Civilinė byla Nr. e2-6871-558/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02281-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9;
3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 9 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Turto bankui dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė A. B., R. M., A. P..
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė D. A. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas A. R., tad ji pagal įstatymą pradėjo paveldėjimo procedūrą likusiam turtui, paduodama notarui pareiškimą apie tėvo palikimo priėmimą. Tačiau ieškovė negali užbaigti paveldėjimo procedūrų, kadangi notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kol nebus nustatytos palikėjo ir jo sutuoktinės O. J. R. turto dalys. Ieškovės tėvai A. R. ir O. J. R. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Nors A. R. vardu VĮ Registrų centre nėra registruota jokio turto, tačiau jis su O. J. R. gyvendamas santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini). O. J. R. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties ieškovė pagal 2006 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo 0,3600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu esančią ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį kiemo statinių. Šiame paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime yra pastaba, kad į ½ dalį santuokoje įgyto turto nuosavybės teisės liudijimas dar neišduotas. A. R. iki pat savo mirties į notarų biurą, kad jam po sutuoktinės O. J. R. mirties būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto turto, nesikreipė, todėl ieškovė, priėmusi jo palikimą, tikslu baigti paveldėjimo procedūras, prašo nustatyti, kad jos tėvai santuokoje įgijo ir lygiomis dalimis bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė minėtą nekilnojamąjį turtą. Bylą prašoma nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsakovas VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame išreiškė prašymą ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nėra gavęs pranešimo apie bešeimininkį (nepriimtą) palikėjo A. R. palikimą ir neatlieka jokių valstybės vardu palikimo priėmimo procedūrų. Byloje esantys duomenys suponuoja, kad nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir teigia ieškovė, laikytinas bendrąja jungtine A. R. ir O. J. R. nuosavybe. Bylą prašė nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo A. P. pateiktame atsiliepime nurodė visiškai sutinkanti su ieškiniu ir išreiškė prašymą jį tenkinti. Nurodė, kad yra palikėjo A. R. ir O. J. R. dukra, todėl jai yra žinomos visos aplinkybės dėl jų nekilnojamojo turto įsigijimo, kurios ieškinyje nurodytos teisingai, tad jas tvirtina, papildymų, pastabų neturi. Taip pat išreiškė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Tretieji asmenys R. M. ir (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė A. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Ieškovei, atsakovui ir tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš Gimimo, Mirties liudijimų, Gyventojų registro išrašo matyti, kad A. R. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė O. J. R. mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinių įstatyminiai įpėdiniai: vaikai R. M., D. A., A. P.. Santuokos akto įrašas patvirtina, jog A. R. ir O. J. R. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. B. 2025 m. gegužės 20 d. liudijime dėl mirusiojo įpėdinių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad A. R. palikimą priėmė dukra D. A., paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. B. 2006 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), D. A. po motinos O. J. R. mirties paveldėjo 0,3600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame 2006 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime atlikta pastaba, pažymint, kad „į ½ (vieną antrąją) dalį santuokoje įgyto turto nuosavybės teisės liudijimas dar neišduotas“. Nekilnojamojo turto registre A. R. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra, O. J. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2006-08-07 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu pagal 2006-08-28 paveldėjimo teisės liudijimą registruota ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi aptartas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti A. R. ir O. J. R. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos metu, ieškovė prašo nustatyti A. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį šio turto. Atsakovas ir tretieji asmenys prieštaravimų ieškinio reikalavimams nepateikė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą.
Ieškovė 2025 m. gegužės 20 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo po tėvo A. R. mirties, tačiau negali užbaigti paveldėjimo procedūrų, kadangi nėra nustatytos palikėjo ir jo sutuoktinės O. J. R. turto dalys. (duomenys neskelbtini) notaro biuro 2006 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime dėl O. J. R. palikimo priėmimo atlikta pastaba, pažymint, kad į ½ dalį santuokoje įgyto turto nuosavybės teisės liudijimas dar neišduotas.
Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, po O. J. R. mirties sutuoktinis A. R. neatliko jokių veiksmų palikimui priimti. Jų santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).
Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl yra pagrindas nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini), laikyti O. J. R. ir A. R. bendrąja jungtine nuosavybe. Siekiant ieškovei paveldėti turtą, likusį po tėvo A. R. mirties, būtina nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateiktu atsiliepimu prieštaravimų nereiškė ir nepaneigė lygių dalių prezumpcijos, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir nustatyti, jog santuokos metu įgytą turtą O. J. R. ir A. R. įgijo lygiomis dalimis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine O. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė
