M. N. pagal BK 227 str. 4 d., 225 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-82-303/2021

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00190-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.8.9.5

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,

išteisintosios M. N. gynėjai advokatei Audronei Rimienei,

išteisintojo K. S. gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,

neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

M. N. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant inkriminuojamą nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

K. S. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuotą veiką, BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Prokurorės apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu buvo nuteisti:

M. N. – pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda.

K. S. – pagal BK 225 straipsnio 4 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu nuteisti, o Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu išteisinti, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką:

1.1. M. N. dėl to, kad, veikdama nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 8 d., kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pati per du kartus davė nenustatyto dydžio kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) direktoriui, praktikuojančiam (duomenys neskelbtini) gydytojui K. S. už pageidaujamą pastarojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už M. N. operacijos atlikimą, būtent:

ji 2018 m. sausio 3 d. 10.46 val. K. S. darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už tai, kad M. N. pageidaujant, jog jos operaciją atliktų K. S. jos pageidaujamu laikotarpiu, pati tiesiogiai davė K. S. nenustatyto dydžio kyšį – jį įdėjo K. S. į jo kairės pusės apatinę išorinę švarko kišenę;

ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2018 m. sausio 8 d. 09.48 val. K. S. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už tai, kad M. N. pageidavimu jos operaciją atliktų K. S. jos pageidaujamu laikotarpiu, pati tiesiogiai davė K. S. antrą dalį kyšio – nenustatytos valiutos ir nominalo banknotą, jį įdėjo K. S. į kairės pusės viršutinę išorinę švarko kišenę.

1.2. K. S. – dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – eidamas (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, būdamas praktikuojantis (duomenys neskelbtini) gydytojas, veikdamas nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 8 d., savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai pats per du kartus priėmė nenustatyto dydžio kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už pacientės M. N. operacijos atlikimą, būtent:

jis 2018 m. sausio 3 d. 10.46 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už tai, kad jo pacientei M. N. pageidaujant, jog operaciją pastarajai atliktų jis pats šios pageidaujamu laikotarpiu, priėmė iš pastarosios nenustatyto dydžio kyšį – jį M. N. įdėjo į K. S. kairės pusės apatinę išorinę švarko kišenę, o K. S. persidėjo į kairiąją vidinę švarko kišenę;

jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. sausio 8 d. 09.48 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už tai, kad jo pacientės M. N. pageidavimu šios operaciją atliktų jis pats pastarosios pageidaujamu laikotarpiu, M. N. įdėjus jam į kairės pusės viršutinę išorinę švarko kišenę 100 Eur, priėmė iš M. N. antrą dalį kyšio – nenustatytos valiutos ir nominalo banknotą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu panaikinusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. apkaltinamąjį nuosprendį, M. N. ir K. S. išteisino neįrodžius, kad jie padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokius konkrečius objektus M. N. perdavė K. S., o šis juos priėmė. Taip pat nebuvo paneigta kaltinamųjų versija, kad K. S. M. N. perdavė ne pinigus, bet pirmuoju atveju – informaciją apie M. N. sveikatos būklę, įrašytą į USB laikmeną ir įdėtą į voką, o antruoju atveju – kortelę su M. N. asmens duomenimis ir kavinės adresu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad eksperto K. Graželio išvada, jog antruoju atveju K. S. perduotas žalio atspalvio popierinis objektas, ir valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės išvada, kad minėtas žalio atspalvio popierinis objektas, atsižvelgiant į asmens, kuriam objektas perduotas, statusą (profesorius, klinikų vadovas), yra 100 Eur vertės banknotas, yra niekuo nepagrįstos prielaidos tiek dėl perduoto daikto – banknoto, tiek dėl banknoto nominalo ir sumos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad perduoti ir priimti objektai nesudaro BK 227 straipsnio 4 dalyje ir 225 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų dalyko – kyšio. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl kyšio dalyko grindžiamos prielaidomis, kurių nepatvirtina bylos medžiaga.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

