Baudžiamoji byla Nr. 2K-90-788/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42156-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4.1; 1.1.4.5.1; 1.2.7.1.2.1
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo (Anatolij Šichovcov) kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutarties.
Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu K. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir K. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Iš K. J. solidariai su D. P. priteista 156,76 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui turtinei žalai atlyginti, 8000 Eur – nukentėjusiajai D. K. neturtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. P., tačiau dėl jo nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutartimi nuteistojo K. J. ir nuteistojo D. P. gynėjo advokato A. Penelio apeliaciniai skundai atmesti. Iš nuteistųjų K. J. ir D. P. solidariai išieškota 48 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajai D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. K. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su D. P., išžagino D. K., t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d. nuo 12.00 iki 14.15 val. bute (duomenys neskelbtini), K. J. ir D. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, nukentėjusiajai D. K. nesutikus lytiškai santykiauti, panaudojo prieš ją fizinį smurtą – sudavė ne mažiau kaip trylika smūgių nukentėjusiajai į veidą ir kitas kūno vietas, taip padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą: odos nubrozdinimą nosyje, kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje su muštine žaizda lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas dešiniajame petyje, abiejuose žastuose, kairiajame dilbyje, abiejose šlaunyse, gleivinės nubrozdinimą makšties prieangyje, nosies kaulų lūžį, taip palaužė nukentėjusiosios valią priešintis ir lytiškai santykiavo su D. K.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo K. J. gynėjas advokatas A. Šichovcovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis K. J. davė išsamius parodymus, šie parodymai viso proceso metu nesikeitė. Jis parodė, kad su D. P. sėdėjo bendro naudojimo koridoriuje prie savo buto durų, turėjo nusipirkęs alaus, pamatė, kad pas S. Š. atėjo R. K. kartu su kita moterimi, nutarė užeiti pas jį. Ten jau buvo D. K. ir R. K., vartojančios alkoholinius gėrimus. D. K. sėdėjo šalia ir sakė, kad K. J. jai patinkantis. D. K. panorus pamiegoti, o S. Š. neleidus jai prigulti savo bute, tai pasiūlė padaryti D. P. savajame. K. J. kartu su D. P. nuvedė D. K. į šio butą, paguldė ją į lovą, o ši sulaikė K. J. už rankos – dėl šio gesto K. J. supratęs, kad D. K. norinti su juo turėti lytinių santykių. Lytinis aktas vyko abipusiu sutikimu, jokia prievarta naudota nebuvo. Baigę santykiauti jie apsikeitė telefono numeriais ir K. J. grįžo pas S. Š. toliau gerti alkoholinių gėrimų. D. P. buvo išėjęs iš S. Š. buto. Jam grįžus, jie kartu nuėjo į D. P. butą. R. K. įėjus į šį butą, D. K. atsisakė su ja iš jo išeiti, nurodė, kad ją į namus palydės D. P. Vėliau K. J. matė, kaip D. K. rūkė kartu su S. Š., ėjo susikibę už parankių su D. P. Iš R. K. vėliau sužinojo, kad D. K. parašė pareiškimą, jog ją sumušė ir išžagino.
2.2. D. P. patvirtino K. J. parodymus, papildomai paaiškino, kad, K. J. grįžus pas S. Š., jis nuėjęs patikrinti savo buto, ten radęs pusnuogę D. K., palikęs ją, paraginęs apsirengti, išeidamas buto neužrakinęs, nes ketinęs greitai į jį grįžti, su D. K. lytiškai nesantykiavo. Po kurio laiko grįžo į savo butą su K. J., padėjo D. K. apsirengti. Į butą buvo užėjusi ir R. K., kvietė D. K. eiti kartu su ja, tačiau ji nusprendė dar pabūti D. P. bute. D. K. paprašė jį palydėti į namus, sakė, kad „tik nebūtų sugyventinio namuose“. Eidamas D. K. namų link prie parduotuvės D. P. matė K. ir G. J., D. K. palydėjo iki pat namų, bet į vidų nėjo. Ant savo lovos po D. K. apsilankymo jokių išskyrų nepastebėjo. D. K. kelis kartus skambino, tačiau ji neatsiliepė, vėliau paskambino pati, tačiau nekalbėjo. Nei kambaryje, nei lydint D. K. namo ant nukentėjusiosios nebuvo jokių matomų sužalojimų. Iš K. J. sužinojo, kad D. K. kaltina juos išprievartavimu ir sumušimu. K. J. apie tai pasakė R. K.
