Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-146-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00042-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 17.11.6; 22.1.4; 22.1.8; 22.10.1; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2025 m. rugsėjo 9 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Kamilei Valaitienei, Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K.,
skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Neringai Zenevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3389-2025 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3389-2025 (toliau – nutarimas) A. K. (toliau – pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Už šio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. K. pateikė skundą teismui, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodo, kad skundžiamu nutarimu jo atžvilgiu nustatytas administracinis nusižengimas neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio ir jo kaltės bei negali būti siejamas su tam tikrų aplinkybių realiu egzistavimu. Jis prieš parą laiko iki užfiksuoto nusižengimo buvo vartojęs svaiginančios medžiagos – kanapių, o prieš dvi paras buvo vartojęs narkotinės medžiagos – chlorometkatinono. Šie faktai niekaip negali būti pritaikyti pripažinimui ir fakto nustatymui, kad jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Tokio fakto patvirtinimui turėjo būti paimtas jo kraujas, o ne šlapimas. Šlapimo testas, kad ir dėl nedidelio kiekio psichoaktyviųjų medžiagų pavartojimo, teigiamą rezultatą parodo tik po 3–4 parų. Atlikus šlapimo testą, jame nerastos jo prieš savaitę vartotos kanapės, o rastas tik prieš dvi paras pavartotas chlorometkatinonas ir tai negali būti pripažinimu, kad jis vairavo automobilį apsvaigęs neleistinoje psichoaktyviųjų medžiagų būsenoje. Iki šiol jis nėra padaręs jokio panašaus pažeidimo, kas irgi parodo, kad jog jis nėra linkęs į tokių ir panašių nusižengimų darymą.
Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija atsiliepime į pareikėjo skundą prašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. viso proceso metu neneigė, jog automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis atvairavo į (duomenys neskelbtini) esantį miško masyvą bei pripažino rūkęs marihuanos (duomenys neskelbtini) šviesiu paros metu, tikslaus laiko nežino. Skunde nurodo, jog narkotines medžiagas vartojo dar ir prieš dvi paras. A. K. kategoriškai neigia, jog (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas A. K. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą konstatavo ištyręs ir įvertinęs paties A. K. paaiškinimus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei kitą rašytinę bylos medžiagą ir padarė išvadą, kad išnagrinėtų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad A. K. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs pareigūnas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylose. A. K. apsvaigimą vairavimo metu patvirtina ne tik jo šlapimo testo rezultatai, bet ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas. Bendraujant su vairuotoju, policijos pareigūnai paprastai atlieka pirminį narkotikų vartojimo tikrinimą – analizuoja vairuotojo elgesį. Šiuo atveju jiems įtarimą sukėlė tai, kad iš tikrinamo automobilio vidaus sklido specifinis marihuanos kvapas, vairuotojo vietoje sėdėjęs A. K. labai jaudinosi, buvo sutrikęs. Be to, ir pats A. K. neneigė vartojęs marihuaną. Tas faktas, kad vairuotojo organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitokių svaigiųjų medžiagų, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, turėtų būti laikomas lemiamu veiksniu, konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad yra prisipažinęs, jog vairavo automobilį praėjus parai laiko nuo marihuanos parūkymo, tačiau marihuanos jo organizme nebuvo rasta, vadinasi, jis nebuvo apsvaigęs. Šlapime rastas medžiagas jis buvo vartojęs prieš dvi paras iki vairuojant automobilį. Mano, kad nuo organizmo priklauso, kiek tokios medžiagos užsilieka organizme ir kiek jų galima rasti. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, iš automobilio sklido marihuanos kvapas, nes šią narkotinę medžiagą vartojo automobilyje buvusi keleivė, jai už tai buvo surašytas protokolas. Automobilyje buvo rasta ir pačios marihuanos, už ką A. K. buvo nuteistas. Kai marihuaną rūkė keleivė, jis šių narkotinių medžiagų nevartojo. (duomenys neskelbtini), gerai neprisimena, vartojo 3-CMC ir 4-CMC medžiagas, liaudiškai vadinamas „kristalais“. Kai atvyko policijos pareigūnai, radę narkotinių medžiagų jį sulaikė, įsodino į tarnybinį automobilį, išvežė į policijos komisariato skyrių, o po to – į (duomenys neskelbtini) atlikti šlapimo tyrimų. Greitas seilių testas nebuvo atliktas. Jį sulaikant pareigūnai jokių apsvaigimo testų nedarė. Ligoninėje paėmė šlapimo tyrimą ir padarė trumpą testą – paklausinėjo klausimų, liepė nueiti tiesia linija. Jeigu būtų buvęs apsvaigęs, tikrai nebūtų vairavęs automobilio. Nėra, kad dažnai vartotų narkotines medžiagas. Prieš įvykį yra kelis kartus rūkęs kanapių. Po įvykio daugiau narkotinių medžiagų nevartojo.
