Civilinė byla Nr. 3K-3-383/2013
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14813-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija 69 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. M. ir L. V. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. M., R. B., L. V. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo ir konkurso rezultatų panaikinimo, trečiasis asmuo – G. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl viešojo konkurso ligoninės direktoriaus pareigoms užimti rezultatų.
Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2011 m. birželio 16 d. sudaryta Pretendentų į viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisija (toliau – Konkurso komisija), patvirtinti Pretendentų į viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai).
2011 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje buvo paskelbta apie Kauno miesto savivaldybės administracijos skelbiamą konkursą Viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigoms užimti (toliau – Konkursas).
Konkurso komisijos 2011 m. rugsėjo 26 d. posėdyje patvirtinta Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) konkurso eiga (toliau – Konkurso eiga).
Konkursas įvyko 2011 m. spalio 5 d., jį laimėjo trečiasis asmuo G. A.
Ieškovai (pretendentai) L. V., K. M. ir R. B. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui skundus dėl šio konkurso, kuriuos išnagrinėjusi komisija nustatė, kad pretendentų teisės konkurso metu nebuvo pažeistos, skundus atmetė ir komisijos sprendimą dėl konkurso laimėtojo paliko galioti.
Ieškovai K. M. ir R. B. prašė panaikinti Konkurso rezultatus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 14 d. sprendimą dėl jų skundo nagrinėjimo; nurodė, kad viešasis konkursas vyko neskaidriai, neobjektyviai, nesilaikant lygiateisiškumo principų, sudarant Konkurso komisiją nebuvo laikomasi daugumos ir mažumos atstovavimo principo, pretendentų privalumai nebuvo vertinami pagal sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 patvirtintus Kvalifikacinius reikalavimus Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų ir padalinių ir filialų vadovams (toliau – Įsakymas dėl kvalifikacinių reikalavimų); trečiasis asmuo komisijai žodžiu pristatė kitokio turinio veiklos programą nei raštu, nors pagal Konkurso sąlygas programa negalėjo būti keičiama; neaiškūs pretendentų vertinimo kriterijai; trečiajam asmeniui nebuvo taikoma skaidrumo sąlyga – filmavimas.
Ieškovas L. V. prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 13 d. įsakymu sudarytos komisijos priimtą sprendimą dėl jo skundo, Konkurso komisijos 2011 m. spalio 5 d. sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti G. A. ir priimti naują sprendimą – Konkurso nugalėtoju pripažinti L. V.; nurodė, kad jis turėtų būti įvertintas aukštesniais balais nei trečiasis asmuo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovų K. M. ir R. B. ieškinį atmetė; dėl ieškovo L. V. reikalavimų bylą nutraukė.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas (šiuo atveju – Kauno miesto savivaldybė), todėl teismas pripažino, jog Konkurso komisija turėjo prerogatyvą savarankiškai įvertinti trečiojo asmens išsilavinimo tinkamumą. Teisės aktuose nenustatyta kokių nors privalomų reikalavimų tokių viešų konkursų nuostatų turiniui, kas turi įeiti į komisijos sudėtį, teismo vertinimu, tai yra konkursus organizuojančios įstaigos vidaus reikalas. Teismas pripažino, kad vykdant konkursą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų – trečiojo asmens G. A. prisistatymo metu nematyti paties pretendento, atsakinėjančio į komisijos klausimus, tačiau šie pažeidimai nesusiję su pretendentų žinių bei veiklos programų vertinimu konkurso metu ir neturėjo įtakos ieškovų teisei dalyvauti konkurse ar jį laimėti, todėl teismas nepripažino jų pakankamais Konkurso rezultatams panaikinti, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytos konkursą laimėjusio asmens subjektinės teisės (CK 1.138 straipsnis). Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad dalis komisijos narių buvo iš anksto nusiteikę prieš jų kandidatūrą. Teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas suteikia sveikatos priežiūros įstaigos steigėjui teisę nustatyti konkurso įstaigos vadovo pareigoms eiti organizavimo sąlygas ir tvarką. Tai nereiškia, kad steigėjas atleidžiamas nuo pareigos konkursą organizuoti nepažeidžiant bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, todėl turi būti iš anksto nustatomi aiškūs konkurso dalyvių vertinimo kriterijai ir visiems jiems taikomi tie patys reikalavimai, kad neatsirastų galimybės kuriam nors kandidatui be teisinio pagrindo įgyti pranašumą prieš kitus. Teismas taip pat pažymėjo, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas; vien faktas, jog asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys. Teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė yra kompetentinga savarankiškai spręsti Nuostatų turinio bei komisijos sudėties klausimus; Nuostatų nauja redakcija bei konkurso sudėtis buvo patvirtinti teisėtai, nes juos patvirtino turintis teisę asmuo, Nuostatų redakcija neprieštaravo aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams, nepažeidė pretendentų teisių.
Remdamasis liudytojų – komisijos narių – parodymais, teismas nustatė, kad su konkurso laimėtoju nė vienas nebuvo asmeniškai pažįstami ir bendrauti teko tik konkurso metu; iki konkurso pradžios komisijos nariai buvo susipažinę su pretendentų veiklos programomis; kiekvienas pretendentas buvo vertinamas kompleksiškai, t. y. kas parašyta ir kas išgirsta. Remdamasis liudytojo P. J. (savivaldybės administracijos darbuotojo, Konkurso metu atsakingo už filmavimo eigą) parodymais, teismas nustatė, kad kameros valdomos per programinę įrangą, t. y. kaip ir ką filmuoti nepriklausė nuo liudytojo noro ir valios; tai, kad Konkurso laimėtojo prisistatymas nufilmuotas neišsamiai, yra naujai įdiegtos sistemos padarinys. Vadovaujantis Konkurso eiga, rašytinės programos buvo pateiktos iki konkurso, o konkurso metu pretendentai turėjo galimybę jas pristatyti žodžiu. Remdamasis liudytojų parodymais, teismas nustatė, kad tai, jog pretendentas nesikartojo, o pristatant programą ją pateikė išsamiau ar plačiau, buvo laikoma tik privalumu; pažymėjo, kad ieškovės R. B. žodžiu pristatytoje programoje buvo pasisakymų ir aspektų, kurių nebuvo rašytinėje, be to, ji kalbėjo ilgiau nei penkias minutes; trečiasis asmuo G. A. buvo įspėtas, kad viršija laiką ir turėtų pabaigti programos pristatymą, taigi akivaizdu, kad išskirtinės sąlygos kažkuriam vienam iš pretendentų nebuvo sudaromos.
Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad nebuvo nustatyta aiškių pretendentų vertinimo kriterijų, nes tiek Konkurso nuostatuose, tiek Konkurso eigoje aiškiai numatyta, jog komisijos nariai įvertina pretendento atsakymus raštu pagal 10 balų vertinimo sistemą, programa vertinama pagal 5 balų vertinimo sistemą, o atsakymai į žodžiu pateiktus komisijos klausimus vertinamai pagal 5 balų vertinimo sistemą; komisijos nariai pretendentų programas ir atsakymus į klausimus vertina individualiai.
Teismas nustatė, kad buvo vadovautasi Įsakymu dėl kvalifikacinių reikalavimų: kaip nurodyta Konkurso nuostatų 12 punkte, pretendentai buvo vertinami prieš Konkursą, ar atitinka bendruosius reikalavimus, specialieji reikalavimai buvo tikrinami Konkurso metu laikant egzaminą raštu ir vertinant pristatomą programą bei atsakant į klausimus žodžiu, o į privalumus būtų atsižvelgta, jei būtų iškilusi tokia būtinybė, pvz., du pretendentai būtų surinkę vienodą balų skaičių.
Teismas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad teisę vertinti pretendentus turėjo įstatymų nustatyta tvarka sudaryta komisija, taigi net nustačius, jog kurio nors pretendento teisės buvo pažeistos, konkursas turėtų būti skelbiamas iš naujo (Nuostatų 24 punktas). Dėl to teismas padarė išvadą, kad reikalavimai panaikinti priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl L. V. pripažinimo laimėtoju nenagrinėtinas teisme, taigi ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė K. M. ir R. B. apeliacinius skundus; L. V. apeliacinį skundą tenkino iš dalies: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą dėl jo reikalavimų dalies – ieškovo L. V. ieškinio reikalavimo dalį dėl 2011 m. spalio 5 d. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus konkurso rezultatų panaikinimo atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija atmetė ieškovo K. M. prašymą paskirti žodinį nagrinėjimą, nurodžiusi, kad prie apeliacinių skundų naujų įrodymų nepateikta, skunduose keliami materialiosios bei proceso teisės taikymo klausimai, todėl bylą apeliacine tvarka tikslinga išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Kolegija atmetė K. M. argumentus, kad konkursas vyko neskaidriai, neobjektyviai, nesilaikant lygiateisiškumo principų, visi komisijos nariai buvo valdančiosios koalicijos atstovai, pažymėjusi, kad Nuostatų 6 punkte nustatyta, jog Viešo konkurso ar kvalifikacinio egzamino komisija sudaroma Savivaldybės tarybos sprendimu, o 7 punkte – jog komisijos nariais negali būti asmenys, kuriuos su pretendentu sieja artimi giminystės ryšiai; Nuostatuose nenumatyta, kad į įstaigos vadovo atrankos komisiją turi būti skiriami valdančiosios pozicijos ar opozicijos atstovai. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju Savivaldybės tarybos reglamento 57 punktas negali būti taikomas, nes juo vadovaujamasi sudarant komisijas atskiriems klausimams nagrinėti, o šiuo atveju buvo sudaryta komisija konkursui organizuoti ir laimėtojui nustatyti. Be to, apeliaciniame skunde nenurodyta, kuris komisijos narys buvo suinteresuotas vienu ar kitu pretendentu, neobjektyviai vertino ar kitaip pažeidė pretendentų teises.
Kolegija pažymėjo, kad apeliantų nenurodyta jokių teisės aktų nuostatų, kuriose būtų įtvirtintas draudimas pristatyti programą žodžiu remiantis užrašais; ta aplinkybė, kad pretendentai (įskaitant ir apeliantė R. B.) programą pristatinėjo ilgiau nei penkias minutes, nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl išskirtinių sąlygų vienam pretendentui sudarymo.
Kolegija atmetė apeliantų K. M. ir R. B. argumentus dėl nustatytų vertinimo kriterijų nesilaikymo, nustačiusi, kad komisijos nariai kiekvieną pretendentą vertino skirtingai, o tai, jos vertinimu, rodo, jog kiekvienas komisijos narys pretendentus vertino individualiai pagal savo vidinį įsitikinimą.
Kolegija nesivadovavo apeliantų nurodyta Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1523-510/2010, nes joje buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovės, kuri mokėsi Kauno kolegijos ekonomikos ir teisės fakultete, baigiamojo egzamino vertinimo, taigi ginčas nėra panašaus pobūdžio.
Kadangi pretendentų programos buvo vertinamos atsižvelgiant į pateiktas rašytines programas ir į žodinį pristatymą, tai kolegija atmetė apelianto L. V. argumentus, kad jo programa buvo daug geresnė ir turėjo būti atsižvelgta į jo užsakymu atliktą R. D. išvadą.
Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėta pretendentų prisistatymo vaizdo ir garso medžiaga.
Kolegija pažymėjo, kad Įsakymas dėl kvalifikacinių reikalavimų nereglamentuoja konkurso eigos bei rezultatų nustatymo tvarkos, juose nurodoma, kad turi būti įvertinama pretendentų atitiktis bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, pretendentai buvo vertinami šiuo aspektu.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui nesuteikta teisės keisti konkurso rezultatus bei pripažinti ieškovą L. V. konkurso laimėtoju, todėl dėl šios reikalavimo dalies byla pagrįstai nutraukta, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas detaliai, visapusiškai byloje nagrinėjo Konkurso rezultatus, jų teisėtumą ir pagrįstumą, įskaitant ieškovo L. V. argumentus dėl konkurso organizavimo ir jo vedimo tvarkos, tačiau pažeidimų nenustatė, todėl dėl šios reikalavimų dalies L. V. ieškinys turėjo būti atmestas.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas L. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimti naują sprendimą – kasatoriaus ieškinį tenkinti; nusprendus nepriimti naujo sprendimo – perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl teisės kreiptis į teismą pažeidimo. Kasatoriui pareiškus ieškinį teisme dėl pažeistų teisių gynimo prašant pripažinti teisę į Konkurso laimėjimą (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), bylą nagrinėję teismai atsisakė šį reikalavimą nagrinėti, tai yra visiškas teisės kreiptis į teismą paneigimas.
