Baudžiamoji byla Nr. 2K-239-628/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04774-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.2; 1.2.4.1.2.8; 1.2.26.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Petro Macenio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant būti namuose nuo 6 iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiesiems likusią žalos dalį pagal sudarytas sutartis, BK 284 straipsnį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 6 iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiesiems likusią žalos dalį pagal sudarytas sutartis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant būti namuose nuo 6 iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiesiems likusią žalos dalį pagal sudarytas sutartis.
Iš A. G. priteista 1789,50 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, 10 000 Eur J. B. neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendis pakeistas.
A. G., pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, BK 284 straipsnį – laisvės atėmimas trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, ji paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 29 d. (dvi paros) ir suėmimo laikas nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. vasario 20 d. (22 dienos).
Iš A. G. priteista 223,85 Eur civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. A. G. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų: 2018 m. sausio 28 d. apie 1.51 val. pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų be jokios dingsties tyčia sudavė J. B. kumščiu į galvą vieną smūgį, nuo kurio šis pargriuvo aukštielninkas, galva atsitrenkdamas į gatvės grindinį, gulinčiam sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvą ir spyrė į šoną, dėl to J. B. buvo padarytas kaukolės skliauto bei pamato dešinės pusės kaulų (dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio) linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, trauminis povoratinklinis pakraujavimas abiejų smilkininių ir dešinės kaktinės skilčių srityje, apatinės lūpos muštinė žaizda, dešinio skruosto sumušimas, poodinė kraujosruva dešinėje smilkininėje-pakaušinėje srityje bei kraujosruva dešinės akies vokuose. J. B. patirta galvos smegenų trauma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. G. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinęs aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo A. G. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir paskyrė A. G. švelnesnę bausmę, nei nurodyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, o BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai ir jos paskirtis bus realizuoti nuteistajam A. G. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis lygus BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad viena nuteistojo A. G. veika buvo padaryti du nusikaltimai, nurodyti BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), todėl šių nusikaltimų padarymo aplinkybės sutampa, bei įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir nuteistojo A. G. asmenybę, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas lygus minimaliam baudžiamajame įstatyme nustatytam laisvės atėmimo bausmės terminui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas P. Macenis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso nuostatas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, taip pat, vertindamas įrodymus, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, kurie yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino kaip neigiamai apibūdinančius nuteistąjį A. G. bylos įrodymus. Nors nuteistasis A. G. anksčiau 25 kartus buvo baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu minėtos baudos nebegaliojo, tai rodo, kad nuteistasis iš esmės stengiasi išmokti gyventi socialiai teisingesnį gyvenimą visuomenėje, bandydamas integruotis ir keisti savo elgesį ir mąstymą, t. y. jis tapo socialiai atsakingesnis. Nuteistojo turėta 223,85 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriui, kurios nesumokėjo dėl neatidumo nulemtos klaidos, nėra didelė, be to, kaip patvirtina pridedama lėšų pervedimo nurodymo Nr. 273 kopija, buvo sumokėta 2019 m. kovo 8 d. neginčijant ir nedelsiant, taip pat kaip ir kitos sumos, o tai vertintina nuteistojo naudai kaip jį teigiamai apibūdinantis bruožas. Teismas kaip argumentą, nulėmusį BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymą, nurodė tai, kad nuteistasis su žmona išsituokė daugiau kaip prieš trylika metų, jųdviejų dukra gyvena su motina užsienyje. Anot kasatoriaus, tai nėra ir negali būti pagrindas nepalankiai vertinti nepilnamečių vaikų išlaikymo faktą. Nepilnamečius vaikus (vieną gyvenantį užsienyje, kitą – Lietuvoje) A. G. privalo išlaikyti iki jų pilnametystės arba ir iki 24 metų amžiaus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.1921 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Dėl to darytina išvada, kad nuteistajam A. G. būtina padėti integruotis į visuomenę, leidžiant rasti jį tenkinantį darbą ir taip padedant jam įgyti finansinį stabilumą, nes jo izoliavimas tiesiogiai paveiks ne tik jį, bet ir jo nepilnamečius vaikus, jam neišgalint padėti jų išlaikyti, atsižvelgiant į jų kintančius poreikius. Dėl nurodytų argumentų akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, darydamas išvadas pažeidžiant nešališkumo principą, neišsamiai išanalizuodamas ir prieštaringai vertindamas bei interpretuodamas faktines bylos aplinkybes.
