Baudžiamoji byla Nr. 2K-62-788/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20376-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
nuteistosios R. G. gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,
civilinės ieškovės UAB „A“ atstovui advokatui Irmantui Ruželei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Alinsko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu R. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė R. G. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš R. G. UAB „A“ priteista 24 156,56 Eur turtinei žalai atlyginti ir 720 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pakeista Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria R. G. paskirta bausmė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė.
R. G. už BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu šią bausmę subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė R. G. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą per dvejus metus šešis mėnesius ir įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, bei 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
Civilinės ieškovės UAB „A“ išlaidos gynėjui apeliacinės instancijos teisme – 600 Eur – pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistosios R. G..
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vyr. finansininkė, pasinaudodama direktoriaus A. J. jai suteikta teise internetu atlikti banko operacijas su bendrovės sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis AB SEB banke, bei perduotu kodų generatoriumi, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. balandžio 12 d., veikdama bendra tyčia, sau priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, per elektroninę bankininkystę atliko daugybę finansinių operacijų neteisėtai pervesdama pinigus iš minėtų UAB „A“ banko sąskaitų į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB Bank“ banke, bei sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, taip pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „A“ priklausantį, didelės vertės turtą – 24 156,56 Eur.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. paskirtą bausmę, ją sušvelnindamas. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, dėl nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo šis teismas R. G. paskyrė su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Šios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistosios ligą, brandų amžių, turimus socialinius ryšius (su sutuoktiniu, sūnumis, senyvo amžiaus motina), nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, padarė išvadą, kad net ir minimalios BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas R. G., ją bendrinant su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, neatitiktų teisingumo principo. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, atsižvelgiant į jos asmenybę, reikalauja ne kaltininkės nubaudimo izoliuojant ją nuo visuomenės, o turtinės sankcijos, kartu suteikiant jai galimybę dirbti ir dėti pastangas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į R. G. darbingumo lygį, įsidarbinimo galimybes, turimą finansinę naštą atlyginti pagal jai pareikštus civilinius ieškinius dviejose bylose priteistą žalą, jai skirtinas 150 MGL baudos dydis, kuris, pagal bylos duomenis apie nuteistosios nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, būtų proporcinga finansinė našta nuteistajai R. G.. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės paskyrimas R. G. šioje byloje už sunkų turtinį nusikaltimą ir jos subendrinimas su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, atidedant jo vykdymą, užtikrintų tiek ekonominį poveikį nuteistajai, tiek kitų bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir leistų įgyvendinti teisingumo principą.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Alinskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. R. G. tęstinė nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai ir kaltė įrodyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelnindamas bausmę R. G. (paskirdamas baudą), nepagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, pažeidė įrodinėjimo tvarką nustatydamas šiam baudžiamajam įstatymui bei nagrinėjamai bylai reikšmingus esminius faktus, dėl to pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą reikalavimą užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistosios sveikatos būklė bei nusikalstamos veikos pobūdis ir jos padarymo aplinkybės laikytini išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. G. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Darydamas tokią išvadą šis teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-447/2014">2K-447/2014</a>, 2K-186-942/2015, 2K-348/2013, 2K-P-89/2014).
3.3. Teismas, pasisakydamas dėl nuteistosios sveikatos būklės, vertino, kad byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog ji serga depresija, ši būsena turi tęstinį pobūdį (prasidėjo dar 2010 metais ir tęsiasi iki šiol), tai galėjo turėti įtakos jos nusikalstamam elgesiui. Tačiau iš 2014 m. lapkričio 18 d. – 2015 m. sausio 9 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-106/2014 išvados matyti, kad R. G. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, jai nenustatyti jokie lėtiniai ar laikini psichikos sveikatos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, ir duoti apie tai parodymų, ir jai netikslinga skirti atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti ekspertės paaiškinimai patvirtino, kad byloje nėra jokių duomenų, jog R. G. būtų nustatyti kokie nors lėtiniai ar laikini psichikos sveikatos sutrikimai, ji negalėtų atlikti bausmės ar jos atlikimas būtų apsunkintas ir pan. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad R. G. sveikatos būsena galėjo turėti įtakos jos nusikalstamam elgesiui. Be to, R. G. serga depresija nuo 2010 metų, tačiau nagrinėjamoje byloje jos nusikalstama veika padaryta 2014–2017 metais, todėl neaišku, kodėl teismas laiko, kad jos sveikatos būklė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pabrėžtina ir tai, kad ne tik R. G. sveikata, bet ir ankstesnis teistumas nesutrukdė jai daryti tęstinių, tyčinių nusikalstamų veiksmų. Todėl teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo šioje byloje išimtine aplinkybe, rodančia, kad straipsnio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. G. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pripažinti nuteistosios sveikatos būklę.