2. Dėl Konkurso kandidatų vertinimo tvarką reguliuojančių materialiosios ir įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius byloje įrodė, kad dalis Konkurso komisijos vertinimų nepagrįsti. Skundžiama nutartimi pažeistos materialiosios teisės normos: Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnio 6 punktas, CK 6.948 straipsnio 1 dalis, Konkurso nuostatų 15 punktas. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-612/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-612/2006">3K-3-612/2006</a>), kaip ir Konkurso nuostatuose, nustatyta, kad sprendžiant dėl sveikatos priežiūros vadovo kandidatūros labai didelę reikšmę turi kandidato parengta veiklos programa. Byloje nustatyta, kad Komisijos nariai vertino ne tik veiklos programas, tačiau ir jų pristatymus. Komisijos teisė vertinti „pristatymus“ nenustatyta nei įstatyme, nei Konkurso nuostatuose. Priešingai, Konkurso nuostatuose nurodyta, kad nagrinėjama ir vertinama turi būti vien tik „veiklos programa“. Komisija savo veikla įgyvendina viešojo administravimo įgaliojimus (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 punktas), taigi gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie eksplicitiškai nurodyti teisės aktuose (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), veikimas ta apimtimi, kuri nėra numatyta teisės aktuose, yra ultra vires ir neteisėtas, tai yra savarankiškas pagrindas pripažinti viešojo administravimo subjekto aktą neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. A502-2368/2012; 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta byloje Nr. A502-2519/2012; 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta byloje Nr. A502-1660/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešojo konkurso komisijos turi veikti griežtai laikydamosi konkurso nuostatų. Esminis konkurso nuostatų pažeidimas sudaro pagrindą tokį komisijos sprendimą panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009). Bylą nagrinėję teismai nustatytą aplinkybę, kad Komisijos nariai, spręsdami dėl kandidatų veiklos programų įvertinimo, vertino tai, „kas išgirsta“, nepagrįstai laikė teisėta. Nustačius konkurso organizavimo tvarkos pažeidimo ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimo priežastinį ryšį, yra savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą dėl konkurso rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-612/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-612/2006">3K-3-612/2006</a>; 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009). Skundžiama nutartimi iš esmės ignoruotas skaidrumo imperatyvas, kurį pažeidė Komisijos nariai po veiklos programų pateikimo pakeisdami kandidatų vertinimo kriterijus. Skirtingų vertinimo kriterijų taikymas Konkurso metu, kai vertinimo kriterijai iki ir po dokumentų pateikimo keičiami, yra esminis skaidrumo pažeidimas. Byloje nustatyta, kad vienintelis G. A. pateikė iš esmės naują veiklos programą, kai visi likę kandidatai pristatė jau pateiktas rašytines programas. Be to, komisija nusprendė vertinti ne veiklos programas, tačiau jų pristatymus tik po to, kai visi kandidatai pateikė savo veiklos programas – terminas joms pateikti baigėsi 2011 m. rugsėjo 21 d., o Konkurso eiga, kurioje komisija nusprendė vertinti veiklos programų pristatymus, priimta 2011 m. rugsėjo 26 d. Šis neteisėtas Nuostatų pakeitimas faktiškai privalumą suteikė vien tik G. A., laimėjusiam konkursą. Tai yra pagrindas išvadai, kad Konkurso nuostatų pakeitimas buvo nustatytas siekiant suteikti nepagrįstą prioritetą G. A., kai šis nesugebėjo parengti su kasatoriaus programa lyginti vertos programos. Byloje kvalifikuoto ir kompetentingo asmens parengta išvada (rašytinis įrodymas, CPK 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 1 dalis) įrodo, kad G. A. veiklos programa yra blogesnė nei kasatoriaus. Nė vienas byloje dalyvaujantis asmuo nenuginčijo šio kasatoriaus pateikto rašytinio įrodymo, taigi byloje neįrodyta ir neįrodinėta, kad G. A. veiklos programa būtų geresnė už kasatoriaus veiklos programą. Subjektyvi Komisijos narių nuomonė nesudaro pagrindo tokią išvadą laikyti pagrįsta (CPK 12, 178 straipsniai) ir teisėta. Skundžiama nutartimi ignoruoti kasatoriaus teisėti lūkesčiai, be to, pažeistos įrodymų tyrimą ir vertinimą reguliuojančios nuostatos (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje įprasta kilus ginčui dėl egzamino įvertinimo pagrįstumo vadovautis nepriklausomų kvalifikuotų asmenų išvada dėl atitinkamų veiksmų įvertinimo, tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš viso netyrė ir nevertino doc. dr. R. D. išvados, o apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė vadovautis šiuo įrodymu (CPK 183 straipsnio 1 dalis), nors jis yra adekvatus egzamino raštu vertinimui, kurio pagrįstumas buvo vertintas nurodytoje Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. byloje 2A-1523-510/2010. Nei atsakovai, nei teismai nepateikė motyvų, kuo šios dvi situacijos yra skirtingos ir kodėl nagrinėjamoje byloje turi būti keičiama ligi šiol suformuota teismų praktika. Nė vienas iš byloje apklaustų Komisijos narių nesugebėjo paaiškinti, kokiais kriterijais vadovaujantis G. A. parengta veiklos programa buvo įvertinta aukštesniu balu nei kasatoriaus. Konkurso nuostatai ir Komisijos nuostatai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Tai yra aukštesnės galios teisės aktas, palyginti su Komisijos sprendimais, taigi Komisija neteisėtai Konkurso metu nustatė kitokius vertinimo kriterijus, nei buvo nustatyta Konkurso nuostatuose, todėl ja vadovautis byloje nėra teisinio pagrindo. Bylą nagrinėję teismai turėjo vadovautis aukštesnės galios teisės aktais (CPK 3 straipsnio 4 dalis).
Pažeistos ir kandidatų atsakymų žodžiu vertinimą reguliuojančios materialiosios teisės normos: kasatorius bylos nagrinėjimo teisme metu įrodė, kad į A. N. klausimus atsakė visiškai teisingai, o kaip liudytojas apklaustas A. N. nesugebėjo paaiškinti, kodėl kasatoriaus teisingi atsakymai buvo įvertinti tik 4 balais; įvertinus juos 5 balais, Konkurso laimėtoju turi būti pripažintas kasatorius. Bylą nagrinėję teismai iš esmės klaidingai vertino surinktus įrodymus ir dėl to be pagrindo pagrįstu laikė A. N. vertinimą. Be to, byloje rašytiniais įrodymais pagrįsta aplinkybė, kad A. N. G. A. bei kasatoriui pateikė skirtingo turinio klausimus.
3. Dėl išvados, kad teismas nekompetentingas įvertinti konkurso komisijos sprendimo teisėtumą, nepagrįstumo ir neteisėtumo. Vienas iš įstatymo garantuojamų pažeistų teisių gynimo būdų yra teismui suteikta teisė pripažinti asmens teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Kauno miesto savivaldybės taryba neturi teisės nustatyti pažeistų teisių gynimo būdų, o teismas – ignoruoti įstatyme nustatytų pažeistų teisių gynimo būdų. Tinkamai taikant materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai (remiantis doc. dr. R. D. išvada) įvertinus kasatoriaus veiklos programą arba atsakymą į A. N. klausimus, kasatorius turėtų būti pripažintas laimėtoju.
