Dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. 3K-3-585/2006 Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.4

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Teodoros Staugaitienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Edmundo Mikutavičiaus ir atsakovo Romualdo Kaupo kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 5 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Edmundo Mikutavičiaus ieškinį atsakovui Romualdui Kaupui dėl netesybų atlyginimo ir Romualdo Kaupo priešieškinį Edmundui Mikutavičiui dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Edmundas Mikutavičius patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo Romualdo Kaupo 100 000 Lt netesybų ir nurodė, kad šalys 2004 m. sausio 9 d. sudarė preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ja atsakovas įsipareigojo už 20 000 Lt iki 2005 m. liepos 1 d. parduoti ieškovui 40 arų žemės ūkio paskirties žemės Klaipėdos rajone, Šlapšilės kaime, o atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų jis įsipareigoja gražinti ieškovui 4 650 Lt avansą ir sumokėti 100 000 Lt baudą. Tokia suma buvo nurodyta atsižvelgiant į prognozuojamą nekilnojamojo turto kainų kilimą, į tai, kad vėliau už 20 000 Lt nebūtų galima įsigyti tokio dydžio žemės sklypą toje vietoje. Šalys nesudarė pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, nes atsakovas neturėjo teisiškai parengtų žemės sklypo dokumentų. Tačiau atsakovas atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

Atsakovas Romualdas Kaupas priešieškiniu prašė teismo pripažinti 2004 m. sausio 9 d. preliminarią sutartį negaliojančia kaip sudarytą suklydimo įtakoje ir nurodė, kad suklysta dėl esminės sąlygos - parduodamos žemės kainos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui Edmundui Mikutavičiui 20 000 Lt netesybų iš atsakovo Romualdo Kaupo, o priešieškinį atmetė. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad netesybomis užtikrinamas ne tik esamų, bet ir būsimų prievolių įvykdymas. Kadangi kilo žemės vertė, tai ieškovas nebegali įsigyti lygiavertį žemės sklypą už preliminarioje sutartyje numatytą 20 000 Lt kainą, vadinasi, patyrė tokio dydžio nuostolių. Atsižvelgiant į preliminarioje sutartyje nurodytą žemės kainą, teisingumo bei protingumo principus prašomos priteisti 100 000 Lt netesybos yra per didelės. Atsakovas neįrodė, kad sudarydamas preliminarią sutartį suklydo dėl sutartos žemės kainos, nes yra aukštąjį išsilavinimą turintis jaunas žmogus, galėjęs įvertinti sandorio kainos pagrįstumą.

Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo Edmundo Mikutavičiaus ir atsakovo Romualdo Kaupo apeliacinius skundus išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 3 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė ir paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 5 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo suklydimą dėl žemės pardavimo kainos. Atsakovas Romualdas Kaupas pripažino, kad jis atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus ir pranešė ieškovui Edmundui Mikutavičiui, jog preliminarią sutartį nutraukia ir žemės ieškovui neparduos (T. 2, b. l. 112). Todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui netesybas. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa. Pirma, jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę. Antra, netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 straipsnis). Taigi netesybos neįvykdžius prievolės padeda kompensuoti kreditoriaus interesą, tačiau jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių. Netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nereikalingais įrodinėti. Tačiau CK 6.73 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra akivaizdžiai per didelės. Ieškovas neįrodė, kad patyrė didesnių nuostolių, nei jam priteista 20 000 Lt netesybų suma.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Romualdas Kaupas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 5 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti ir pripažinti 2004 m. sausio 9 d. preliminarią sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutarties išaiškinimus civilinėje byloje B. Roščin v. V. Percovskis, bylos Nr. 3K-3-218/2003, jog galiojančiame CK baudinių netesybų nėra nustatyta, jos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsakovo nuomone, ieškovas jokių realių nuostolių nepatyrė ir reikšdamas reikalavimą dėl netesybų priteisimo siekia nepagrįstai praturtėti. Negautų pajamų, kurios būtų realios, o ne tikėtinos, dydį turėjo įrodyti ieškovas.

