadekvačiai nedidelė palyginus su ieškovės sulaikyta suma, nebuvo pagrindo nepriteisti atsakovei iš ieškovės skolos už atliktus darbus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir atmesti atsakovės priešieškinį arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės, yra atlikti laiku. Rangos sutarties šalis sieja teisinis santykis, kuriame rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis).
Teismas, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus, reikalavimus, kuriuos tokiam darbui kelia pačios sutarties šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Jaukurai“ v. UAB,,Forsitia“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2010">3K-3-469/2010</a>).
Rangovė iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. atliko darbus su trūkumais, šie užsakovei buvo žinomi, dėl jų užsakovė negalėjo tinkamai, pagal poreikius naudoti pastatyto administracinio pastato, t. y. rangovė netinkamai įvykdė savo pareigą atlikti darbus, juos atliko nesivadovaudama CK 6.189 straipsnio 1 dalimi. Dėl to rangovė negalėjo reikalauti iš užsakovės tinkamai vykdyti pareigos ir darbus priimti bei už juos sumokėti, nes nuo tinkamo rangovės pareigos įvykdymo tiesiogiai priklausė užsakovės pareigos vykdymas. Kol rangovė neatliko visų darbų tinkamai, nepašalino visų nustatytų darbų trūkumų, ji negali reikalauti iš užsakovės tokius darbus priimti, o užsakovė negali būti pripažinta kalta dėl darbų perdavimo–priėmimo termino praleidimo, nes toks terminas praleistas dėl rangovės kaltės ir tinkamos rangovo pareigos neįvykdymo. Tokiu atveju visa sutarties neįvykdymo rizika ir atsakomybė tenka rangovei, pažeidusiai savo pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė ir nevertino rangos sutartimi atliktų darbų priėmimo–perdavimo teisinių pasekmių, kurios atsirado užsakovei pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktą. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki kol rangovė vienašališkai perdavė darbus užsakovei, abi šalys žinojo apie objekte esančius darbų trūkumus, todėl, rangovei vengiant tokius trūkumus pripažinti ir juos tinkamai apibrėžti darbų perdavimo akt, užsakovė, priėmusi darbus, būtų praradusi teisę remtis trūkumų faktu ir reikalauti juos pašalinti.
Rangovė iki pat 2015 m. spalio 22 d. darbų trūkumų nepripažino, jokio darbų priėmimo–perdavimo akto, kuriame būtų tinkamai nurodyti visi egzistuojantys trūkumai, užsakovei nepateikė. Dėl to užsakovė, siekdama išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su darbų trūkumais, turėjo pagrįstą teisę atsisakyti priimti tokius darbus ir reikalauti juos pašalinti arba tinkamai juos aprašyti darbų perdavimo akte ir tik tuomet reikalauti darbus priimti.
Esant ginčui, kad darbai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai, teismai turi tai įvertinti ne tik analizuodami darbų priėmimo aktą, bet ir pasisakydami, ar šie aktai atitinka sutarties ir įstatymo nustatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glasma LT“ v. UAB „Senasis dvaras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-496/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-496/2010">3K-3-496/2010</a>).
Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; ir kt.). Užsakovei žinant apie darbų trūkumus, tačiau pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktus, nenurodant tokių trūkumų, ateityje jai būtų tapę neįmanoma arba itin sudėtinga taikyti rangovei atsakomybę už darbų trūkumus bei įpareigoti juos pašalinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad, rangovei vienašališkai perdavus objektą užsakovei, yra nustatyti ir neištaisyti darbų trūkumai, o rangovė atsisako juos šalinti.
Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.694 straipsnio 6 dalį, todėl nepagrįstai konstatavo, jog užsakovė esant byloje nustatytiems objekto trūkumams negalėjo atsisakyti jo priimti, nes tokios teisės neįtvirtina minėtas teisinis reglamentavimas. Šiame straipsnyje nėra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada užsakovas gali atsisakyti priimti darbų rezultatą. Nagrinėjamoje byloje užsakovė darbo rezultatą atsisakė priimti ne apskritai, o tik iki tol, kol bus pašalinti darbų trūkumai. Dėl to vien remdamiesi šiuo straipsniu teismai negalėjo konstatuoti, kad užsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą ir yra kalta dėl pavėluoto objekto priėmimo.
