Dėl vykdomajam įrašui keliamų reikalavimų, kai išieškojimas vykdomas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto, ir vienašalio sandorio reikšmės kitų prievolių šalių teisėms ir pareigoms

Civilinė byla Nr. e3K-3-23-916/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35788-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.1, 2.6.1.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais, vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, ieškovo teisių bei atsakovės pareigos pripažinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Informo“, notarui Gintarui Bastakiui bei A. S., bei pareiškėjo A. K. skundą dėl notaro veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims notarui Gintarui Bastakiui ir kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl vykdomajam įrašui keliamų reikalavimų, kai išieškojimas vykdomas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto, ir vienašalio sandorio reikšmės kitų prievolių šalių teisėms ir pareigoms.

2. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro G. Bastakio 2016 m. liepos 8 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-4203), kuriuo siūloma priverstinai išieškoti iš pareiškėjo (įkaito davėjo) A. K., kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, 183 427,98 Eur.

3. Nurodė, kad notaras G. Bastakys, atlikdamas 2016 m. liepos 8 d. vykdomąjį įrašą Nr. GB-4203, nesilaikė nustatytos imperatyvios vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos, kadangi teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo įkaito davėjo A. K. nei prieš vykdomojo įrašo atlikimą, nei apie vykdomojo įrašo atlikimo faktą. Tokiu būdu buvo apribotos pareiškėjo galimybės ginti savo teises bei teisėtus interesus iki vykdomojo įrašo atlikimo bei jo perdavimo vykdyti antstoliui. Todėl vykdomasis įrašas yra neteisėtas ir naikintinas.

4. Hipotekos kreditorės kreipimasis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo yra neteisėtas, kadangi 2013 m. birželio 19 d. sutikimu (toliau - Sutikimas) jis atsisakė išieškoti trečiojo asmens skolą iš pareiškėjui priklausančio buto. Pareiškėjas nepažeidė jokių Sutikime ar 2013 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų sąlygų, hipotekos kreditorės įsipareigojimai dėl hipotekos pabaigos (išregistravimo) yra galiojantys, todėl pareiškėjo teisė bei teisėti lūkesčiai sumokėti likusią buto kainos dalį (150 000 Lt (43 443 Eur)), o ją sumokėjus, reikalauti, jog būtų panaikinta buto hipoteka, yra galiojantys ir turi būti ginami.

5. Ieškovas A. K. ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ veiksmai, kuriais ji kreipėsi į Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš ieškovo (įkaito davėjo) A. K., kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, yra neteisėti; 2) panaikinti Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro 2016 m. liepos 8 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-4203) ta apimtimi, kiek šis įrašas susijęs su ieškovu ir jam nuosavybės teise priklausančiu butu (esančiu (duomenys neskelbtini)) bei kitu valdomu turtu; 3) pripažinti, kad A. K. turi teisę sumokėti atsakovei 43 443 Eur (kaip galutinį atsiskaitymą už ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini)); pripažinti, kad ieškovas turi teisę paskesniu įkeitimu įkeisti sau nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kredito įstaigai ar kitam trečiajam asmeniui, suteiksiančiam kreditą (paskolą), skirtą galutinai atsiskaityti už šį butą; pripažinti, kad atsakovė turi pareigą atsisakyti A. K. nuosavybės teise priklausančio buto hipotekos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai 43 443 Eur bus įskaityti į atsakovės sąskaitą.

6. Nurodė, kad BUAB „Informo“ (toliau – ir pardavėja) vykdė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Šio projekto statybas finansavo atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“. Pagal hipotekos sandorį, užtikrinant pardavėjos prievoles, kylančias iš paskolos sutarties, atsakovės naudai buvo įkeistas, be kita ko, vykdomas projektas, t. y. UAB „Informo“ nuosavybės teise priklausančios 96869/240648 dalys pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

7. 2013 m. birželio 19 d. atsakovė ir UAB „LKU turto valdymas“ išdavė sutikimus (toliau kartu – ir Sutikimai) dėl įkeisto turto (buto (duomenys neskelbtini)) pardavimo ieškovui. Šiais Sutikimais, be kita ko, buvo patvirtinta ir įsipareigota, kad buto hipoteka bus panaikinta per 20 darbo dienų nuo dienos, kai ieškovas sumokės 150 000 Lt (44 443 Eur) į kredito unijos sąskaitą, o šią kainą ieškovas įsipareigojo sumokėti tik tuomet, kai pastato statyba bus visiškai baigta. Kadangi Sutikimuose nurodyta, kad jie galios iki buto hipotekos išregistravimo, jie galioja iki šiol.

8. Nurodė, jog atsakovės išduotas Sutikimas, be kita ko, yra laikytinas vienašaliu atsakovės (hipotekos kreditorės) pareiškimu dėl hipotekos atsisakymo, kuriuo atsakovė (hipotekos kreditorė) įsipareigojo atsisakyti hipotekos Sutikime nurodytomis sąlygomis. Kadangi tokio atsakovės vienašalio pareiškimo pagrindu ieškovui atsirado teisių, tai atsakovė tokio savo pareiškimo negalėjo vienašališkai atsisakyti ir (ar) jo pakeisti.

9. 2013 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis) ieškovas įsigijo nebaigtos statybos butą. Šalys susitarė, kad buto kaina, t. y. 172 500 Lt, bus sumokėta tokia tvarka: 22 500 Lt – prieš sutarties pasirašymą, o likę 150 000 Lt (43 443 Eur) – per 30 dienų nuo pastato užbaigimo ir statybos užbaigimo akto surašymo dienos (šią likusią sumą ieškovas Pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo sumokėti į buto hipotekos kreditorės, t. y. atsakovės, sąskaitą). Likusios kainos dalies sumokėjimas po pastato statybos užbaigimo buvo esminė sandorio sąlyga, kadangi ieškovas nenorėjo rizikuoti sumokėdamas visą buto kainą, kol jis dar nėra baigtas (t. y. nenorėjo prisiimti statybos neužbaigimo rizikos).