3.4. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. nusikalstama veika yra susijusi su savanaudiškumu, nusikalstamu praturtėjimu, padaryta tiesiogine tyčia, yra baigta, neteisėtai pasisavintas jai svetimas turtas (lėšos) yra dingęs, išleistas jos pragyvenimui, taip pat atsižvelgiant į ilgą tęstinės nusikalstamos veikos laikotarpį, nusikalstamų veiksmų maskavimą, į civilinei ieškovei UAB „A“ padarytą didelę turtinę žalą, padarytų veiksmų pavojingumas pripažintinas dideliu. Kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad didelė turtinė žala A. J. įmonei UAB „A“ gali būti atlyginta. Turtinės žalos atlyginimo ar neatlyginimo faktas negali daryti įtakos (mažinti ar didinti) nusikaltimo pavojingumo, kaip aplinkybės, reikšmingos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, konstatavimui.
3.5. Bylos duomenys atskleidžia, kad R. G. nusikalstamus veiksmus padarė tuo metu, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teisme nagrinėjama byla dėl analogiško pobūdžio jos, kaip buhalterės, nusikalstamų veiksmų, padarytų kitoje darbovietėje. R. G. net po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo tęsė nusikalstamus veiksmus – turto pasisavinimą iš šioje byloje civiline ieškove pripažintos UAB „A“. Kai išaiškėjo jos neteisėti veiksmai, ji savo kaltę neigė, vengė baudžiamosios atsakomybės, kaltę vertė įmonės vadovui, su teisėsaugos institucijomis nebendradarbiavo, nurodė, kad pasisavintų pinigų nebeturi, padarytos žalos neatlygino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. G. 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu kitoje byloje buvo pritaikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip jai suteikta galimybė įvertinti savo veiksmus, imtis priemonių padarytai žalai atlyginti, tačiau iš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d., 2019 m. birželio 26 d. priimtų nutarčių matyti, kad ji neatlygino ankstesniu nuosprendžiu padarytos žalos. Ji ne tik nesistengė pateisinti teismo jai parodyto pasitikėjimo, bet po 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžio paskelbimo, jo įsiteisėjimo nenutraukė savo neteisėtų veiksmų, toliau tyčia dar ilgą laiką savinosi UAB „A“ pinigus, t. y. darė nusikaltimą, už kurį yra nuteista šioje byloje.
3.6. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai, kuriais neva individualizuota bausmė nuteistajai, yra ydingi, neatitinkantys BK 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų. Teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad teismas neatitiktį teisingumo principui grindė ne vertindamas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas aplinkybes, o šioje byloje skirtiną bausmę neteisėtai iš anksto gretino su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, taip dirbtinai siekdamas neskirti nuteistajai realios laisvės atėmimo bausmės. Dėl šios priežasties šioje baudžiamojoje byloje R. G. paskirta bausmė nėra savarankiškai individualizuota pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, o sušvelninta paskiriant kitą bausmės rūšį tik todėl, kad siekta, jog subendrinta bausmė nebūtų realus laisvės atėmimas. Taip teismas pažeidė ir BK 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
3.7. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. G. paskirtos baudos dydį – paskyrė daug mažesnę (150 MGL) baudą nei galimas jos vidurkis (750 MGL). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnės bausmės rūšį, privalėjo skaičiuoti bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
3.8. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimas sukuria prielaidas proceso dalyviams manyti, kad atskirais atvejais BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis yra neįgyvendinama, įstatyme nustatyta tik kaip deklaratyvi. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai R. G. bausmės rūšį ir dydį, visapusiškai, tinkamai, pagal BK bendrosios dalies reikalavimus įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistosios bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė įstatymo, nustatančio atsakomybę už jos padarytą nusikaltimą, sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis mažesnis, nei sankcijoje nustatytas vidurkis. Paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Nustatytos aplinkybės rodo R. G. didesnį pavojingumo laipsnį visuomenei bei polinkį nusikalsti, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. Alinsko kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir paskirtos bausmės
5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-3/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-3/2010">2K-3/2010</a>, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-316-788/2019 ir kt.).
6. Teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos už nusikalstamos veikos padarymą konstravimo būdą, kai pačiame atsakomybę už nurodytą nusikalstamą veiką įtvirtinančiame straipsnyje yra nustatyta tokia minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, turėtų galimybę atsižvelgti į visas baudžiamąją atsakomybę lengvinančias bylos aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis (tiesiogiai) nurodytos įstatyme, ir paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę. Teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę turi būti motyvuotas (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
7. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo nuspręsta taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir neskirti R. G. realaus laisvės atėmimo, buvo jos sveikatos būklė. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. nuo 2010 m. buvo konsultuojama Rokiškio psichikos sveikatos centre; laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2018 m. buvo fiksuoti pasikartojantys sunkios depresijos epizodai; 2014 m. ir 2016 m. ji buvo gydyta ir stacionare dėl pasikartojančių sunkios depresijos epizodų; R. G. nustatytas neįgalumas (55 procentų darbingumo lygis). Įvertinęs bylos duomenis, teismo posėdyje duotus ekspertės paaiškinimus ir pačios R. G. parodymus apie jos sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistoji serga depresija, jai būdingi sunkios depresijos epizodai, ji nuolat vartoja vaistus; ši būsena turi tęstinį pobūdį (prasidėjo dar 2010 metais ir tęsiasi iki šiol). Išvadą dėl pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti nuteistajai baudą apeliacinės instancijos teismas taip pat motyvavo turtiniu padaryto nusikaltimo pobūdžiu, brandžiu nuteistosios amžiumi, pozityviais socialiniais ryšiais, jos izoliavimo nuo visuomenės neracionalumu bei tikslingumu suteikti jai galimybę dirbti ir dėti pastangas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.
8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti apeliacinės instancijos teismo konstatuotus faktus, susijusius su nuteistosios sveikatos būkle, ir pateiktus argumentus, kurie rodo siekimą įgyvendinti racionalų ir humanišką teisingumo pradą. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar akivaizdaus priešingumo bausmės paskirčiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas skiriant bausmę neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Atsižvelgimas į nuteistojo psichinės sveikatos būklę, amžių, socialinius ryšius, turtinį nusikaltimo pobūdį, kaip pagrindą vietoj laisvės atėmimo taikyti turtinio pobūdžio sankciją, yra logiško vadovavimosi teisės principais išraiška. Atsižvelgdama į bylos duomenis, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti išvados, kad teismas bausmės švelninimo institutą, nustatytą BK 54 straipsnio 3 dalyje, taikė neatidžiai, pažeisdamas nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesus.
9. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamoje byloje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajai už pakartotinai padarytą nusikaltimą (svetimo patikėto turto pasisavinimą) buvo paskirta bauda, tačiau galutinės subendrintos bausmės sudedamoji dalis yra ir laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą ir įpareigojimą tęsti darbą. Taigi galutinės subendrintos bausmės griežtumas yra pakankamai didelis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec(2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
10. Prokuroro argumentai, kad teismas neteisėtai derino nagrinėjamoje byloje skiriamą bausmę su kitoje byloje paskirta bausme, taip siekdamas išvengti būtinumo skirti nuteistajai subendrintą realaus laisvės atėmimo bausmę, nepagrįsti. Nė viena materialiosios ar proceso teisės norma nedraudžia teismui, individualizuojant nuteistajam skirtiną bausmę, atsižvelgti ir į tai, koks bus šios bausmės bendrinimo su kita bausme rezultatas. Priešingai nei teigia kasatorius, toks atsižvelgimas nėra dirbtinis bausmės individualizavimas ir BK 64 straipsnio nuostatoms neprieštarauja, atvirkščiai, tai yra būtina ir neišvengiama išsamaus bylos aplinkybių vertinimo ir bausmės skyrimo proceso dalis.
11. Atmestini ir prokuroro argumentai dėl pernelyg mažo paskirtos baudos dydžio. Tai, kad teismas paskyrė nuteistajai gerokai mažesnį už vidurkį baudos dydį, logiškai išplaukia iš aplinkybių, dėl kurių bausmė buvo sušvelninta BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, tai, kad teismas paskyrė gerokai mažesnę baudą nei bausmės vidurkis, nereiškia, kad jis nesilaikė BK 61 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, pagal kurias bausmės dydis skaičiuojamas nuo nustatyto vidurkio.
12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje nenustatytas pagrindas tenkinti prokuroro kasacinį skundą naikinant ar keičiant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu.
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Dariaus Alinsko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Sigita Jokimaitė
Olegas Fedosiukas