2.3. Nukentėjusiosios D. K. parodymai yra prieštaringi. Duodama parodymus 2019 m. spalio 2 d. nukentėjusioji parodė, kad pamena, kaip atliko lytinį aktą su K. J., duodama parodymus 2019 m. spalio 8 d. parodė, kad kaip atėjo D. draugas, t. y. K. J., neprisimena, tačiau matė jo veidą kambaryje. Ar K. J. su ja lytiškai santykiavo, taip pat neprisimena. Duodama parodymus 2019 m. spalio 18 d. nukentėjusioji vėl juos pakeitė: teigė, kad atgavusi sąmonę gulėjo ant nugaros, atsimena du skirtingus vyrus, jie buvo pusnuogiai. Priešintis fiziniam smurtui nebuvo jėgų, sakė nenorinti lytiškai santykiauti, atpažįsta abu asmenis, kurie su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią. Anot kasatoriaus, teismas buvo šališkas, bandydamas paaiškinti, pateisinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus skirtingus parodymus apie tą patį įvykį. Serologijos ir DNR laboratorijos specialistų išvadose nėra duomenų apie D. P. ir K. J.
2.4. Liudytoja B. U. parodė, kad 2019 m. spalio 1 d., antradienį iš ryto, su E. R. ir dar dviem jo draugais buvo pas nukentėjusiąją D. K. svečiuose. Nuėję pas nukentėjusiąją, ją rado sumuštą. Ji suprato, kad D. K. buvo išžaginta, nes ši buvo sugniuždyta ir visą dieną tik apie tai ir kalbėjo. Po įvykio kalbėjosi su R. K., ši sakė, kad D. K. su vyrais santykiavo savo noru. Liudytoja A. Z. parodė, kad D. K. vaikšto pas gydytoją, vartoja psichotropinius vaistus, juos pradėjo vartoti po skyrybų, nes patyrė didelę psichologinę traumą, piktnaudžiauti alkoholiu taip pat pradėjo po skyrybų. Liudytojas S. L. parodė, kad nukentėjusioji D. K. nuolat būna aludėje. Liudytojas A. D. parodė, kad antradienį vakare, apie 22.00 val., grįžo iš darbo į namus, kur gyveno su D. K., rado ją sužalotą. Liudytojas S. Š. parodė, kad matė D. P. ir nukentėjusiąją rūkančius prie balkono, abu atrodė įprastai. Nukentėjusioji elgėsi ramiai. Liudytoja R. K. parodė, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai D. K. nusirengia iki pusės, nukentėjusioji važinėja su vyrais už pinigus (kelis kartus matė, kad D. K. vyrai moka pinigus, išsiveža ir parveža). D. P. bute ji liepė nukentėjusiajai apsirengti ir pasakė, kad gali palydėti ją namo, bet ši nesutiko. Jokių sužalojimų nei ant D. K., nei ant kaltinamųjų veidų nebuvo. D. K. paskambino kitą dieną ir pareiškė, kad prarado darbą, kad jai sulaužyta nosis, ją išžagino. Liudytoja G. J. parodė, kad tą dieną sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nebuvo, lova buvo paklota tvarkingai. Pasiėmusi savo vyrą, su juo kartu išėjo iš D. P. buto. Kai prieš eidami į parduotuvę užėjo į balkoną parūkyti, ten buvo ir D. P. su D. K. Su K. J. išėjo į parduotuvę ir matė, kaip D. K., įsikibusi į parankę, ėjo su D. P. Taigi liudytojai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (išskyrus kaimyną A. D., kuris proceso metu apklaustas nebuvo), parodė, kad po išgertuvių nematė, jog nukentėjusioji būtų sumušta, jai būtų sulaužyta nosis. Teismas nepagrįstai teigia, kad jie, duodami tokius parodymus, siekia, kad K. J. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina to, kad prieš D. K. būtų buvusi padaryta nusikalstama veika. Teismas taip pat nevertino konsultacinės specialisto išvados kartu su kitais įrodymais byloje. Esant klausimų dėl konsultacinės išvados, teismas turėjo iškviesti teismo medicinos ekspertą P. Petreikį ir paprašyti paaiškinti duotą išvadą. Aplinkybė, kad po sumušimo visame bute neliko kraujo dėmių, tik įrodo, kad tai ne įvykio vieta ir nukentėjusioji duoda melagingus parodymus.
