Civilinė byla Nr. 3K-3-500/2006
Procesinio sprendimo kategorija 92
„(S)“
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovams Klaipėdos teritorinei muitinei, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl muitinės sprendimų panaikinimo ir laidavimo rašto pripažinimo pasibaigusiu, trečiasis asmuo – E. Š. individuali įmonė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad, vadovaudamasis Muitinės procedūrų vykdytojo atsakomybės savanoriško draudimo taisyklėmis Nr. 006, jis su atsakovu Muitinės departamentu prie finansų ministerijos 1997 m. liepos 9 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. D26-4S/1. Ja susitarė taikyti skolininko prievolės užtikrinimo priemonę – laidavimą. Šalys susitarė, kad muitinė pripažįsta ir priima vienkartinius ir ilgalaikius draudimo įmonės laidavimo dokumentus (polisus), išduotus fiziniams, juridiniams asmenims arba ūkio subjektams, neturintiems juridinio asmens teisių, užtikrinant skolos muitinei atlyginimą, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys įsipareigojimų muitinei. Jeigu muitinės procedūros vykdytojas tinkamai neįvykdo įsipareigojimų, susijusių su prekėms taikoma muitinės procedūra, tai draudimo organizacija įsipareigojo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo pretenzijos iš muitinės gavimo dienos sumokėti nustatytą muitų ir kitų mokesčių sumą, jeigu iki šio laikotarpio pabaigos neįrodo muitinei priimtinu būdu, kad muitinės procedūra buvo atlikta nepažeidžiant teisės aktų nuostatų (sutarties 2.6 punktas). Muitinė, negavusi iš draudimo organizacijos reikiamų lėšų arba įrodymo, kad įsipareigojimai muitinei įvykdyti, turi teisę ne ginčo tvarka išieškoti šią sumą iš draudimo organizacijos (sutarties 2.7 punktas).
Ieškovas 1997 m. rugsėjo 11 d. išdavė trečiajam asmeniui – E. Š. individualiai įmonei (toliau – E. Š. IĮ) vienkartinį laidavimo raštą (draudimo polisą) Nr. D26 V0020000002 pagal bendrąjį dokumentą (krovinio lydraštį) Nr. 7LU61804672 muitinio tranzito procedūrai. Muitinio tranzito procedūra buvo pradėta 1997 m. rugsėjo 26 d., E. Š. IĮ priėmus krovinį (degtinę) Klaipėdoje, ir pabaigta 1997 m. rugsėjo 27 d. pristačius šį krovinį į Panevėžio muitinės Saločių postą. Tai patvirtina vienkartiniame laidavimo rašte esančios žymos. Kadangi muitinio tranzito procedūrą trečiasis asmuo E. Š. IĮ atliko tinkamai ir laiku, tai laidavimo raštas pasibaigė ir ieškovas neturi jokių įsipareigojimų muitinei. Muitinės departamentas prie finansų ministerijos 1998 m. sausio 21 d. raštu Nr. 10/7-557 informavo ieškovą, kad jis neturi skolų muitinei.
Ieškovas 1999 m. birželio 21 d. gavo iš atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės pretenziją, kurioje nurodyta, kad muitinio tranzito procedūra pagal bendrąjį dokumentą NR. 7LU61804672 nėra baigta, nes krovinys iš Lietuvos neišvežtas, ir dėl to ieškovas turi sumokėti muitinei 659 830 Lt mokesčių. Klaipėdos teritorinė muitinė 1999 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. LM 07-4893, kuriuo nuspręsta minėtą sumą išieškoti iš ieškovo ne ginčo tvarka. Klaipėdos teritorinė muitinė 1999 m. spalio 28 d. raštu netenkino ieškovo skundo, kuriuo jis prašė panaikinti šį sprendimą.
Ieškovo nuomone, atsakovo sprendimas išieškoti iš jo mokesčius yra neteisėtas, nes muitinio tranzito procedūra buvo atlikta tinkamai ir laiku, dėl to laidavimo teisiniai santykiai pasibaigė. Laidavimas pasibaigė taip pat ir dėl to, kad atsakovas praleido 1964 m. CK 219 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių naikinamąjį terminą ieškiniui pareikšti.
