Teismingumo byla Nr. T-53/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28179-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2022 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų R. L. ir D. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl kompensacijos dalies už valstybės poreikiams paimtą žemės sklypą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašė: 1) priteisti ieškovams iš atsakovės 24 540 Eur neišmokėtos kompensacijos dalį už paimtą jų nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas); 2) priteisti ieškovams iš atsakovės 4 854,21 Eur palūkanų (5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visuomenės poreikiams ieškovų žemės sklypo paėmimo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2021 m. spalio 13 d.); 3) priteisti ieškovams iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovai nurodė, kad jiems priklausė 1/5 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. aktu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 28 d. aktas) buvo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams ieškovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha Žemės sklypo ir nustatyta, kad paimamo turto vertė yra 40 060 Eur. Ieškovai 2017 m. rugsėjo 30 d. šį aktą pasirašė ir jiems buvo išmokėta 40 060 Eurų suma. Tačiau, kaip be kita ko, nurodoma ieškinyje, 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ieškovai sužinojo, kad kiti Žemės sklypo bendrasavininkai A. J. ir Ž. J., kuriems, kaip ir ieškovams, taip pat priklausė 1/5 dalis to paties Žemės sklypo, nesutiko su akte nurodoma išmokėti 40 060 Eur suma ir jiems Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, palikdamas galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, pripažino teisę į 64 600 Eur kompensaciją, t. y. 24 540 Eur didesnę kompensaciją už to paties Žemės sklypo analogišką dalį. Remdamiesi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ieškovai prašė atsakovės perskaičiuoti kompensaciją ir išmokėti likusią 24 540 Eur sumą, tačiau atsakovė 2021 m. birželio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą atsisakė tenkinti ir nurodė, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas su kitais žemės savininkais, dėl iš jų visuomenės poreikiams paimto turto pagal kitą NŽT direktoriaus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, todėl teismo nutartis taikytina tik administracinės bylos šalims. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos kompensacijos dalies priteisimo.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė be kita ko nurodė, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ieškovų atžvilgiu buvo užbaigta 2017 metais ir ieškovams už Žemės sklypo dalį buvo atlyginta rinkos vertė pinigais, kuri apskaičiuota įstatymo nustatyta tvarka pagal nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą. Ieškovai buvo informuojami apie procedūras bei jų teises ir pareigas, galimybę ginčyti žemės sklypo vertę teisme (t. y. nepasirašyti akto), tačiau to nepadarė. Kaip be kita ko nurodoma atsiliepime į ieškinį, nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų suklaidinusi ieškovus dėl akto pasirašymo arba suteikusi klaidingą informaciją. Ieškovai kelia reikalavimus iš jau pasibaigusių teisinių santykių, siekia peržiūrėti pabaigtą žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir ginčija piniginės kompensacijos už paimtą žemės sklypą dydį. Taip pat nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismams nėra priskiriami nagrinėti ginčai, kilę iš viešosios teisės reglamentuojamų žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinių santykių. Šioje byloje ieškinio pagrindas ir susiję reikalavimai kilę iš žemės paėmimo visuomenės poreikiams santykių pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą (toliau – Žemės paėmimo įstatymas). Šioje byloje teisiniai santykiai atsirado iš administracinio akto, kuris yra jau įvykdytas. Byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Atsakovė pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateikusi prašymą kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovams turi būti taikoma valstybės įmonės „Valstybės žemės fondo“ parengta turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria už visuomenės poreikiams paimtą ieškovams priklausiusią 1/5 dalį Žemės sklypo nustatyta 40 060 Eur vertės kompensacija. Ši ataskaita nebuvo panaikinta susijusioje administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, taip pat susijusioje byloje ieškovai nebuvo dalyvaujanti šalis ir spendimas priimtas ne ieškovų atžvilgiu. Procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, ieškovams neturi teisinės galios. Ieškovai sutiko su žemės paėmimu visuomenės poreikiais ir nustatytu 40 060 Eur atlyginimu už Žemės sklypą, pasirašė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju santykiams tarp valstybės ir asmens turėtų būti taikomos administracinės teisės normos, t. y. galioja vieno mėnesio senaties terminas, kurio ieškovai neprašė atnaujinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės Susisiekimo ministerijos ieškovams solidariai 24 540 Eur už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, vienas iš ieškovų reikalavimų argumentų yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-92-402/2019, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020. Byla iškelta pagal Susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams Ž. J. ir A. J. dėl atlyginimo už žemės sklypą dydžio nustatymo. Teismai šioje byloje konstatavo, kad Žemės sklypo vertė turi būti nustatyta tokia, kokia buvo nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį pasibaigimo metu, todėl nustatė už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų Ž. J. ir A. J. 1/5 dalį Žemės sklypo bendrą 64 600 Eur atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo diena – 2017 m. gruodžio 27 d.