Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-46-628/2019
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00472-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 9.35
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal suinteresuoto asmens (konfiskuotos transporto priemonės savininkės) H. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. (S. Z.) administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. S. Z. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį nubaustas 2700 Eur dydžio bauda su neteisėtai gabentų 500 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 250 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 150 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis konfiskavimu; nustatant, nutarimui įsiteisėjus, automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės registravimo liudijimą grąžinti savininkui; už tai, kad 2018 m. spalio 27 d. apie 05.00 val. atvyko į Šalčininkų pasienio kontrolės punktą Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), automobiliu „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravo, kad nedeklaruotų prekių kiekis neviršija leistinos normos, kilus įtarimui atliktas detalus muitinis tikrinimas ir automobilyje specialiai įrengtose slėptuvėse slenksčiuose ir galinėje dalyje buvo rasta 500 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 250 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 150 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 2817 Eur (56,34 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio), tokiais veiksmais pažeidė Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarimu panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo dalis dėl transporto priemonės – automobilio „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinimo teisėtai savininkei – H. K.. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su transporto priemonės registravimo liudijimu. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. kovo 26 d. nutartimi suinteresuoto asmens (konfiskuotos transporto priemonės savininkės) H. K. prašymas priimtas ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Suinteresuotas asmuo (konfiskuotos transporto priemonės savininkė) H. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarimą dėl jai priklausančio automobilio „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą arba pakeisti sprendimą ir jai priklausančio automobilio nekonfiskuoti, automobilį jai grąžinti, o jo vertę priteisti iš administracinį nusižengimą padariusio asmens S. Z.. Pareiškėja prašyme nurodo:
4.1. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismo posėdžio metu S. Z. paaiškino, kad automobilis jam buvo paliktas remontuoti, jis beremontuodamas posparnyje pamatė nišą ir nusprendė tuo pasinaudoti, pervežti kontrabandą, o automobilio savininkė H. K. nežinojo, kad jos automobiliu bus važiuojama į užsienį ir daromas administracinis nusižengimas. Pareiškėja taip pat visada tvirtino teismui, kad kai automobilis sugedo, jį perdavė meistrui suremontuoti. Pareiškėja nieko apie S. Z. neteisėtus veiksmus nežinojo, niekad nedavė savo sutikimo jam važiuoti į užsienį, net nenumanė, kad jis gali jos automobiliu pasinaudoti darydamas teisės pažeidimą.
4.2. Apygardos teismas pareiškėjos ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. paaiškinimus vertino tik kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo, nurodė, kad jie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o apylinkės teismas netinkamai įvertino transporto priemonės perleidimo aplinkybes ir pareiškėjos ryšį su S. Z. padarytu administraciniu nusižengimu ir nepagrįstai netaikė transporto priemonės konfiskavimo. Toks apygardos teismo nutarimas neteisėtas, pažeidžia teises ir teisėtus interesus, priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas (ANK 29 straipsnį) ir neatitinka formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-60-489/2016, 2AT-23-942/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-513/2011). Teismas netinkamai, neobjektyviai ir skirtingai, nei yra faktiškai, interpretavo informaciją apie pareiškėjos automobilyje „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) esančias kėbulo konstrukcijos vietas, kuriose buvo paslėptos cigaretės, ir nurodė, kad šioje transporto priemonėje mechaniškai įrengtos slėptuvės. Faktiškai jokių specialių slėptuvių automobilyje, pareiškėjos žiniomis, nėra, automobilio konstrukcija pareiškėjos nurodymu keičiama nebuvo. Jei slėptuvės būtų, tokio automobilio ir konfiskavus nebūtų galima nei kitiems parduoti, nei toliau eksploatuoti. Automobilio posparnyje esanti niša, nišos automobilio slenkstyje ir tuščios ertmės dugne, galinėje automobilio dalyje specialiai, pareiškėjos žiniomis, padarytos nebuvo. Šiomis ertmėmis tik buvo pasinaudota paslepiant cigaretes. Pažeidėjo cigaretės, kiek pareiškėjai žinoma, buvo sudėtos į jos automobilio tikras gamyklines kėbulo ertmes, todėl tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, lemianti automobilio konfiskavimą. Pareiškėja, anksčiau ne kartą perdavusi meistrui automobilį remontuoti, šį kartą taip pat perdavė jį remontuoti dėl greičių dėžės. Perduodama net nenumanė, kad jai priklausančiu automobiliu meistras savo iniciatyva gabens cigaretes į Lietuvą. Esant tokiai situacijai, pareiškėjos manymu, nėra jos tyčios ar aplaidumo, nerūpestingumo ir negalima teigti, kad kaip automobilio savininkė ji elgėsi neapdariai, nerūpestingai ar neteisėtai. Realiai šioje byloje pareiškėja yra nukentėjusioji, jai padaryta moralinė žala, ir, kaip dabar matyti, galbūt bus padaryta ir materialinė žala, jei automobilis liks konfiskuotas. Kadangi pareiškėjai priklausanti transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandai gabenti, nėra pagrindo ją konfiskuoti. Automobilio vertė nemaža, todėl automobilio konfiskavimas neatitinka administracinio poveikio priemonei keliamo proporcingumo reikalavimo, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