3.3. Bausmės skyrimą reglamentuoja BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis, ir būtent atsižvelgdamas į daugybę reikšmingų aplinkybių, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis) ir teisingumo principu, pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai pagrįstą ir teisingą nuosprendį, nuspręsdamas neskirti laisvės atėmimo bausmės. Šio teismo paskirta bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir kitų bylos aplinkybių visumą. A. G. dirba (šiuo metu pradėjo ieškoti dar geriau mokamo darbo siekdamas greičiau atlyginti žalą), turi tvirtus socialinius ryšius, šeimą, augina du vaikus, nukentėjusiųjų nuoširdžiai atsiprašė, dalį žalos atlygino ir sudarė sutartį dėl likusios žalos atginimo. Nukentėjusysis prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu padarinių dėl sumušimo nėra, izoliavus A. G. nuo visuomenės, sudarytos sutarties dėl žalos atlyginimo įvykdymas nustatytais terminais nebūtų galimas. A. G. atlygino žalą VSDFV Vilniaus skyriui, sudarė žalos atlyginimo sutartį su Klaipėdos teritorine ligonių kasa. Tai leidžia daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė yra ne tik neteisinga nuteistajam, bet ir pažeidžia nukentėjusiųjų interesus, nes jie daugybę metų negalėtų gauti sutartos žalos, kadangi nuteistasis negalėtų dirbti, taip pat nuteistojo nepilnamečių vaikų interesus, nes jie augtų žymiai sunkesnėmis sąlygomis be tėvo finansinės paramos, pagalbos, patarimų ir elementaraus kasdienio dėmesio vien dėl to, kad jų tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios net pats nukentėjusysis prašė neskirti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, išlaikydamas balansą tarp bausmei skirti reikšmingų faktinių aplinkybių, argumentų ir padarytos veikos, paskyrė bausmę, kuri ne tik buvo tinkamai individualizuota nuteistajam, bet ir reikšmingai tenkino kitą svarbų ir kartais ne visų matomą aspektą – visuomenės interesą, kuris šiuo atveju yra ypač platus. Fakto, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistasis A. G. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurį apeliacinės instancijos teismas vienareikšmiškai traktavo nuteistojo nenaudai, negalima vertinti išskirtinai tik kaip neigiamai apibūdinančio nuteistąjį, nes A. G. įsigijo ir laikė, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tik nedidelį kiekį kanapių, kurių vartojimas daugelyje pasaulio šalių yra legalizuotas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis prieštarauja, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg2LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-186-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-186-942/2015">2K-186-942/2015</a>, 2K-334-699/2017, 2K-268-942/2017, 2K-64-303/2018 ir kt.). Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), taip pat tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnis), bet apeliacinės instancijos teismas šių pareigų nevykdė.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į nuteistojo A. G. gynėjo advokato P. Macenio kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, A. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgė tik į tuos duomenis, kurie jo asmenybę apibūdina teigiamai, bei atsakomybę lengvinančias (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį žalos ir susitarė dėl likusios dalies atlyginimo) ir sunkinančią (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) aplinkybes, bet nevertino kitų skiriant bausmę taip pat reikšmingų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies, nusikalstamos veikos stadijos bei kitų svarbių nuteistąjį apibūdinančių duomenų, kurių visuma leistų spręsti apie nuteistojo A. G. ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro paduotą apeliacinį skundą, pagrįstai konstatavo, kad kai kurios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo atlygintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui žalos dydžio, ryšių su buvusia šeima ir vaikais neatitinka bylos duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo elgesį nusikaltimo padarymo metu ir po jo, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo A. G. padaryta nusikalstama veika atitinka rūšinį (tipinį) nusikalstamos veikos, nurodytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pavojingumą, taip pat, iš naujo įvertinęs visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, motyvuotai nusprendė, kad nuteistajam A. G. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vertindamas nuteistojo A. G. asmenybės pavojingumą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad labai sunkią nusikalstamą veiką jis padarė praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą. Be to, A. G. anksčiau net 25 kartus buvo baustas administracine tvarka. Nors šios nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu nebegaliojo, buvusių nuobaudų gausa ir teistumas neigiamai apibūdina nuteistąjį ir neleidžia jo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paaiškino, kodėl pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau jas įvertino ir į jas atsižvelgė skirdamas bausmę A. G. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ir paskyrė minimalų baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nurodytos bausmės dydį. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų taikyti nuteistajam A. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o darydamas tokias išvadas vadovavosi baudžiamajame įstatyme įtvirtintais bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo taisyklėmis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis). Taigi BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas, o vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, jog visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė.