10. Pardavėja UAB „Informo“ pagal Pirkimo–pardavimo sutartį pastato, kuriame yra butas, statybą įsipareigojo užbaigti iki 2013 m. spalio 1 d., tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau to nepadarė. 2016 m. įsiteisėjus nutarčiai dėl UAB „Informo“ bankroto bylos iškėlimo, praktiškai tapo aišku, kad pardavėja savo įsipareigojimo dėl pastato, kuriame yra butas, statybos užbaigimo taip ir neįvykdys. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas pradėjo svarstyti klausimą dėl likusios buto kainos dalies, t. y. 150 000 Lt (43 443 Eur), sumokėjimo ir neatliktų visų buto bei pastato, kuriame yra butas, statybos darbų. Apie savo ketinimą ieškovas informavo ir atsakovę.

11. Pradėjus vėluoti statybos darbams, atsakovė vienašališkai išsiuntė ieškovui naujus sutikimus dėl buto pardavimo bei paskesnio įkeitimo, juose nurodydama, jog jie galioja jau iki 2015 m. spalio 30 d., nors dėl naujų sutikimo išdavimo sąlygų, įskaitant sutikimų galiojimo terminą, ieškovas su atsakove nesitarė, joms nepritarė, jų neprisiėmė ir nepatvirtino.

12. Atsakovė (hipotekos kreditorė) su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo iš ieškovui priklausančio buto kreipėsi neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovas pageidauja pasinaudoti savo teise sumokėti likusią buto kainos dalį (nors ir nėra įvykdyti visi buto pardavėjo įsipareigojimai), tačiau dėl nepagrįstų ir neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas neturi galimybės tinkamai įgyvendinti šios savo teisės bei teisėtų lūkesčių.

13. Tiek atsakovė (hipotekos kreditorė), tiek buto pardavėja bei su ja susiję asmenys yra profesionalūs verslininkai. Tuo tarpu ieškovas, savo asmeniniams poreikiams patenkinti įsigijęs butą, yra vartotojas (silpnesnioji sutartinių santykių šalis). Akivaizdu, jog pirkdamas hipoteka apsunkintą butą ieškovas neturėjo jokių ketinimų atsakyti įsigytu butu už trečiųjų asmenų skolas (ir neprisiėmė tokių įsipareigojimų), o tiesiog sutiko, jog buto hipoteka išliktų tol, kol jis, pardavėjui užbaigus pastato, kuriame yra butas, statybą (kadangi buto Pirkimo–pardavimo metu nei buto, nei pastato statybos darbai dar nebuvo baigti), sumokės likusią buto kainos dalį.

14. Tačiau net ir hipotetiškai laikant (nors tam nėra jokio pagrindo), kad atsakovė turėjo teisę pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus iš ieškovui priklausančio buto, darytina išvada, jog tokio išieškojimo mastas bet kuriuo atveju negalėtų būti didesnis nei atsakovės išduotame Sutikime nurodyta pinigų suma, t. y. 150 000 Lt (43 443,00 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu nusprendė: atmesti pareiškėjo A. K. skundą dėl notaro G. Bastakio veiksmų; atmesti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“.

16. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. Bastakio 2016 m. liepos 8 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-4203) dėl 183 427,98 Eur skolos priverstinio išieškojimo iš skolininkės A. S. ir subsidiariai iš įkaito davėjo A. K..

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 10 punktu, padarė išvadą, kad minėtos teisės normos, reglamentuojančios vykdomo įrašo atlikimą, nebuvo pažeistos, kadangi notaras patikrino, ar yra pasibaigęs prievolės įvykdymo terminas, bei išsiuntė skolininkui ir įkaito davėjui pranešimus dėl skolos sumokėjimo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybių, jog prievolės įvykdymo terminas pagal 2011 m. rugpjūčio 16 d. Paskolos sutartį, sudarytą A. S. ir atsakovės, yra pasibaigęs, pareiškėjas neginčijo.

18. Teismas, įvertinęs 2013 m. birželio 19 d. sutikimus, padarė išvadą, kad nurodytais Sutikimais atsakovė suteikė teisę ieškovui paskesniu įkeitimu įkeisti ginčo butą, tačiau tai nėra atsakovės įsipareigojimas neterminuotai nesikreipti dėl priverstinio išieškojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis).

19. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas ignoravo atsakovės pasiūlymus atsiskaityti už butą, sumokant Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui turėjo būti žinoma, jog trečiasis asmuo UAB „Informo“ turi sunkumų dėl statybos, jam iškelta bankroto byla.

20. Kadangi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti reikalavimo pripažinti neteisėtais veiksmais atsakovės kreipimąsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovo reikalavimų, t. y. vykdomąjį įrašą panaikinti, kiek jis susijęs su ieškovu, pripažinti teisę ieškovui sumokėti atsakovei už butą 43 443 Eur, leisti butą įkeisti bei atsisakyti hipotekos, kai į atsakovės sąskaitą bus pervesta 43 443 Eur.

21. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

22. Teismas atmetė kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatymo reikalavimų, keliamų teismo sprendimo turiniui, neištyrė esminių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino Sutikimus ir pagrįstai konstatavo, jog nurodytais Sutikimais atsakovė suteikė teisę ieškovui paskesniu įkeitimu įkeisti ginčo butą, tačiau tai nėra atsakovės įsipareigojimas neterminuotai nesikreipti dėl priverstinio išieškojimo.

23. Teismo vertinimu, kredito įstaigos atsisakymas išieškoti trečiojo asmens skolą iš ieškovui priklausančio buto, negaunant lėšų ar kito adekvataus prievolės įvykdymo užtikrinimo, neatitiktų jai nustatytos imperatyviosios pareigos imtis visų priemonių, suvaldant kredito negrąžinimo riziką.

24. Teismas, įvertinęs Sutikimų turinį, sprendė, kad ginčijami Sutikimai yra hipotekos kreditorės leidimas parduoti įkeistą turtą su galimybe jį įkeisti paskesniu įkeitimu, o ne atsisakymas išieškoti skolą iš ieškovui priklausančio buto, todėl minėti Sutikimai gali būti vertinami kaip Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo prielaida, o ne kaip neatskiriama Pirkimo–pardavimo sutarties dalis.

