Baudžiamoji byla Nr. 2K-256-895/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41129-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.8.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,
išteisintųjų R. N. ir R. N. gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu R. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 15 MGL, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių Eur 90 ct), dydžio bauda. R. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 15 MGL, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių Eur 90 ct), dydžio bauda.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu R. N. ir R. N. išteisinti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Baudžiamoji byla Nr. 2K-256-895/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41129-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.8.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,
išteisintųjų R. N. ir R. N. gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu R. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 15 MGL, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių Eur 90 ct), dydžio bauda. R. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 15 MGL, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių Eur 90 ct), dydžio bauda.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu R. N. ir R. N. išteisinti pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, išklausiusi kolegijos pirmininko informaciją apie tai, kad gautas prokurorės (kasatorės) raštas dėl kasacinio skundo atšaukimo, prokurorės, prašiusios atšaukti kasacinį skundą, ir išteisintųjų gynėjo, prašiusio tenkinti prokurorės kasacinio skundo atšaukimą,
n u s t a t ė:
R. N. ir R. N. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad padarė savavaldžiavimą, būtent, 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 16.05 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), abu veikdami bendrininkų grupe, dalyvaujant dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė R. N. ginčijamą teisę: reikalaudami grąžinti R. N. ir J. N. priklausančią 7114,78 Eur vertės kompiuterinę įrangą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vieną smūgį kumščiu į pilvą nukentėjusiajam A. S. (A. S.) bei vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam S. S. (S. S.), taip sukeliant jiems fizinį skausmą, reikalavo atiduoti šią kompiuterinę įrangą ir kaip kompiuterinės įrangos grąžinimo garantą paėmė nukentėjusiojo S. S. valdomą 1700 Eur vertės automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) taip bendrai veikdami atėmė nukentėjusiajam S. S. galimybę ilgą laiką valdyti automobilį ir juo naudotis, padarė didelę žalą nukentėjusiojo S. S. teisėms bei teisėtiems interesams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį ir R. N. bei R. N. išteisino kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiuosius aplinkybė yra grindžiama tik pačių nukentėjusiųjų parodymais. Nukentėjusiųjų parodymai nepagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais (nukentėjusieji nesikreipė į gydymo įstaigą laiku, nėra jokių medicininių dokumentų, galinčių patvirtinti nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl sužalojimų į suduotas vietas, taip pat nėra ir liudytojų, mačiusių neva smurto naudojimą, arba kitų objektyvių įrodymų). Nukentėjusieji pateikė nuteistajam R. N. pastarojo pavogtą turtą, todėl nuteistieji ir reikalavo atiduoti R. N. likusį jo turtą, nenaudojant fizinio smurto. Tai, kad nuteistieji pasiliko nukentėjusiojo turtą – automobilį,,Audi A4“, nesudaro didelės žalos, kadangi abi pusės susitarė dėl tokio ginčo sprendimo būdo, į vietos policiją nesikreipė ir automobilis buvo atiduotas laisva nukentėjusiųjų valia kaip užstatas (garantas), kad jie atveš likusias kompiuterio detales nuteistajam R. N.. Tai, kad nukentėjusieji Vilniuje apsigalvojo ir kreipėsi į policijos komisariatą, vertinama kaip savo padėties dėl ginčo dalyko sprendimo būdas. Be to, automobilis pas nuteistuosius buvo ilgą laiką dėl to, kad automobilio neatvyko atsiimti nukentėjusysis ir jo nepaėmė tyrėja.
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė prašė panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį.
Kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 368 straipsnio 3 dalį kasatorius turi teisę raštu atšaukti skundą. Atšaukti kasacinį skundą leidžiama iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios. Pagal BPK 381 straipsnio 1 dalį, kasatoriui atšaukus skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.
2019 m. spalio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės (kasatorės šioje byloje) raštas dėl kasacinio skundo atšaukimo. Kasacinis skundas atšauktas iki šios bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios (2019 m. spalio 16 d.), todėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Artūras Ridikas
Armanas Abramavičius