Teismai, nurodydami, kad užsakovė, esant objekto darbų trūkumų, neturėjo teisės atsisakyti priimti objekto, nes jie vertinant sutartį nelaikytini esminiais, o objekto priėmimas turėjo vykti 2013 m. rugpjūčio 8 d., nes taip buvo sutarta papildomu susitarimu, nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių.
Užsakovė, sudarydama ginčo rangos sutartį, pasinaudojo savo teise statybos objektui kelti griežtesnius reikalavimus nei jie apibrėžti teisės aktuose, ir rangovė su tuo sutiko, todėl rangos sutartyje buvo įtvirtinti gana griežti rangos darbų reikalavimai ir objektas užsakovei galėjo būti perduodamas tik tada, kai objekto statyba galutinai užbaigta, ištaisyti ir pašalinti visi esminiai užsakovės nurodyti darbų trūkumai (rangos sutarties 7.1 punktas). Užsakovė turėjo pareigą iš rangovės priimti tik tinkamai atliktus darbus bei už tinkamai atliktus darbus sumokėti (rangos sutarties 2.8 punktas). Šalys rangos sutartimi apsibrėžė, kad objektas, perduodamas priėmimo–perdavimo aktu, turi būti ne tik galutinai užbaigtos statybos, bet ir be esminių trūkumų. Būtent tokią susitarimo esmę suponuoja jau rangos sutarties 7.1. bei 2.8. punktai, taip pat ir šalių 2013 m. rugpjūčio 1 d. papildomo susitarimo Nr. 3 8.1. punktas, rangos sutarties priedas Nr. 1. „Projektavimo užduotis“.
Rangos sutarties 1.1 punkte šalys nustatė, kad esminis trūkumas – tai objekto ar bet kurios jo dalies, ar statybos darbų, ar bet kurio pagal sutartį rangovės atlikto darbo, pateikto dokumento ar paslaugos defektas ar trūkumas, dėl kurio objektas ar jo dalis negali būti naudojami pagal paskirtį arba jų naudojimas pasunkėja ar pabrangsta arba kelia grėsmę asmenų ar turto saugumui. Teismai ginčo rangos sutarties sąlygas, susijusias su užsakovės pareiga priimti objektą ir už jį atsiskaityti, bei sutarties sąlygas, nurodančias objekto trūkumus, turėjo vertinti pagal teisės normas ir atsižvelgti į tai, ko sutartimi siekė užsakovė. Užsakovė siekė įsigyti administracinį pastatą, kuriame tinkamai ir saugiai galėtų dirbti administracijos darbuotojai. Nustatyti trūkumai – tinkamai nefunkcionavo serverinė ir gesinimo siurblių paleidimas neatitiko nustatytų reikalavimų – negalėjo būti laikomi neesminiais. Rangovės atlikti statybos rangos darbai kėlė grėsmę žmonių ir turto saugumui.
Teismai netinkamai aiškino šalių 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą papildomą susitarimą Nr. 3 prie Rangos sutarties, nenustatė tikrųjų šalių ketinimų, nesiaiškino susitarimo sudarymo aplinkybių, neatsižvelgė į šalių derybas, tarpusavio santykių praktiką, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad objektyviai buvo neįmanoma perduoti objekto tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. papildomas susitarimas prie ginčo rangos sutarties. Pasirašydama 2013 m. rugpjūčio 1 d. papildomą susitarimą Nr. 3, rangovė įgijo teisę darbus, kurie buvo atlikti nesant suderintam projektinės užduoties pakeitimui, įforminti aktu ir atitinkamai už šiuos darbus gauti iš užsakovės apie 1 600 000 Lt. 2013 m. rugpjūčio 1 d. datos nustatymas yra siejamas su nauju delspinigių skaičiavimu.