25. Įvertinęs tai, kad statytojai UAB „Informo“ buvo iškelta bankroto byla ir ieškovui apie tai buvo žinoma, tai, kad daugiabučio namo baigtumas 2015 m. spalio 7 d. sutikimo išdavimo metu buvo 93 proc., kad atsakovė siuntė 2015 m. spalio 7 d. ir 2016 m. gegužės 3 d. pranešimus ieškovui dėl prievolių nevykdymo, teismas padarė išvadą, kad ieškovui turėjo būti žinoma, jog, jam nevykdant prievolių hipotekos kreditorei ir nesumokant likusios buto kainos, atsakovė sieks nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, ką atsakovė 2016 m. gegužės 24 d. ir padarė, kreipdamasi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

26. Teismas nurodė, kad toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnis).

27. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2013">3K-3-485/2013</a>, į tai, kad Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras 2016 m. liepos 8 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. S. ir įkaito davėjo A. K., kaip su skolininke subsidiariai atsakingo asmens, padarė išvadą, kad ieškovas turi dengti skolą, susidariusią pagal kredito sutartį, lygią savo įkeisto turto vertei, o ne Sutikime nurodytai sumai.

28. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovą galima vertinti kaip vartotoją. Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas įkeistas, norint apsaugoti kito asmens – skolininko – skolinio įsipareigojimo įvykdymą (svetimo turto hipoteka) (CK 4.181 straipsnis). Svetimo turto hipotekos atveju įkaito davėjas negauna jokios paslaugos (prekės), sutartis nėra skirta jo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl paprastai nėra pagrindo ją kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį. Be to, ieškovas nėra kredito sutarties, iš kurios kildinamas skolinis įsipareigojimas, šalis, o atsakovė, įgyvendindama savo teises, kylančias iš hipotekos sutarties, savo ruožtu nėra buto Pirkimo–pardavimo sutarties šalis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

29. Ieškovas A. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

29.1. Teismai netinkamai kvalifikavo 2013 m. birželio 19 d. kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ bei 2013 m. birželio 19 d. UAB „LKU turto valdymas“ sutikimus, jų turinį bei sukeliamas teisines pasekmes:

29.1.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Susitarimai laikytini Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo prielaida, nėra tinkamas ginčo teisinių santykių kvalifikavimas.

29.1.2. Sutikimais buvo išreikšta hipotekos kreditorės valia leisti parduoti jo naudai įkeistą turtą, leisti įkeisti turtą antrine hipoteka bei atsisakyti turto hipotekos, kai Sutikime nurodyta suma bus pervesta į jo sąskaitą. Sutikimuose nurodyta, jog buto hipoteka bus panaikinta per 20 darbo dienų nuo dienos, kai ieškovas sumokės 150 000 Lt (43 443 Eur) į hipotekos kreditorės sąskaitą. Sutikimuose taip pat nurodyta, kad jei buto Pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2013 m. birželio 30 d., tai Sutikimai ir juose nurodyti hipotekos kreditorės įsipareigojimai (įskaitant įsipareigojimą panaikinti buto hipoteką per 20 darbo dienų nuo dienos, kai ieškovas sumokės 150 000 (43 443 Eur) į hipotekos kreditorės sąskaitą) galios iki buto hipotekos išregistravimo.

29.1.3. Kadangi buto Pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas nuosavybės teise įsigijo butą, buvo sudaryta 2013 m. birželio 21 d., tai Sutikimų galiojimo iki buto hipotekos išregistravimo sąlyga buvo įvykdyta, o tai reiškia, jog Sutikimai galioja iki šiol.

29.1.4. Sutikimuose nėra nustatytas joks terminas, per kurį ieškovas turėtų sumokėti 150 000 Lt (43 443 Eur) sumą hipotekos kreditoriui. Ieškovas, siekdamas įsigyti gyvenamąjį būstą, neturėjo jokių ketinimų už sutartą kainą įsigyti nebaigtos statybos būstą, taip pat įsigytu būstu užtikrinti trečiojo asmens prievolių įvykdymą. Dėl to ieškovas (kaip buto pirkėjas) pageidavo, kad visa buto kaina būtų mokama tik po statybos darbų užbaigimo ir kad sumokėjus buto kainą buto hipoteka būtų išregistruota. Todėl atitinkamai tokios sąlygos buvo nustatytos buto Pirkimo–pardavimo sutartyje bei atitinkamai buvo gauti hipotekos kreditorių Sutikimai dėl buto hipotekos pabaigos ir išregistravimo. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Informo“ iškėlimo įsiteisėjo tik 2016 m. gegužės 10 d. ir tik tuomet galutinai tapo aišku, jog pardavėja neužbaigs statybos darbų. Tuo tarpu atsakovė jau 2016 m. gegužės 24 d. kreipėsi į notarą ir 2016 m. liepos 8 d. buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas Nr. GB-4203 dėl išieškojimo iš A. K. priklausančio buto. Taigi, nors po bankroto bylos iškėlimo A. K. pradėjo svarstyti klausimą dėl likusios buto kainos sumokėjimo ir, nesant atliktų visų statybos darbų, dėl to kreipėsi į atsakovę, atsakovė nedelsdama pradėjo išieškojimo veiksmus. Susiklosčiusi padėtis neleidžia ieškovui gauti 43 443,01 Eur sumos finansavimo.

29.1.5. Atsakovė pradėjo išieškojimą iš ieškovui priklausančio buto tokiu mastu, kuriuo buvo tuo metu nepatenkinti atsakovės, kaip hipotekos kreditorės, reikalavimai (183 097,60 Eur), o ne tokiu mastu, kuris buvo nurodytas Sutikimuose (43 443 Eur (150 000 Lt)). Todėl net ir po atsakovės pradėto išieškojimo ieškovui sumokėjus Sutikimuose nurodytą pinigų sumą (43 443,01 Eur (150 000 Lt)) atsakovė ir toliau tęstų išieškojimą iš ieškovo buto tokiu mastu, kuris žymiai viršija jo įsipareigojimo dėl buto Pirkimo–pardavimo sutarties kainos likučio sumokėjimo dydį (43 443,01 Eur (150 000 Lt)).

29.1.6. Hipotekos kreditorės (atsakovės) 2013 m. birželio 19 d. sutikimas laikytinas vienašaliu pareiškimu dėl hipotekos atsisakymo, kuriuo atsakovė įsipareigoja atsisakyti hipotekos Sutikime nurodytomis sąlygomis (ieškovui sumokėjus 150 000 Lt (43 443 Eur) į hipotekos kreditorės sąskaitą). Kadangi tokio atsakovės vienašalio pareiškimo pagrindu ieškovui atsirado teisių, tai atsakovė tokio savo pareiškimo negalėjo vienašališkai atsisakyti ir (ar) jo pakeisti, o ieškovo teisė bei teisėti lūkesčiai sumokėti likusią buto kainos dalį, t. y. 150 000 Lt (43 443 Eur), o ją sumokėjus, reikalauti, jog būtų panaikinta buto hipoteka, yra galiojantys ir turi būti ginami.

29.1.7. Kadangi Sutikimai yra teisines pasekmes sukėlę civilinės apyvartos instrumentai, t. y. sandoriai, tai jiems taikomi CK nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai. Todėl atsakovė, norėdama pakeisti 2013 m. birželio 19 d. sutikime nustatytas sąlygas ar jį panaikinti, turėjo kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo bendrais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, o ne tiesiog jo atsisakyti vėlesniais vienašališkais savo veiksmais – 2015 m. spalio 7 d. pakartotiniu sutikimu bei 2016 m. gegužės 3 d. raginimu.

29.2. Teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl išieškojimo masto:

29.2.1. Ieškovas savo asmeniniams poreikiams tenkinti įsigijo butą, kuris įsigijimo metu jau buvo įkeistas atsakovės naudai, todėl, buto nuosavybei perėjus ieškovui, automatiškai formaliai susiklostė svetimo daikto hipotekos santykiai. Pirkdamas hipoteka apsunkintą butą ieškovas neturėjo jokių ketinimų atsakyti įsigytu butu už trečiųjų asmenų skolas (ir neprisiėmė tokių įsipareigojimų), o tiesiog sutiko, jog buto hipoteka išliktų tol, kol jis, pardavėjai užbaigus pastato, kuriame yra butas, statybą, sumokės likusią buto kainos dalį.

29.2.2. Atsakovė, išduodama 2013 m. birželio 19 d. sutikimą, pagrįstai galėjo tikėtis ir tikėjosi gauti ne daugiau nei 43 443 Eur bei sutiko atsisakyti buto hipotekos gavusi šią sumą. Tačiau atsakovė, vienašališkai nustatytu terminu negavusi iš ieškovo šios sumos, kreipėsi į Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notarą G. Bastakį su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą dėl 183 427,98 Eur išieškojimo iš ieškovui priklausančio buto ir būtent tokio masto (t. y. 183 427,98 Eur) išieškojimas yra vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0033/16/01158.

29.3. Teismai tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių santykių nepagrįstai nelaikė vartojimo santykiais, o ieškovo – vartotoju. Tiek atsakovė (kredito įstaiga, finansavusi projekto, kuriame yra ir ieškovui priklausantis butas, statybas), tiek buto pardavėja bei su ja susiję asmenys yra profesionalūs verslininkai. Tuo tarpu ieškovas, savo asmeniniams poreikiams tenkinti įsigijęs butą, kuris įsigijimo metu jau buvo įkeistas atsakovės naudai, yra vartotojas. Nors buto nuosavybei perėjus ieškovui, automatiškai formaliai susiklostė svetimo daikto hipotekos santykiai, tačiau tikrieji šalių ketinimai ir faktinis šių santykių turinys nebuvo ir nėra toks, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas. Tiek svetimo daikto hipotekos santykiai, tiek santykiai, kylantys iš Sutikimų tarp ieškovo ir atsakovės, susiklostė dėl to ir tik tuo tikslu, kad ieškovas savo asmeniniams poreikiams tenkinti nusprendė įsigyti butą. Todėl akivaizdu, jog ieškovas šiuo atveju turi būti laikomas vartotoju.

29.4. Teismai, neatskleisdami bylos esmės, pažeidė proceso teisės normas:

29.4.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai buvo priimti nesilaikant įstatymo reikalavimų, keliamų teismo procesinių sprendimų, kuriais byla išnagrinėjama iš esmės, turiniui, neištyrus esminių bylos aplinkybių ir neatskleidus bylos esmės.

29.4.2. Teismai nepateikė 2013 m. birželio 19 d. sutikimų turinio ir jų teisinės reikšmės aiškinimo, jų nenagrinėjo. Teismai, padarydami išvadą, kad 2013 m. birželio 19 d. sutikimas nėra atsakovės įsipareigojimas neterminuotai nesikreipti dėl priverstinio išieškojimo, turėjo atsakyti, kaip jie turi būti vertinami. Teismai nieko nepasisakė dėl atsakovės pradėto išieškojimo masto, nors ieškovas įrodinėjo, kad hipotetiškai išieškojimo mastas bet kuriuo atveju negalėtų būti didesnis nei atsakovės išduotame Sutikime nurodyta pinigų suma, t. y. 250 000 Lt (43 443 Eur).

29.4.3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepateikė jokio teisinio pagrindimo, kodėl atsakovės teisės turi būti ginamos vykdymo procesu, nepaaiškindamas, kodėl ir kokiu momentu nustojo galioti 2013 m. birželio 19 d. sutikimuose išdėstytas hipotekos kreditorės įsipareigojimas ieškovui.

30. Atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą; atmesti ieškovo reikalavimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

30.1. Dėl 2013 m. birželio 19 d. sutikimų teisinio kvalifikavimo bei jų turinio:

30.1.1. Sutinka, kad 2013 m. birželio 19 d. sutikimas yra vienašalis sandoris, kurį aiškinant turi būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje.

30.1.2. Aiškinant Sutikimo turinį esminę reikšmę turi Sutikimo parengimo aplinkybės, t. y. kas pasiūlė neaiškias Sutikimo sąlygas, kokiomis aplinkybėmis ir tikslu jos atsidūrė Sutikimo tekste.

30.1.3. Atsakovės išduotas Sutikimas buvo standartinis dokumentas, be kurio būtų negalima buto parduoti ieškovui. Atsakovės valdybos posėdyje, įvykusiame 2013 m. birželio 12 d., buvo aiškiai suformuluotos leidimo parduoti butą ir hipotekos atsisakymo sąlygos ir, skirtingai nei nurodo ieškovas, nebuvo išreikšta jokių ketinimų atsisakyti išieškoti UAB „Informo“ skolą iš ieškovui priklausančio buto (2013 m. birželio 12 d. kredito unijos valdybos posėdžio protokolas Nr. 13-98).

