Civilinė byla Nr. e2YT-8824-1232/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02994-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.6.2; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 9 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji yra vienintelė M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto įpėdinė. Palikėjos M. B. sutuoktinis J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai M. B. ir J. B. vaikų nesusilaukė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis turto registruoto J. B. vardu nėra. Tačiau palikėjai M. B. gyvenant santuokoje su J. B. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal DŽDT Vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyti gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai bei 0,1024 ha žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Turto įsigijimo metu galiojo Santuokos ir Šeimos kodeksas, kurio 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o 3 dalis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Minėtas turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas palikėjos M. B. vardu, tačiau pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą laikytinas jos ir J. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po J. B. mirties, niekas palikimo nėra priėmęs. Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą po J. B. mirties niekas nesikreipė, tačiau jo sutuoktinė M. B. priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Palikėja kartu su savo sutuoktiniu J. B. iki jo mirties nuolat gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties M. B. ir toliau liko gyventi šioje namų valdoje, perėmė visus namų apyvokos ir buities daiktus, toliau rūpinosi namų valda, ją prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. visą namų valdą valdė kaip savo turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašo nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą. Prašė sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Taip pat prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis.
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad M. B. ir J. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Sutuoktiniai M. B. ir J. B. gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė (el. b. l. 14, 16). J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). Prienų rajono 3-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijime nurodyta, kad Prienų rajono 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla į J. B. palikimą nėra užvesta (el. b. l. 22). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų J. B. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (el. b. l. 23). Gyvenant santuokoje M. B. ir J. B. įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0.1024 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19–21).
Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-399/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-399/2010">3K-3-399/2010</a>; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a> ir kt.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, palikėjos M. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai bei žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti M. B. ir J. B. santuokos metu, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2011">3K-3-484/2011</a>; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-468/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-468/2009">3K-7-468/2009</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas (kaip, kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą nekilnojamajame turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame turte, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODctNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-687-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-687-690/2015">3K-3-687-690/2015</a>; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-657/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-657/2013">3K-3-657/2013</a>).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po J. B. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinio fakto nėra gauta. Į bylą pateiktame Prienų rajono 3-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijime nurodyta, kad Prienų rajono 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla į J. B. palikimą nėra užvesta. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad mirus palikėjui J. B., jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad M. B. kartu su savo sutuoktiniu J. B. iki jo mirties nuolat gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties M. B. ir toliau liko gyventi šioje namų valdoje, perėmė visus namų apyvokos ir buities daiktus, toliau rūpinosi namų valda, ją prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. visą namų valdą valdė kaip savo turtą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie mokesčių mokėjimą (el. b. l. 24–33). Suinteresuoti asmenys palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, įrodymų, kad patys pretenduotų į palikėjo palikimo dalį nėra.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl J. B. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jo turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Venckevičienė