2.5. Iš 2019 m. spalio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant D. K. palaidinės rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš jų vienas dominuojantis DNR profilis sutampa su D. K. DNR profiliu (99,99 proc. tikimybė), o kitas DNR profilis nesutampa su D. P., K. J. DNR profiliais. Ant D. K. džinsinių kelnių rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo vertinimui, negauta. Ant antklodės užvalkalo, sportinių kelnių rasta žmogaus kraujo, sperminio skysčio. Atlikus DNR tyrimą ant užvalkalo ir sportinių kelnių gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. P. DNR profiliu (99,99 proc. tikimybė). Atlikus DNR tyrimą ant D. P. kelnaičių gautas mišrus ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš jų vienas dominuojantis DNR profilis sutampa su D. P. DNR profiliu (99,99 proc. tikimybė), o kitas, galimai moteriškos lyties asmens, DNR profilis sutampa su D. K. DNR profiliu.
2.6. Iš 2019 m. spalio 29 d. – gruodžio 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir žalingas alkoholio vartojimas. D. K. psichikos sutrikimai nėra nusikalstamų veiksmų pasekmė.
2.7. Iš 2019 m. spalio 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti UAB „Plaunu pats“ plovyklos vaizdo kamerų įrašai. Iš jų matyti, kaip 2019 m. rugsėjo 30 d. nuo degalinės „Neste“ pusės skersai praėjimo praeina vyras (D. P.) ir moteris (D. K.), jie nueina (duomenys neskelbtini) namo link; pro praėjimą atgal grįžta tas pats vyras (D. P.), jis laiko ranką prie dešinės ausies, lyg kalbėtų mobiliojo ryšio telefonu. Iš 2020 m. sausio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti UAB „Neste“ degalinės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo įrašai, iš šių įrašų matyti, kad užfiksuota, kaip 2019 m. rugsėjo 30 d. pro aikštelės kairėje pusėje stovintį mėlynos spalvos automobilį praeina vyras ir moteris. Vyras (D. P.) vilki pilkos spalvos kelnes, šviesios spalvos striukę, dėvi kepurę, moteris (D. K.) vilki juodos spalvos striukę ir mėlynos spalvos džinsus.
2.8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei BPK 324 straipsnio 6 dalį. Nebuvo apklaustas liudytojas A. D., gyvenantis tame pačiame bendrabutyje, kuriame galimai buvo įvykdytas nusikaltimas, galėjęs bendrauti su nukentėjusiąja, kuri tiesiogiai po įvykio prašė jo cigarečių, nepašalinti pačios nukentėjusiosios trijų skirtingų parodymų prieštaravimai, dėl to buvo neišsamiai atliktas įrodymų tyrimas. Taip pat neišsamiai išnagrinėti apeliacinio skundo argumentai – pažeista BPK 320 straipsnio 3 dalis, nenurodyti motyvai, kuriais teismas atmetė ar kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnis).