30.1.4. Atsakovės parengtame 2013 m. birželio 13 d. sutikimo variante (projekte) buvo nurodytas sutikimo galiojimo terminas – iki 2013 m. birželio 30 d. Pateikus šį projektą ieškovui, jo advokatas nesutiko dėl Sutikimo projekte nurodyto galiojimo termino, motyvuodamas tuo, kad ieškovui nėra žinoma, ar šį turtą jis pirks nuosavomis, ar skolintomis lėšomis, dėl ko tikslinga nustatyti ilgesnį terminą. Atsakovės pakoreguotas 2013 m. birželio 18 d. sutikimo variantas buvo iš esmės analogiškas pirmajam, tačiau vienas iš esminių pakeitimų buvo sutikimo galiojimo terminas iki 2013 m. liepos 30 d. Ieškovo advokatui nesutikus ir su šiuo sutikimo variantu, jis parengė ir atsiuntė savo siūlomą sutikimo variantą, kuriame išdėstytų kredito unijos sutikimų galiojimas siejamas su hipotekos išregistravimu.

30.1.5. Iš Sutikimo išdavimo aplinkybių akivaizdu, kad kredito unijos intencija buvo išduoti sutikimą parduoti įkeistą butą ir leisti jį įkeisti paskesniu įkeitimu, o įkeitimo kredito unija įsipareigojo atsisakyti tik sumokėjus buto kainą. Taip pat akivaizdu, kad kredito unijai buvo svarbu iš Sutikimo kylančių teisių įgyvendinimo terminas. Sutikimo sąlygą, kuria teikdamas ieškinį rėmėsi ieškovas ir kuri yra neaiški, pasiūlė pats ieškovas, todėl ši sąlyga turėtų aiškinama taikant CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą contra proferentem taisyklę, pagal kurią neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai.

30.1.6. Kredito unija Sutikimu išreiškė savo valią ir sutikimą davė dviem aspektais: 1) kad butas būtų parduotas; 2) kad butas būtų įkeistas. Taip pat kredito unija Sutikime išreiškė papildomas sąlygas, kurių įvykdymas lėmė atitinkamus teisinius padarinius: 1) nurodė, kad atsisakys hipotekos, kai bus sumokėta 150 000 Lt (44 443 Eur) kaina į kredito unijos sąskaitą; 2) buto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti įrašyta sąlyga – draudimas pardavėjui perleisti žemės sklypo dalį, proporcingą įsigytam buto plotui. Sutikimo dalyje, apibrėžiančioje Sutikimo galiojimo terminą, nustatyta: jei aukščiau nurodyto nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2013 m. birželio 30 d., šiame sutikime išdėstyti Kredito unijos sutikimai bus laikomi galiojančiais iki hipotekos išregistravimo.

30.1.7. Pirmasis sutikimas, jog butas būtų parduotas, buvo įvykdytas. Atsiskaitymas pagal pastarąją sutartį yra pirkėjo piniginė prievolė, kurios įvykdymo terminai ir tvarka nulemti buto pirkimo sutarties sąlygų ir kurios šalis nėra Kredito unija. Piniginės prievolės įvykdymas, t. y. 150 000 Lt (43 443 Eur) kainos sumokėjimas, tėra sąlyga, lemianti atitinkamus teisinius padarinius (t. y. kredito unijos atsisakymą buto hipotekos), o ne atskiras sutikimas, galiojantis iki hipotekos išregistravimo, kaip interpretuoja ieškovas. Įvykdžius sutikimą parduoti butą, t. y. sudarius buto pirkimo–pardavimo sutartį, bet ieškovui neįvykdžius mokėjimo prievolės, hipotekos atsisakymo sąlyga nebuvo įvykdyta, todėl iš hipotekos kylančios hipotekos kreditorės teisės gali ir buvo įgyvendintos atitinkamai pagal hipoteką reglamentuojančias teisės normas.

30.1.8. Tikrieji kredito unijos ketinimai, išreikšti Sutikime, turi būti aiškinami atsižvelgiant ir į protingo asmens standartą. Jokia kredito įstaiga neatsisakytų hipotekos tol, kol nėra jai įvykdyti skoliniai įsipareigojimai už suteiktus kreditus, ir nesutiktų dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo neapibrėžtu terminu, nes tai prieštarauja elementariai verslo logikai, tokiu būdu prarandama piniginių srautų kontrolė.

30.1.9. Kredito unija nėra buto Pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, todėl pastarosios sutarties nuostatos jos nesaisto. Esant situacijai, kai iš Sutikimo turinio akivaizdu, kad hipotekos kreditorius atsisakys buto hipotekos, kai bus sumokėta 150 000 Lt (43 443 Eur) kaina į kredito unijos sąskaitą, bei nesant likusios buto kainos sumokėjimo termino, ginčo atveju turi būti taikoma sumokėjimo pagal kreditoriaus pareikalavimą taisyklė. Kredito unija apie mokėjimą priminė ir situaciją paaiškino tiek 2015 m. spalio 7 d. sutikimu dėl įkeisto turto pakartotinio įkeitimo nustatydama konkretų terminą – 2015 m. spalio 30 d., tiek 2016 m. gegužės 3 d. raginimu.

30.1.10. Kredito unijos išduotas Sutikimas, kurį ieškovas nurodo kaip faktinį savo reikalavimo pagrindimą, nuo 2016 m. balandžio 1 d. nebegalioja. Sudarant buto Pirkimo–pardavimo sutartį buvo išduoti du sutikimai: atsakovės išduotas Sutikimas, siejamas su hipoteka, kurios identifikavimo kodas yra 20120120006028, ir UAB „LKU turto valdymas“ išduotas Sutikimas, siejamas su hipoteka, kuriuos identifikavimo kodas 20120130013330. Kredito unijos išduotame Sutikime nurodyta, kad kredito unija sutiko, jog būtų parduotas UAB „Informo“ nuosavybės teise priklausantis butas, kuris įkeistas kredito unijai Hipotekos sutartimi (hipotekos identifikavimo kodas 20120120006028); <...> Sutikimai bus laikomi galiojančiais iki hipotekos (hipotekos identifikavimo kodas 20120120006028) į butą išregistravimo. Ieškovas klaidina teismą, savo reikalavimus kildindamas iš negaliojančio Sutikimo, kadangi hipoteka (pagal Hipotekos sutartį Nr. 2, hipotekos identifikavimo kodas 20120120006028) yra pasibaigusi CK 4.197 straipsnio 1 dalies pagrindu ir yra išregistruota iš Hipotekos registro. Kredito unijos išduotas Sutikimas nebegalioja nuo hipotekos išregistravimo, tuo tarpu UAB „LKU turto valdymas“ išduotas Sutikimas atsakovei nesukelia jokių teisinių pareigų.