4.3. ANK 208 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Pagal suformuotą teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos nusižengimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013). Šioje byloje nustatyta, kad neteisėtai buvo gabenta 900 pakelių cigarečių (90 blokų), tai sudaro nepilnas dvi cigarečių dėžes, kurios daugiausiai svertų 24 kg. Akivaizdu, kad tokį kiekį ir tokį svorį cigarečių pažeidėjas S. Z. galėjo pergabenti ir be automobilio pagalbos. Kad tokį kiekį lengvai rankose gali panešti bet kuris suaugęs žmogus, nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-2014, joje konstatuota, kad 860 pakelių (86 blokus, arba 1,5 dėžės) cigarečių lengvai rankose gali panešti bet kuris suaugęs žmogus. Be to, teismas nevertino kontrabanda gabentų prekių vertės ir pareiškėjos automobilio kainos sąsajos. Paprastai kontrabandai gabenti per sieną naudojami seni ir iš esmės nedaug kainuojantys automobiliai, jų vertė visada yra mažesnė už kontrabanda gabenamų cigarečių vertę. Kai automobilis yra senas, jo vertė minimali, jį apskaitydama, realizuodama valstybė patiria papildomų išlaidų, o gauta nauda yra minimali arba ji negaunama. Šioje byloje yra priešingai, pareiškėjos automobilio rinkos vertė yra apie 13 000 Eur, o kontrabanda gabenamų cigarečių vertė buvo 2817 Eur, t. y. faktiškai beveik penkis kartus mažesnė nei automobilio vertė. Šis palyginimas aiškiai parodo, kad pareiškėja nežinojo, kad jos automobilis buvo naudojamas kontrabandai gabenti, ir, be jokios abejonės, ji nerizikuotų savo turtu, kurio vertė žymiai didesnė nei cigarečių. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į proporcingumo principą, būtent automobilio reali vertė lemia sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.
4.4. Šioje byloje apygardos teismo pritaikyta administracinio poveikio priemonė? turto konfiskavimas? yra visiškai neproporcinga. Administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui teismas skyrė administracinę nuobaudą 2700 Eur, o konfiskuoti norima pareiškėjai priklausantį automobilį, kurio rinkos vertė apie 13 000 Eur. Pareiškėjos automobilio konfiskavimas jokio akivaizdaus poveikio administracinį nusižengimą (kontrabandą) padariusiam S. Z. realiai neturės ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Žymiai efektyviau, pareiškėjos manymu, pažeidėją S. Z. atgrasintų teismų praktikoje taikomas sprendimas, kai transporto priemonė nekonfiskuojama, bet įvertinama pinigais ir kartu su pagrindine nuobauda priteisiama iš kaltininko konfiskuotino automobilio vertė.
5. Vilniaus teritorinės muitinės direktorė Dovilė Kraulaidienė atsiliepimu į pareiškėjos H. K. prašymą prašo prašymo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
5.1. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už kontrabandos gabenimą gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, esant minėtos straipsnio dalies 1?5 punktuose nurodytoms sąlygoms.
5.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju? transporto priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte įtvirtintų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTgtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-8-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-8-976/2018">2AT-8-976/2018</a>).
5.3. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, tenkinęs Vilniaus teritorinės muitinės skundą, sprendimą dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo grindė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, aiškindamas, kad S. Z. naudojo automobilį kaip būdamas jo savininkas, be to, nesuprantama, kaip be klientės žinios ir sutikimo, kartu rizikuodamas automobilio savininkės turtu, jis galėjo paimti H. K. priklausantį automobilį ir juo vežti kontrabandą, nes kontrabandos kiekis, įvairiose vietose įrengtos slėptuvės rodo, kad tam buvo ruoštasi iš anksto (atliekami pasirengimo darbai, įrengiamos slėptuvės ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo išvada konfiskuoti transporto priemonę yra teisiškai pagrįsta ir priimta vadovaujantis nuosekliai plėtojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Vien automobilio registracija kito asmens vardu nesudaro pagrindo pripažinti, jog automobilio, kaip pažeidimo įrankio, konfiskavimas yra negalimas. Automobilių savininkai, perduodami savo turtą kitiems asmenims, visada rizikuoja, kad jis bus prarastas (sugadintas, sunaikintas, konfiskuotas), ir jie tai daro laisva valia suvokdami galimas neigiamas pasekmes.