3.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes kaltininkų nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius ir jų dalis, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

3.2. Byloje yra iškilęs BK 225 straipsnyje ir BK 227 straipsnyje nurodytų nusikaltimų dalyko – kyšio dalyko turinio teisinio aiškinimo klausimas, susijęs su teisės taikymu ir tinkamu kaltininkų veikų kvalifikavimu. 2018 m. sausio 3 d. ir 2018 m. sausio 8 d. susitikimų metu dėl juose dalyvavusių asmenų aktyvių veiksmų M. N. valdymo, naudojimo ir disponavimo objektai perduoti perėjo K. S. ir liko jo valdymo, naudojimo ir disponavimo objektais. Taip M. N. perdavė K. S. nuosavybės teisę į šiuos materialaus pavidalo ir turinčius ekonominę vertę objektus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šie perduoti objektai buvo pacientės atlygis už tai, kad M. N. operaciją jos pageidaujamu laiku atliktų būtent K. S.. Šių objektų perdavimo būdas (dėkojant, skubant ir paslapčia) bei asmenų statusas (pacientė ir gydytojas, kurio prašoma atlikti operaciją) yra pakankami išvadai, kad taip perduoti objektai nebuvo juos priėmusio K. S. oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis ar kitokiu teisėtu pagrindu jo gautas atlygis.

3.3. Nėra pagrindo daryti išvados, kad skubėdama ir paslapčiomis, ištardama frazes, kad (M. N. yra) „ne durna“, kad „vizitas yra vizitas“, M. N. į gydytojo švarko kišenę galėjo įdėti ligos istoriją ar kitokia forma užfiksuotus medicininius duomenis, ar, kaip vieną iš kelių gynybinių versijų nurodė M. N., kortelę su savo asmens duomenimis ir kavinės adresu. Popierinėmis pacientų ligos istorijomis ir kitais jų medicininiais duomenimis disponuoja gydytojai, popierinės pacientų ligos istorijos saugomos gydymo įstaigose ir pacientams neišduodamos. Byloje nėra duomenų, kad M. N. turėjo teisę gauti ir gydytojui pati fiziškai pateikti savo medicininius dokumentus. Lietuvoje visi duomenys apie pacientą ir jo sveikatos būklę elektronine forma yra kaupiami e-sveikata.lt sistemoje, prisijungimą prie kurios turi kiekvienas konkretų pacientą gydantis Lietuvos gydytojas. Nėra logiško paaiškinimo, kodėl gydytojas, kurio pareiga išanalizuoti paciento medicininius duomenis ir kuriam tokie medicininiai dokumentai, vadovaujantis kaltinamųjų gynybinėmis versijomis, tariamai buvo pateikti, turėtų vengti juos priimti ir tokiems paciento veiksmams aktyviai priešintis. Priežastys, dėl kurių gydytojui tokiu pat būdu – slapta ir skubant – į jo drabužio kišenę turėtų būti dedamos kortelės ar kitokia informacija, niekaip nesusijusi su paciento vizitu pas gydytoją, bylos duomenimis taip pat nenustatytos. Paciento konsultavimas yra tiesioginės jį gydančio gydytojo darbo funkcijos, už kurias teisės aktų nustatyta tvarka jam yra mokamas darbo užmokestis, todėl, nepriklausomai nuo formos, vertės, pavidalo ir kitų kaip atlygį gydytojui perduodamą objektą individualizuojančių savybių, paciento gydytojui perduotas atlygis, kuris nėra gydytojo oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, nustačius ir kitas su tokio atlygio perdavimu susijusias, šiame kasaciniame skunde aptartas, aplinkybes, yra neteisėtas.

3.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. N. taip perdavė kyšį K. S., atitinka teismų praktiką dėl BK 225 straipsnyje ir BK 227 straipsnyje nurodytų nusikaltimų dalyko turinio ir yra teisinga, o M. N. perduoti ir K. S. priimti materialūs objektai yra šių nusikaltimų dalykas – kyšis. Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada teisės taikymo aspektu aiškiai stokoja pagrįstumo.