Atsiliepimais į šį kasacinį skundą atsakovai Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:
1. Dėl civilinio proceso normų ir taisyklių nepažeidimo. Bylą nagrinėję teismai nagrinėjo ir tyrė visus kasatoriaus nurodytus argumentus, tačiau, išsamiai nurodę, dėl kokių priežasčių, bylos dalį dėl jo pripažinimo Konkurso laimėtoju nutarė nutraukti. Dėl to visiškai nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą. Šią savo teisę jis visiškai įgyvendino ir visi jo teismams pateikti reikalavimai buvo išnagrinėti. Kasatorius nenurodo, kurie iš jo teiktų argumentų teismuose nebuvo ištirti. Vien ta aplinkybė, kad teismai kasatoriaus pateiktus įrodymus vertino ne taip, kaip jis norėjo, nėra pagrindas teigti, jog teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Neaišku, kaip kasatoriaus nurodyti lūkesčiai, apie kuriuos jis neužsiminė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, galėtų būti susiję su skundžiamos nutarties neteisėtumu.
2. Dėl Konkurso eigos, veiklos programų vertinimo. Konkurso komisija, vadovaudamasi Savivaldybės tarybos suteiktais jai įgaliojimais, patvirtino Konkurso eigą, kurioje buvo detalizuota Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarka, tačiau ji nebuvo pakeista. Visi pretendentai buvo supažindinti su Konkurso eiga, niekas iš pretendentų jos neginčijo. Kasatorius skunde nenurodo, kam konkrečiai prieštarauja Konkurso eiga, tokių argumentų ar reikalavimų jis nekėlė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Komisijos nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Komisija nustato Konkurso organizavimo eigą, ji tai ir padarė, o Konkurso nuostatų 15 punkte nustatyta, jog Komisija išnagrinėja pretendento pateiktus dokumentus, veiklos programą (jeigu to pagal konkurso sąlygas reikalaujama), įvertina atsakymus raštu ir (ar) žodžiu, pateikia papildomus klausimus, išklauso pretendentą. Neaišku, kodėl, kasatoriaus teigimu, buvo pažeistas šis punktas ir kuo vadovaudamasis kasatorius nusprendė, kad rašytinės veiklos programos turėjo būti įvertintos prieš konkursą, o žodiniai programų pristatymai visai nevertinami, nors būtent taip nustatyta Konkurso metu. Priešingai nei nurodo kasatorius, buvo vertinamas ne tik programos pristatymas, o visa programa, t. y. potencialaus įstaigos vadovo siekiamas įstaigos efektyvumas ir numatoma valdymo strategija, o pristatymu buvo siekiama sudaryti pretendentams galimybę plačiau paaiškinti pagrindines jų parengtų programų nuostatas, aiškiau ir detaliau pristatyti programoje jų pateiktos efektyviai veikiančios įstaigos viziją. Teismai tyrė kasatoriaus pateiktą išvadą, o tai, kad nevertino taip, kaip jis norėtų, nėra pagrindas laikyti teismų sprendimų neteisėtais, juolab kad R. D. pateikta išvada apima tik rašytines veiklos programas. Nebuvo draudžiama, pristatant programą žodžiu, ją praplėsti, akivaizdu, kad tai buvo laikoma tik privalumu, jei pretendentas nesikartojo, o pristatant programą ją pateikė išsamiau ar plačiau. Veiklos programa buvo vertinama pagal kiekvieno komisijos nario vidinį įsitikinimą, atsižvelgiant į tai, kiek kiekvienas pretendentas įsigilino į įstaigos, kurioje ketina eiti pareigas, veiklos pobūdį, įstaigos poreikius, kiek siūlomi pakeitimai yra novatoriški bei realiai įgyvendinami. Kasatorius ginčija subjektyvų vertinimą, tai, kad jis įstaigos veiklą mato galbūt kitaip nei steigėjo sudaryta Komisija, nėra pagrindas teigti, jog jo pateiktas įsivaizduojamas įstaigos veiklos modelis yra priimtinas steigėjui.
3. Dėl konkurso sąlygų pažeidimo nebuvimo. Kasatorius nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009, nes nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai nustatė, jog Konkurso sąlygos nebuvo pažeistos, juolab nebuvo principinių nuostatų pažeidimų. Kasatorius nepagrindė savo teiginių, kad kuris nors Konkurso komisijos narių pretendentų atsakymus būtų vertinęs nesilaikydamas objektyvumo principo ar būtų buvę kitų rimtų pažeidimų komisijos darbe. Vertinimo sistema buvo aiški, komisijos nariai pretendentų programas ir atsakymus į klausimus žodžiu vertino individualiai, visapusiškai įvertindami pretendento gebėjimus vadovauti įstaigai ir administruoti jos veiklą. Kasatorius skunde nurodo, kaip, jo nuomone, turėtų būti pakeisti pretendentų atsakymų į klausimus žodžiu vertinimai, tačiau tai yra tik jo prielaidos ir pamąstymai, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais.
4. Dėl reikalavimo pripažinti kasatorių Konkurso laimėtoju. Kasatoriaus reikalavimai pakeisti komisijos narių vertinimus neteisėti ir nepagrįsti. Specialiosios teisės normos numato, kad tik darbdavio (šiuo atveju – steigėjo) sudaryta komisija išrenka laimėtoją, tokios teisės teismui nesuteikta, todėl ginčo atveju buvo galimas tik reikalavimas panaikinti rezultatus, po to būtų organizuojamas naujas konkursas. Įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti, kad išrinkti ir paskirti tokios įstaigos vadovą yra išimtinė steigėjo kompetencija. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra savivaldybės tarybos kompetencija.