Teismas, nesiimdamas iniciatyvos skirti ekspertizės ir nepasiūlydamas to padaryti šalims, pažeidė įrodymus bei įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, o ginčijami teismų procesiniai sprendimai yra grindžiami tik prielaidomis (CPK 160 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje kilo ginčas dėl to, ar rangos sutartimi atlikti statybos rangos darbai turi trūkumų bei kokia tokių trūkumų reikšmė viso objekto funkcionavimui, ar trūkumai gali būti laikomi esminiais ir trukdytų objektą naudoti pagal paskirtį. Siekiant atskleisti bylos esmę reikėjo turėti specialiųjų žinių, nes tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų pagrindas buvo specifiniai didelės apimties statybos rangos darbų trūkumai. Tačiau teismai nenusprendė skirti ekspertizės, nepasiūlė tokio prašymo pateikti šalims, siekdami išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso bylos baigtis, ekspertizei prilygino vienos iš šalies pateiktą specialisto išvadą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendimą grindė iš esmės vienu argumentu, nurodydamas, jog užsakovė negalėjo atsisakyti pasirašyti objekto priėmimo–perdavimo akto, nes objekto trūkumai buvo neesminiai, tačiau visiškai nepasisakė ir nevertino argumentų bei įrodymų, susijusių su sutarčių aiškinimo taisyklėmis, netinkamu šalių sudarytų sutarčių ir jų sąlygų aiškinimu, nevertino ir nepasisakė, kokiais kriterijais remdamasis konstatavo neesminius objekto trūkumus. Teismas detaliai nemotyvavo, kodėl atmetė visus užsakovės teiktus įrodymus ir kokiu pagrindu vadovaudamasis tik vienu byloje esančiu įrodymu, t. y. statybos užbaigimo aktu, priėmė sprendimą (CPK 331 straipsnio 4 dalis).
Kadangi byloje kilo ginčas dėl rangos sutarties ir papildomų susitarimų vykdymo, iš jų kylančių teisių ir pareigų, tai byloje trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta pirmoji ginčo rangos sutarties šalis – užsakovės teisių perleidėja AB „Baltic Shopping Centers“. Ginčo rangos sutarties aiškinimas bei teismų sprendimai, kuriuose tam tikru būdu yra aiškinama šalių sudaryta rangos sutartis, turės reikšmės šio į bylą neįtrauko asmens teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį užsakovas turi teisę atsisakytipriimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Šalių sudarytos rangos sutarties 16.3, 16.4 bei 16.9 punktuose nurodyta, kad užsakovė turėjo teisę atsisakyti pasirašyti rangovės pateiktą objekto priėmimo aktą tik tuo atveju, jeigu atlikti statybos darbai turėjo esminių trūkumų.
Užsakovei delsiant priimti objektą, rangovė ne kartą kvietė užsakovę šalių susitarimu skirti ekspertizę, tačiau užsakovė nepateikė jokio atsakymo dėl ekspertizės. Šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją argumentu, kaip pagrindu atsisakyti vykdyti savo prievolę.
Užsakovė 2014 m. sausio 28 d. pranešime Nr. 02-07-04 nurodė, kad objektas buvo priimtas su neesminiais defektais ir trūkumais, bylos procese neįrodė, kad objektas turėjo esminių trūkumų.
Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalių netinkamo taikymo nepagrįsti, nes net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs.
Ginčo šalių sudaryta rangos sutartis suteikė teisę užsakovei nepriimti darbų tik esant esminiams defektams, o užsakovė neįrodė, jog objektas turėjo esminių defektų.
Kasacinio skundo argumentai dėl sutarčių aiškinimo grindžiami ne teisės, o fakto klausimais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi ginčo šalių pasirašyto papildomo susitarimo Nr. 3 sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl susitarimo sudarymo, apklausė liudytojus, įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė susitarimo sudarymo tikslą ir tikruosius šalių ketinimus ir konstatavo, kad šalys sudarė susitarimą dėl papildomų darbų, susijusių su užsakovės projektavimo užduoties keitimais, ir rangos sutartyje nustatytus darbus rangovė faktiškai užbaigė iki 2013 m. balandžio 1 d., išskyrus susitarimo 8.2. punkte nurodytus papildomus darbus, kuriems šalys nustatė atskirus užbaigimo ir perdavimo terminus (vėlesnius nei 2013 m. rugpjūčio 1 d.).
Remiantis statybos užbaigimo aktu, bandymų aktais, statybos darbų žurnalų įrašais, liudytojų parodymais, šalių susirašinėjimu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, ekspertizės aktu, eksperto prof. dr. S. M. paaiškinimais teismo posėdžio metu ir kt., byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. objekto statybos darbai buvo užbaigti nesant esminių defektų.
Kasatorė, nesutikdama su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio.
CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Rangos sutarties šalių nepasinaudojimas CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise skirti ekspertizę atliktų darbų priėmimo metu neatima teisės teisme įrodinėti atliktų darbų trūkumus visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat prašyti, kad teismas byloje paskirtų ekspertizę. Užsakovė nebendradarbiavo su rangove dėl ekspertizės skyrimo.