5. Nukentėjusysis J. B. atsiliepimu į nuteistojo A. G. gynėjo advokato P. Macenio kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Nors yra nukentėjusysis, kaip jis pats mano, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. G. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu A. G. neigiamai vertino savo poelgį, gailėjosi dėl jo, ėmėsi veiksmų ir atlygino dalį žalos. Šiuo metu nuteistasis A. G. ir jo artimieji atlygino nukentėjusiajam J. B. 4700 Eur, liko atlyginti 5300 Eur žalos. Paskirta reali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė pasiekia tik vieną tikslą – nubaudimą. Vykdydamas bausmę įkalinimo įstaigoje ir neturėdamas darbo A. G. atlyginti nukentėjusiajam žalos nustatytais žalos atlyginimo sutartyje terminais negali. Toks teismo sprendimas nubaus ir nukentėjusįjį, nes jis negalės tęsti gydymo. Nukentėjusysis bendraudamas su A. G. artimaisiais, t. y. seserimi L. G., geranoriškai sutarė šiuo metu atidėti susitarimo terminą ir nesikreipti į antstolius, taip suteikti A. G. galimybę tai daryti pačiam, žalą mokėti dalimis jo šeimos nariams. Nors J. B. yra nukentėjusysis, nuteistajam A. G. visiškai atleido ir prašo teismo taikyti A. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiant jam galimybę dirbti ir pačiam visiškai atlyginti padarytą žalą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo A. G. gynėjo advokato P. Macenio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos bausmės
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-222/2018).
8. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, 2K-253-699/2018 ir kt.). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, 2K-265-1073/2018 ir kt.). Todėl teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, 2K-98-1073/2019).
9. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg2LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-186-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-186-942/2015">2K-186-942/2015</a>, 2K-98-1073/2019).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, 2K-98-1073/2019). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-456/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-456/2013">2K-456/2013</a>, 2K-98-1073/2019).
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal prokuroro apeliacinį skundą, konstatavo, kad kai kurios iš pirmosios instancijos teismo išvardytų aplinkybių, kuriomis šis teismas grindė sprendimą taikyti nuteistajam A. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, neatitinka byloje esančių faktinių duomenų. Nuteistasis A. G. atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui tik dalį žalos, kurią ši institucija patyrė nukentėjusiajam J. B. išmokėjusi ligos išmokas. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino ir pats nuteistasis. Tai patvirtina kasacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjo pateikti dokumentai. Be to, nors A. G. augina du vaikus, jis su žmona išsituokė prieš daugiau kaip trylika metų, jų dukra gyvena su motina užsienyje.
12. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistojo A. G. padaryta nusikalstama veika atitinka rūšinį (tipinį) nusikalstamos veikos, nurodytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pavojingumą. Tokią išvadą teismas išsamiai motyvavo. A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, be jokios dingsties tyčia sudavė vieną smūgį nepažįstamam, jo neprovokavusiam ir jokios grėsmės jam nekėlusiam nukentėjusiajam J. B. kumščiu į galvą, nuo smūgio šis pargriuvo, galva atsitrenkdamas į gatvės grindinį, o sąmonę praradusiam gulinčiam nukentėjusiajam kaltininkas dar ne mažiau kaip tris kartus sudavė į galvą bei spyrė į šoną, taip sukeldamas jam galvos smegenų traumą, atitinkančią sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad jis siekė kuo labiau sužaloti nukentėjusįjį, kurio sveikatai ir net gyvybei, kaip nustatyta byloje, buvo iškilęs realus pavojus, smurtavo viešoje vietoje, gatvėje esantys asmenys, stebėdami A. G. veiksmus, jautėsi nesaugiai, nes, sudavęs paskutinį smūgį nukentėjusiajam, A. G. garsiai rėkė, buvo agresyvus ir atrodė, kad tuo metu būtų galėjęs smurtauti prieš bet kurį kitą asmenį.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo socialiniai ryšiai, aplinkybės, kad jis dirba ir atlygino dalį žalos bei sutinka atlyginti likusią žalą, vertintini teigiamai, bet neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra daug mažesnis, o BK straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo A. G. asmenybės pavojingumą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad labai sunkią nusikalstamą veiką A. G. padarė praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė apibūdina nuteistąjį kaip linkusį nusikalsti ir rodo, kad ankstesnė už nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis A. G. anksčiau net 25 kartus buvo baustas administracine tvarka, ir nors šios nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu nebegaliojo, jos taip pat neigiamai apibūdina nuteistąjį ir neleidžia jo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos.
14. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, mažinančių nuteistojo A. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, dėl kurių jam būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Įvertinęs visas bausmei individualizuoti ir jai skirti reikšmingas bylos aplinkybes, šis teismas nusprendė, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai ir jos paskirtis bus realizuoti nuteistajam A. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalį paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis atitinka sankcijoje nustatytą šios bausmės minimumą – dvejus metus, o pagal BK 284 straipsnį – sankcijoje nustatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmės rūšį, kurios dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytą minimalų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindų taikyti nuteistajam A. G. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, darydamas tokias išvadas tinkamai vadovavosi baudžiamajame įstatyme įtvirtintais bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo taisyklėmis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis), ir BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto teisingumo principo nepažeidė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. G. gynėjo advokato Petro Macenio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Dalia Bajerčiūtė
Sigita Jokimaitė