5.4. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka, nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).
5.5. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Norint konstatuoti ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos buvimą, turi būti įrodyta, kad asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, jog perleistas turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTgtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-8-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-8-976/2018">2AT-8-976/2018</a>). Asmens žinojimą apie neteisėtus pažeidėjo veiksmus gali patvirtinti padaryto nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, gabenamų cigarečių kiekis ir pan. Nagrinėjamu atveju įvertintas S. Z. elgesys su ne jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW X5“ patvirtina ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos buvimą. Įvairiose automobilio vietose įrengtos slėptuvės (mechaninių konstrukcijų ardymas, cigarečių sudėjimas negalėjo būti spontaniškas, minėtiems darbams atlikti neabejotinai reikėjo laiko) patvirtina, kad S. Z. transporto priemone disponavo laisvai, t. y. nebijojo prarasti klientės turto.
5.6. Transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos nusižengimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Byloje būtinai vertinama, ar kontrabandos gabenimas buvo apgalvotas sprendimas.
5.7. Siekiant prevencinių tikslų įgyvendinimo, transporto priemonės, kurios buvo specialiai pritaikytos nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtas slėptuves, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas. Nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsniuose nurodytiems nuobaudų tikslams. Praktikoje tokie sprendimai formuos suvokimą, jog kitam asmeniui priklausantis turtas, naudojamas darant administracinius nusižengimus, nebus konfiskuojamas, o transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis galės būti ir toliau naudojamos neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Konfiskavus tokią transporto priemonę su joje specialiai įrengtomis slėptuvėmis, ginčas dėl transporto priemonės vertės nustatymo ir teisingo atlyginimo už konfiskuotą transporto priemonę tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio tokią transporto priemonę, gali būti sprendžiamas civiline tvarka.
5.8. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju automobilyje „BMW X5“ specialios slėptuvės buvo aptiktos muitinės pareigūnams atlikus detalų muitinį tikrinimą (tai patvirtina transporto priemonės techninės būklės, perdavimo priėmimo aktas), todėl H. K. prašyme išdėstytas argumentas, jog jos transporto priemonėje įrengtų slėptuvių nebuvo, iškreipia faktines bylos aplinkybes.
5.9. Nors pareiškėja akcentuoja didelę automobilio vertę, kuri gerokai viršija gabentų cigarečių vertę ir administracinės baudos dydį, pabrėžtina tai, kad turi būti vertinama ne automobilio vertė, o tai, kad transporto priemonė buvo panaudota kaip tiesioginė priemonė nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pasisakyta, kad transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013).
5.10. ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri yra ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis? atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE3LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-17-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-17-648/2018">2AT-17-648/2018</a>).
5.11. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismų praktikoje kontrabanda pripažįstama viena pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, nurodytų ANK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK nurodytiems administraciniams nusižengimams.
5.12. Pareiškėja prašo automobilio vertę priteisti iš administracinį nusižengimą padariusio asmens S. Z., bet šiuo metu galiojantis ANK teisinis reguliavimas neįtvirtina tokios galimybės ir, kaip jau buvo minėta, konfiskavus tokią transporto priemonę su joje specialiai įrengtomis slėptuvėmis, ginčas dėl transporto priemonės vertės nustatymo ir teisingo atlyginimo už konfiskuotą transporto priemonę tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio tokią transporto priemonę, gali būti sprendžiamas civiline tvarka.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Pareiškėjos (konfiskuotos transporto priemonės savininkės) H. K. prašymas atmestinas.
Dėl ANK 29 straipsnio taikymo
7. Šioje byloje S. Z. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 27 d. atvykęs į Šalčininkų pasienio kontrolės punktą Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), automobiliu „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravo, kad nedeklaruotų prekių kiekis neviršija leistinos normos, kilus įtarimui atliktas detalus muitinis tikrinimas ir automobilyje specialiai įrengtose slėptuvėse slenksčiuose ir galinėje dalyje buvo rasta 500 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 250 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 150 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 2817 Eur (56,34 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio).
8. ANK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui; 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
9. ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose.
10. ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, kad šis nusižengimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.
11. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
12. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, taip pat ir ANK 208 straipsnyje, nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
13. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės – automobilio „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo S. Z. ir kuriame buvo gabenti kontrabandos daiktai, savininkė yra H. K.. Teismo posėdžio metu S. Z. paaiškino, kad automobilis jam buvo paliktas remontuoti, beremontuodamas posparnyje pamatė nišą ir nusprendė tuo pasinaudoti, pervežti kontrabandą, automobilio savininkė H. K. nežinojo, kad jos automobiliu bus daromas administracinis nusižengimas. H. K. paaiškino, kad meistrui S. Z. automobilį paliko remontuoti, po kurio laiko jis paskambino ir pasakė, kad jos automobilis sulaikytas, apie tai, kad jis naudosis automobiliu, važiuos į Lietuvą, darys administracinį nusižengimą, ji nieko nežinojo.
14. Teismai, nagrinėdami S. Z. administracinio nusižengimo bylą, automobilio, kuris nuosavybės teise priklausė ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, konfiskavimo klausimą išsprendė skirtingai. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, jog H. K., sugedusį automobilį palikdama remontuoti S. Z., būtų žinojusi, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, konstatavo, kad nenustačius faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, šioje byloje nėra pagrindo konfiskuoti nuosavybės teise H. K. priklausančią transporto priemonę.
15. Apygardos teismas padarė išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino transporto priemonės perleidimo aplinkybes bei savininkės ryšį su S. Z. padarytu administraciniu nusižengimu ir nepagrįstai netaikė ANK 29 straipsnio 2 dalies nuostatų – transporto priemonės konfiskavimo. Šis teismas automobilio savininkės H. K. ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. paaiškinimus vertino kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti H. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo, nes jų paaiškinimai neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Apygardos teismas konstatavo, kad šioje byloje H. K. žinojimą apie neteisėtus S. Z. veiksmus patvirtina administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. S. Z. automobilį eksploatavo taip, tarsi būtų jo savininkas, – kito asmens paliktas remontuoti automobilis nebūtų ardomas, mechaniškai pažeidžiamas tam, kad būtų panaudotas kontrabandos dalyku esančioms prekėms gabenti. Transporto priemonės techninės būklės, perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad slėptuvės įrengtos slenksčiuose, dugne, galinėje automobilio dalyje. Apygardos teismas darė išvadą, kad S. Z. negalėjo pats be klientės sutikimo, rizikuodamas automobilio savininkės turtu, paimti H. K. priklausantį automobilį ir juo vežti kontrabandą. Teismas taip pat įvertino tai, kad buvo gabentas didelis cigarečių kiekis, o tai rodo, jog šiam nusižengimui buvo iš anksto ruoštasi, atliekant pasirengimo veiksmus, įrengiant slėptuves transporto priemonėje. Apygardos teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog, siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kurios buvo specialiai pritaikytos nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtas slėptuves, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas. Nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojamas kitam asmeniui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas, o transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis galės būti ir toliau naudojamos neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams. Taip pat teismas pažymėjo, kad, konfiskavus transporto priemonę su specialiai joje įrengtomis slėptuvėmis, o ne grąžinus ją jos savininkui, ginčas dėl transporto priemonės vertės nustatymo ir teisingo atlyginimo už konfiskuotą transporto priemonę tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio šią transporto priemonę, gali būti sprendžiamas civiline tvarka.
16. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių nusižengimų bylose yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
17. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK nurodytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-697/2015).
18. Priimant sprendimą, ar konfiskuoti kontrabandos gabenimo priemonę, atsižvelgiama į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą, taip pat į pažeidėjo asmenybę.
19. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta įrengiant sunkiai aptinkamas slėptuves, įsigyjant didelį (administracinės atsakomybės mastu) kiekį kontrabandinio krovinio, tokio kiekio cigarečių, kokį gabeno S. Z. be transporto priemonės nebūtų įmanoma slapta pergabenti per valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Automobilio savininkė nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jai priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY1LTIyMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-65-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-65-222/2017">2AT-65-222/2017</a>). Ginčas dėl konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės vertės nustatymo ir teisingo atlyginimo už konfiskuotą transporto priemonę tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
20. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs S. Z. administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, paskyrė automobilio „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimą teisėtai, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes bei įrodymų visetą, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, teismų praktikos suformuluotų nuostatų ir proporcingumo principo, išlaikydamas teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Teisėjų kolegijai nenustačius, kad apygardos teismas padarė esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą, pareiškėjos H. K. prašymas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Pranas Kuconis
Dalia Bajerčiūtė
Sigita Jokimaitė