Teismo posėdžio metu liudytojas gydytojas Tomas Bernatavičius nurodė, kad yra protokolas, pagal kurį pareigūnai įvertina blaivumą ar galimą apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų. Ką pareigūnai prašo atlikti – kraujo ar šalimo tyrimą – tas tyrimas ir atliekamas. Neblaivumui nustatyti imamas kraujo mėginys, narkotinių medžiagų vartojimui – dažniausiai atliekamas šlapimo tyrimas. Be šlapimo tyrimo, asmens apsvaigimas pagal protokolą nustatomas ir kitais būdais – įvertinama eisena ir pan. Nagrinėjamu atveju, be šlapimo tyrimo, iš apžiūros asmeniui nebuvo nustatyti kiti apsvaigimo požymiai.
Teismo posėdžio metu liudytojas Vygantas Bužys parodė, kad patruliuojant buvo pastebėtas stovinti automobilis, kurį buvo nuspręsta patikrinti. Automobilio variklis buvo užvesta, langai praviri. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vaikinas, taip pat automobilyje buvo dvi merginos. Iš automobilio jautėsi stiprus marihuanos kvapas. Patikrinus automobilį, keleivio durelėse buvo rasta marihuanos suktinukų. Daiktadėžėje taip pat rasta moteriška piniginė, svarstyklės, maišeliai su milteliais. Asmenys sakė, kad narkotinių medžiagų nevartojo. Paklausus, kam priklauso galimai narkotinės medžiagos, asmenys iš pradžių sakė, kad nežino, tačiau vėliau vairuotojas prisipažino, kad narkotinės medžiagos priklauso jam. Merginoms davė atlikti greituosius narkotikų testus. R. M. parodė, kad yra vartojusi narkotinių medžiagų, jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. A. M. sakė, kad narkotines medžiagas vartojo su A. K.. A. K. vėliau buvo pristatytas į gydymo įstaigą. A. K. buvo mieguistas, judesiai sutrikę, akys paraudę, šneka sutrikus. Asmens apsvaigimo nustatymo testo vietoje neatliko, nes asmuo nebuvo sustabdytas vairuojantis automobilį. Į ligoninę A. K. buvo pristatytas, nes jis pripažino, jog laikė narkotines medžiagas, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. parodė, kad buvo patikrintas automobilis, iš kurio sklido marihuanos kvapas. Neprisimena, ką pasakojo automobilyje buvę asmenys ar jie buvo apsvaigę. Vairuotojas pripažino, kad automobilyje rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, dėl ko jis buvo vežamas į ligoninę apsvaigimui nustatyti.
Baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovė Neringa Zenevičienė prašė teismo, jei nebūtų pakankamai įrodymų asmenį pripažinti kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, bylą grąžint Institucijai administracinio nusižengimo protokolo dėl narkotinių medžiagų vartojimo surašymui. Priimdama nutarimą rėmėsi gautais duomenimis, t. y. toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, gydytojo medicinine apžiūra, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu. Teisme apklaustas gydytojas nurodė, kad apžiūrėjus bendrą asmens būklę jis nenustatė apsvaigimo požymių, o išvadą pateikė tik pagal gautą toksikologijos laboratorijos išvadą. Nors nustatyta, kad asmuo buvo vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau medicininę apžiūrą atlikęs medikas apsvaigimo požymių nenustatė.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 617 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pažymėtina, jog bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais, t. y. bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju A. K. 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, buvo skirtos už ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad A. K. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.1 punkte nurodoma, kad apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Kad nustatyti, jog buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama – medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Institucija, pripažindama A. K. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, t. y. konstatuodamas tai, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, rėmėsi (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), jo priedu – Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Minėtame akte nurodyta, kad A. K. yra vartojęs psichoaktyvių medžiagų 3-chlorometkatinono (3-CMC), 4-chlorometkatinono (4-CMC), yra apsvaigęs ir negali vairuoti.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pakartotinai įvertinęs byloje esantį (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei apklausęs jį surašiusį gydytoją Tomą Bernatavičių, įvykio vietoje buvusius policijos pareigūnus E. M. ir V. B., konstatuoja, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino šį aktą ir nepagrįstai pripažino A. K. padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. šlapime buvo rasta ne narkotinių, o psichotropinių medžiagų – 3-chlorometkatinono (3-CMC), 4-chlorometkatinono (4-CMC). Nors teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. M. ir Vygantas Bužys nurodė, kad A. K. automobilyje jautėsi marihuanos kvapas, tačiau jokių duomenų, jog A. K. būtų apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – kanapių, byloje nėra. Kaip jau minėta, byloje esanti specialisto išvada patvirtina tik psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (3-CMC), 4-chlorometkatinono (4-CMC) vartojimo faktą. Nors A. K. pripažino, kad dieną prieš įvykį buvo vartojęs narkotinių medžiagų – kanapių, tačiau vien tik tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai nesudaro pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų. Asmens apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų nustatyti reikalingos specialios žinios, tačiau nei byloje esantis medicinos apžiūros aktas, nei specialisto išvada nepatvirtina, jog A. K. būtų vartojęs narkotinių medžiagų – kanapių.
Išanalizavus (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jame taip pat nėra nustatyti A. K. apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų patvirtinantys požymiai. Jame nurodyta, kad A. K. kvėpavimas yra normalus, pulsas 75 k./min., ritmiškas, arterinis kraujospūdis 125/74 mmHg, eina tiesiai, stovėsena stabili, judesiai tikslūs, vokai, liežuvis, pirštai nevirpa, vyzdžiai lygūs, nistagmo nėra, asmuo yra sąmoningas, orientuotas, dėmesys nesutrikęs, mąstymas nuoseklus, kalba aiški, pamena tiksliai. Akte, remiantis A. K. šlapimo tyrimo duomenimis, nurodoma, kad jis yra vartojęs psichoaktyvių medžiagų - 3-chlorometkatinono (3-CMC), 4-chlorometkatinono (4-CMC), to neneigė ir pats A. K.. Teismo posėdžio metu apklaustas medicininės apžiūros aktą surašęs gydytojas Tomas Bernatavičius parodė, kad išvadą, jog asmuo yra apsvaigęs, surašė tik iš toksikologijos tyrimo, kitų asmens apsvaigimo požymių apžiūros metu nenustatė. Teismas sprendžia, jos vien tik ši aplinkybė, kad asmens šlapime buvo rasta psichotropinių medžiagų, nėra pakankama konstatavimui, kad vairuodamas transporto priemonę A. K. buvo apsvaigęs. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakai žmogaus šlapime išlieka nuo kelių dienų iki mėnesio ar ilgiau (https://www.anteja.lt/atrankinis-narkotiniu-medziagu-nustatymas-slapime-12-grupiu-drug-test-report-in-urine-12-groups). Tai, kad A. K., kaip pats nurodė, prieš 2 dienas pavartojo psichotropinių medžiagų, kurių pėdsakai vėliau buvo rasti jo šlapime, neleidžia konstatuoti, kad jis yra apsvaigęs. Tai iš esmės patvirtina ir gydytojo T. Bernatavičiaus parodymai bei medicininės apžiūros aktas, kuriame A. K. apžiūros rezultatai nėra būdingi apsvaigusiam žmogui.
Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju atlikus A. K. kraujo tyrimą, jo kaltė vairavus būnant apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų būtų pagrįstesnė, kadangi narkotinės ar psichotropinės medžiagos kraujyje išlieka trumpiau. Visgi, aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo paimtas ir ištirtas A. K. kraujas, kitaip nei teigia pareiškėjas, nesudaro pagrindo medicininės apžiūros aktą laikyti negaliojančiu ir juo nesiremti. Teismų praktikoje išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 9.1 punkto nuostatos – imama kraujo ir būtinai šlapimo – turinys aiškintinas taip, kad būtent šlapimo tyrimas yra būtinas nustatant asmens psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, o apsvaigimo faktas, nesant kraujo tyrimo rezultatų, yra nustatomas kompleksiškai taikant kelis metodus, t. y. terpių tyrimą ir medicininę apžiūrą (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-21-895/2020). Nagrinėjamu atveju medicininės apžiūros rezultatai asmens apsvaigimo nepatvirtino, tuo tarpu terpių tyrimas, įvertinus ilgą psichotropinių medžiagų aptikimo šlapime laiką, taip pat negalima būti laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu A. K. kaltę vairavus būnant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų.
Tuo labiau, kad šio fakto nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Vyriausiasis patrulis E. M. tarnybiniame pranešime dėl rastų narkotinių medžiagų nurodė, kad iš automobilio sklido marihuanos kvapas, dėl ko buvo nuspręsta minėta automobilį patikrinti. Jokių duomenų apie A. K. apsvaigimo požymius minėtame tarnybiniame pranešime nėra nurodyta. Kaip jau minėta šiame nutarime, nagrinėjamu atveju A. K. apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų – kanapių, nebuvo nustatytas nei medicininės apžiūros aktu, nei specialisto išvada.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal įtvirtintus požymius, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ar užsimerkęs). Kaip matyti, policijos pareigūnai tokiu būdu nenustatinėjo bendros A. K. būklės, nenustatė bendrųjų požymių, patvirtinančių vairuotojo apsvaigimą – neadekvataus elgesio, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių, perdėto linksmumo ar pan. Atvirkščiai, liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. B. ir E. M. nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tiriamos vairavimo apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų aplinkybės. A. K. į gydymo įstaigą buvo pristatytas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, nes jam priklausančiame automobilyje buvo rasta narkotinių medžiagų ir A. K. pripažino, kad šios medžiagos priklauso jam. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad ji buvo surašytas pagal užduotį Nr. IBPS-S-52652-25 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03139-25. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas A. K. dėl vairavimo esant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų surašytas tik (duomenys neskelbtini), kartu priimant sprendimą sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones. Tokiu būdu teismas kritiškai vertina liudytojų policijos pareigūnų parodymus, jog A. K. (duomenys neskelbtini) buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi lieka neaišku, kodėl, nustačius, jog galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas, jokie procesiniai sprendimai (protokolo surašymas, nušalinimas nuo vairavimo) nebuvo atliekami.
Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad A. K. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie tą patvirtintų. Atliktas narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimas ir policijos pareigūnų parodymai, kartu įvertinus ir medicininės apžiūros akte užfiksuotą informaciją, neįrodo A. K. apsvaigimo įvykio dieną fakto, nepaneigia jo versijos, kad jis prieš kelias dienas iki įvykio vartojo psichotropinių medžiagų. Kaip minėta, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Vien tai, jog A. K. šlapime buvo rasta psichotropinių medžiagų skilimo produktų pėdsakai, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, kad jis transporto priemonę vairavo apsvaigęs.
Nors Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė administracinio nusižengimo bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolo dėl narkotinių medžiagų vartojimo surašymui, tačiau iš byloje esančios pažymos apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu A. K. buvo nubaustas už narkotinių medžiagų vartojimą pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK 25266922159).
Tokiu būdu, esant abejonėms dėl A. K. vairavimo esant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, konstatuotina, kad Institucijos nutarimas yra naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena A. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą tenkinti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-3389-2025 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