Ieškovas prašė: 1) pripažinti laidavimo raštą Nr. D26 V0020000002 pasibaigusiu; 2) pripažinti negaliojančiais Klaipėdos teritorinės muitinės 1999 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. LM07–4893 ir 1999 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. LM07-6969 bei uždrausti pagal šiuos sprendimus išieškoti iš ieškovo pinigines sumas ne ginčo tvarka.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad E. Š., atvežęs krovinį į Panevėžio muitinės Saločių postą, pats muito dokumentų netvarkė. Tai padarė jam nepažįstamas asmuo, vardu I., kuris jam atnešė dokumentus su muitinės spaudais. E. Š. krovinį paliko muitinėje. Baudžiamojoje byloje yra Panevėžio teritorinės muitinės raštas, kuriame nurodoma, kad nėra duomenų apie muitinio tranzito procedūrų užbaigimą pagal bendrąjį dokumentą Nr. 7LU61804672. Valstybės sienos apsaugos tarnybos rašte nurodyta, kad konkreti transporto priemonė su tokiu kroviniu 1997 m. rugsėjo 24-29 d. iš Lietuvos neišvyko. Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra pateikė duomenis, kad krovinio važtaraštyje nurodyta Sankt-Peterburge esanti gavėjo firma „Bars“ neegzistuoja. Baudžiamoji byla dėl šio krovinio neišvežimo iš Lietuvos nutraukta tik dėl to, kad neišvežto krovinio vertė neviršija 250 MGL.
Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo E. Š. IĮ neįvykdė muitinės procedūros vykdytojui keliamų reikalavimų, nes, atvežęs krovinį iki muitinės posto, perdavė krovinį ir dokumentus nepažįstamam asmeniui, pats muitinės procedūros nebaigė, taip sudarė galimybę kitiems asmenims pasisavinti krovinį. Asmenys, organizavę krovinio neišvežimą, nenustatyti. Muitinio tranzito procedūra nėra užbaigta, krovinys liko Lietuvoje, dėl to atsirado skola muitinei. Ieškovas neįrodė, kad trečiasis asmuo, už kurį jis garantavo, tinkamai įvykdė įsipareigojimus muitinei. Ieškovo išduotas laidavimo raštas nėra pasibaigęs. Ieškovas privalo vykdyti bendradarbiavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – sumokėti muitų ir kitus mokesčius. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimai dėl mokesčių išieškojimo iš ieškovo ne ginčo tvarka yra teisėti.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas muitinės atžvilgiu buvo garantas, o draudimo polisus muitinė ir draudimo kompanija susitarė laikyti garantija. Garantijai taikomas bendrasis ieškinio senaties trejų metų terminas, kuris nėra praleistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvada, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė muitinio tranzito procedūros įsipareigojimus, muitinio tranzito procedūra liko neužbaigta, dėl to atsirado muitų ir mokesčių skola muitinei.
Teisėjų kolegija nurodė, kad vežtas iš Vokietijos tranzitu per Lietuvą krovinys turėjo būti atgabentas krovinio gavėjui Rusijoje. Trečiasis asmuo E. Š. IĮ krovinio transportavimo važtaraštyje buvo nurodytas gabenamo krovinio vežėju, todėl kaip vežimo teisę turintis subjektas jis muitinės deklaracijoje – bendrajame dokumente Nr. 7LU61804672 – buvo įformintas ir kaip prekių deklarantas, ir kaip muitinio tranzito procedūros vykdytojas. Kaip muitinio tranzito procedūros vykdytojas jis įsipareigojo įvykdyti visus su muitinio tranzito procedūra susijusius įsipareigojimus, o kaip krovinio vežėjas pagal įrašus tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje turėjo užbaigęs muitinio tranzito procedūrą išvežti krovinį iš Lietuvos muitų teritorijos ir pristatyti jį į paskirties vietą. Muitinės institucijos jau 1997 m. spalio mėnesį nustatė, kad muitinio tranzito procedūra pagal bendrąjį dokumentą Nr. 7LU61804672 neužbaigta. Tyrimas dėl nebaigtos muitinės tranzito procedūros Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo pradėtas 1997 m. spalio 7 d.