2. Preliminarios sutarties sudarymo metu atsakovas teigia nesupratęs, kad sutarties dalyko - žemės sklypo vertė yra žymiai didesnė, nei ieškovo pasiūlyta kaina. Analogiški žemės sklypai tuo metu kainavo kur kas brangiau. Teismai dėl nurodytos priežasties netaikė suklydimą kaip pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Esminiu laikomas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokiant sandoris nebūtų sudarytas. Sutarties kaina yra laikoma esmine sutarties sąlyga, todėl šiuo atveju suklydimas dėl sutarties kainos daro ginčijamą sutartį negaliojančia. Pagal UNIDROIT principų 3.5 straipsnį esminiu laikomas toks suklydimas, kuris sudarant sutartį buvęs toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo ar turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas Edmundas Mikutavičius prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pagal atsakovo pateiktą turto vertinimą 40 arų žemės kainuoja 248 000 Lt, šią sumą ir sudaro ieškovo nuostoliai, tačiau jis prašė teismo priteisti tik minimalius 100 000 Lt nuostolius. Ieškovas padėjo atsakovui sutvarkyti žemės sklypo paskirties keitimo dokumentus, o tai padidino šio sklypo vertę. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad suklydo dėl kainos, nes sutarties pasirašymo metu 20 000 Lt sklypo kaina realiai atitiko rinkos kainas.

Kasaciniu skundu ieškovas Edmundas Mikutavičius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 5 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutarties dalis, kuriomis netenkinta ieškinio dalis, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai. Kasaciniame skunde išdėstyti šie nesutikimo su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais argumentai:

1. Kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai atitinka pacta sunt servanda principo esmę. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminarią sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius visiškai. Ieškovas byloje prašė priteisti netiesioginius nuostolius, t. y. negautas pajamas – kuriomis būtų pagerėjusi ieškovo turtinė padėtis dėl žemės sklypo pabrangimo, jei pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta laiku, preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis. Atsakovas neteisėtai nutraukė preliminarią sutartį, taip pat dėl to neteisėtai praturtėjo, išaugus žemės sklypo vertei rinkoje. Dėl to atsakovas turi atlyginti padarytą žalą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant patirtai žalai teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių negali tiksliai įrodyti.

2. Bylą nagrinėję teismai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 183 ir 185 straipsniai), neįvertinę byloje esančių ieškovo ir atsakovo pateiktų turto vertintojų sudarytų žemės sklypų įvertinimų. Šie įrodymai patvirtina ieškovo nuostolius.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo šio kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad preliminari sutartis yra sudaryta atsakovui iš esmės suklydus dėl sandorio kainos, taigi ieškovo reikalavimas atsakovui vykdyti iš šios sutarties kylančius įsipareigojimus prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Ieškovo nurodytas pacta sunt servanda principas negali būti absoliutinamas, nes sutartyje nurodytų netesybų dydis yra per didelis ir baudinio pobūdžio, nes net penkis kartus viršija sutarties kainą. Netiesioginiai nuostoliai gali būti išieškomi tik atsižvelgiant į jų realumą, prašydama šiuos nuostolius priteisti šalis turi būti tikra dėl jų dydžio. Jokio realiai patirtų nuostolių apskaičiavimo ieškovas nepateikė. Dėl to, atsakovo teigimu, ieškovo patirtais nuostoliais laikytinos 5 proc. metinės palūkanos, atsiradusios dėl prievolės neįvykdymo, nuo sumokėto 4650 Lt avanso pagal preliminarią sutartį. Taigi ieškovo reikalaujamos netesybos turėtų būti sumažintos iki 119,70 Lt.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2004 m. sausio 9 d. šalys sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovas Romualdas Kaupas įsipareigojo iki 2005 m. liepos 1 d. parduoti už 20 000 Lt, o ieškovas Edmundas Mikutavičius – pirkti už nurodytą kainą 40 arų žemės sklypą Klaipėdos rajone Šlapšilių kaime (T. 1, b. l. 5). Sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui 4650 Lt avansą. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų ir nepagrįstai vengiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį jis privalo grąžinti ieškovui 4650 Lt avansą ir sumokėti 100 000 Lt baudą. Iki sutartyje nurodyto termino - 2005 m. liepos 1 d. – atsakovas neįvykdė įsipareigojimo parduoti nurodytą žemės sklypą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Atsižvelgdami į atsakovo Romualdo Kaupo aukštąjį išsilavinimą, amžių, teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovas negalėjo suklysti dėl preliminarioje sutartyje nurodytos žemės sklypo kainos. Šioje sutartyje kainos dydis žodžiais įrašytas paties atsakovo ranka. Tai rodo, kad atsakovas turėjo suvokti, už kokią kainą jis įsipareigoja parduoti žemės sklypą. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis sutiko žemesne, nei vidutinės rinkos kainos, kaina parduoti žemės sklypą, vertintina ne kaip atsakovo suklydimas, o kaip neatidumas ir patyrimo stoka žemės sandoriuose. Sandorio sudarymas šaliai komerciškai nenaudinga kaina nėra pagrindas tokiai šaliai reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą netesybos – sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta (bauda, delspinigiai). Sudarydamos 2004 m. sausio 9 d. preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį, šalys jos vykdymo užtikrinimui numatė atitinkamo dydžio netesybas (baudą) - sankciją už preliminariosios sutarties nevykdymą. Preliminariojoje sutartyje, kaip ir bet kurioje kitoje, šalys gali nustatyti netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 100 000 Lt sumą, lygią nustatytoms sutartyje netesyboms. Kadangi galiojančiame CK nėra numatyta baudinių netesybų, tai ieškovo prašoma priteisti netesybų suma turi būti įskaitoma į jo patirtus nuostolius ir jų neviršyti. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Ieškovas prašydamas priteisti sutartyje nurodytą 100 000 Lt netesybų sumą ją grindė patirtais nuostoliais – negautomis pajamomis (nauda) dėl išaugusių nekilnojamojo turto kainų rinkoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) dydį turi įrodyti ieškovas, jos turi būti realios. Tai, ar ieškovo patirtais nuostoliais gali būti laikomos jo negautos pajamos (nauda), spręstina pagal tai, ar šios pajamos ieškovo buvo numatytos iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai ūkinei veiklai ir į tai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad preliminariosios sutarties šalys, sulygdamos dėl netesybų dydžio, galėjo tik prognozuoti, tačiau ne pagrįstai numatyti konkretų numatomo pirkti žemės sklypo vertės rinkoje padidėjimą, nes šis padidėjimas nepriklausė nuo šalių valios. Be to, preliminarios sutarties šalys nustatytų netesybų nesusiejo su galimais ateityje numatytos pagrindinės sutarties objekto - žemės sklypo – vertės pokyčiais. Dėl šios priežasties ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis konkretaus šio turto vertės padidėjimo. Šalių aptarto žemės sklypo kaina išaugo ne dėl subjektyvių atsakovo veiksmų, kuriais jis pažeidė įsipareigojimus parduoti sklypą, o dėl objektyvių žemės rinkoje įvykusių pokyčių, už kuriuos šalys preliminarioje sutartyje atsakomybės neprisiėmė.

Pagal 2004 m. sausio 9 d. preliminarią sutartį šalis, nesudariusi pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties iki nustatyto termino pabaigos ir taip, nesant sutarties nevykdymui jokio pagrindo, pažeidusi savo sutartinius įsipareigojimus, turi kitai šaliai sumokėti netesybas baudos forma. Byloje nustatyta, kad atsakovas Romualdas Kaupas nesudarė pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties iki numatyto termino ir taip pažeidė savo įsipareigojimus ieškovui. Ieškovas dėl atsakovo kaltės prarado galimybę įsigyti žemės sklypą už preliminarioje sutartyje nurodytą 20 000 Lt kainą, dėl to ši suma laikytina ieškovo prarastos galimybės sudaryti pagrindinį sandorį (pirkimo-pardavimo sutartį) verte. Ši suma bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pagrįstai pripažinta įrodytais ieškovo nuostoliais ir priteista iš atsakovo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį teismas, priteisdamas netesybas, savo nuožiūra sprendžia klausimą dėl netesybų sumažinimo, jei netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą ir pan. Ieškovo reikalaujama 100 000 Lt netesybų suma yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į šalių būsimo įsipareigojimo vertę (įsipareigojimą sudaryti 20 000 Lt vertės pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo), ir dėl to ieškovo reikalaujama netesybų suma remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi pagrįstai sumažinta iki sumos, neviršijančios šalių numatytos sudaryti pagrindinės sutarties vertės.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinių skundų argumentai nenuginčija skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties išvadų teisėtumo. Nenustačius pagrindų naikinti arba keisti nurodytus teismų procesinius sprendimus, jie turi būti paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 5 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Teodora Staugaitienė Aloyzas Marčiulionis