Dėl pažeistų teisių atstatymo

Civilinė byla Nr.3K-3-509/2006 Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1;

30.10 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei J. B., tretiesiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl pažeistų teisių atstatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. M. nurodė, kad 1990 metais, ji, kaip pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą dėl sandorių, kuriais Alytaus apskrities viršininko administracija pardavė J.V. B. 9439 kv.m žemės sklypą, į dalį kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretendavo ji (ieškovė) ir O. Ž., nuginčijimo. J.V. B. mirus, jo teises perėmė atsakovė J. B., kuri, nagrinėjant bylą dėl sandorio nuginčijimo Lazdijų rajono apylinkės teisme, ginčo žemės sklype pradėjo savavališką statybą. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2001 m. kovo 20 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudė J.V. B. vardu registruotame žemės sklype atlikti bet kokius statybos darbus (areštas žemės sklypui buvo uždėtas teismo 2001 m. vasario 28 d. nutartimi). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės J. B. atskirąjį skundą, 2001 m. gegužės 8 d. nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistą. 2001 m. kovo mėnesio pradžioje iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų ji (ieškovė) sužinojusi, kad atsakovė ruošiasi vykdyti statybos darbus. Jai (ieškovei) grąžintiname žemės sklype buvo nutiesti elektros laidai ir atvežtas statybinis vagonėlis, kuris iš pradžių buvo apkaltas dailylentėmis, vėliau – po juo liejami pamatai ir daroma jo apdaila. Ieškovės teigimu, visus šiuos darbus atsakovė vykdė ignoruodama minėtas teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaisydama antstolių įpareigojimų, be to, neturėdama statybos leidimo, dėl ko neturi teisės statiniu naudotis ir juo disponuoti (CK 4.103 straipsnis). Lazdijų rajono apylinkės teismas 2003 m. sausio 6 d. sprendimu, iš dalies tenkindamas jos (ieškovės) ieškinį dėl įsakymų dalies panaikinimo, žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo, dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės atkūrimo, panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 59-592 dalį dėl 8776 kv.m ploto žemės sklypo 9436 kv.m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), J. V. B. pardavimo, pripažino negaliojančia 1998 m. spalio 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 291 dalį dėl šios žemės sklypo dalies J.V. B. pardavimo ir išsprendė visus iš šio sandorio kilusių teisinių pasekmių (teisinės registracijos, paveldėjimo) pašalinimo klausimus. Laikydama, kad atsakovė minėtais savo veiksmais pažeidžia jos (ieškovės) teises ir teisėtus interesus, kad dėl kilusio ginčo su atsakove stabdomas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas, ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę J. B. nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), į kurį ji (ieškovė) pretenduoja atkurti nuosavybės teises.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pirtį stato neteisėtai. Pagal LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė realizuojama, kai įsigytas sklypas, turimas nuosavybės, nuomos ar kita įstatyme nustatyta teise, kai yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas ir kai nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Teismas sprendė, kad atsakovė šių įstatymo nuostatų nepažeidė. Ta aplinkybė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 6 d. sprendimu 2000 m. balandžio 11 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, kuris buvo atsakovės žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn teisinis pagrindas, dalis dėl 8776 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo buvo pripažintas negaliojančiu, teismo nuomone, nereiškia, kad 2000 m. lapkričio – gruodžio mėn., kai buvo vykdoma ginčo statinio statyba, sklypas atsakovei nuosavybės teise nepriklausė. Nustatęs, kad atsakovės planuojamo statyti statinio projektas buvo suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, kad statybas atsakovė vykdė tuo metu, kai draudimai atlikti statybos darbus dar nebuvo uždėti, nes tik Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 20 d. nutartimi atsakovei buvo uždrausta atlikti statybos darbus, o 2001 m. vasario 26 d. statinys jau buvo pastatytas, kad esminių nukrypimų nuo projekto nebuvo padaryta, teismas pripažino ginčo pastatą buvus pastatytą teisėtai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl laikyti jį savavališka statyba ir įpareigoti atsakovę jį nugriauti nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovės apeliacinį skundą patenkino, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovę J. B. nugriausti statinį (pirtį), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovė, pasistatydama pirtį žemės sklypo dalyje, į kurią ieškovė pretenduoja atkurti nuosavybės teises, akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teises. Nuosavybės teisių į 8776 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį atsakovė iš viso nebuvo įgijusi, nes tiek 1998 m. spalio 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 291 dalis dėl šios žemės sklypo dalies pardavimo, tiek 2000 m. balandžio 11 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl šios sklypo dalies paveldėjimo yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad sklypo dalis, kurioje 2000 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo atliekami ginčo pirties statybos darbai, tuo metu atsakovei priklausė nuosavybės teise, kolegijos nuomone, netinkamai taikė materialinės teisės normą, nustatančią momentą, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu. Kadangi atsakovė, neturėdama nuosavybės teisių į sklypą, kuriame pastatyta ginčo pirtis, pirties statytojos teisių pagal LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą negalėjo įgyti, pirties statybos projekto suderinimas atsakovės vardu atliktas ir pirties statyba vykdyta nesilaikant LR statybos įstatymo. Dėl to pripažindama, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę nugriauti statinį (pirtį), pastatytą sklype, į kurį ieškovė pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra pagrįstas, teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovė, praradusi teisę į žemės sklypą, tačiau mananti, kad nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame pastatyta pirtis, ji prarado ne dėl savo kaltės, turi teisę kreiptis į teismą dėl statinių vertės atlyginimo (CK 4.105 straipsnis). Nesutikdama su atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentais, kad A. M. gina savo teises remdamasi CK 4.98 ir 4.103 straipsniais neturėdama nuosavybės teisių į žemę, todėl negali būti ieškove šioje byloje, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė yra pretendentė atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame yra pastatytas ginčo statinys, apsunkinantis ieškovės teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl jos pažeista teisė turi būti ginama (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė J. B. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas negaliojančia ab initio 1998 m. spalio 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 8776 kv.m ploto žemės sklypo pardavimo, nevertino šio sandorio turinio ir jo sukeltų pasekmių, todėl netinkamai aiškino ir taikė CK 1.95 straipsnio nuostatas bei pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2003 m. sausio 6 d. sprendime nepasisakė dėl minėto sandorio negaliojimo momento, ir šiuo sprendimu nebuvo remiamasi kaip prejudicinę reikšmę turinčiu sprendimu, todėl šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl sandorio negaliojimo ab initio, privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė šio sandorio pagrindu įgijo tam tikrų teisių ir pareigų, dalis kurių, pastatant sklype ginčo statinį, buvo įgyvendinta (CK 1.95 straipsnio 2 dalis).

2. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.103 straipsnį. Kasatorės teigimu, pagal šio straipsnio nuostatas statinio nugriovimas laikytinas išimtine kitų asmenų interesų gynimo priemone. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra sąžininga statinio statytoja (įgijėja) ir sukurdama statinį, kaip nuosavybės teisės objektą, laikėsi visų galiojusių teisės aktų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir nevertino, ar ieškovės interesai negali būti apginti kitomis, ne tokias sunkias pasekmes sukeliančiomis priemonėmis, ir ar ieškovės interesai šiuo atveju turi būti ginami labiau nei atsakovės, kaip sąžiningos statinio savininkės, interesai. Kasatorės (atsakovės) teigimu, jai priklausančio statinio buvimas žemės sklype, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduoja ieškovė, nėra esminis ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas ar kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis). Be to, atvejus, kai teismo tvarka pripažįstamas negaliojančiu žemės įsigijimo sandoris, reglamentuoja CK 4.105 straipsnio 2 dalis, kuri yra speciali norma lyginant ją su CK 4.103 straipsniu. Dėl to žemės įsigijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės nustatytinos tik pagal CK 4.105 straipsnio 2 dalies nuostatas, o CK 4.103 straipsnis šiuo atveju netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, jog atsakovė, praradusi teisę į žemės sklypą, tačiau mananti, kad šią nuosavybės teisę prarado ne dėl savo kaltės, turi teisę kreiptis dėl statinių vertės atlyginimo pagal CK 4.105 straipsnį, netinkamai aiškino šią teisės normą. Kasatorės (atsakovės) teigimu, ne ji turi įrodinėti savo nekaltumą, o žemės sklypo savininkas (ieškovė), jei nenori teisingai atlyginti statinio vertės, privalo įrodyti atsakovės kaltę.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. M. prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ginčo statinį (pirtį) atsakovė pasistatė jau vykstant ginčams teismuose, žinodama, kad kilo ginčas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimo, ir ignoruodama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to negalima pripažinti, kad atsakovė savo, kaip statytojos, teises realizavo sąžiningai ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad pagal bendrą taisyklę (CK 1.95 straipsnio 1 dalis) sandoris pripažįstamas negaliojančius nuo jo sudarymo momento. Jokių aplinkybių ir pagrindo, kuriems esant turėtų būti taikoma išimtis (CK 1.95 straipsnio 2 dalis) iš šios bendros taisyklės, kasatorė nenurodė. Teismai tinkamai taikė CK 4.103 straipsnį ir pagrįstai įpareigojo atsakovę nugriauti statinį, nes jos (ieškovės) teisė jokiomis kitomis priemonėmis negali būti apginta. Be to, ginčo statinys, įvardintas pirtimi, yra statybinis vagonėlis ir yra lengvai transportuojamas, todėl statinio nugriovimas jokių sunkių padarinių atsakovei negali sukelti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