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTE1MTYtMTA0Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-1516-1047/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-1516-1047/2021">eI2-1516-1047/2021</a> išnagrinėjo pareiškėjų R. B. ir G. B. skundą atsakovei Susisiekimo ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, kuriuo buvo prašoma: 1) panaikinti Susisiekimo ministerijos 2020 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. spalio 13 d. kreipimąsi „Dėl kompensacijos už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį perskaičiavimo, sumos padidinimo ir išmokėjimo“. Skundas buvo atmestas, kadangi 2020 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nurodė, kad šiame rašte aiškiai ir pakankamai nurodyta, kodėl pareiškėjams buvo atsisakyta padidinti kompensacijos už žemės sklypą sumą iki 64 600 Eur ir sumokėti 24 540 Eur trūkstamą sumą. Paminėtina, kad pareiškėjai su 2017 m. rugsėjo 27 d. aktu susipažino, su juo sutiko ir 2017 m. lapkričio 6 d. jį pasirašė, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje. Dėl šio sprendimo pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris bus nagrinėjamas 2022 m. spalio 12 d. (administracinė byla Nr. eA-297-415/2022).
Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, taip pat nustatyta, kad A. M. ir R. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu atsakovei Susisiekimo ministerijai, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Susisiekimo ministerija 2020 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjams kompensaciją už paimtą jų nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha Žemės sklypo; 2) nustatyti 64 600 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą pareiškėjų A. M. ir R. M. 1/5 dalį 0,9925 ha ploto Žemės sklypo, pagal rinkos vertę 2017 m. rugsėjo 30 d., remiantis teismo ekspertės I. K. Nekilnojamojo turto vertinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti pareiškėjams iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo visuomenės poreikiams pareiškėjų žemės sklypo paėmimo (2017 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kompensacijos pareiškėjams sumokėjimo, palūkanas skaičiuojant nuo nesumokėtos 24 540 Eur kompensacijos dalies. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTYxNjctNDg0LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-6167-484/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-6167-484/2020">eI2-6167-484/2020</a> skundą atsisakyta priimti, išaiškinant, kad pareiškėjai turi teisę pateikti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 (turėtų būti Nr. eAS-95-261/2021) atskirąjį skundą atmetė. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ginčas dėl kompensacijos dydžio už visuomenės poreikiams paimtą pareiškėjų Žemės sklypą (šiuo metu priklausantį valstybės nuosavybei) yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, po šių priimtų teismų nutarčių A. M. ir R. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Susisiekimo ministerijai dėl nesumokėtos kompensacijos dalies už valstybės poreikiams paimtą žemės sklypą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT. Ieškiniu prašyta priteisti iš atsakovės 24 540 Eur neišmokėtos kompensacijos dalį už paimtą jų nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha Žemės sklypo, 4 269,28 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs A. M. ir R. M. apeliacinį skundą, 2022 m. kovo 24 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2A-532-565/2022) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Susisiekimo ministerijos ieškovų A. M. ir R. M. naudai solidariai 24 540 Eur už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Susisiekimo ministerija Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą apskundė kasacine tvarka, skundas priimtas. Vienas iš atsakovės kasacinio skundo argumentų, kaip nurodė teisėjų kolegija, yra dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtinto rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo, t. y. byla turėjo būti nagrinėjama administraciniame teisme, o ne bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu egzistuoja du procesai skirtingos kompetencijos teismuose, kuriuose nors reikalavimai suformuluoti skirtingai, tačiau iš esmės Žemės sklypo dalių savininkai siekia vienodo teisinio rezultato, t. y. gauti didesnę kompensaciją už jiems priklausančios 1/5 dalies 0,9925 ha Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, kaip ir kiti dalies sklypo savininkai, kurių žemės sklypo dalies vertė buvo nustatyta 2017 m. gruodžio 27 d. (paėmimo visuomenės poreikiams dienai), pagal Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Šioje byloje kilęs ginčas dėl visuomenės poreikiams paimtos žemės, užbaigus šią procedūrą, kompensacijos dydžio nustatymo ir jos dalies priteisimo, kai ši žemė paimta ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad projektą įgyvendinanti institucija per 60 dienų nuo to, kai sužino, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka privalo kreiptis į apygardos administracinį teismą pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, įprastu atveju, kai netaikomas Žemės paėmimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą.
Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pasisakiusi, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš civilinės teisės normų nustatytų nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 9 punktas, 4.67 straipsnis), todėl tokios bylos priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nutartį Nr. T-2007-05; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį Nr. T-217-2012; 2014 m. kovo 4 d. nutartį Nr. T-28-2014; ir kt.).
Visgi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo dėl pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, jog to paties Žemės sklypo buvę bendrasavininkiai dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę bylinėjasi skirtingų kompetencijų teismuose. Teisėjų kolegijai kilo klausimas, ar įvykdžius žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pagal Žemės paėmimo įstatymą, kuriame numatyta, kad ginčus nagrinėja administracinis teismas, tolimesni ginčai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams (dėl teisingo atlyginimo), tampa teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, prašant išspręsti šios bylos, kai yra pasibaigusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pagal Žemės paėmimo įstatymą ir prašoma nustatyti atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą žemę, po to, kai dalis kompensacijos gauta pagal administracinį aktą, su kuriuo ieškovai sutiko, ir priteisti dalį neišmokėtos ginčijamos kompensacijos, rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Visų pirma, pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją, pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal ieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ (Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnis).
2017 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas NŽT direktoriaus aktas, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) bendrosios jungtinės sutuoktinių (ieškovų šioje byloje) R. L. ir D. L. nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha Žemės sklypo (1 punktas). Nustatyta, kad žemės sklypo dalies vertė – 40 060 Eur (2.1.1. punktas). Minėto akto priėmimo pagrindai – Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“, NŽT direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 1P-48-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 3-160 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) procedūros vykdymo“.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovai minėtą 2017 m. rugsėjo 28 d. aktą pasirašė.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2017 m. rugsėjo 27 d. atitinkami aktai buvo priimti kitų paimamo Žemės sklypo dalies savininkų: sutuoktinių A. M. ir R. M. (jie aktą pasirašė), sutuoktinių R. B. ir G. B. (jie aktą pasirašė), o 2017 m. gruodžio 27 d. – savininkų sutuoktinių A. J. ir Ž. J. (jie akto nepasirašė), taip pat D. L. (jis aktą pasirašė) atžvilgiu.
Žemės paėmimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatos (taigi ir šio įstatymo 46 straipsnis, be kita ko, expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) reglamentuojantis atitinkamų ginčų rūšinį teismingumą) ir jas įgyvendinantys teisės aktai netaikomi.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje inter alia (lot. be kita ko) nustatyta, kad bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylas pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo.
Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą. Aptariamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teistumo patvirtinimo. Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad projektą įgyvendinanti institucija per 60 dienų nuo to, kai sužino, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, ABTĮ nustatyta tvarka privalo kreiptis į apygardos administracinį teismą pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Teismas, gavęs projektą įgyvendinančios institucijos pareiškimą, nustato žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, nesutinkančiam pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, 30 dienų terminą raštu pateikti savo atsiliepimą į projektą įgyvendinančios institucijos pareiškimą. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.
Aptariamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bylas dėl viešojo intereso gynimo, susijusias su šio įstatymo taikymu, nagrinėja administraciniai teismai. Pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo, susijęs su šio įstatymo taikymu, gali būti paduodamas apygardos administraciniam teismui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo skundžiamo administracinio akto įsigaliojimo.
Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, tam tikrų kategorijų ginčų, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus pagal Žemės paėmimo įstatymą rūšinis teismingumas yra expressis verbis sureglamentuotas ex lege (lot. pagal įstatymą).
Šioje byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipėsi bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, nėra ginčo, kad ieškovai 2017 m. rugsėjo 28 d. aktą pasirašė; atitinkamo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pagal Žemės paėmimo įstatymą yra baigta.
Ginčo šalys šioje byloje be kita ko nesutaria dėl bylos rūšinio teismingumo. Ieškovų nuomone, ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsakovės (taip pat ir trečiojo asmens) nuomone, ginčas yra nagrinėtinas administraciniame teisme.
Kaip matyti iš ieškovų ieškinio turinio, byloje esančių duomenų, Lietuvos vyriausiasis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 atmetė pareiškėjos Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą, ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimą. Pareiškėja šioje byloje buvo Susisiekimo ministerija, atsakovais Ž. J., A. J. (jie, kaip ir minėta anksčiau, 2017 m. gruodžio 27 d. akto nepasirašė), tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir NŽT. Pareiškėja minėtoje byloje teismo prašė patvirtinti NŽT 2017 m. gruodžio 27 d. akto teisėtumą ir leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 Žemės sklypo valstybės vardu ir pradėti šią Žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – tai yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti; nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės atsakovų A. J. ir Ž. J. nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha Žemės sklypo 40 060 atlyginimo dydį /.../; taip pat nustatyti atitinkamą atsiskaitymo tvarką ir sąlygas, įpareigoti panaikinti paimto 1/5 dalies Žemės sklypo areštus.
Minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjos Susisiekimo ministerijos pareiškimas buvo patenkintas iš dalies; nustatyta už visuomenes poreikiams paimtą atsakovų 0,9925 ha bendro ploto 1/5 dalį Žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. gruodžio 27 d., bendras 64 600 Eur atlyginimo dydis pagal Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); kita pareiškimo dalis buvo atmesta.
Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsakovų Žemės sklypo dalies rinkos vertę nustatė tokią, kokia ji buvo nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį pasibaigimo metu, remdamasis teismui pateikta specialiųjų žinių turinčio asmens sudaryta išvada.
Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra vienas iš argumentų, kuriuo remiantis ieškovai šioje byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, grindžia pareikštą ieškinį.
Kaip matyti iš ieškinio turinio bei prie ieškinio pridėtų dokumentų, Susisiekimo ministerija, atsakydama į ieškovų 2021 m. gegužės 6 d. prašymą, rašte „Dėl reikalavimų dėl kompensacijos už žemės sklypo dalį perskaičiavimo, sumos padidinimo ir išmokėjimo“, be kita ko, nurodė, kad ieškovai 2017 m. rugsėjo 28 d. aktą pasirašė 2017 m. spalio 30 d. ir jiems buvo išmokėta minėtame akte nurodyta atlyginimo suma, todėl laikytina, kad ginčo su ieškovais dėl atlyginimo už Žemės sklypą dydžio, nebuvo. Minėtame rašte pažymėta, kad Susisiekimo ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės atlikti visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ir vertinimo ataskaitose nustatytų kompensacijų dydžių perskaičiavimo ar kitokių su minėto turto vertinimu susijusių pakeitimų po akto pasirašymo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užbaigimo. Dėl ieškovų prašyme minimos teismo nutarties, Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas konkretus ginčas su kitais žemės savininkais, dėl iš jų visuomenės poreikiams paimto turto pagal kitą aktą. Šie savininkai Žemės paėmimo įstatymo nustatyta tvarka nepasirašė minėto akto ir dėl turto vertės kilo ginčas. Teismo nutartimi buvo išspręstas konkretus ginčas dėl atlyginimo dydžio konkretiems asmenims; taigi teismo nutartis taikytina tik šios administracinės bylos šalims.
Pagal tai, kaip expressis verbis yra suformuluoti ieškinio reikalavimai, minėtas Susisiekimo ministerijos raštas nėra skundžiamas, taigi nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko.
Kaip nurodyta specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš civilinės teisės normų nustatytų nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindų (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 9 punktas, 4.67 straipsnis) (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2014 ir joje nurodytą praktiką). Tokios bylos yra susijusios su nuosavybės (civiliniais) teisiniais santykiais, ir yra priskirtinos bendrosios kompetencijos teismui.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje iš esmės nekyla ginčo, kad ieškovai 2017 m. rugsėjo 28 d. aktą yra pasirašę, jiems priklausiusio Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pagal Žemės paėmimo įstatymą yra pasibaigusi. Ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, kaip kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, šiuo atveju nebuvo kilęs (Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 12 punktas).
Administraciniai teisiniai santykiai tarp ieškovų ir atsakovės yra pasibaigę; reikalavimų, kurie būtų administracinio teisinio pobūdžio, nėra reiškiama.
Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovams iš atsakovės 24 540 Eur neišmokėtos kompensacijos dalį už paimtą jų nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį 0,9925 ha Žemės sklypo, pagal savo teisinę prasmę yra dėl teisingo (ieškovų nuomone) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Taigi šiuo atveju, ieškovų keliamas reikalavimas pagal savo pobūdį yra susijęs su civiliniais, bet ne administraciniais teisiniais santykiais.
Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad kilusio ginčo atveju dominuoja civiliniai (ne administraciniai) teisiniai santykiai, ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Byla grąžinama Vilniaus apygardos teismui, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti bylą apeliacine tvarka.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją, pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal ieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų klausimų (be kita ko, koks ginčo rūšinis teismingumas būtų tais atvejais, kai keliami reikalavimai yra suformuluojami kitaip, yra kitoks ieškinio pagrindas ir dalykas).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovų R. L. ir D. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl kompensacijos dalies už valstybės poreikiams paimtą žemės sklypą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti bylą apeliacine tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Ričardas Piličiauskas
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
Dainius Raižys