30.2. Dėl išieškojimo masto:

30.2.1. Ieškovo siekiamas materialinis rezultatas yra galimybė įvykdyti mokėjimo prievolę pagal buto Pirkimo–pardavimo sutartį, išvengiant priverstinio išieškojimo iš ieškovo turto. Ieškovo reikalavimai galėjo būti įgyvendinti laiku, kai atsakovė dar 2015 m. spalį siūlė išspręsti situaciją ne priverstinio išieškojimo keliu, o ieškovui sumokant buto kainos likutį ir tokiu būdu atsakovei atsisakant buto hipotekos. Ieškovas šį pasiūlymą ignoravo.

30.2.2. Atsakovė, įgyvendindama savo, kaip kreditorės, teises, kylančias iš hipotekos sutarties, ir tik praėjus apytiksliai pusei metų, visiškai pagrįstai ir teisėtai inicijavo priverstinio išieškojimo iš ieškovo buto procedūrą. Atsakovės, kaip hipotekos kreditorės, teisių, kylančių iš hipotekos sutarties, įgyvendinimas nėra atsakomybės už prievolės neįvykdymo termino pažeidimą taikymas. Šiame ginče atsakovė yra hipotekos kreditorė, todėl teisinius santykius, kuriuose dalyvauja atsakovė, reglamentuoja CK ketvirtosios knygos normos. Tuo tarpu ieškovo ir BUAB „Informo“ teisiniai santykiai kilo iš buto Pirkimo–pardavimo sutarties ir šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos nuostatomis.

30.2.3. Ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti, kad ieškovas turi teisę sumokėti kredito unijai 43 443 Eur kaip galutinį atsiskaitymą už butą, negalėtų būti tenkinamas ir dėl to, kad šiuo reikalavimu ieškovas prašo pripažinti, jog jis turi teisę įvykdyti mokėjimo prievolę pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, kurios kontrahentas yra bankrutuojanti įmonė trečiasis asmuo BUAB „Informo“. Nesant bankroto administratoriaus pritarimo dėl tokio sandorio vykdymo ir tenkinus tokį reikalavimą, būtų tikėtinos pretenzijos iš bankrutuojančios įmonės administratoriaus ir kreditorių dėl lėšų nukreipimo Kredito unijai, o ne bankrutuojančiai įmonei.

30.2.4. Hipotekos teisė yra susijusi su pagrindine trečiųjų asmenų prievole sumokėti skolos sumą, kuri atsirado paskolos sutarčių pagrindu, todėl ieškovas turi dengti skolą, susidariusią pagal kredito sutartį, savo įkeisto turto verte, o ne Sutikime nurodyta suma.

30.3. Dėl vartojimo santykių:

30.3.1. Ieškovas save laiko vartotoju Pirkimo–pardavimo teisinių santykių atžvilgiu. Kadangi kredito unija nėra buto Pirkimo–pardavimo sutarties šalis, ji nėra saistomas įsipareigojimų, kylančių iš pastarosios sutarties.

30.3.2. Atsakovę ir ieškovą sieja svetimo turto hipotekos santykiai, t.y. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas, norint užtikrinti kito asmens – skolininko – skolinio įsipareigojimo įvykdymą.

30.3.3. Buto pirkimo procesą koordinavo ieškovo advokatas, kuris tiek dalyvavo buto Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo procese, tiek atstovavo savo klientui kredito unijos Sutikimų gavimo procese. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nesuprato, jog, įsigydamas hipoteka įkeistą turtą, šiuo turtu atsako už skolininko prievoles subsidiariai, bei neprisiėmė įsipareigojimo įvykdyti skolininko (t. y. buto pardavėjo) prievoles, jeigu pastarasis neįvykdys savo įsipareigojimų atsakovei.

30.3.4. Butas įsigytas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą: buto vidutinė rinkos vertė 289 000 Lt, tuo tarpu pirkimo kaina – 172 500 Lt. Ieškovas už butą, kurį valdo nuosavybės teise, yra sumokėjęs palyginti nedidelę kainos dalį – 22 500 Lt (6516,45 Eur). Be to, sutartimi nustatytos didelės netesybos, kurios santykiuose su pardavėju leistų kainą sumažinti 50 000 Lt. Ieškovas sudarė buto Pirkimo–pardavimo sutartį itin lengvatinėmis sąlygomis, konsultuojamas advokato. Todėl ieškovas neturėtų būti vertinamas kaip vartotojas – silpnesnioji sutartinių santykių šalis, kuriam būtų aktualus jo, kaip silpnesniosios šalies, interesų pusiausvyros atkūrimas.

30.3.5. Ieškovo argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo yra nepagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia, kad teismas privalo analizuoti kiekvieną bylos dalyvių argumentą ir dėl jo pasisakyti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vienašaliuose sandoriuose suformuluotų sąlygų įtakos prievolės šalių teisėms ir pareigoms

31. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, kokią teisinę reikšmę ginčo šalių teisių ir pareigų atsiradimui turėjo 2013 m. birželio 19 d. Sutikimai dėl įkeisto turto pardavimo, kuriuos išdavė hipotekos kreditorės kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „LKU turto valdymas“.

32. Byloje nustatyta, kad UAB „Informo“ vykdė daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektą. Ši įmonės veikla buvo finansuojama skolintomis lėšomis (UAB „Informo“ bei kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2012 m. gegužės 24 d. sudarytos Paskolos sutarties Nr. 12-00032 su vėlesniais pakeitimais ir A. S. bei kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos Paskolos sutarties Nr. 11-00087LTL su vėlesniais pakeitimais pagrindu). Skolininkų UAB „Informo“ ir A. S. prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymas buvo užtikrintas įkeičiant skolininkams ir tretiesiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį ir kitą turtą, taip pat įkeičiant UAB „Informo“ priklausantį jos statomą daugiabutį gyvenamąjį namą. UAB „Informo“ parduodant butus, esančius nebaigtame statyti daugiabučiame gyvenamajame name, valią pirkti vieną iš jų išreiškė ieškovas A. K.. Kadangi jo norimas pirkti butas buvo apsunkintas hipoteka, tam, kad buto savininkas ir pirkėjas galėtų sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, buvo būtinas hipotekos kreditorių (tuo metu UAB „LKU turto valdymas“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“) sutikimas. Hipotekos kreditorių sutikimas leisti parduoti UAB „Informo“ priklausantį butą (duomenys neskelbtini), buvo įtvirtintas hipotekos kreditorių kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „LKU turto valdymas“ 2013 m. birželio 19 d. išduotuose sutikimuose dėl įkeisto turto pardavimo.

