Pareiškimo Nr. DOK-3602/2022
Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00064-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo R. L. (R. L.) gynėjo advokato Olego Šibkovo pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-3-3120/2018) R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį 90 parų areštu, 201 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams, 259 straipsnio 2 dalį 15 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 90 parų areštas. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. (dvi dienos). R. L. dėl nusikaltimų, nurodytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDEtNDQ5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-41-449/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-41-449/2019">1A-41-449/2019</a>) pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis: panaikinta šio nuosprendžio dalis, kuria R. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį išteisintas, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: R. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šios bausmės ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų. Pakeista nuosprendžio aprašomoji dalis, joje nurodant, kad nusikalstamas veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jų kontrabandos, nuteistieji M. S., K. P., A. N. padarė veikdami organizuota grupe su R. L..
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 9 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200-1073/2019">2K-200-1073/2019</a>) atmestas nuteistojo R. L. kasacinis skundas.
4. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xOTAtNjU0LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-190-654/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-190-654/2018">1-190-654/2018</a>) R. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas R. L. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDI3LTIwMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-427-202/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-427-202/2018">1A-427-202/2018</a>) R. L. nusikalstamos veikos iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis dėl R. L. paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc4LTMwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-178-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-178-303/2019">2K-178-303/2019</a>) atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. Puškoriaus kasacinis skundas.
7. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu R. L. paskirtos bausmės pridėta dalis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
8. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi nuteistojo R. L. skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis.
9. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi į R. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. (dvi dienos) ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. (nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).
10. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas už tai, kad kartu su M. K. ir P. K. ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, turėdami bendrą sumanymą įgyti, laikyti ir gabenti kontrabandos būdu labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), M. K. parengus nusikalstamos veikos planą ir tarp narių paskirsčius vaidmenis: M. K. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą kontrabandos būdu; R. L. organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą; P. K. pavedė įtraukti į grupės veiklą asmenį, dėl kurio byla išskirta, ir kartu su juo automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bagažinėje, dujų balione, buvo iš anksto įrengta slėptuvė, atvykti į Nyderlandų Karalystę, ten sudėjus narkotines medžiagas ir asmeniui, dėl kurio byla išskirta, išvykus į Lietuvos Respubliką, palaikyti ryšį su pastaruoju, o jam atvykus perimti automobilį „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis; asmeniui, dėl kurio byla išskirta, pavedė su P. K. automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvykti į Nyderlandų Karalystę, o sudėjus narkotines medžiagas į automobilį, jas kontrabandos būdu pergabenti į Lietuvos Respubliką. Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 13 d. R. L. ir M. K. iš Lietuvos Respublikos automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Nyderlandų Karalystę, ten nenustatytoje vietoje iš kito nenustatyto asmens nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 23 000 Eur nupirko labai didelį kiekį (7159,55 g) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po to apie tai pranešė P. K.. 2017 m. gegužės 17 d. P. K. kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, iš Lietuvos Respublikos automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bagažinėje, dujų balione, buvo iš anksto įrengta slėptuvė, išvyko į Nyderlandų Karalystę, ten nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. susitiko su M. K. ir R. L. bei, veikdami bendrai, į automobilyje „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtą slėptuvę paslėpė prieš tai įgytą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis). Paskui P. K., R. L. ir M. K. automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvos Respubliką, o kelių valandų skirtumu iš paskos automobiliu „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Nyderlandų Karalystės per Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos teritorijas išvyko asmuo, dėl kurio byla išskirta, ir 2017 m. gegužės 20 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai atgabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Paskui tą pačią dieną apie 20.00 val. P. K. pasitiko automobilį Vilniuje ir palydėjo iki Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur P. K. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta, automobilį „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavė M. K., pastarasis automobilį atgabeno ir pastatė prie M. K. sugyventinei K. V. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Taip P. K., M. K. ir R. L. nuo 2017 m. gegužės 20 d. 20.28 val. minėtoje vietoje, automobilyje „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (kanapių), kol 2017 m. gegužės 20 d. apie 23.40 val. įvykio vietos apžiūros metu minėtas automobilis buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
11. Nuteistojo R. L. gynėjas prašo: atnaujinti baudžiamąją bylą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti pataisos namų teikimą nagrinėti iš naujo arba panaikinti ar pakeisti šias nutartis, pripažįstant, kad R. L. padarytos nusikalstamos veikos sudaro pavienio tęstinio nusikaltimo sudėtį, ir paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę; spręsti dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas dėl bausmių tvarkos nustatymo taisyklių neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Pareiškime nurodoma:
11.1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, spręsdamas klausimą dėl R. L. paskirtų bausmių subendrinimo, iš esmės pažeidė baudžiamosios teisės normų bei principų taikymo taisykles, akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių subendrinimo taisykles, nurodytas BK 63 straipsnyje, dėl to nuteistajam paskyrė neteisingą galutinę subendrintą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas vadovavosi BPK 347 straipsniu, kuris nereglamentuoja, kokius veiksmus ir kokia tvarka gali atlikti teismas atvejais, kai yra du ar daugiau neįvykdytų nuosprendžių, priimtų dėl to paties asmens. Nors teismų praktikoje vertinama, kad šio straipsnio pagrindu yra galimybė bendrinti nesubendrintus nuosprendžius, toks teismų praktikos buvimas gali būti kvestionuojamas, atsižvelgiant į BK ir BPK normas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą.