3.5. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo, jog tai buvo kyšis, tačiau padarė teisės taikymo klaidą, nustatydamas šio kyšio dalyko vertę. Apeliacinės instancijos teismui M. N. K. S. perduotų objektų nepripažinus kyšiu ir neištaisius pirmosios instancijos teismo padarytos M. N. ir K. S. veiksmų kvalifikavimo klaidos, M. N. ir K. S. atliktų veiksmų teisinis vertinimas neatitinka BK 230 straipsnio 4 dalies ir teismų praktikos. Atsižvelgiant į kyšį priėmusio valstybės tarnautojo K. S. pageidaujamą teisėto veikimo vykdant įgaliojimus pobūdį, kyšio davimo ir priėmimo situaciją, perduotą kyšį identifikuojančius požymius, kyšio davėjo ir priėmėjo ypatybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. sausio 8 d. M. N. K. S. perdavė nenustatytos vertės kyšį, yra nepagrįsta, o in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas M. N. ir K. S. pritaikytas nesant tam pakankamo pagrindo.

3.6. 2018 m. sausio 8 d. epizode M. N. K. S. perduoto objekto identifikacinės savybės yra užfiksuotos vaizdo įraše. Protokole nurodyta, kad 2018 m. sausio 8 d. 09.48 val. M. N. ištraukė iš savo rankinės 100 Eur banknotą ir jį įdėjo į K. S. švarko kairės pusės priekinę kišenę. 2018 m. kovo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11K-56 (18) nurodyta, kad apdorojus užfiksuoto objekto atvaizdus skaitmeniniais filtrais nustatyta, jog objekto dydis ir forma primena perlenktą banknotą, kurio apipavidalinime dominuoja žali atspalviai. Šią išvadą davęs Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas K. Graželis ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad perduotame objekte, kuris primena perlenktą banknotą, dominuoja žalia spalva. Žali atspalviai dominuoja tik 5 ir 100 Eur banknotuose. Nėra gyvenimiška, kad M. N. K. S. už pageidaujamu laiku operacijos atlikimą kaip atlygį perdavė, o šis priėmė 5 Eur banknotą. Nėra informacijos, kad kaltinamieji atsiskaitymui naudojo kitos negu eurai valiutos banknotus. Priešingai, aptartos kyšio perdavimo aplinkybės, kyšio priėmėjo statusas bei faktas, jog byloje nagrinėjamų įvykių metu Lietuvoje kaip atsiskaitymo priemonė buvo naudojami eurai, kartu su kitais bylos duomenimis – vaizdo įrašu, specialisto išvada ir specialisto K. Graželio parodymais – yra pakankami išvadai, kad M. N. K. S. perdavė ne smulkaus nominalo 5 Eur (ar kitos valiutos) žalią atspalvį turintį banknotą, o būtent stambaus nominalo 100 Eur banknotą, kuris taip pat yra žalio atspalvio.

3.7. Todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas M. N. ir K. S. veiksmus kaip BK 225 straipsnio 4 dalyje ir BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodytus baudžiamuosius nusižengimus, padarė teisės taikymo klaidą – netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jų nusikalstamas veikas kvalifikavo ne pagal tas BK straipsnių dalis, pagal kurias tai reikėjo daryti. K. S. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, o M. N. – pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė bei padarė ir kitą teisės taikymo klaidą, nes nekonfiskavo iš K. S. nusikaltimo dalyko – 100 Eur, nors šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai nustatyti.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neatsakė į prokurorės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su prašymu M. N. nuteisti pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, K. S. – pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, iš K. S. konfiskuoti nusikaltimo dalyką – 100 Eur. Neatsakyta į prokurorės apeliacinio skundo argumentus: 1) dėl duomenų, susijusių su 2018 m. sausio 8 d. M. N. K. S. perduoto banknoto identifikavimu (vaizdo įrašo, veiksmų, neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo, specialisto išvados, specialisto paaiškinimų), vertinimo; 2) dėl pirmosios instancijos teismo atlikto duomenų vertinimo, kaip vieno iš abejonių byloje pašalinimo būdų, t. y. dėl in dubio pro reo principo M. N. ir K. S. taikymo pagrįstumo, jų veiksmus kvalifikuojant ne pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir BK 227 straipsnio 4 dalį; 3) neaptartos 2018 m. sausio 8 d. epizode kyšio dalykui identifikuoti svarbios aplinkybės, susijusios su kyšio davėjos ir kyšio priėmėjo ypatybėmis, valiuta, kuria pagal byloje nustatytas aplinkybes kyšis galėjo būti objektyviai perduotas.