33. CK 1.63 straipsnio, reglamentuojančio sandorių sampratą ir rūšis, 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDYtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-546-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-546-915/2015">3K-3-546-915/2015</a>; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQzLTYxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-343-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-343-611/2017">e3K-3-343-611/2017</a>, 21 punktas; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY4LTk2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-168-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-168-969/2018">e3K-3-168-969/2018</a>, 27 punktas).

34. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos kreditorių kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „LKU turto valdymas“ 2013 m. birželio 19 d. išduoti sutikimai dėl įkeisto turto pardavimo atitinka vienašalio sandorio požymius – jais aiškiai išreikšta sandorio šalies valia netaikyti galiojančiomis hipotekos sutartimis nustatyto draudimo perleisti įkeistą daiktą nuosavybės teise tretiesiems asmenims, leidžiant UAB „Informo“ sudaryti jai priklausančio buto pirkimo– pardavimo sutartį su ieškovu A. K., jei ne mažesnė kaip 150 000 Lt (43 443 Eur) suma bus pervesta į kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ sąskaitą. Į tai buvo nukreipta hipotekos kreditorių valia, kuri yra esminis sandorio požymis.

35. Pažymėtina, kad minėtuose 2013 m. birželio 19 d. sutikimuose buvo išreikšta ne tik hipotekos kreditorių valia dėl leidimo perleisti nuosavybės teises į daiktą, kuriam nustatyta hipoteka, bet ir kitos sprendžiant nagrinėjamą ginčą teisinę reikšmę turinčios sąlygos, atsiradusios kaip hipotekos kreditorių valios išraiška, inter alia (be kita ko), hipotekos kreditorės vienašališkas įsipareigojimas atsisakyti buto (duomenys neskelbtini), hipotekos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai 150 000 Lt (43 443 Eur) suma bus įskaityta kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ sąskaitoje, taip pat hipotekos kreditorių sutikimas pirkėjui paskesniu įkeitimu įkeisti minėtą butą jam kreditą (paskolą) suteikiančiam subjektui, su sąlyga, kad kredito (paskolos) paskirtis bus atsiskaityti pagal sudarytą turto pirkimo–pardavimo sutartį už pirkėjo įsigyjamą butą.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „LKU turto valdymas“ 2013 m. birželio 19 d. sutikimuose dėl įkeisto turto pardavimo suformuluotų sąlygų turinį, jos aiškintinos taip, kad teisinių santykių dalyviams užtikrintų jų santykių stabilumą, nuspėjamumą, teisinį tikrumą ir jų teisėtų lūkesčių apsaugą, nepažeidžiant sutarčių aiškinimo taisyklių, nurodytų CK 6.193–6.195 straipsniuose.

37. Nors ieškovas A. K., atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB „LKU turto valdymas“ ir tretieji asmenys UAB „Informo“ bei A. S. buvo skirtingų teisinių santykių dalyviai, buto Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas jiems sukėlė skirtingų teisėtų lūkesčių atsiradimą. Hipotekos kreditoriams minėtos sutarties sudarymas sukėlė teisėtą lūkestį gauti savo skolininkų UAB „Informo“ arba A. S. reikalavimų patenkinimą, kurių dydį apibrėžė buto kainos dalies, sudarančios ne mažiau nei 150 000 Lt (43 443 Eur), sumokėjimas į hipotekos kreditorės sąskaitą, ir iš to kylančią hipotekos kreditorių pareigą atsisakyti hipotekos pirkėjo įsigytam butui. Pirkėjas pagal buto Pirkimo–pardavimo sutartį įgijo teisėtą lūkestį, kad jo perkamo buto apsunkinimas svetimo turto hipoteka neužkirs jam kelio paskesniu įkeitimu įkeisti įsigytą butą tam, kad jis gautų kreditą (paskolą) perkamo buto kainos daliai sumokėti, taip pat teisėtą lūkestį, kad, pirkėjui sumokėjus 150 000 Lt (43 443 Eur) dydžio perkamo buto kainos dalį tiesiogiai hipotekos kreditoriams, šie atsisakys jo įsigyto buto hipotekos. Pardavėja UAB „Informo“ pagal Pirkimo–pardavimo sutartį įgijo teisėtą lūkestį, kad jos skola hipotekos kreditorei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ sumažės pirkėjo tiesiogiai hipotekos kreditoriui sumokėta 150 000 Lt (43 443 Eur) dydžio buto pirkimo kainos dalimi.

38. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad jis turi teisę sumokėti atsakovei 43 443 Eur (kaip galutinį atsiskaitymą už ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini)), esminę reikšmę turi tai, kokia atsiskaitymo tvarka buto nustatyta Pirkimo–pardavimo sutartyje. Kadangi hipotekos kreditorė nagrinėjamu atveju nėra tiesioginis pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvė, ji negali prisiimti rizikos už savo sutikime parduoti svetimo daikto hipoteka įkeistą daiktą nurodytos sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos tinkamą perkėlimą į pirkimo–pardavimo sutartį.

39. Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 21 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Informo“ pardavė butą (duomenys neskelbtini), ieškovui A. K. už 172 500 Lt kainą, iš kurių 22 500 Lt (6516,45 Eur) ieškovas sumokėjo pardavėjai grynaisiais pinigais prieš pasirašydamas sutartį, o 150 000 Lt (43 443 Eur) įsipareigojo sumokėti nuo pastato statybos užbaigimo ir statybos užbaigimo akto surašymo į pardavėjos atskirai nurodytą sąskaitą Nr. LT66 5010 000 1400 0616, esančią kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“. Nei bylą nagrinėję pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, kas pagal Pirkimo–pardavimo sutartį yra tinkamas pirkėjo prievolės dėl 43 443 Eur (150 000 Lt) perkamo buto kainos dalies sumokėjimo įvykdymas.