Kasaciniu skundu ieškovas K. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimti naują sprendimą – kasatoriaus ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl pažeistų viešojo konkurso skaidrumo, nešališkumo, objektyvumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimo, nelygiateisių sąlygų konkurso dalyviams sudarymo. Kasatorius turėjo teisėtą lūkestį, kad Konkurso nuostatų bus tinkamai laikomasi, tačiau šio ginčo atveju Nuostatų 3 punkte įtvirtinti nešališkumo, objektyvumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai buvo pažeisti. Visi komisijos nariai buvo valdančiosios koalicijos atstovai – nesilaikyta daugumos ir mažumos atstovavimo principo, tai paneigia skaidrumo ir objektyvumo principus, nes bendros koalicijos nariai yra tiesiogiai suinteresuoti vienu ar kitu pretendentu, nesant tam opozicinės atsvaros. Daugumos ir mažumos atstovavimo principas įtvirtintas ir Kauno savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-488, 60 punkte. Pretendentams nebuvo sudarytos lygiateisės sąlygos, konkurso laimėtojui sudarytos privilegijuotos sąlygos, taip pažeisti Konstitucijos 29 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis, taip pat konkurso organizavimą reguliuojančios materialiosios teisės normos: CK 6.948 straipsnio 1 dalis, Kauno miesto savivaldybės tarybos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 6 punkto pagrindu patvirtinti Konkurso nuostatai bei Komisijos nuostatai. Kasatoriaus nuomone, iš teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad raštu ir žodžiu pristatomos veiklos programos negali būti skirtingos, nes tai pažeistų pretendentų lygių galimybių principą ir vertinimo aiškumą bei kriterijus, suteiktų sąlygas pretendentams piktnaudžiauti. Konkurso laimėtojo žodžiu pristatyta programa yra visai kita nei raštu, taigi, priešingai nei nustatyta ilgametėje teismų praktikoje, kandidatų veiklos programos buvo vertinamos ignoruojant nustatytą pareigą veikti inter vires. Vertinimo komisija turėjo teisę atlikti tik teisės aktuose nurodytus veiksmus ir neturėjo teisės atlikti veiksmų, nenurodytų Konkurso nuostatuose. Komisijos nariai, nagrinėdami ir vertindami tai, „kas išgirsta“, veikė neteisėtai (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnio 6 punktas, CK 6.948 straipsnio 1 dalis, Konkurso nuostatų 15 punktas). Tiek pranešimuose pretendentams apie konkursą, tiek prieš konkurso pradžią komisijos pirmininkas prašė pristatyti programas iki 5 minučių, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad nebuvo draudžiama pristatant programą žodžiu, ją praplėsti, yra nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas neįsigilinus į bylos esmę. Teisė pildyti ar keisti programą nebuvo numatyta Konkurso sąlygose. Konkurso laimėtojo elgesys buvo nesąžiningas, o Komisija, toleravusi tokį veiksmą, iš esmės pakeitė Konkurso sąlygas ir vienam iš pretendentų suteikė aiškias privilegijas bei pažeidė lygiateisiškumo principą, jau po Konkurso paskelbimo ir termino dokumentams teikti pabaigos Konkurso komisija pakeitė vertinimo kriterijus (CK 6.948 straipsnio 1 dalis, Konkurso nuostatų 15 punktas, Komisijos nuostatų 15 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-612/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-612/2006">3K-3-612/2006</a>; 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009). Organizuojant ir vykdant konkursą nebuvo nustatyta apibrėžtų vertinimo kriterijų, o nustatytųjų nebuvo laikytasi. Atsakovai, veikdami priešingai nei buvo patys nustatę Konkurso nuostatuose, pažeidė kasatoriaus teisėtą lūkestį, kad patys atsakovai tinkamai vykdys jų pačių patvirtintus Konkurso nuostatus. Konkurso metu buvo vertinami ir kitų komisijos narių užduotų klausimų atsakymai, tai laikytina nesąžiningu, neskaidriu veiksmu, nes klausimų nerengę komisijos nariai negalėjo teisingai įvertinti, ar atsakymai į klausimus yra teisingi. Konkursas privalėjo būti vykdomas pagal Įsakymą dėl kvalifikacinių reikalavimų, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad pretendentų privalumai pagal šį įsakymą apskirtai nebuvo vertinami – komisijos pirmininkui toks teisės aktų reikalavimas apskritai nebuvo žinomas. Teismų išvados, kad pretendentai buvo visapusiškai įvertinti ir nurodyto įsakymo taikymo požiūriu, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir padaryta nesiremiant bylos medžiaga.
2. Dėl viešojo intereso gynimo. Teisingais viešaisiais konkursais yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl viešųjų konkursų pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad ši byla turi viešojo intereso aspektą, nes visuomenė yra suinteresuota, kad į atsakingas valstybės tarnautojo pareigas būtų išrinktas tinkamas asmuo nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų. Tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių aktų neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, atsižvelgiant j konkrečias bylos aplinkybes, teismų praktikoje taip pat pripažinti gintinais viešojo intereso objektais.
3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo – netinkamo įrodymų vertinimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisės būti išklausytam pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netyrė kasatoriaus apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų dėl konkurso filmavimo, nenagrinėjo byloje esančių įrodymų, o tyrė teismo posėdžio protokolą, t. y. nusprendė sprendimo teisėtumą tikrinti ne laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, tačiau pacituojant nutartyje teismo posėdžio protokolą. Teismai nenurodė ieškinio atmetimą pagrindžiančių teisinių argumentų, nepasisakė dėl visų aplinkybių, buvusių ieškinio pagrindu: nebuvo atmesti argumentai dėl komisijos sudėties; nebuvo įvertintos aplinkybės dėl laimėtojo kitos (naujos) veiklos programos pristatymo konkurso metu; neaiškūs pretendentų vertinimo aspektai; dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo ikiteismine tvarka teismo sprendime nepasisakyta. Teismai netinkamai taikė CPK 176 straipsnio 1 dalį, 180, 185, 263 straipsnius, 268 straipsnio 4 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 1–4 punktus, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikos. Apeliaciniame skunde kasatorius nurodė, kad, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, viešojo intereso aspektą viešojo konkurso teisiniuose santykiuose, būtinybę tinkamai įvertinti daug bylos reikšmingų aplinkybių, būtina paskirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šį prašymą neatsižvelgė, taip buvo pažeista kasatoriaus teisė būti išklausytam. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra tikslingas, tačiau iš nutarties yra akivaizdu, kad daugelis bylos aspektų teismo nebuvo suprasti ir įvertinti.
1. Dėl komisijos sudėties. Konkurso nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Viešo konkurso ar kvalifikacinio egzamino komisija sudaroma Savivaldybės tarybos sprendimu, o 7 punkte nustatytas vienintelis apribojimas, taikomas Komisijos nariams – jais negali būti asmenys, kuriuos su pretendentu sieja artimi giminystės ryšiai. Sudarant Konkurso komisiją netaikomas Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, kur numatyta visiškai kitokiais tikslais sudaromų nuolatinių ir laikinųjų komisijų sudarymo bei darbo tvarka. Kasatoriaus argumentai, kad privalomai turėjo būti įtraukti ir opozicijos atstovai, yra nepagrįsti, jie nebuvo kelti pradiniame ieškinyje. Neaišku, kokiu pagrindu kasatorius nurodo, kad visi komisijos nariai buvo valdančiosios daugumos atstovai, nes daugelis jų nėra susiję su politika. Fakto klausimą dėl Komisijos narių priklausymo ar nepriklausymo politinėms partijoms apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir nustatė, todėl tai nėra kasacijos nagrinėjimo objektas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
2. Dėl veiklos programų vertinimo. Galimybę plačiau paaiškinti veiklos programą ir išdėstyti savo viziją turėjo ir kasatorius K. M.; tai, kad jis pristatydamas programą žodžiu tik pakartojo, tai kas jau buvo pateikta raštu komisijai, buvo jo pasirinkimas. Priešingai nei nurodo kasatorius, byloje nustatyta, kad buvo vertinamas ne tik programos pristatymas, o visa programa, t. y. potencialaus įstaigos vadovo siekiamas įstaigos efektyvumas ir numatoma valdymo strategija. Detali Konkurso organizavimo, vykdymo ir vertinimo tvarka buvo nustatyta Konkurso metu, kuriuo buvo numatyta, kad bus ir žodinis veiklos programos pristatymas, visi pretendentai buvo supažindinti su Konkurso eiga, niekas iš pretendentų jos neginčijo. Atsakovų nuomone, vertinimo sistema buvo aiški, o komisijos nariai pretendentų programas ir atsakymus į klausimus žodžiu vertino individualiai, visapusiškai įvertindami pretendento gebėjimus vadovauti įstaigai ir administruoti jos veiklą.
3. Dėl konkurso sąlygų pažeidimo nebuvimo. Kasatorius nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009, nes nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai nustatė, jog Konkurso sąlygos nebuvo pažeistos, juolab nebuvo principinių nuostatų pažeidimų. Įsakymu dėl kvalifikacinių reikalavimų buvo vadovautasi. Įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti, kad tokios įstaigos vadovą išrinkti ir paskirti yra išimtinė steigėjo kompetencija. Dėl Savivaldybės priimtų administracinių aktų prieštaravimo kokiems nors teisės aktams į teismą kreiptasi nebuvo, nei Konkurso nuostatų, nei Konkurso eigos teisėtumo neginčijo nė vienas iš pretendentų. Bylą nagrinėję teismai šių argumentų netyrė, todėl kasatorius neteisėtai nurodo naujus pagrindus savo skundui pagrįsti.
4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad vienu metu buvo užsikirtusi kamera, tačiau filmavimas nebuvo nutrūkęs. Dėl visų kasatoriaus argumentų teismų sprendimuose pasisakyta, o tai, kad aplinkybes teismai įvertino kitaip nei kasatorius, nėra pagrindas pripažinti jų sprendimus neteisėtais. Neteisingai ir klaidinamai kasatorius nurodo, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam – nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai nagrinėjama kiekviena visų ieškovų nurodyta aplinkybė, visi ieškovai buvo išklausyti ir jų argumentai ištirti. Teismai tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), nepažeidė įrodymų pusiausvyros principo. Vadovaujantis CPK 320 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Teismo sprendimas, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, negali būti pagrindu pripažinti teismo nutartį neteisėta, nes būtent teismui CPK įtvirtinta teisė spręsti dėl bylos nagrinėjimo proceso tvarkos.
Atsiliepimu į šį kasacinį skundą ieškovas L. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimti naują sprendimą – kasatoriaus L. V. ieškinį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Konkurso rezultatai naikintini, tik jeigu įrodoma, kad organizavimo tvarkos pažeidimas turėjo esminė įtaką jo rezultatams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-612/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-612/2006">3K-3-612/2006</a>, Nr. 3K-3-83/2009, išaiškino, kad tik nustačius konkurso organizavimo tvarkos pažeidimo ir pretendento netekimo galimybės šį konkursą laimėti priežastinį ryšį, tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą dėl konkurso rezultatų. Kai neįrodomas priežastinis ryšys tarp konkurso rezultatų (pretendento netekimo galimybės šį konkursą laimėti) ir konkurso organizavimo tvarkos pažeidimo, nėra pagrindo panaikinti konkurso rezultatus. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama kitų kategorijų bylose, pavyzdžiui, dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Taigi pagrindą naikinti konkurso rezultatus sudaro tik L. V. kasaciniame skunde nurodyti pažeidimai, turėję esminę įtaką galutiniams konkurso rezultatams.
2. K. M. neįrodo kitų nei L. V. pagrindų, sudarančių pagrindą kvestionuoti konkurso rezultatų pagrįstumą. Pagrįsti K. M. argumentai dėl netinkamo kandidatų veiklos programų vertinimo, netinkamų vertinimo kriterijų, tačiau jis byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kokią įtaką šis neteisėtas privilegijų G. A. suteikimas turėjo galutiniams konkurso rezultatams, bei to, ar be tokio pažeidimo konkurso rezultatai galėjo būti kitokie, tačiau tokią aplinkybę byloje įrodė L. V. K. M. surinko gerokai mažiau balų nei L. V. bei užėmė tik ketvirtąją vietą, taigi nepriklausomai nuo balų skaičiavimo vertinant K. M. ir (arba) G. A. veiklos programas, tai neturėtų jokios įtakos galutiniam konkurso rezultatui – skirtumas tarp G. A. ir K. M. yra itin didelis, o L. V. nuo G. A. atsiliko vos 0,1 balo. Neturi pagrindo prielaidos dėl tariamo daugumos ir mažumos atstovavimo principo pažeidimo bei įtakos Konkurso rezultatams. Kasatorius neįrodinėjo ir neįrodė nė vieno konkretaus komisijos nario suinteresuotumo Konkurso rezultatais arba konkrečių komisijos narių nepagrįsto vertinimo. K. M. pateikiamas aiškinimas rodo, kad kasatorius preziumuoja visų narių šališkumą (suinteresuotumą konkrečiu pretendentu), tai laiko įprastu reiškiniu ir, anot kasatoriaus, būtina, kad Komisijoje būtų ir kitais kandidatais suinteresuotų asmenų, tačiau tokia kasatoriaus prielaida yra prima facie nepagrįsta. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo, inter alia Konkurso komisijos nariai, laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Šią prezumpciją bylos šalys turi paneigti konkrečiais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau tokių įrodymų K. M. nepateikia. K. M. tvirtina, kad Įsakymas dėl kvalifikacinių reikalavimų buvo pažeistas neįvertinus kandidatų privalumų – aplinkybių, susijusių su kvalifikacijos tobulinimu, mokslo laipsniu, daugiau kaip vienu išsilavinimu, tačiau nenurodo, koks kokio konkretaus kandidato privalumas nebuvo įvertintas arba turėjo būti įvertintas kitaip.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl viešojo konkurso organizavimo principų
Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, valdymo ypatumus reglamentuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Šios įstatymo nuostatos sudaro prielaidas tikėtis, kad į minėtas pareigas būtų atrenkami tinkamiausi, labiausiai kvalifikuoti specialistai, turintys ne tik aukščiausius profesinius įgūdžius, tačiau pasižymintys ir vadybiniais bei organizaciniais gebėjimais. Dėl šių aplinkybių viešo konkurso organizavimui ir jo vykdymui keliami aukšti kokybės reikalavimai. Viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas jo rezultatas būtų prognozuojamas, aiškiai nuspėjamas. Tai reiškia, kad viešo konkurso metu negali būti jokių netikėtų sąlygų ar reikalavimų, skelbiant viešą konkursą ir jį vykdant bei nustatant laimėtoją, turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, reiškia, kad konkurso sąlygos turi būti išdėstytos aiškiai, negali kisti, jų turi būti laikomasi ir pagal jų deklaravimą būtų nuspėjami sprendimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose nurodoma, kad vadovaujantis skaidrumo principu turi būti užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009).