1994 m. sausio 12 d. sutartimi ieškovės A. M. tėvas J. J., turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido šią teisę ieškovei. Atlikus žemės sklypo ribų patikslinimo darbus, paaiškėjo, kad 1998 m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 291 J. V. B., kurio teisių perėmėja 2000 m. balandžio 11 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu yra atsakovė J. B., parduoto 9439 kv.m žemės sklypo dalis (7500 kv.m) patenka į sklypą, į kurį nuosavybės teises pretenduoja atkurti ieškovė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu J. V. B. buvo parduota 8776 kv.m ploto žemės sklypo dalis, Lazdijų rajono apylinkės teismas 2003 m. sausio 6 d. sprendimu pripažino negaliojančia 1998 m. spalio 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 291 dalį dėl 8776 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo J. V. B., taip pat pripažino negaliojančia 2000 m. balandžio 11 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį, kuria mirusiajam J. V. B. nuosavybės teise priklausiusi 8776 kv.m ploto žemės sklypo dalis atiteko paveldėtojams.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Dėl to teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2003 m. sausio 6 d. sprendimu pripažino negaliojančia 1998 m. spalio 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 8776 kv.m žemės sklypo pardavimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę, nes ankstesnėje civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami reikalavimą dėl pirties nugriovimo, analizavo bylos faktines aplinkybes tik vienu pagrindu – ar atsakovė pirties pastatą pastatė savavališkai ar ne (CK 4.103 straipsnis), o kito pagrindo (CK 4.105 straipsnis), kuris nagrinėjamoje byloje yra esminis, visiškai nesvarstė. Taip bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį ir šis procesinės teisės normos pažeidimas turėjo įtakos neteisėtų sprendimų byloje priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Pripažinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikytinos CK 4.105 straipsnyje nustatytos teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šios žemės sklypo esančiu ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Pagal minėto straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas teisės į žemės į žemės sklypą praradimo pasekmės priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko ar dėl pastarojo kaltės. Jeigu žemės sandoris pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko kaltės, jam atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neišaiškinta esminė faktinė aplinkybė, nuo kurios priklauso teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės – žemės sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi ginčo žemės sklypu ir kuris teismo tvarka buvo pripažintas iš dalies negaliojančiu, vienos ar abiejų šalių kaltė. Dėl to, nagrinėjant bylą iš naujo, atsižvelgiant į Lazdijų rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 6 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nustatytas aplinkybes (CPK 182 straipsnio 2 punktas), spręstinas klausimas dėl vienos ar abiejų žemės perleidimo sandorių šalių kaltės buvimo. Tik šios aplinkybės nustatymas leis daryti išvadą dėl konkrečios CK 4.105 straipsnio dalies taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. sprendimą ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Algis Norkūnas

Janina Stripeikienė