3. Atsiliepimu į nuteistojo K. J. gynėjo advokato A. Šichovcovo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jais remiantis nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nesutinkama su nukentėjusiosios, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimu, paliktini nenagrinėti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė, kad K. J., veikdamas bendrininkų grupe su kitu nuteistuoju, padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir tinkamai ją kvalifikavo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį.
3.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino visus bylai teisingai išspręsti reikšmės turinčius byloje esančius įrodymus (nuteistųjų K. J., D. P. parodymus, nukentėjusiosios D. K., liudytojų B. Ž., E. R., B. U., A. D. parodymus, taip pat nuteistąjį teisinančių liudytojų R. K., S. Š., G. J. parodymus, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolų duomenis, teismo medicinos specialistų išvadas apie nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus ir jų padarymo mechanizmą, Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadą ir kitus rašytinius įrodymus). Įrodymai vertinti tiek atskirai, tiek kaip visuma, nė vienam įrodymui neteikiant išskirtinės reikšmės. Teismų procesiniuose sprendimuose pateikti motyvai, kodėl teismai vadovavosi vienais įrodymais, iš jų ir nukentėjusiosios D. K. parodymais, ir kodėl kritiškai vertina nuteistųjų, taip pat ir K. J., bei liudytojų R. K. ir S. Š. parodymus. Teismo išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad, sprendžiant K. J. kaltės klausimą, baudžiamojo įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo K. J. apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų (nukentėjusiosios D. K. parodymų, liudytojų parodymų, specialistų išvadų ir kitų įrodymų) vertinimo ir jų pakankamumo grindžiant nuteistojo kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, taip pat nuteistojo padarytų veiksmų kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą yra motyvuotai atsakyta.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavo nukentėjusiosios D. K. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu tiek tyrėjui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, palygino juos su nuteistojo, liudytojų parodymais, kitais bylos įrodymais ir motyvuotai nustatė, kad nukentėjusiosios parodymai apie esmines, reikšmingas įvykio aplinkybes buvo pakankamai išsamūs, nuoseklūs, jos nurodytos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir kitas apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios, anot kasatoriaus, kelia abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo ir apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo (apie tai, kad nukentėjusioji nešaukė, nekvietė pagalbos, po įvykio prašė kito nuteistojo parūkyti, su juo rūkė, o vėliau prašė ją palydėti namo ir leidosi lydima, apie tai, kad ant nukentėjusiosios drabužių nerasta nuteistųjų spermos ir kitų biologinių pėdsakų). Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir teismui pateiktą teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą (Nr. (duomenys neskelbtini)), ją palygino su kitais bylos įrodymais, motyvuotai nustatė, kad ši išvada nepaneigia prievartinio lytinio santykiavimo fakto panaudojant prieš tai fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.
3.5. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą ir kaip liudytoją apklausti A. D. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nei nuteistasis K. J., nei jo gynėjas, kiti proceso dalyviai neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu neatlikti įrodymų tyrimo ar dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų apygardos teismas nepažeidė, nes jokių naujų, neištirtų aplinkybių proceso dalyviai nepateikė, o esminių prieštaravimų tarp jau ištirtų įrodymų teismas nenustatė. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai atskleidė nuteistajam K. J. inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 149 straipsnio 2 dalyje, visų būtinų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį.
4. Atsiliepimu į nuteistojo K. J. gynėjo advokato A. Šichovcovo kasacinį skundą nukentėjusiosios D. K. atstovė advokatė Regina Butnevičienė prašo nuteistojo K. J. gynėjo advokato A. Šichovcovo kasacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė BPK pažeidimų, įrodymus vertino išsamiai ir nešališkai, nuteistasis K. J. kaltu pripažintas pagrįstai. Teismai savo argumentuotus procesinius sprendimus priėmė nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, teismų priimti sprendimai turėjo objektyvų pagrindą, kuris susiformavo išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir patikrinus visus bylos duomenis, juos palyginus, pašalinus prieštaravimus.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo K. J. gynėjo advokato A. Šichovcovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl įrodymų vertinimo
6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-31/2021). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013 ir kt.).
