Baudžiamoji byla Nr. 2A-13-719/2019
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01014-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.5.2; 3.1.5.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
nuteistajam T. K., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal nuteistojo T. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 459 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalies 1 punktu, atnaujintą T. K. baudžiamąją bylą, kurioje:
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė T. K. paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. T. K. pagal BK 153 straipsnį ir 309 straipsnio 4 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. vasario 19 d. ir 2014 m. balandžio 11 d. nutartimis atsisakyta priimti nuteistojo T. K. kasacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. birželio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimis nuteistojo T. K. prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą atmestas, jo kasacinį skundą atsisakyta priimti.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) Ketvirtojo skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 12 d. sprendime byloje T. K. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 14000/12) konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nutartimi nuteistojo T. K. prašymas jo baudžiamąją bylą atnaujinti patenkintas ir byla perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą apie bylos esmę, teismų sprendimų bei prašymo atnaujinti baudžiamąją bylą turinį, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių prašymą tenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo prašymą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. K. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo mažamečius, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2009 m. spalio 15 d., tikslesnis laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų sistemingai pavartojo fizinę prievartą prieš mažamečius Ra. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir Ro. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriuos klupdė ilgam laikui į kampą iškeltomis rankomis, o šiems prašant fizinę prievartą nutraukti, palaužęs jų valią priešintis bei pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiųjų Ra. ir Ro. K. būkle, sistemingai prieš jų valią oraliniu būdu su mažamečiais tenkino savo lytinę aistrą.
2. Be to, T. K. nuteistas už tai, kad disponavo pornografinio turinio dalyku, tačiau šios nusikalstamos veikos jis neginčijo nei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nei kasaciniuose skunduose.
II. Prašymo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
3. Nuteistasis T. K. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
3.1 EŽTT 2018 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą byloje T. K. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 14000/12), kuriame konstatavo, kad buvo pažeistos jo, T. K., teisės, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir to paties straipsnio 3 dalies d punkte. Šis sprendimas tapo galutinis 2018 m. gruodžio 3 d.
3.2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdyje T. K. prašė Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
4. T. K. prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl EŽTT nustatytų pažeidimų
5. Europos Žmogaus Teisių Teismo Ketvirtojo skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 12 d. sprendime byloje T. K. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 14000/12) konstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą dėl patirto žmogiškąjį orumą žeminančio teisėsaugos pareigūnų elgesio ikiteisminio tyrimo metu jiems iš pareiškėjo T. K. paėmus akinius ir ilgiau nei keturis mėnesius jų negrąžinus.
6. Tuo pačiu sprendimu konstatuota, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies d punktas, įtvirtinantys reikalavimą į teisingą bylos nagrinėjimą, suteikiant lygias ir tinkamas galimybes kaltinamajam pačiam apklausti kaltinimo liudytojus ar turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams.
7. EŽTT nurodė, jog T. K. baudžiamojoje byloje buvo apkaltintas kartu su juo gyvenusių Ra. ir Ro. K., vienas kurių – jo biologinis sūnus, o kitam suteikta jo pavardė, seksualiniu prievartavimu. Ra. ir Ro. K. duoti parodymai buvo lemiami įrodymai, kuriais buvo grindžiami nacionalinių teismų pareiškėjui priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Teismas pripažįsta, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu baudžiamasis procesas privalo būti organizuojamas taip, kad būtų apsaugoti labai jaunų nukentėjusiųjų interesai, ypač seksualinio pobūdžio bylose. Tačiau, atsižvelgdamas į Ra. ir Ro. K., kurių pareiškėjas dėl pagrįstų priežasčių apklausti negalėjo, parodymų svarbą, EŽTT konstatavo, kad ši T. K. nesuteikta galimybė nebuvo atsverta kitais būdais, siekiant užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Pareiškėjui nebuvo suteikta reali galimybė įsitikinti šių parodymų patikimumu („nebuvo jokių atsvaros veiksnių, kurie leistų teisingai ir tinkamai įvertinti Ra. ir Ro. K. parodymų patikimumą“), t. y. nuteistojo teisė į gynybą buvo apribota ir dėl to bylos procesas neatitiko teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų.
8. Be kita ko, EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis T. K. negalėjo apklausti mažamečių nukentėjusiųjų Ra. ir Ro. K. dėl pagrįstų priežasčių, tačiau teismai, nusprendę tenkinti pareiškėjo prašymą apklausti V. K., įdėjo nepakankamai pastangų, kad būtų nustatyta šios nukentėjusiosios buvimo vieta, dėl to ji nebuvo apklausta. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės atmetė visus pareiškėjo prašymus, nors šių prašymų patenkinimas nebūtų turėjęs jokių pasekmių vaikams, taigi teismas privalėjo tinkamai atsižvelgti į pareiškėjo teisę į gynybą, ypač turint omenyje tai, kad jo galimai padarytų nusikaltimų nė vienas iš liudytojų tiesiogiai nematė.
9. Teisėjų kolegija negali EŽTT išvadų kvestionuoti, nesutikti su jomis ar jomis nesiremti. Kolegija turi nuspręsti, ar Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodyti pažeidimai kelia pagrįstų abejonių dėl byloje priimtų nuosprendžio ir nutarties teisėtumo. Pažymėtina, kad ne kiekvienas Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytas pažeidimas yra pagrindas naikinti ar keisti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>). Nustačius, kad Konvencijos pažeidimai turėjo įtakos teismų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, būtina nustatyti, ar tokie pažeidimai gali būti pašalinti (ištaisyti) iš naujo tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą. Jei pažeidimų ištaisymas yra įmanomas (ar bent tikėtinas), byla gali būti perduota iš naujo tirti ar nagrinėti. Kadangi konstatuotą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą padarė ne bylą nagrinėję teismai, dėl šio pažeidimo nėra pagrindo abejoti teismų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, kolegija dėl šio pažeidimo plačiau nepasisako.