Dėl viešo konkurso sąlygų ir jo vykdymo tvarkos pažeidimo
Kasatoriai skunduose nurodo, kad vykdant viešą konkursą buvo pažeistas skaidrumo principas, pakeisti vertinimo kriterijai, konkurso laimėtojui buvo leista pateikti iš esmės naują veiklos programą, kurią konkurso metu vertino komisijos nariai. Su šiais kasacinių skundų argumentais teisėjų kolegija sutinka.
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. T-66 buvo patvirtinti Viešo konkurso Kauno miesto savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigoms užimti nuostatai. Šių nuostatų 1 punkte yra nustatyta, kad viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Kauno miesto savivaldybė, vadovų pareigas galima pradėti eiti laimėjus viešą konkursą. Už viešo konkurso ar kvalifikacijos egzamino organizavimą atsako Kauno miesto savivaldybės administracija (3 punktas). Personalo skyrius apie viešą konkursą laisvoms pareigoms užimti skelbia respublikinėje spaudoje. Skelbime nurodoma: laisvos pareigybės pavadinimas, konkurso sąlygos ar pretendentui keliami konkretūs reikalavimai, konkurso rengimo vieta, terminas, iki kada priimami prašymai dalyvauti konkurse (5 punktas). Pasibaigus dokumentų priėmimo terminui, dokumentai perduodami komisijos pirmininkui. Komisijos nariai, susipažinę su pateiktais dokumentais, pareiškia nuomonę dėl pretendentų ir leidimo jiems dalyvauti viešame konkurse (12 punktas). Nurodytų nuostatų 14 punkte nustatyta, kad viešas konkursas ir (ar) kvalifikacijos egzaminas vykdomas žodžiu (pokalbis) ir raštu (testas). Nuostatų 15 punkte įtvirtinta esminė ir šioje byloje analizuojama nuostata, kad komisija išnagrinėja pretendento pateiktus dokumentus, veiklos programą (jeigu to reikalaujama pagal konkurso sąlygas), įvertina atsakymus raštu ir (ar) žodžiu, pateikia papildomus klausimus, išklauso pretendentą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. T-398 buvo patvirtinti Pretendentų į viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisijos nuostatai. Šių nuostatų 1 punkte nurodyta, kad šie nuostatai nustato pretendentų į viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisijos darbo organizavimo tvarką, funkcijas, teises ir atsakomybę. Nuostatų 2 punkte nurodyta, kad komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Kvalifikaciniais reikalavimais Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299, Kauno miesto savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigoms užimti nuostatais, patvirtintais Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. T-66, ir kitais teisės aktais. Komisija savo sprendimus priima laikydamasi nešališkumo, objektyvumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų (Konkurso komisijos nuostatų 3 punktas). Konkurso komisijos nuostatų 15 punkte nustatyta, kad pirmo komisijos posėdžio metu komisija, vadovaudamasi viešo konkurso Kauno miesto savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigoms užimti nuostatais, nustato konkurso organizavimo eigą ir jį vykdo vadovaudamasi šiais nuostatais; atlieka kitus veiksmus, nurodytus Viešo konkurso Kauno miesto savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigoms užimti nuostatuose ir šiuose nuostatuose. 17 punkte nurodyta, kad šie nuostatai tvirtinami, keičiami ir pildomi Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Iš pateiktų steigėjo – Kauno miesto savivaldybės – patvirtintų Viešo konkurso sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigoms užimti nuostatų bei konkurso komisijos nuostatų, kurie yra privalomi komisijai organizuojant viešąjį konkursą, matyti, kad komisija, vykdydama viešą konkursą, išnagrinėja: 1) pretendento pateiktus dokumentus; 2) veiklos programą; 3) įvertina atsakymus raštu (testas) ir žodžiu. Steigėjo patvirtintuose nuostatuose nenustatyta veiklos programos pristatymo žodžiu ir šio pristatymo atskiro vertinimo. Tai matyti ir iš visuomenės informavimo priemonėse pateikto viešo konkurso skelbimo, kuriame pateikiamos konkurso sąlygos pretendentams. Skelbime nurodoma, kad pretendentų atrankos būdas – egzaminas raštu ir žodžiu, o skyriuje dėl privalomų pateikti dokumentų, be kitų, nurodoma, kad pretendentai privalo pateikti savo, kaip įstaigos vadovo, veiklos programą. Tačiau byloje nustatyta, kad pasibaigus pretendentų dokumentų priėmimo laikui (iki 2011 m. rugsėjo 21 d.), konkurso komisija, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintais konkurso komisijos nuostatais, 2011 m. rugsėjo 26 d. patvirtino Viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) konkurso eigą. Šiame dokumente konkurso komisija įtvirtino nuostatą, kad viešas konkursas vykdomas raštu (testas) ir žodžiu: programos pristatymas ir pokalbis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju konkurso komisija pakeitė konkurso sąlygas, nustatytas steigėjo patvirtintuose viešo konkurso sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigoms užimti nuostatuose ir konkurso komisijos nuostatuose bei nurodytas skelbime dėl viešo konkurso paskelbimo. CK 6.948 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie konkurso sąlygų pakeitimą turi būti pranešama konkurso dalyviams ta pačia tvarka, kuria buvo paskelbtas konkursas. Byloje nenustatyta, kad apie konkurso sąlygų pakeitimą būtų pranešta konkurso dalyviams. Minėta, kad skaidrumo principas reikalauja, jog būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškumas ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo pažeistas konkurso skaidrumo principas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-612/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-612/2006">3K-3-612/2006</a>). Efektyvi sveikatos priežiūros įstaigos vadovo veikla turi būti svarbus kriterijus renkant konkurso laimėtoją tokios įstaigos vadovo pareigoms. Kandidatai turi pademonstruoti ne tik medicinos žinias, bet ir tokių specializuotų įstaigų vadybos sugebėjimus, jų pritaikymo galimybes, kad užtikrintų teikiamų medicinos paslaugų tinkamą lygį ir reikiamas darbo sąlygas besikeičiančiomis aplinkybėmis. Dėl to šiuo atveju reikšmingos kandidatų į vadovo pareigas veiklos programos, jų pritaikymo galimybės. Įstatymas suteikia sveikatos priežiūros įstaigos steigėjui teisę nustatyti konkurso įstaigos vadovo