Ekspertizę rangovės iniciatyva atlikęs teismo ekspertas prof. dr. S. M. patvirtino, kad užsakovės nurodytų defektų nebuvo arba jie buvo užsakovės projektavimo užduoties padarinys. Defektų, kurie neleistų objekto naudoti pagal paskirtį, nenustatyta.
Teismas kitas teisines išvadas padarė vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nepažeidė CPK 331 straipsnio reikalavimų dėl sprendimo ar nutarties turinio.
Absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl kasatorės ir AB „Baltic Shopping Centers“ teisinių santykių, teisių ir pareigų, ginčo šioje byloje tarp AB „Baltic Shopping Centers“ ir kasatorės nebuvo. Šioje byloje AB „Baltic Shopping Centers“ yra nurodyta tik kaip asmuo, iš kurio visas teises ir pareigas pagal rangos sutartį perėmė kasatorė. Teismai nesprendė ir nepasisakė dėl šios įmonės teisių ir pareigų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl užsakovo teisės atsisakyti priimti darbų rezultatą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „ Versenta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-413/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-413/2005">3K-3-413/2005</a>; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTcvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597/2005">3K-3-597/2005</a>, 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Congestum group“ v. UAB,,Sermeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-54/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-54/2009">3K-3-54/2009</a>).
CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio darbų perdavimą ir priėmimą, 6 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.
Šios bylos šalių 2011 m. gruodžio 11 d. sudarytos Projektavimo ir rangos statybos rangos darbų sutarties 16.3 straipsnyje nustatyta, kad per dešimt darbo dienų nuo darbų priėmimo akto pateikimo užsakovei dienos užsakovė turi atlikti apžiūrą bei surašyti defektų sąrašą (aktą) nurodydama esminius ir neesminius trūkumus ir priimti darbų priėmimo akte nurodytus darbus, pasirašydama šį aktą, arba atsisakyti pasirašyti rangovės pateiktą darbų priėmimo aktą, jeigu atlikti statybos darbai turi esminių trūkumų, dėl kurių objekto ar kitų statybos darbų rezultato naudojimas pagal jo paskirtį yra negalimas arba yra iš esmės apribotas, arba perduodamas objektas ar kitas statybos darbų rezultatas neatitinka sutarties 16.2 straipsnio reikalavimų, arba priimti objektą su esminiais statybos darbų trūkumais ir (arba) neatitinkantį sutarties 16.2 straipsnio reikalavimų.
Rangos sutarties 1.1 punkte, apibrėžiančiame šioje sutartyje nustatytas sąvokas, nurodyta, kad esminis trūkumas – objekto ar bet kurios jo dalies, ar statybos darbų, ar bet kurio pagal sutartį rangovo atlikto darbo, pateikto dokumento ar paslaugos defektas ar trūkumas, dėl kurio objektas ar jo dalis negali būti naudojami pagal paskirtį arba jų naudojimas pasunkėja ar pabrangsta arba kelia grėsmę asmenų ar turto saugumui.
Taigi, CK 694 straipsnio 6 dalyje nustatyta išimtis iš bendros taisyklės, nustatančios užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus statybos darbus, yra trūkumai, dėl kurių jų neįmanoma naudoti pagal paskirtį, jeigu šių trūkumų negalima pašalinti, o šioje byloje aptariamoje Rangos sutartyje šie trūkumai įvardyti esminiais ir pateikta tokių trūkumų sąvoka.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad galutinis rangos darbų užbaigimo terminas šalių susitarimu buvo nustatytas 2013 m. rugpjūčio 1 d., tačiau objektas nebuvo perduotas ir perdavimo–priėmimo aktas minėtą dieną nebuvo pasirašytas, nes ieškovė atsisakė priimti darbų rezultatą – rangos sutarties pagrindu pastatytą administracinį pastatą – bei pasirašyti rangovo pateiktą objekto priėmimo–perdavimo aktą, vadovaudamasi tuo argumentu, kad, jos įsitikinimu, objektas nebuvo parengtas perduoti, nes jame buvo esminių trūkumų. Objekto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo data yra 2013 m. spalio 23 d., kai šalys tokius aktus pasirašė vienašališkai.
Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad rangovė iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. atliko darbus su trūkumais, kurie užsakovei buvo žinomi ir dėl kurių užsakovė negalėjo tinkamai, pagal poreikius naudoti pastatyto administracinio pastato, t. y. rangovė netinkamai įvykdė savo pareigą atlikti darbus, juos atliko nesivadovaudama CK 6.189 straipsnio 1 dalimi. Kasatorės teigimu, nustatyti trūkumai – tinkamai nefunkcionavo serverinė ir gesinimo siurblių paleidimas neatitiko nustatytų reikalavimų – negalėjo būti laikomi neesminiais. Rangovės atlikti statybos rangos darbai kėlė grėsmę žmonių bei turto saugumui.
Kasacinis teismas, vadovaudamasis šios nutarties 34–38 punktuose išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog šioje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar 2013 m. rugpjūčio 1 d. egzistavo esminiai objekto trūkumai, iš esmės tinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais (antstolio S. U. 2013 m. balandžio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2013 m. gruodžio 10 d. ekspertizės aktu, teismo posėdyje apklausto eksperto prof. dr. S. M. paaiškinimais, liudytojų parodymais), nustatė, kad visi objekto statybos darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti ir ieškovės nurodyti defektai buvo nustatyti iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo; šio susitarimo įžangoje nurodyta nebaigta statyba yra su projektavimo užduoties pakeitimais nurodyti darbai, išvardyti papildomų statybos darbų grafike, šiems darbams užbaigti nustatyti atskiri, vėlesni nei 2013 m. rugpjūčio 1 d. terminai. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 23 d. ieškovė savo atsisakymą priimti objektą grindė tais pačiais trūkumais, kuriuos nurodė faktiškai perimdama objektą 2013 m. spalio 23 d. aktu. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nebuvo paneigtos. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad esminių trūkumų, dėl kurių objekto nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, nebuvo. Kasacinis teismas yra saistomas šių bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Taigi, bylą nagrinėję teismai nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog 2013 m. rugpjūčio 1 d. rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turėjo esminių trūkumų, kurie būtų pagrindas užsakovei atsisakyti juos priimti ir pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra pažymėta, kad sutartis aiškinama tada, kai kyla šalių ginčas dėl jos galiojimo, rūšies, pobūdžio, pakeitimo, pasibaigimo. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius jų ketinimus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Balteksas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2010">3K-3-288/2010</a>; 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-349/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-349/2010">3K-3-349/2010</a>).
Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino sutarties sąlygas, nustatančias darbų trūkumus ir jų reikšmę jai. Kasatorė akcentuoja, kad rangos sutartyje buvo įtvirtinti gana griežti reikalavimai dėl rangos darbų, galutinio perduotino objekto, kuris galėjo būti perduotas tik kai jo statyba galutinai užbaigta, kai ištaisyti ir pašalinti visi esminiai užsakovės nurodyti trūkumai. Taip pat kasatorė teigia, kad objekto trūkumai negalėjo būti neesminiai, nes pats objektas statytas vykdyti tokiai veiklai, kurios vykdymas dėl trūkumų būtų apribotas.
Šios nutarties 36 punkte minėta, kad rangos sutarties 16.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę atsisakyti pasirašyti rangovės pateiktą darbų priėmimo aktą, kai atlikti statybos darbai turi esminių trūkumų, o šių trūkumų sąvoka apibrėžta sutarties 1.1 punkte. Taigi sutarties šalių valia buvo apibrėžti galimi esminiai rangovo atliktų darbų trūkumai ir įtvirtinta užsakovės teisė esant būtent tokiems trūkumams atsisakyti pasirašyti rangovės pateiktą darbų priėmimo aktą, taigi ir atsisakyti priimti objektą.
Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas rangos sutarties nuostatas, reglamentuojančias darbų statybos darbų atlikimo terminus ir jų darbų priėmimą (sutarties 7.1, 16.1–16.3 punktai), nustatė, kad rangovė įsipareigojo laikydamasi sutarties priede Nr. 2 nustatytų terminų objekto statybą galutinai užbaigti, ištaisyti ir pašalinti visus užsakovės nurodytus objekto trūkumus (jeigu tokie būtų nustatyti), ir perduoti objektą ir su jo statyba susijusius dokumentus užsakovei ne vėliau kaip iki 2013 m. kovo 1 d., ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų apie numatomą perdavimą pranešdama užsakovei, o užsakovė per 10 darbo dienų po darbų priėmimo akto pateikimo įsipareigojo atlikti jo apžiūrą ir atliktą darbą priimti pagal priėmimo aktus ar atsisakyti jį priimti (jeigu statybos darbai turi esminių trūkumų).
Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas rangos sutarties nuostatas, taip pat pažymėjo, kad joje yra nustatyti užsakovės veiksmai, rangovei pateikus atliktų darbų priėmimo aktą: pareiga atlikti apžiūrą bei surašyti esminius ir neesminius trūkumus bei teisė atsisakyti pasirašyti objekto priėmimo aktą, jei darbai turi esminių trūkumų.
Teismams nenustačius, kad darbai turėjo esminių trūkumų (šios nutarties 43 punktas), kaip jie apibūdinti rangos sutartyje ir kuriuos byloje įrodinėjo ieškovė, išvada, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 23 d. ieškovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti darbų priėmimo aktą, padaryta iš esmės tinkamai išaiškinus rangos sutarties nuostatas. Kasacinis teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad kasacinio skundo argumentai dėl sutarčių aiškinimo iš esmė grindžiami ne teisės, o fakto klausimais, bei atmeta kasatorės teiginius dėl netinkamo rangos sutarties nuostatų aiškinimo bei sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
Pagal CPK 12 straipsnio, įtvirtinančio rungimosi principą, nuostatą civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šis principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
Pagal CPK 178 straipsnį aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, turi įrodyti šalys, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja dispozityviosiose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2011">3K-3-423/2011</a>).
Kasacinis teismas konstatuoja, kad šioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdis ir teismų nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ši byla nėra dispozityvioji, ir netaikyti dispozityvumo bei rungimosi principų visa apimtimi.
Bylą nagrinėję teismai, ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus, nenustatė statybos darbų trūkumų, kurie galėtų būti esminiai ir trukdytų objektą naudoti pagal paskirtį (žr. šios nutarties 42 punktą). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė nereikalavo skirti ekspertizės ar atlikti papildomus sistemų, įrengimų bandymus. Taigi, teismams ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurie sudarė pakankamą pagrindą padaryti išvadą dėl ginčo dalyku esančios aplinkybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis), bei nesant pagrindo šioje byloje netaikyti dispozityvumo bei rungimosi principų visa apimtimi, nesant šalių prašymo, neturėjo pagrindo inicijuoti ekspertizės skyrimą šioje byloje.
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2010">3K-3-287/2010</a>; EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 16034/90, 61 punktas).
Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas, įvertinęs skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį jos motyvavimo aspektu, konstatuoja, kad šis procesinis sprendimas atitinka CPK 270 ir 331 straipsnių reikalavimus, nes jame pateikta įrodymų ir ginčo šalis siejusių sutartinių teisinių santykių analizė bei jų pagrindu padarytos išvados. O aplinkybė, kad kasatorė nesutinka su byloje pateiktų įrodymų vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog skundžiamas procesinis teismo sprendimas (nutartis) yra nemotyvuotas.
CPK 266 straipsnio nuostata draudžia sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas. Kasatorė teigia, kad byloje trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta pirmoji ginčo rangos sutarties šalis – užsakovės teisių perleidėja AB „Baltic Shopping Centers“, nes ginčo rangos sutarties aiškinimas bei teismų sprendimai, kuriuose tam tikru būdu yra aiškinama šalių sudaryta rangos sutartis, turės reikšmės šio į bylą neįtrauko asmens teisėms ir pareigoms. Tačiau kaip ir kokios šio neįtraukto į bylą asmens teisės ir pareigos ginčijamais sprendimais buvo nustatytos, kasatorė neatskleidžia. Byloje esančiu 2012 m. gegužės 17 d. susitarimu dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuriuo AB „Baltic Shopping Centers“ (perleidėja) perleido ieškovei visas savo teises ir pareigas, kylančias iš 2011 m. gruodžio 28 d. sutarties, šalys susitarė, kad perleidėja neatsako už rangovės negalėjimą įvykdyti reikalavimą (įsipareigojimus) ar vengimą juos vykdyti, o perėmėja neprisiima atsakomybės už perleidėjos prievolių rangovei nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Taigi, kasatorės argumentą dėl CPK 47 straipsnio 1 dalies bei 266 straipsnio pažeidimų ginčijamais sprendimais kasacinis teismas pripažįsta nepagrįstu.
Kasacinis teismas konstatuoja, kad kiti kasaciniame skunde išdėstyti argumentai CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų nesudaro, todėl dėl jų nepasisakoma.
Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl sutarčių aiškinimo ir rangos sutarties įsipareigojimų vykdymo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo bei ekspertizės skyrimo, sprendimo motyvavimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas negali būti tenkinamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