Prievolė sumokėti muitus ir mokesčius išnyksta tuo atveju, jei išnyksta skola muitinei. Ji gali išnykti tik muitinės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytais pagrindais. Pagal faktinius bylos duomenis, muitų ir mokesčių skola, atsiradusi dėl tranzitu gabentų prekių įvežimo į Lietuvos muitų teritoriją pagal bendrąjį dokumentą Nr. 7LU61804672, nėra išnykusi. Skolininko įsipareigojimų muitinei užtikrinimą garantuojantis ieškovo vienkartinis laidavimo dokumentas galioja tol, kol nėra išnykusi skola muitinei (Muitinės kodekso 208 straipsnis, Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610 patvirtintos Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 18 punktas, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 980 patvirtintos Skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo užtikrinimo tvarkos 12, 15 punktai). Ieškovo nurodytas Muitinės departamento 1998 m. sausio 21 d. raštas Nr. 10/7-557 nereiškia, kad skola muitinei pagal bendrąjį dokumentą Nr. 7LU61804672 buvo išnykusi. Rašte nurodoma, kad ieškovas nėra skolingas muitinei remiantis teritorinių muitinių suvestine apie pareikštas mokestines pretenzijas draudimo įmonėms. Šio rašto surašymo metu pretenzija ieškovui dėl skolos muitinei dar nebuvo pareikšta, todėl dar nebuvo fiksuojamas ieškovo solidariosios skolinės pareigos dėl E. Š. IĮ neįvykdytos muitinio tranzito procedūros faktas.
Teisėjų kolegija nesutiko su teismo išvada, kad šalis sieja garantijos teisiniai santykiai. Ieškovo išduoti muitinei laidavimo raštai pagal savo teisinę prigimtį, paskirtį ir šalių tarpusavio įsipareigojimų turinį atitinka 1964 m. CK 212 straipsnyje įtvirtintą laidavimo sutarties sampratą. Bendradarbiavimo sutarties pagrindu sudaroma sutartis yra laidavimo sutartis, kurios šalys yra muitinė (kreditorius) ir draudimo įmonė (laiduotojas). Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė nepažeidė Muitų tarifų įstatyme ir atitinkamuose mokesčių įstatymuose nustatyto muitų ir mokesčių (akcizo, PVM) apskaičiavimo ir išieškojimo terminų, taip pat Muitinės kodekso 214 straipsnio 3 dalyje nustatyto skolininko informavimo apie mokesčių sumos įregistravimą termino, todėl pagrįstai galėjo priimti sprendimus išieškoti skolą iš ieškovo, kaip laiduotojo, lėšų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą, nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai netaikė Muitinės kodekso, Muitinės departamento 1993 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 206 patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) normų, reglamentuojančių muitinės procedūros užbaigimą, taip pat neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad muitinio tranzito procedūra nėra užbaigta.
Nuostatų 32 punkte nurodyta, kad muitinės procedūros užbaigimu laikoma muitinės pareigūno spaudo bei žymų, liudijančių apie muitinės procedūros užbaigimą, uždėjimas nustatytoje muitinės deklaracijos vietoje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad muitinės procedūra buvo baigta 1997 m. rugsėjo 27 d. Jūrų uosto terminalo posto pamainos viršininko 1997 m. spalio 1 d. paaiškinime nurodyta, kad iš paskirties įstaigos – Saločių muitinės posto – gauta informacija, jog krovinys išvyko. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 1998 m. sausio 21 d. rašte Nr. 10/7-557 nurodyta, kad ieškovas skolų muitinei neturi. Bendrajame dokumente Nr. 7LU61804672 yra muitinės pareigūno spaudas bei žymos, liudijančios muitinės procedūros užbaigimą. Teismai nevertino aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių, kad krovinys buvo paliktas Saločių muitinės teritorijoje, taip pat kad 2005 m. kovo 17 d. iš dalies nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 08-1-006-97.