10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto pažeidimas T. K. byloje galėjo turėti įtakos teismų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Šis pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, kadangi konstatuoti pažeidimai susiję su įrodymų tyrimu – asmenų, kurie nebuvo apklausti teisme, apklausa, o BPK trisdešimt penktas skyrius, reguliuojantis baudžiamosios bylos atnaujinimą ir nagrinėjimą dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, nenustato procesinių priemonių bylos faktams tirti ir jiems vertinti. Todėl kasacinės instancijos teismas nekompetentingas tirti įrodymus ir vertinti faktus spręsdamas nuosprendžio pagrįstumo klausimą.
11. EŽTT konstatavo, kad šioje byloje berniukų motinos V. K. parodymai gali būti reikšmingi, todėl T. K. prašymas ją apklausti teisme buvo pagrįstas. Iš esmės tą patį pripažino ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, jiems pritarė ir prokuroras, tačiau nebuvo imtasi pakankamų priemonių, kad būtų nustatyta šios nukentėjusiosios gyvenamoji vieta ir ji būtų iškviesta į apklausą teisme. Vyriausybė primygtinai tvirtino, kad V. K. bijojo atvykti į teismą ir duoti parodymus, nes, kaip buvo nustatyta, pareiškėjas praeityje prieš ją smurtavo. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra anksčiau teistas už bandymą nukentėjusiąją paveikti, EŽTT neatmetė šio argumento kaip neįtikimo, tačiau pažymėjo, kad spręsdamas, ar toliau nagrinėti bylą V. K. nedalyvaujant, Lietuvos apeliacinis teismas šiais argumentais nesinaudojo (2018 m. birželio 12 d. sprendimo T. K. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 14000/12) 101 punktas).
12. EŽTT taip pat pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės atmetė visus pareiškėjo prašymus, pvz., prašymą į teismą iškviesti vaikų apklausą atlikusius ekspertus; prašymą pareikalauti ankstesnės pareiškėjui iškeltos baudžiamosios bylos medžiagos, susijusios su jo elgesiu 2009 m., kai buvo apkaltintas vaikų seksualiniu prievartavimu; prašymą prie jo bylos medžiagos pridėti Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktus dokumentus; prašymą, kad Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėtų teismo dokumentus, įrodančius, kad V. K. elgėsi nesąžiningai (2018 m. birželio 12 d. sprendimo T. K. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 14000/12) 102 punktas).
13. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio teismo nutarties teiginiais, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose nustatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, pavyzdžiui, būtinai išreikalauti visus prašomus dokumentus, apklausti visus proceso dalyvių nurodomus liudytojus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kitų tiesioginių nusikaltimo liudytojų ar objektyvių neginčytinų duomenų šioje byloje nėra, siekiant užtikrinti nuteistojo teises į gynybą ir suteikti jam realią galimybę įsitikinti vaikų parodymų patikimumu, atnaujintame baudžiamosios bylos procese reikalinga imtis priemonių V. K. apklausti teisme, klausimui dėl vaikų apklausas atlikusių ekspertų apklausos teisme, dėl nuteistojo prašomos baudžiamosios bylos išreikalavimo bei prašomų dokumentų pridėjimo spręsti.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad apie galimai patirtą seksualinę privartą berniukai papasakojo praėjus gana ilgam laiko tarpui ir tik po to, kai buvo užklupti galimai atliekant seksualinio pobūdžio veiksmus su kitu vaiku. Be to, T. K. kaltinamas nusikaltimą padaręs laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2009 m. spalio 15 d., taigi atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis buvo teistas už panašiu laikotarpiu (2009 m. rugpjūčio 7 d. ir 2009 m. spalio 14 d.) padarytas kitas veikas – fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui, dėl ko abu berniukai nuteistojo minimoje byloje buvo apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau, kalbėdami apie smurtą, neužsiminė apie patirtą seksualinę prievartą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad vaikai tiek iki T. K. inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, tiek ir po jų gana ilgą laiko tarpą gyveno globos namuose. Vaikų motina V. K., 2011 m. gegužės 27 d. sužinojusi apie galimą seksualinę prievartą, į policijos pareigūnus kreipėsi ne iš karto, o praėjus daugiau kaip mėnesiui – 2011 m. liepos 4 d. EŽTT kilo abejonių dėl ginčijamos apklausos 2011 m. rugpjūčio 22 d., kai Ro. K., kuriam tuo metu buvo septyneri metai, ne tik vartojo tokias teisines sąvokas kaip „melagingi parodymai“, bet ir atvirai teigė, kad jeigu jis tylės, motina gali atsidurti kalėjime, dėl to Teismas laikėsi nuomonės, kad nors V. K. berniukų greičiausiai nemokė, ką sakyti, pareiškėjo argumentas, kad jos parodymai buvo reikšmingi šioje byloje ir dėl to V. K. turėjo būti apklausta teisme, yra pagrįstas (2018 m. birželio 12 d. sprendimo T. K. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 14000/12) 100 punktas). Visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad dalis nuteistojo prašymų pagrįsti ir tuos prašymus tenkinant gauti duomenys gali būti reikšmingi nustatant objektyvią tiesą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta Ra. ir Ro. K. teiginius patvirtinančių įrodymų. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 461 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