11.2. Baudžiamosios teisės principas nullum poena sine lege nustato, kad negali būti bausmės, nesant baudžiamojo įstatymo. Bausmės skyrimas nuteistam asmeniui yra baudžiamosios teisės dalis (BK VIII skyrius). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pabrėžiama, kad BK 41 straipsnio 2 dalis reglamentuoja bausmės paskirtį. Vienas iš jos uždavinių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-288-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-288-648/2018">2K-288-648/2018</a>).
11.3. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kaltinamas asmuo turi visas teisingo bylos išnagrinėjimo garantijas, galimybę teikti savo nuomonę, gintis nuo pareikštų kaltinimų, išsakyti savo nuomonę dėl jam siūlomos bausmės ir bylos nagrinėjimo eigos. Siejant išvardytas asmens teises baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisių kontekste, akivaizdu, kad BPK 347 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas savo pobūdžiu jokiais pagrindais ir atvejais negali būti pagrįstas teisinis pagrindas bendrinti bausmes pagal skirtingus nuosprendžius ir sunkinti asmens padėtį. BPK 347 straipsnyje nustatyta tik tai, kad teismas turi teisę tik priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, tačiau šis straipsnis neleidžia teismui priimti sprendimo bendrinti bausmes ir skirti griežtesnę bausmę, nei paskirta atskirais nuosprendžiais, dėl to galima vertinti, kad šis straipsnis taikomas pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą ir baudžiamosios teisės principus.
11.4. Konstitucinio Teismo doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2019">2K-179-693/2019</a> ir kt.)
11.5. BPK 347 straipsnio norma akivaizdžiai nėra pakankama šių Konstitucinio Teismo doktrininių aiškinimų elementams įgyvendinti. Šiame straipsnyje nėra nurodyta, kokia tvarka turi būti sprendžiamas klausimas, nurodytas šiame straipsnyje, nėra nuorodos į BPK 362 straipsnį ar kitą BPK straipsnį, reglamentuojantį tokio teismo sprendimo priėmimo tvarką, nėra išaiškinta, ką reiškia nuostata – teismas nustato tvarką, kuria bus vykdomi nuosprendžiai, nėra numatyta teisė teismui kažkokiu būdu koreguoti atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, iš viso nėra numatyta, kad teismas turi įgaliojimus priimti sprendimą, susijusį su bausme, ją bendrinant ar koreguojant. Pagal BPK 347 straipsnio nustatytą reguliavimą teismas turi įgaliojimus išaiškinti, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, tačiau tai negali prilygti įgaliojimui bendrinti bausmes ir sunkinti asmens padėtį.
11.6. Teismas, 2019 m. sausio 28 d. nutartimi bendrindamas bausmes, galimai pažeidė bausmių bendrinimo taisykles ir tam lemiamą įtaką galimai turėjo netinkamas BPK nustatytas reguliavimas ir R. L. eliminavimas iš nagrinėjamo klausimo sprendimo. Be to, nutartis priimta vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, o asmeniui, kuris neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką (tai aktualu šiuo atveju), yra taikomos nuosprendžių subendrinimo taisyklės, įtvirtintos BK 64 straipsnyje.
11.7. Vilniaus apygardos teismas neteisingai subendrino skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nes priimant vieną nuosprendį nuteistajam nebūtų buvusi paskirta maksimali bausmė, nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje. Aukštesnės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią „nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-519/2013).
11.8. Svarbu ir tai, kad R. L. veiksmai, už kuriuos jis nuteistas minėtais nuosprendžiais, galimai turėjo būti vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Abiem nuosprendžiais R. L. buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nusikalstamos veikos yra analogiškos ir padarytos panašiu laikotarpiu. Pagal teismų praktiką tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, susidedanti iš tapačių veiksmų, esant bendrai tyčiai ir siekiant bendro rezultato. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-1073/2021).
11.9. Teismui nevertinus, ar R. L. padarytos veikos sudaro pavienį nusikaltimą ar nusikaltimų sutaptį, neišklausius nuteistojo nuomonės, neužtikrinus jo teisės į gynybą, pažeidus baudžiamosios teisės principą ir BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalių, BPK 347 straipsnio nuostatas, nesivadovavus teismų praktika dėl pavienės nusikalstamos veikos atribojimo nuo veikų daugeto, buvo paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, tai neteisėtai ir nepagrįstai pasunkino R. L. padėtį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
12. Nuteistojo R. L. gynėjo advokato O. Šibkovo pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
13. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
14. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 451 straipsnis) gali būti atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti esant akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokią išvadą galima daryti be papildomo tyrimo.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduotas BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu argumentuojant tuo, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, už kurias nuteistas dviem nuosprendžiais (2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. liepos 2 d.), turėjo būti kvalifikuojamos kaip tęstinės veikos.
16. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.
17. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-7-109/2013, 2K-51-648/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2010">2K-232/2010</a>, 2K-7-96/2012, 2K-258-677/2016, 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>, 2K-258-677/2016). Nustatant bendrą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148/2010">2K-148/2010</a>, 2K-7-109/2013, 2K-51-648/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>).
18. R. L. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu) nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už 2013 m. balandžio mėn. iki 26 d. padarytas nusikalstamas veikas – disponavimą labai dideliu kiekiu – 4839 g kanapių ir jų dalių bei 8015 g kanapių dervos ir jų kontrabandą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu) – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį už 2017 m. gegužės 13–20 d. disponavimą labai dideliu kiekiu (7159,55 g) narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir jų kontrabandą. Taigi, tarp šių nusikalstamų veikų padarymo buvo ilgas laiko tarpas – ketveri metai, skyrėsi ir nusikaltimo dalykas. Be to, nusikalstamos veikos padarytos veikiant pirmuoju atveju organizuota grupe, antruoju atveju – bendrininkų grupe su skirtingais bendrininkais. Šie objektyvieji nusikalstamų veikų požymiai nepatvirtina ir bendros tyčios, kuri jungtų R. L. atliktus neteisėtus veiksmus, buvimo. Taigi pagal nustatytas aplinkybes R. L. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip tęstines nebuvo pagrindo.
19. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, bendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo taikyti BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo teigimu, neteisingai subendrintos skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės, nes priimant vieną nuosprendį nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nebūtų buvusi paskirta maksimali bausmė, nustatyta šiame straipsnyje, t. y. laisvės atėmimas penkiolikai metų.
20. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013).
21. BK 64 straipsnio nuostatos taikomos tada, jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką (arba nuteistasis, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, padaro naują nusikalstamą veiką).
22. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos, už kurias R. L. nuteistas 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, buvo padarytos prieš priimant R. L. 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį (pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu). Dėl to Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, bendrindamas šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis ir paskyrė galutinę subendrintą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Be kita ko, šioje teismo nutartyje pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pripažintas nusikalstamas veikas R. L. padarė tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjama kita jo byla, tai rodo didelį R. L. pavojingumą, jo polinkį daryti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų gabenimu iš užsienio valstybių į Lietuvą. Išnagrinėjus dėl šios Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties paduotą nuteistojo R. L. skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartimi pripažinta, kad BK 63 straipsnyje įtvirtintos skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo nuostatos nebuvo pažeistos. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi į R. L. paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. ir sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.
23. Pažymėtina, kad BPK 451 straipsnyje įtvirtintas baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindų sąrašas yra išsamus, tai reiškia, kad baudžiamoji byla pagal BPK XXXIV skyriaus nuostatas negali būti atnaujinta dėl kitų BPK 451 straipsnyje nenurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl esminių BPK pažeidimų. Dėl to pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su BPK 347 straipsnyje įtvirtintų normų interpretavimu (esą šis straipsnis neleidžia teismui priimti sprendimo bendrinti bausmes ir skirti griežtesnę bausmę, nei paskirta atskirais nuosprendžiais), nepatvirtina pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą buvimo. Kita vertus, pažymėtina, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas tiesiogiai nereglamentuoja, kokia turi būti nuosprendžių vykdymo tvarka, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas. Vadovaujantis BPK 347 straipsniu, sprendimo priėmimas, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose, yra vėliausią nuosprendį priėmusio teismo ar kito tos pačios pakopos arba aukštesniojo teismo pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą kompetencija. Visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose paskirtos bausmės tokiu atveju nekeičiamos, tačiau, sistemiškai aiškinant baudžiamąjį įstatymą, pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismai, vadovaudamiesi BK 63 arba BK 64 straipsnio nuostatomis, jas subendrina. Be kita ko, subendrintą bausmę teismas nustato tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. sausio 28 d. nutartimi subendrindamas R. L. bausmes, BK 63 straipsnio nuostatas taikė tinkamai ir nėra jokio pagrindo spręsti, kad priimant vieną nuosprendį subendrinta bausmė būtų švelnesnė.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo gynėjo pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnio 3 punkte nurodytą sprendimą, todėl pareiškimas atmestinas ir baudžiamoji byla neatnaujintina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. L. gynėjo advokato Olego Šibkovo pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