3.9. Apeliacinės instancijos teismui nepatikrinus bylos tiek, kiek buvo prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, neišnagrinėjus ir nepateikus motyvų dėl esminių prokurorės apeliacinio skundo argumentų, padarytas BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas.

3.10. Apeliacinės instancijos teismas, M. N. ir K. S. priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su M. N. K. S. perduotu kyšio dalyku, kyšio dalyko identifikacinėmis savybėmis, kyšio perdavimo situacija, tokiu perdavimu siektu teisėtu kyšio priėmėjo veikimu vykdant įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis iš esmės pagrįstas bylos duomenimis nepasitvirtinusiomis kaltinamųjų gynybinėmis versijomis ir jų apeliacinių skundų argumentais, neišdėstant byloje nustatytų faktinių aplinkybių M. N. ir K. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymių apimtimi.

3.11. Kaip matyti iš M. N. ir K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų turinio, kaltinamieji neigė padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendį grįsdamas išvada, kad kaltinamųjų versija dėl į USB laikmeną įrašytos ir perduotos informacijos apie M. N. sveikatos būklę ir perduotos kortelės su jos asmens duomenimis bei kavinės adresu bylos duomenimis nepaneigta, neatsižvelgė į tai, kad kaltinamųjų gynybinės versijos yra prieštaringos viena kitai, nesiėmė priemonių byloje esantiems prieštaravimams dėl kaltinamųjų pateiktų gynybinių versijų pašalinti ir nenurodė motyvų, kurių pagrindu rėmėsi nuosprendyje nurodytomis kaltinamųjų gynybinėmis versijomis, o kitas versijas (pavyzdžiui, kad buvo perduotas lapelis su kontaktais ar saldainiai) atmetė.

3.12. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai rėmėsi kaltinamųjų gynybinėmis versijomis, jas vertino atsietai nuo kitų bylos duomenų, nepasisakė dėl kaltinamųjų gynybinių versijų pagrįstumo kitų bylos duomenų kontekste, neišdėstė motyvų, kaip vertina kitus bylos duomenis: vaizdo įrašuose slapta užfiksuotus K. S. ir M. N. 2018 m. sausio 3 d. ir 2018 m. sausio 8 d. pokalbius, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus M. N. ir K. S. pokalbius laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 15 d., M. N. pokalbius su dukterimi J. Č., M. N. medicininiuose dokumentuose užfiksuotą informaciją, liudytojo A. M. parodymus.

3.13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje kaltinimo K. S. dėl 2018 m. sausio 8 d. epizodo formuluotėje „M. N. įdėjus jam į kairės pusės viršutinę išorinę švarko kišenę 100 Eur, priėmė iš M. N. antrą dalį kyšio – nenustatytos valiutos ir nominalo banknotą“ padarytos klaidos, išvadas apie M. N. ir K. S. veiksmų vertinimą suformulavo remdamasis K. S. apeliacinio skundo argumentais, neatsižvelgdamas į pradinio ir pirmosios instancijos teisme pakeisto kaltinimo M. N. ir K. S. ribas.