pareigoms eiti organizavimo sąlygas ir tvarką. Tačiau tai nereiškia, kad steigėjas atleidžiamas nuo pareigos organizuoti konkursą nepažeidžiant bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, todėl turi būti iš anksto nustatomi aiškūs konkurso dalyvių vertinimo kriterijai ir visiems taikomi tie patys reikalavimai, kad neatsirastų galimybės kuriam nors kandidatui be teisinio pagrindo įgyti pranašumą prieš kitus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad konkursą laimėjusio G. A. bendra gautų balų suma yra 17,3 balo, o kasatoriaus L. V. – 17,2. Taigi kasatorius nuo konkursą laimėjusio G. A. atsiliko 0,1 balo. Pažymėtina, kad už veiklos programos vertinimą (pristatymą žodžiu) G. A. gavo 4,6 balo, o L. V. – 4,1 balo, t. y. L. V. gavo 0,5 balo mažiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie rezultatai, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nulemti konkurso komisijos patvirtinta konkurso eigos nuostata, nustačiusia veiklos programos pristatymą ir programos pristatymo vertinimą, t. y. konkurso naujos sąlygos, kuri nebuvo nustatyta steigėjo patvirtintuose nuostatuose, ir kasatoriams tapusia netikėta sąlyga. Bylos medžiagoje nustatyta, kad viešo konkurso metu G. A. pristatė iš esmės naują veiklos programą tiek pagal apimtį, tiek pagal turinį. Byloje apklausti komisijos nariai patvirtino, kad buvo vertinamas veiklos programos pristatymas, o ne ta veiklos programa, kurią privalėjo kandidatai pateikti per septynias dienas po viešo konkurso paskelbimo.
Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo paneigta aptartuose konkurso organizavimo norminiuose aktuose įtvirtinta nuostata, jog pretendentai privalo kartu su kitais dokumentais pateikti savo veiklos programą ir taip sudaryta galimybė vienam kandidatui įgyti pranašumą prieš kitus kandidatus (pretendentus).
Esant tokioms bylos aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad vykdant viešą konkursą buvo pažeistos materialiosios teisės normos, konkurso dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir skaidrumo principai, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir šie pažeidimai turėjo įtakos konkurso rezultatams. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai šių pažeidimų nekonstatavo, priėmė neteisėtus sprendimus, todėl priimti teismų sprendimai, kuriais atmesti kasatorių L. V. ir K. M. reikalavimai panaikinti 2011 m. spalio 5 d. įvykusio konkurso viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigoms užimti rezultatus, naikintini ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – šiuos kasatorių reikalavimus tenkinti.
Dėl kitų kasacinių skundų argumentų
Kasatorius L. V. prašo, panaikinus viešo konkurso rezultatus, konkurso laimėtoju pripažinti L. V. Su šiuo kasacinio skundo reikalavimu nėra pagrindo sutikti, todėl jis atmestinas ir dėl šios dalies paliktina galioti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis dėl šios dalies bylą nutraukti, todėl, pritardama teismų nurodytiems motyvams, papildomai nekomentuoja.
Tenkinus kasatorių reikalavimus dėl VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2011 m. spalio 5 d. viešo konkurso rezultatų panaikinimo pirmiau nurodytais motyvais, dėl kitų kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie susiję arba su naujų faktinių aplinkybių nustatymu (CPK 353 straipsnio 1 dalis) arba tapo teisiškai nereikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Atsižvelgus į tai, kad byloje tenkinti esminiai kasatorių reikalavimai panaikinti Konkurso rezultatus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. spalio 13 d. sprendimus dėl skundų bei Konkurso komisijos 2011 m. spalio 5 d. sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti G. A., tai, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, šalių patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi.
Pirmosios instancijos teisme 278 Lt žyminį mokestį už ieškovų K. M. ir R. B. ieškinį sumokėjo R. B. (T. 1, b. l. 13), tačiau ji teismų sprendimų kasacine tvarka neskundė, todėl nėra galimybės priteisti žyminį mokestį bylą laimėjusiai šaliai. Pirmosios instancijos teisme ieškovas L. V. sumokėjo 139 Lt (T. 3, b. l., 19, 20), apeliacinės instancijos teisme – 142 Lt žyminio mokesčio (T. 6, b. l. 37). Ieškovas L. V. už kasacinį skundą sumokėjo 150 Lt (t. 6, b. l. 183), ieškovas K. M. – 144 Lt (T. 6, b. l. 205).
Ieškovas K. M. už kasacinio skundo surašymą patyrė 1300 Lt atstovavimo išlaidų (T. 6, b. l. 208), ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.12 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, tenkinus K. M. kasacinį skundą, ieškovui iš atsakovų priteistina 1300 Lt atstovavimo išlaidų.
Kasacinis teismas patyrė 139,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš esmės tenkinus ieškovų kasacinius skundus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą, kuriuo ieškovo K. M. ieškinys atmestas, o byla dėl ieškovo L. V. reikalavimų nutraukta, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, kuria pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimas ir atmesta ieškovo L. V. ieškinio reikalavimo dalis dėl 2011 m. spalio 5 d. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus konkurso rezultatų panaikinimo, kita sprendimo dalis palikta nepakeista, ir dėl šių procesinių sprendimų dalių priimti naują sprendimą.
Tenkinti ieškovų K. M. ir L. V. reikalavimus ir panaikinti 2011 m. spalio 5 d. įvykusio konkurso VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigoms užimti rezultatus; kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 72 (septyniasdešimt du) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir po 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) Lt advokato išlaidų, surašant kasacinį skundą.
Priteisti ieškovui L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 215,50 Lt (du šimtus penkiolika litų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69,78 Lt (šešiasdešimt devynis litus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (priteistą sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69,78 Lt (šešiasdešimt devynis litus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (priteistą sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė
