Pareiškimo Nr. DOK-3603/2022
Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01218-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo V. B. gynėjo advokato Olego Šibkovo pareiškimą dėl baudžiosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinus bausmes iš dalies sudedant, paskirta laisvės atėmimo penkiolikai metų bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios subendrintos bausmės pridėta dalis pagal Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė bausmė V. B. paskirta laisvės atėmimas dvidešimčiai metų, bausmę skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartimi nuteistojo V. B. kasacinis skundas atmestas.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
4. Nuteistojo V. B. gynėjas prašo: atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartį ir, ištaisius padarytus BK 64 straipsnio taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam V. B. paskirtą subendrintą bausmę, paskiriant bausmę neperžengiant BK 50 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 4 dalies nustatytų ribų. Pareiškėjas pareiškimą grindžia šiais motyvais:
4.1. Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-6- 11-04) V. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998 m. gruodžio 21 d. redakcija) laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) ir 1961 m. BK 2271 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. redakcija) laisvės atėmimu septyneriems metams; pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1998 m. gruodžio 21 d. redakcija) ir BK 233 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija) ir BK 253 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) laisvės atėmimu šešeriems metams; pagal 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija) ir BK 24 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų. Bausmės pradžia laikyta 2004 m. sausio 15 diena, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei kardomojo kalinimo laikas nuo 1999 m. lapkričio 19 d. iki 1999 m. lapkričio 20 d. (viena diena) ir nuo 2001 m. balandžio 9 d. iki 2004 m. sausio 15 d. (iš viso dveji metai devyni mėnesiai šešios dienos). V. B. pagal 1961 m. BK 150 straipsnio 3 dalį (1989 m. balandžio 21 d. redakcija) (trys nusikalstamos veikos) ir 2271 straipsnio 1 dalį (1993 m. sausio 28 d. redakcija) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, pagal 1961 m. BK 2121 straipsnį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.
4.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1A-36/2005) pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendis ir V. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalies (1998 m. gruodžio 21 d. redakcija) į BK 249 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) ir paskirtas laisvės atėmimas devyneriems metams; iš BK 181 straipsnio 3 dalies į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams; iš BK 233 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) į 1961 m. BK 297 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, naujai paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Panaikinta nusikalstamų veikų papildoma kvalifikacija pagal BK 1961 m. BK 2271 straipsnio 2 dalį dėl A. R. turto prievartavimo, poveikio nukentėjusiajam A. R., S. J. parduotuvės susprogdinimo ir neteisėto sprogstamųjų medžiagų įgijimo ir laikymo.
4.3. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1- 27-116/2007) V. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 104 straipsnį (1961 m. birželio 21 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) laisvės atėmimu dešimčiai metų. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu) paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė laisvės atėmimo šešiolikai metų bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 1992 m. birželio 15 d. iki 1992 m. birželio 18 d. ir bausmė, atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendį. V. B. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas suėjus senaties terminui.
4.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1A-74/2007) panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: V. B. pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas; panaikintos nuosprendžio dalys, kuriose V. B., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės subendrintos su Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.
4.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-P-221/2008) Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir paliktas galioti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 15 d. apkaltinamasis nuosprendis.
4.6. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-71-172/2011) V. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta laisvės atėmimo penkiolikai metų bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvidešimčiai metų. Išnagrinėjus bylą apeliacine ir kasacine tvarka, 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendis dėl V. B. liko nepakeistas.
4.7. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmių subendrinimo taisykles, nes teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi ir 1 dalimi, subendrino bausmes (paskirtas pagal du nuosprendžius) jas iš dalies sudėdamas. Atitinkamai teismas turėjo vadovautis ir BK 64 straipsnio 4 dalimi, tačiau to nepadarė. V. B. paskirta neteisinga galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvidešimčiai metų, skaičiuojant bausmės laiką nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuteistasis nuo 2001 m. balandžio 9 d. iki 2004 m. sausio 15 d. buvo suimtas, o nuo 2004 m. sausio 15 d. iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę ir faktiškai jis atliks nepertraukiamą trisdešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to V. B. nepagrįstai pasunkinta teisinė padėtis ir paskirtas laisvės atėmimas, truksiantis ilgiau nei dvidešimt penkerius metus. Tai prieštarauja BK 50 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 4 dalies nuostatoms.
4.8. Neteisingai subendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas, be kita ko, nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią yra išaiškinta, kad „nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-519/2013).
4.9. Pareiškėjas motyvuoja, kad, sistemiškai vertinant BK 50 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio nuostatas, nustatančias maksimalų laisvės atėmimo bausmės terminą, galima vertinti, kad pagal kelis nuosprendžius subendrinta laisvės atėmimo bausmė jokiais atvejais ir pagrindais negali viršyti įstatymu įtvirtinto dvidešimt penkerių metų termino tais atvejais, kai bausmė yra ištisinė ir skiriama BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindais bendrinant bausmes, paskirtas atskirais nuosprendžiais. BK 64 straipsnio 2 dalies nuostata – kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis – ir BK 64 straipsnio 3 dalies nuostata – kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, savo pobūdžiu negali paneigti BK 50 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 dalies normų, nes BK 64 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių normos yra nukreipiamojo pobūdžio, kurios nukreipia ir patikslina BK 64 straipsnio 1 dalyje suformuluotą normą.
4.10. Kai asmuo be pertraukos atlieka ištisinę laisvės atėmimo bausmę, ilgesnę nei dvidešimt penkeri metai, svarbi yra ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose. Nuteistojo V. B. situacijos kontekste ši norma reiškia ir tai, kad nuteistasis neįgyja teisės į lygtinį paleidimą.
4.11. Gynybos vertinimu, įstatymo leidėjo valia, įtvirtinta BK 50 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 4 dalies normose, reiškia, kad asmeniui, kuriam bausmės yra bendrinamos BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindu, negali būti skiriama ilgesnė nei dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kadangi tokiu atveju paneigiama bausmės teorijos ir Baudžiamojo kodekso normų, reglamentuojančių laisvės atėmimo bausmės skyrimą, sistema. Šiuo atveju bausmės skyrimas bendrinant bausmę dalinio sudėjimo būdu ir skaičiuojant bausmės pradžią nuo naujo nuosprendžio priėmimo dienos, dėl ko subendrinta laisvės atėmimo bausmė tampa ilgesnė nei dvidešimt penkeri metai, tiesiogiai prieštarauja BK 50 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 4 dalies nuostatoms.
4.12. BK 64 straipsnis ir kitos BK normos nenustato tokio procesinio veiksmo, kaip „bausmės pradžia nuo naujo nuosprendžio priėmimo“. Toks procesinis teiginys yra Lietuvos teismų praktikoje, tačiau taikoma teismų praktika turi žemesnę galią nei įstatymas ir negali šio įstatymo aiškinti tokiu būdu, kad šis baudžiamasis įstatymas sunkintų asmens teisinę padėtį.
4.13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos: už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA5LTIyMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-209-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-209-222/2018">2K-209-222/2018</a>).
4.14. Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime nurodyta, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą, inter alia (be kita ko), reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti nustatytos visos galimybės teismui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte, jame nurodyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018 ir kt.). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus. Todėl teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, 2K-265-1073/2018 ir kt.).
4.15. V. B. paskirta nepertraukiama trisdešimties metų terminą viršijanti laisvės atėmimo bausmė pažeidžia jo teisę į teisingą teismą ir bausmę. Tokio ilgio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas tiesiogiai pažeidžia BK 64 straipsnio 4 dalies bei 50 straipsnio 2 dalies normas ir subendrintos bausmės skyrimo taisykles.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo V. B. gynėjo advokato O. Šibkovo pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia, ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę (3 punktas). Pagal BPK 451 straipsnyje nustatytus bylų atnaujinimo pagrindus ir sąlygas, baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo gali būti atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti esant akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokią išvadą galima daryti be papildomo tyrimo, t. y. konstatavus aiškią nuosprendžiu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktį pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai.
7. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu V. B. buvo nuteistas už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą. Šie nusikaltimai buvo padaryti 2009 m. spalio 9–16 d. ir 2009 m. lapkričio 18–22 d., t. y. jau įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiui ir atliekant juo paskirtą bausmę, tačiau dar jos neatlikus. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu V. B. pagal BK 104 straipsnį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu) paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo šešiolikai metų bausmė; į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 1992 m. birželio 15 d. iki 1992 m. birželio 18 d. ir bausmė, V. B. atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 15 d. nuosprendį. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu subendrinus juo paskirtas bausmes, V. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo penkiolikai metų bausmė. Kadangi šias nusikalstamas veikas V. B. padarė atlikdamas bausmę, paskirtą pirmesniu – 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo pagal Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendį paskirtos neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą dvidešimčiai metų, bausmę skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Neatlikta laisvės atėmimo bausmė pagal pirmesnį 2006 m. gegužės 15 d. nuosprendį Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio priėmimo dieną buvo penkeri metai vienuolika mėnesių šešiolika dienų. Taigi teismas, remdamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėjo neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – penkerius metus.
9. BK 64 straipsnio 4 dalies nuostata dėl galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės maksimalios ribos, kad ji neturi viršyti dvidešimt penkerių metų, taikytina bausmės skyrimui kiekvienu konkrečiu atveju, todėl, padarius kiekvieną naują nusikaltimą, už jo padarymą paskyrus naują bausmę ir ją bendrinant su neatlikta bausmės dalimi, ši taisyklė taikoma iš naujo. BK 64 straipsnio 4 dalies nuostata nereiškia, kad atlikdamas bausmę nuteistasis gali daryti vis naujus įvairaus sunkumo nusikaltimus, tačiau bendras jo atliekamos bausmės terminas negali viršyti dvidešimt penkerių metų, nes tai neatitiktų nei BK 64 straipsnio 4 dalies prasmės, nei teisingumo principo. Šiuo atveju teismų sprendimai atitiko BK 64 straipsnio nuostatas – V. B. paskyrus bausmę už naujų nusikaltimų padarymą, kai jie buvo padaryti pataisos namuose atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, visos bausmės buvo subendrintos ir jam paskirta BK 64 straipsnio 4 dalyje nustatyto maksimalaus termino nesiekianti laisvės atėmimo bausmė.
10. Teismas teisingai nustatė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal BPK 335 straipsnį pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis, o pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdomas vėliausias priimtas nuosprendis, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarka yra išsprendžiama naudojantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis subendrinus bausmes ir paskyrus galutinę bausmę, kurią nuteistasis ir turi atlikti. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, todėl įskaityti kokius nors laikotarpius į paskirtą naują bausmę nereikia. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-66/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-66/2010">2K-66/2010</a>, 2K-263-689/2018, 2K-207-788/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNC02OTkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-4-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-4-699/2016">2A-4-699/2016</a>).
11. Atsižvelgus į šiuos argumentus matyti, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendį BK 64 straipsnio taikymo klaida, kurią būtina taisyti ir dėl kurios būtina sumažinti nuteistajam V. B. paskirtą subendrintą bausmę, nebuvo padaryta, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nuteistojo gynėjo pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnio 3 punkte nurodytą sprendimą, todėl pareiškimas atmestinas ir baudžiamoji byla neatnaujintina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. B. gynėjo advokato Olego Šibkovo pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
Alenas Piesliakas