3.14. Byla į teismą perduota 2018 m. sausio 8 d. epizode M. N. kaltinant perdavus, K. S. priėmus 100 Eur banknotą. 2020 m. sausio 6 d. teismo nutartimi buvo pranešta, kad aplinkybė dėl antros dalies kyšio (100 Eur grynųjų pinigų) gali būti pakeista į aplinkybę, kad antra dalis kyšio – tai nenustatytos valiutos ir nominalo banknotas ir kad M. N. inkriminuota nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota į BK 227 straipsnio 4 dalį, K. S. inkriminuota veika gali būti atitinkamai perkvalifikuota į BK 225 straipsnio 4 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendyje antrajame K. S. inkriminuotų veiksmų epizode (2018 m. sausio 8 d.) nurodyta, kad kai M. N. įdėjo K. S. į kairės pusės viršutinę išorinę švarko kišenę 100 Eur, jis priėmė antrą dalį kyšio – nenustatytos valiutos ir nominalo banknotą.

3.15. 2020 m. gegužės 12 d. posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu buvo atkreiptas dėmesys į pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytos klaidos dėl 2018 m. sausio 8 d. epizode M. N. K. S. perduotos antros dalies kyšio neištaisė ir nepasisakė dėl pradinio ir pakeisto kaltinimo apimties bei turinio, nuosprendyje rėmėsi tik K. S. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kuriais dėl minėtos klaidos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apelianto apibūdintos kaip prieštaringos ir nesuprantamos.

3.16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis K. S. apeliacinio skundo argumentais, neatsižvelgdamas į pradinio ir pakeisto kaltinimo M. N. ir K. S. turinį, nesiėmė priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nors tinkamas kaltinimo M. N. ir K. S. ribų nustatymas yra itin reikšmingas dėl antrajame epizode M. N. perduoto ir K. S. priimto objekto identifikavimo, taigi, ir dėl teisingo nuosprendžio priėmimo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl esminių BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

13. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus teigimu, šis teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 225, 227 straipsniai); nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir neteisingi pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir teisingi nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl šios instancijos teismas, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti pirmosios instancijos teismo apskųstų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) pagrįstumą, t. y. patikrinti, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-204-697/2017, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018, 2K-112-895/2019 ir kt.).

15. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal šias nuostatas teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.).

16. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2013">2K-192/2013</a>, 2K-7-84-489/2018). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių jam pagrįsti panaudojamų bylos duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015 ir kt.).

17. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas lemia apeliaciniuose skunduose nurodyti nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai bei tam tikros sąlygos, nustatytos BK 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti; taip pat šios instancijos teismas patikrina, ar ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai (kaip antai, ar įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir kt.), neatsižvelgdamas į tai, ar apie tokius pažeidimus nurodoma paduotuose apeliaciniuose skunduose ar ne; savo baigiamajame akte (nutartyje arba nuosprendyje) teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės (BPK 331, 332 straipsniai).

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), daro išvadą, kad šis teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos sudėties nuteistųjų M. N. (BK 227 straipsnis) ir K. S. (BK 225 straipsnis) veiksmuose (ne)buvimo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas, darydamas priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas dėl nuteistiesiems inkriminuotų veikų padarymo aplinkybių, viena vertus, įvertino tik dalį visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų (t. y. nuteistųjų M. N. ir K. S. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, specialisto išvadą, eksperto K. Graželio paaiškinimą), kita vertus, vertindamas ir juos, tai darė selektyviai, t. y. nepalygino jų kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis (pavyzdžiui, atlikus neviešo pobūdžio veiksmus), neatliko išsamios jų analizės, neišdėstė įtikinamų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina vienus ar kitus apskųsto nuosprendžio įrodymus.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. N. tiesioginių vizitų dėl operacinio gydymo pas (duomenys neskelbtini) direktorių, praktikuojantį (duomenys neskelbtini) gydytoją K. S. metu (t. y. 2018 m. sausio 3 d. ir sausio 8 d.) jo darbo kabinete per du kartus davė, o K. S. iš jos priėmė nenustatyto dydžio kyšį už M. N. pageidaujamą K. S. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (M. N. operacijos atlikimą pageidaujamu laikotarpiu); šis teismas M. N. veiksmus kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, o K. S. – pagal BK 225 straipsnio 4 dalį.

