D. K. pagal BK 150 str., 153 str., 369 str., 368 str., 376 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3328/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18377-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 2 d. nutarties priėmimo ir pirmosios instancijos nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nes nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimų nukentėjusiajai, kurios parodymai iš esmės buvo vienintelis įrodymas, grindžiantis nuteistojo kaltę. Kasatoriai kelia klausimų dėl psichologės išvados objektyvumo ir psichologės nešališkumo bei nepagrįsto pakartotinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės neatlikimo, gynybos prašymų ištirti konkrečius jų nurodomus įrodymus netenkinimo, keliamos abejonės bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo kasatoriai pažymi, kad ekspertizės aktų turinys (ir juose esančios išvados) kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, byloje nėra pakankamų, objektyvių ir leistinų įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos), 153 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Iš pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad jame pakartojami apeliacinio skundo argumentai dėl neišsamiai išnagrinėtų bylos aplinkybių ir netinkamai įvertintų įrodymų, kurie buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, kvestionuojamas teismų atliktas įrodymų vertinimas, tačiau nepateikiami teisiniai argumentai, kodėl apeliacinės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, juos ne tik nurodė, tačiau ir analizavo kiekvieno jų įrodomąją reikšmę, išvadų motyvacijai skyrė didelį dėmesį, analizavo juos visos bylos medžiagos kontekste. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kaip konkretus įrodymas susisieja su kitais įrodymais, padaryti individualūs, ne formalaus pobūdžio apibendrinimai. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į gynybos argumentus dėl nukentėjusiosios apklausos, nurodė teismų praktiką ir kitus argumentus, kodėl proceso teisės pažeidimų šioje dalyje nenustatė. Atitinkamai buvo pasisakyta ir dėl argumentų dėl apklausos turinio, galimo parodymų iškraipymo ir pan. Ekspertizės akto duomenis apeliacinės instancijos teismas taip pat vertino juos lygindamas su šį aktą rengusių specialistų paaiškinimais, kitais bylos duomenimis. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kokių veiksmų imtasi nagrinėjant bylą, kad būtų pašalintos gynybos keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo (nutarties 42, 43 ir kt. punktai).

Kasacinio skundo argumentai iš esmės nukreipti į nuteistajam palankų įrodymų interpretavimą ir nors nurodoma, kad vertinant įrodymus padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tačiau iš esmės yra ginčijamas konkrečių įrodymų vertinimas, teismų nustatytos faktinės aplinkybės. Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami vien subjektyvia kasatorių nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių, sprendžiant nuteistojo D. K. kaltės klausimą, neteisingu vertinimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Albinas Antanaitis