Teismai taip pat neatsižvelgė į tai, kad be muitinės leidimo muitinei pateiktos prekės negali būti išgabentos iš jų buvimo vietos (Muitinės kodekso 48 straipsnis). Byloje įrodžius aplinkybę, kad krovinys buvo įvežtas į Saločių muitinės postą, visa atsakomybė dėl jo neišvežimo, jeigu taip buvo, tenka muitinės pareigūnams. Pagal Muitinės kodekso 90 straipsnį muitinio tranzito procedūra pradedama išvykimu iš muitinės įstaigos ir baigiama paskirties muitinės įstaigoje, nustatyta tvarka pateikus šioms įstaigoms prekes su atitinkančiais dokumentais. Akivaizdu, kad, pateikus prekes bei dokumentus Saločių muitinės poste, muitinės procedūra buvo užbaigta nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo šios prekės iš jo išvežtos.
Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino Nuostatų 2 punkte nurodytą sąvoką „paskirties įstaigą“, dėl to nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo turėjo pristatyti krovinį į Rusiją. Šiame punkte nurodyta, kad „paskirties įstaiga“ – muitinės įstaiga, kurioje užbaigiama muitinės tranzito procedūra. Bendrajame dokumente Nr. 7LU61804672 nurodyta, kad trečiasis asmuo E. Š. IĮ krovinį turėjo pristatyti iš Klaipėdos teritorinės muitinės į Panevėžio muitinės Saločių postą. Tai jis ir padarė.
2. Ieškovas, grįsdamas savo poziciją dėl muitinės procedūros baigtumo, taip pat kėlė klausimą dėl skolos muitinei įregistravimo momento. Muitinės kodekso 217 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad skola muitinei išnyksta, jeigu mokesčiai buvo įregistruoti nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Atsakovai teigė, kad apie padarytą žalą jie sužinojo iš teisėsaugos institucijų ir skolos įregistravimo data laikytina data, kai buvo priimtas sprendimas Nr. LM 07-4893, t. y. 1999 m. liepos 21 d. Tačiau atsakovų raštiškame paaiškinime teismui nurodė, kad 1998 m. sausio 9 d. gavo iš teisėsaugos institucijų informaciją apie tai, jog atliekamas tyrimas dėl neužbaigtos muitinės procedūros pagal bendrąjį dokumentą Nr. 7LU61804672. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 1998 m. sausio 21 d. informavo ieškovą, kad įsiskolinimų nėra. Tame pačiame paaiškinime taip pat nurodoma, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje 1997 m. spalio 7 d. pradėtas tyrimas dėl nebaigtos muitinės procedūros. Teismo posėdyje taip pat buvo paaiškinta, kad 1998 m. sausio 21 d. skola nebuvo užregistruota, nes tuo metu nebuvo žinoma informacija apie neužbaigtą procedūrą, o skolos muitinei įregistravimo momentas sutampa su ieškovui pareikštos pretenzijos data, t. y. 1999 m. birželio 21 d.
Teismai visiškai netyrė ir neišsiaiškino, ar nebuvo praleistas mokesčių sumos įregistravimo laikas, nustatytas Muitinės kodekso 211 straipsnyje.
3. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 270, 331 straipsniuose.