12. Apeliacinės instancijos teismas su prieš tai minėta pirmosios instancijos teismo išvada (dėl M. N. per du kartus duoto ir K. S. priimto kyšio) nesutiko, konstatuodamas, kad ši išvada pagrįsta prielaidomis; lakoniškai pacitavęs nuteistųjų K. S. ir M. N. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme (t. y. kad pirmuoju atveju M. N. K. S. perdavė informaciją apie savo sveikatos būklę, įrašytą į USB laikmeną ir įdėtą į voką, o antruoju – kortelę su M. N. asmens duomenimis ir kavinės adresu), specialisto išvadą, eksperto K. Graželio paaiškinimus (dėl voko, galimo banknoto ir jo nominalo), padarė išvadą, kad nuteistųjų prieš tai minėta gynybos versija yra nepaneigta.

13. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, nepašalino prieštaravimų tarp K. S. ir M. N. parodymų, nesiaiškino, kodėl jie proceso metu kito, nevertino jų parodymų kartu su kitais įrodymais ir pan. Šių nuteistųjų parodymų kontekste apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino M. N. ir K. S. veiksmų bei pokalbio turinio, užfiksuoto vaizdo ir garso įraše, atliekant neviešo pobūdžio veiksmus. Pavyzdžiui, iš specialisto išvados Nr. 11K-56 (18), veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo turinio matyti, kad pirmojo vizito pas K. S. metu (2018 m. sausio 3 d.) M. N. „<....> įdeda prie stalo sėdinčiam K. S. į kairiąją švarko kišenę rankoje laikytą apytiksliai delno pločio objektą, tikėtina, kad perlenktą voką; K. S. <...>, suėmęs už M. N. rankos, atitraukia ją nuo savęs <....> ir voką grąžina M. N. <....>, sakydamas „ne, ne“. Tačiau M. N. nenusileidžia, pasakiusi „nors byški, čia nedaug, nors byški; kode kode, konjakui reikia“, voką atiduoda K. S. atgal. K. S. voką paima ir, įsidėjęs į kairiąją vidinę švarko kišenę, pasako „ačiū“. M. N. taip pat dėkoja: „Kad priėmėt, ačiū.“ Antrojo vizito metu (2021 m. sausio 8 d.) užfiksuota, kaip M. N., stovėdama šalia K. S., iš prasegto rankinuko ištraukia nenustatytą objektą ir laikydama jį saujoje bando įdėti į K. S. švarko išorinę kairę kišenę. K. S. suima ir laiko moters ranką, pasakydamas frazes „nu, nu, ne, nu tai čia, prie ko čionai“; M. N. į tai reaguodama atsako, kad „vizitas yra vizitas. Aš ne durna esu; nu vis tiek čia jūs neturit laiko. Ir tai su manim čia.“

14. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų M. N. ir K. S. parodymų patikimumą, prieš tai aptartų aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė; dėl šių aplinkybių, kaip ir dėl nuteistųjų prieštaringų, taip pat ir tarpusavyje, parodymų, šios instancijos teismui abejonių nekilo, nors, vadovaujantis išsamaus ir nešališko bylos aplinkybių ištyrimo principu (BPK 241 straipsnio 2 dalis), turėjo kilti (pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu K. S. teigė, kad minėtų vizitų metu M. N. jam nieko nedavė, o apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. N. jam davė medicininius dokumentus; tuo tarpu M. N. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad K. S. padavė kortelę su savo duomenimis ir pageidaujama operacijos data, konjako butelį ir saldainių, o apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. S. perdavė voką su į voką įdėta USB laikmena ar lapelį su savo kontaktais).

15. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą kruopščiai patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bylą išnagrinėjo esmingai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas, susijusias su reikšmingomis bylos aplinkybėmis, patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

16. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes tai prieštarautų BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai

Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Audronė Kartanienė