7. Kasaciniame skunde pateikiamas savas įrodymų byloje vertinimas, pareiškiama, kad K. J. kaltumas dėl nukentėjusiosios D. K. išžaginimo neįrodytas, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Šie teiginiai nepagrįsti. Tiek prievartinio lytinio akto faktas, tiek nukentėjusiosios valios palenkimo būdas bei nuteistojo tyčios kryptingumas įrodyti byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies keliamų reikalavimų. Nepaisant to, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, jog ant D. K. drabužių nebuvo rasta K. J. sperminio skysčio ar kraujo pėdsakų, taip pat ant D. P. paimtų antklodės užvalkalo bei drabužių nebuvo rasta D. K. kraujo ar kitų kūno skysčių pėdsakų, išžaginimo faktas byloje nustatytas nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada dėl jai nustatytų sužalojimų, taip pat liudytojų ir iš dalies paties nuteistojo K. J., pripažinusio lytinio santykiavimo su nukentėjusiąja faktą, parodymais. Teismai lygino kelių nukentėjusiosios D. K. apklausų metu duotus parodymus ir padarė išvadą, kad dėl esminių nusikaltimo aplinkybių jie sutampa. Nukentėjusioji apie nusikalstamos veikos prieš ją įvykdymo vietą, laiką, būdą, smurto pobūdį, smurtavusių asmenų skaičių visų apklausų metu nurodė vienodai. Nukentėjusiosios parodymus teismai vertino ir atskirai, ir kartu su kitais įrodymais byloje: liudytojos B. U., kuriai nukentėjusioji papasakojo apie įvykio aplinkybes, parodymais, E. R., mačiusio D. K. sumuštą kitą dieną po įvykio, parodymais, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) apie jai padarytus fizinius sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją, galimybę juos patirti prievartinio lytinio akto metu duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas įvertino esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir į juos išsamiai atsakė. Apeliacinio proceso metu pateikta konsultacinė išvada įvertinta kartu su kitais įrodymais byloje, taip pat apeliacinės instancijos teismas išdėstė argumentus, kodėl atmeta nuteistųjų D. P., K. J., liudytojų S. Š., R. K. ir G. J. parodymus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo A. D. neapklausimas proceso metu neleidžia abejoti teismų surinktų ir įvertintų įrodymų pakankamumu, faktinių veikos aplinkybių nustatymo išsamumu. Teismų išvados dėl prievartinio lytinio akto su nukentėjusiąja D. K. buvimo ir veiką padariusių asmenų logiškos ir motyvuotos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų ar konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
Dėl bendrininkų grupės
8. Nagrinėjamoje byloje K. J. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį už išžaginimą, padarytą bendrininkų grupe, tačiau nei bendri bendrininkavimo, nei bendrininkų grupės požymiai teismų neatskleisti ir neįrodyti.
9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą kartu padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012 ir kt.).
10. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Išžaginimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darant nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar minėtais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju. Nustačius kelių asmenų bendros tyčios išžaginti asmenį buvimą, išžaginimo vykdytoju gali būti pripažintas visiškai ar iš dalies nusikalstamos veikos sudėtį, nustatytą BK 149 straipsnio 2 dalyje, realizavęs asmuo. Pvz., bendrininkavimo atveju išžaginimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo, taip pat tas, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo. Išžaginimo vykdytoju pripažįstamas ir toks asmuo, kuris organizavo, kurstė ar padėjo padaryti išžaginimą asmeniui, kuris dėl amžiaus ir psichinės būklės neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
11. Kolegijos vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuteistajam K. J. konstatuota veikimo bendrininkų grupe aplinkybė yra nemotyvuota ir nepagrįsta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Iš teismų nustatytų aplinkybių šioje byloje matyti, kad, nukentėjusiajai D. K., dviem kaltinamiesiems (K. J., D. P.) ir dviem liudytojams (S. Š. ir R. K.) girtaujant, D. K. sunegalavo ir ji buvo nuvesta į D. P. butą prigulti, pailsėti; į šį butą įėjo pirma D. P. ir, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, atliko su ja prievartinį lytinį aktą; po kažkurio laiko šiam išėjus, į kambarį atėjo K. J. ir taip pat su ja atliko prievartinį lytinį aktą, panaudojęs fizinį smurtą ir taip palaužęs jos valią priešintis. Iš teismų pateiktų argumentų nėra aišku, kokie bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji K. J. ir D. P. veikė ne atskirai, bet susitarę kartu padaryti išžaginimą. Nei nukentėjusioji, nei liudytojai apie K. J. ir D. P. veikimą kartu parodymų nedavė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įsitikino, kad duomenų, kurie patvirtintų nuteistųjų veikimą pagal susitarimą, byloje nėra. Bendrininkų grupės kvalifikuojanti aplinkybė, kaip ir kiti nusikalstamos veikos teisiniai požymiai, reikalauja įrodinėjimo ir negali būti nustatoma vadovaujantis prielaida. Taigi darytina išvada, kad teismai, nustatę, kad K. J. išžaginimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. P., nesilaikė įrodinėjimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai sudaro teisinį pagrindą perkvalifikuoti K. J. nusikalstamą veiką iš BK 149 straipsnio 2 dalies į BK 149 straipsnio 1 dalį ir iš naujo paskirti jam bausmę.
12. Pagal BPK 376 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Šioje byloje pagal BK 149 straipsnio 2 dalį nuteistas ir D. P., kaip K. J. bendrininkas. Nors nuteistasis D. P. ir nėra padavęs kasacinio skundo, jo nusikalstama veika taip pat buvo nepagrįstai kvalifikuota kaip padaryta bendrininkų grupe pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir tai pasunkino jo teisinę padėtį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pagrindas perkvalifikuoti D. P. nusikalstamą veiką iš BK 149 straipsnio 2 dalies į BK 149 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam naują bausmę.
Dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių
13. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir nuteistųjų asmenybes, tiek K. J., tiek D. P. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį skyrė laisvės atėmimą penkeriems metams, t. y. bausmę, artimą sankcijos vidurkiui. Teisėjų kolegija, skirdama nuteistiesiems bausmę pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, taip pat laikosi šio kriterijaus ir skiria jiems laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.
14. Nuteistiesiems K. J. ir D. P. skiriamos bausmės bendrintinos su ankstesnių jiems priimtų teismų nuosprendžių paskirtomis bausmėmis. Teisėjų kolegija, nustatydama nuteistiesiems skirtinų galutinių subendrintų bausmių dydžius, laikosi taisyklių ir pridedamų bausmių dalių proporcijų, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas.
Dėl prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas
15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2021-04-06, Nr. (12.36Mr) PT-2464). Pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiajai D. K. pagal 2021 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (8.4Mr.)TP-21-T-512-1961 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 60,53 Eur išlaidų.
16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų.
17. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, nuteistojo K. J. gynėjo advokato A. Šichovcovo kasacinio skundo prašymas nutraukti K. J. baudžiamąją bylą nebuvo patenkintas. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje, dėl to ši pagrįstai kreipėsi profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Teisinę pagalbą nukentėjusiajai suteikė advokatė R. Butnevičienė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės išlaidos išieškotinos iš nuteistojo K. J.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nutartį.
Nuteistojo K. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 149 straipsnio 2 dalies į BK 149 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su pagal Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendį paskirta bausme ir K. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuteistojo D. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 149 straipsnio 2 dalies į BK 149 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir D. P. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.
Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš nuteistojo K. J. 60,53 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).
Teisėjai Audronė Kartanienė
Artūras Pažarskis
Olegas Fedosiukas