Teismai nepasisakė dėl ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad muitinės procedūra buvo baigta, kad skolos muitinei įregistravimo laikas buvo praleistas. Taip teismai nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, visapusiškai neišnagrinėjo faktinių ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindų.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad teismai tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias garanto atsakomybę, ir pagrįstai padarė išvadą, kad įsipareigojimas, susijęs su prekėmis, kurioms buvo taikoma muitinio tranzito procedūra, neįvykdytas, dėl to ieškovas privalo sumokėti muitinei skolą. Kasatorius, teigdamas, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenurodė, kokius būtent jo pateiktus įrodymus teismai ignoravo arba neįvertino. Priešingai, teismai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, tarp jų valstybės institucijų, atsakingų už muitų taisyklių pažeidimų nustatymą, nurodytus faktus, ir pagrįstai konstatavo, kad muitinio tranzito procedūros vykdytojas pažeidė šią procedūrą, dėl to atsirado skola muitinei. Muitinės veiksmai įregistruojant bei išieškant skolą iš ieškovo neprieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems skolos išieškojimą iš garanto. Muitinės kodekso 211 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinė įregistruoja skolą, kai ją gali apskaičiuoti ir nustatyti skolininką. Tai Klaipėdos teritorinė muitinė ir atliko, gavusi informaciją,. Pagal kodekso 214 straipsnio 3 dalį skolininkas apie tai informuojamas ne vėliau kaip po trejų metų nuo skolos atsiradimo dienos. Draudimo įmonės veikla yra visada susijusi su rizika – tikimybe įvykti draudiminiam įvykiui. Draudikui sudarius sutartį su draudėju (muitinės skolininku), muitinei suteikiama draudiminė apsauga. Muitinė neprivalo ir neturi galimybės kontroliuoti draudėjo (muitinės procedūros vykdytojo) patikimumo, nes tai turi užtikrinti draudimo įmonė. Ieškovas, kaip draudikas, privalo įvykdyti savo įsipareigojimus muitinei pagal sudarytą bendradarbiavimo sutartį, o tai atlikus, jam pereis atgręžtinio reikalavimo teisė draudėjui.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad civilinėje ir baudžiamojoje bylose esantys įrodymai patvirtina, jog krovinio vežėjas ir muitinio tranzito procedūros vykdytojas E. Š. IĮ šią procedūrą atliko pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką: muitinės procedūra nebuvo užbaigta, o tranzitu gabentos prekės liko neišvežtos iš Lietuvos muitų teritorijos. Ieškovas bendradarbiavimo sutartyje įsipareigojo užtikrinti skolos muitinei atlyginimą, jeigu asmuo, už kurį jis laiduoja, tinkamai neįvykdys įsipareigojimų muitinei. Pagal šią sutartį ieškovas turėjo įrodyti, kad muitinės procedūra buvo atlikta nepažeidžiant teisės aktų, tačiau tokių įrodymų jis nepateikė. Taigi garantija (tarp jų ir laidavimas, kaip viena iš garantijos rūšių) galioja, kol išnyksta skola muitinei.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentai dėl muitinės tranzito užbaigimo atmetami.
Prekių tranzitas yra ne Lietuvos prekių gabenimas per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją muitinei prižiūrint. Muitų teritorija - tai Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kitą. Lietuvos Respublikos muitų siena yra muitų teritorijos riba, paprastai sutampanti su valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita.
Prekių tranzito esmė yra ta, kad prekės muitinės priežiūroje gabenamos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir teritoriją, bet į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją nepatenka – neįvežamos ir neišvežamos, dėl to neapmokestinamos. Tranzitas yra įforminamas specialia muitinio tranzito procedūra, kurios tikslas – neleisti prekėms be apmokestinimo legaliai ar nelegaliai pakliūti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Jei pradedama muitinio tranzito procedūra, tai toks prekių gabenimas deklaruojamas ir privaloma užtikrinti, kad prekės neapmokestintos nepateks į muitų teritoriją. Priešingu atveju, t. y. dėl kokių nors priežasčių prekėms patekus į muitų teritoriją (faktiškai išėjus laisvai cirkuliuoti), turi būti išspręstas muitų mokėjimo klausimas. Paprastai muitinio tranzito procedūra pradedama prekių pateikimu išvykimo įstaigai – muitinės įstaigai, kurioje pradedama muitinio tranzito procedūra, – ir pabaigiama prekių pateikimu paskirties įstaigai – muitinės įstaigai, kurioje užbaigiama muitinio tranzito procedūra. Vien šių procedūrų įforminimas nereiškia, kad įvyko ir pasibaigė muitinis tranzitas. Jį galima pripažinti pasibaigus tik nustačius, kad prekės nepateko į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją (nepasiliko joje gabenimo iš išvykimo įstaigos į paskirties įstaigą metu, nebuvo išgabentos per valstybės sieną po muitinio tranzito procedūros įforminimo paskirties įstaigoje ar kitu būdu). Muitinio tranzito procedūros pabaigimas nesutampa su muitinio tranzito procedūros įforminimu.
Prekių tranzito metu galiojo ir byloje turi būti taikomas 1993 m. Muitų tarifų įstatymas bei 1993 m. Muitinės įstatymas, kurių nuostatos turi būti taikomos tranzitinio prekių gabenimo reikalavimams išsiaiškinti, bet netaikomas 1997 m. priimtas Muitinės kodeksas, įsigaliojęs 1998 m. sausio 1 d. Pagal Muitinės įstatymo 5 straipsnį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekės gabenamos per muitinės postus ir juose turi būti deklaruojamos ir pateikiamos muitiniam tikrinimui, o pagal 10 straipsnį muitinė Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūri per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir teritoriją gabenamas prekes ir atlieka muitinį tikrinimą, o Vyriausybė nustato muitinės procedūras ir jų atlikimo tvarką.
Šio prekių gabenimo metu galiojo ir turi būti taikoma 1995 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1610 patvirtinta Muitinio tranzito procedūros tvarka. Joje yra aptarta situacija, kaip turi elgtis asmuo, pasirinkęs muitinio tranzito procedūrą, jeigu jis faktiškai negabena prekių iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Pagal Tvarkos 17 punkto 2 papunktį, jeigu muitiniu tranzitu gabenamos prekės nėra gabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, tai jos turi būti pateiktos muitiniam tikrinimui su muitinės deklaracija, kurioje nurodoma pasirinkta muitinės procedūra. Ją reikia pasirinkti dėl to, kad prekės lieka Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, t. y. turi būti kvalifikuojamos kaip įvežamos ir turi būti išspręstas jų apmokestinimo klausimas pagal 1993 m. Muitų tarifų įstatymo 4, 13, 14 straipsnius ir kitus teisės aktus. Prieš tai turi būti pabaigta įforminti ankstesnė pradėta muitinė procedūra.
Byloje įrodyta, kad muitinės paskirties įstaigos dokumentai buvo suklastoti, o prekės neišgabentos per valstybės sieną. Tai reiškia, kad muitinių prekių tranzito užbaigimas neįvyko ir kad prekės pasiliko Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Šis faktas yra pagrindas muitams apskaičiuoti ir išieškoti.
Kasacinio skundo argumentais dėl muitinio tranzito procedūros užbaigimo neatsižvelgiama į muitinio prekių tranzito esmę ir tikslus, sutapatinama muitinio tranzito procedūra su jos įforminimu, todėl jie teisiškai nepagrįsti ir atmetami. Teismai nepažeidė Muitinės kodekso nuostatų, nes jos, minėta, šiais klausimais neturėjo būti taikomos. Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų 32 straipsnis nepažeistas, nes byloje įrodyta, kad muitinės deklaracijos patvirtintos ne muitinės pareigūno spaudu, o suklastotu. Esant duomenų, kad muitinės paskirties įstaigos pareigūno žymos ar spaudai muitinės deklaracijoje suklastoti, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 2 d. patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų 32 straipsnį muitinio tranzito procedūros negalima pripažinti užbaigta, nors ir būtų perduota informacija apie užbaigimą muitinės išvykimo įstaigai. Argumentas, kad ši muitinės procedūra laikoma užbaigta nepriklausomai nuo prekių išgabenimo iš muitų teritorijos fakto, neatitinka muitinio tranzito esmės, sutapatina procedūros įforminimą su procedūros atlikimu, taigi yra teisiškai nepagrįstas.
Kasacinio skundo argumentai dėl mokesčių sumos išieškojimo procedūrų pažeidimo atmetami.
Tranzitu gabenamos prekės neapmokestinamos. Jeigu vietoje muitinio tranzito pasirenkama kita muitinė procedūra, tai pirmiausia, minėta, turi būti užbaigta pirmiau pradėta procedūra (Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų 35 punktas). Muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Prekės faktiškai pasiliko Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, tai kvalifikuojama kaip jų įvežimas į Lietuvos respublikos muitų teritoriją. Pagal to meto Muitų tarifų įstatymo 4 straipsnį prekės tapo apmokestinamos kaip įvežamos į muitų teritoriją. Šis faktas išaiškėjo, kaip įrodyta byloje, 1998 m. jau galiojant Muitinės kodeksui. Pagal jo 185 straipsnio 1 dalį skola muitinei atsiranda dėl išleidimo laisvai cirkuliuoti prekes, už kurias nustatyti importo muitai. Pagal Muitinės kodekso 186 straipsnio 2 dalį skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Asmuo, neteisėtai įvežęs apmokestinamas prekes, nuo jų įvežimo momento tampa muitinės skolininku, nors skola gali paaiškėti ir būti įregistruota ar išieškoma ne tuo pačiu metu. Muitinės kodekso 217 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra skolos muitinei išnykimo pagrindas – jei muitinė atsisako išieškoti importo arba eksporto muitus ir mokesčius, kurie buvo įregistruoti nesilaikant Muitinės kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pagal ją papildoma mokesčių suma neregistruojama, jeigu muitinės sprendimas pripažintas negaliojančiu, arba registracija yra netinkama dėl pareigūno klaidos. Jeigu nustatoma, kad prekės į muitų teritoriją įvežamos suklastojus dokumentus – muitinės pareigūno spaudą ir kt., – tai Muitinės kodekso 213 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo nėra, nes skolos neįregistravimas laiku nulemtas neteisėtų kitų asmenų, o ne klaidingų pareigūno veiksmų.
Kasacinio skundo argumentai dėl Muitinės kodekso 211 straipsnio pažeidimo atmetami. Šios normos 1 dalis reglamentuoja situaciją, kai prekės normaliai ir tinkamai pateikiamos muitinės įstaigos tikrinimui ir dėl to įregistruojama skola – tuojau pat po jos apskaičiavimo. Normos 3 dalyje nurodyta, kad kitais atvejais mokesčių suma įregistruojama ne vėliau kaip per dvi dienas nuo to momento, kai muitinė gali: 1) apskaičiuoti mokesčių sumą; 2) nustatyti skolininką. Pagal Muitinės kodekso 212, 213 straipsnį mokesčių sumos įregistravimo terminas gali būti pratęstas arba netaikomas. Skolos muitinei išnykimas pagal Muitų kodekso 217 straipsnio 1 dalies 5 punktą dėl įregistravimo tvarkos pažeidimo jau yra aptartas ir kasatoriaus nurodytais pagrindais nesudaro pagrindo išvadai, kad skola išnyko. Kasacinio skundo argumentais neatsižvelgiama į Muitinės kodekse nurodytas šio termino praleidimo teisines pasekmes, neatsižvelgiama į tai, kad terminas gali būti pratęstas ar netaikomas.
Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl CPK 270, 331 straipsnių pažeidimo. Ta aplinkybė, kad nutrauktas baudžiamasis persekiojimas dėl kontrabandos, civilinėje byloje neturi teisinės reikšmės, nes nutraukiant bylą nebuvo paneigtas dokumentų klastojimas. Jeigu nutarime būtų nurodyta, kad nenustatyta suklastojimo fakto, tai ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimas neturėtų prejudicinės galios, bet būtų vertinamas kaip vienas iš įrodymų apie konkretaus fakto egzistavimą (CPK 182, 185 straipsniai). Minėta, kad baudžiamojoje byloje nepadaryta išvados, kad klastojimo nebuvo, o civilinėje byloje įrodyta, kad muitinės deklaracijoje spaudai neatitinka muitinės pareigūnų naudojamų spaudų.
Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų panaikinti teismų sprendimą ir nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Algis Norkūnas
Janina Stipeikienė