40. Pažymėtina, jog kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Pareigą konkrečioje byloje patikrinti, ar skundžiamas sprendimas (nutartis) nepažeidžia viešojo intereso, kasacinis teismas turi ex officio (pagal pareigas). Gindamas viešąjį interesą, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali patikrinti apskųstus procesinius sprendimus ir kasaciniame skunde nenurodytais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę procesinių sprendimų teisėtumui, motyvais. Viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2006">3K-3-455/2006</a>, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2006">3K-3-486/2006</a>, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo ir UAB „Informo“ sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalys). Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 9 dalimi, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygų nesąžiningumas visais atvejais turi būti vertinamas pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

42. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo, kaip vartotojo, siekis sudarant pirkimo–pardavimo sutartį buvo hipotekos jo įsigytam butui panaikinimas, o perkamo buto kainos dalies, ne mažesnės kaip 43 443 Eur (150 000 Lt), sumokėjimas tiesiogiai hipotekos kreditoriui buvo hipotekos perkamam butui atsisakymo sąlyga, teisėjų kolegija pasisako dėl Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką nustatančių sąlygų turinio ir jų vertinimo CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytų nesąžiningumo kriterijų aspektu.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo–pardavimo sutartyje, apibrėžiant pirkėjo prievolės dėl 43 443 Eur (150 000 Lt) kainos dalies sumokėjimo įvykdymą vartojama formuluotė „pervesti į pardavėjo atskirai nurodytą sąskaitą Nr. LT66 5010 000 1400 0616, esančią kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“, įmonės kodas 30087289“ savaime nėra aiški ir iš jos negalima vienareikšmiškai nuspręsti, kas yra minėtos kainos dalies už perkamą butą gavėjas – pardavėja ar hipotekos kreditorė. Byloje esančiuose Sutikimuose dėl įkeisto turto pardavimo, kuriuos 2013 m. birželio 19 d. išdavė hipotekos kreditorės kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „LKU turto valdymas“, nustatyta sąlyga, kad hipotekos kreditorės neprieštarauja dėl buto pardavimo su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 150 000 Lt suma bus pervesta į kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ sąskaitą Nr. LT66 5010 0000 1400 0616. Taigi tiek Pirkimo–pardavimo sutartyje, tiek minėtuose Sutikimuose pirkėjo prievolėms įvykdyti yra nurodyta ta pati sąskaita. Aplinkybę, jog tai yra atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ priklausanti sąskaita, patvirtina tos pačios sąskaitos, kaip vieno iš atsakovės rekvizitų, nurodymas atsakovės rengtuose procesiniuose dokumentuose. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad tinkamu pirkėjo prievolių pardavėjui įvykdymu dėl kainos dalies sumokėjimo pagal Pirkimo–pardavimo sutartį laikytinas minėtos kainos dalies sumokėjimas hipotekos kreditorei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“. Kadangi pirkėjo atsiskaitymą už perkamą butą nustatančiomis buto Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis buvo sudaryta galimybė įgyvendinti esminę hipotekos perkamam butui atsisakymo sąlygą, pirkėjui pervedant 43 443 Eur dydžio buto pirkimo kainos dalį tiesiogiai hipotekos kreditorei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Pirkimo–pardavimo sutartimi nebuvo pažeistas vartojimo sutarčių sąlygoms keliamas sąžiningumo reikalavimas.

44. Bylą nagrinėję teismai iš Pirkimo–pardavimo sutarties nustatė, kad ieškovo prievolės sumokėti 43 443 Eur dydžio jam nuosavybės teise perėjusio buto kainos dalį įvykdymas buvo apibrėžtas sąlyga – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pastato statybos užbaigimo ir statybos užbaigimo akto surašymo. 2013 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu fiksuojamas pastato, kuriame yra butas, statybos baigtumas – 76 proc. Remiantis Pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtintu pardavėjos pareiškimu, ji įsipareigojo užbaigti pastato statybą bei gauti statybos užbaigimo aktą iki 2013 m. spalio 1 d. Byloje nustatyta, kad UAB „Informo“ nei Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytu terminu, nei vėliau nepabaigė daugiabučio gyvenamojo namo statybos. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Informo“ buvo iškelta bankroto byla. 2016 m. gegužės 10 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Informo“ iškėlimo, tapo aišku, jog UAB „Informo“ neįvykdys savo įsipareigojimo dėl pastato, kuriame yra butas, statybos užbaigimo. Ši aplinkybė buvo žinoma ir ieškovui, nes, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, jis buvo įtrauktas į civilinės bylos dėl bankroto bylos UAB „Informo“ iškėlimo nagrinėjimą.

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai būtų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių (sąlygų) buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiai gali būti tiek sandoriai (CK 1.66 straipsnis), tiek prievolė (CK 6.30 straipsnis). Pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį sąlyginiais vadinami sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Beveik analogiškai apibrėžiama ir sąlyginė prievolė. Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). Sąlyginės prievolės, kaip ir sąlyginiai sandoriai, gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 6.30 straipsnio 3 dalis). Sąlyginių prievolių (sandorių) teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: atsiras ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis; 6.30 straipsnio 1, 4 dalys); šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, kad tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys); yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis; 6.31 straipsnio 1 ir 3 dalys); jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 6.31 straipsnio 2 dalis); nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2012">3K-3-529/2012</a>; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-434/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-434/2014">3K-3-434/2014</a> ir kt.).

46. Kolegija konstatuoja, kad jeigu sutartyje nurodytas įvykis ar veiksmas ateityje, kuris objektyviai galimas, tačiau nėra aišku, ar jis įvyks arba bus atliktas, tokia prievolė pripažintina sąlygine prievole (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). 2013 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos pirkėjo prievolės dėl 43 443 Eur dydžio kainos dalies sumokėjimo hipotekos kreditorei įvykdymas turi sąlyginės prievolės požymius, t. y. prievolės, susietos su būsima aplinkybe – pastato statybos užbaigimu ir statybos užbaigimo akto surašymu. Vadovaujantis CK 6.31 straipsnio 2 dalimi, sąlyga gali būti tik tokia aplinkybė, kurios buvimas yra įmanomas. Todėl paaiškėjus, kad UAB „Informo“ iškelta bankroto byla ir ji neįvykdys savo įsipareigojimų dėl pastato statybos darbų užbaigimo, pirkėjo prievolės dėl kainos dalies sumokėjimo įvykdymas tapo neapibrėžtas.

47. Pažymėtina, kad hipotekos kreditorė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ nagrinėjamu atveju neprisiėmė Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos dėl pastato statybos užbaigimo neįvykdymo rizikos. Priešingai, rizika, kad pastatas, kuriame yra perkamas butas, bus neužbaigtas, teko Pirkimo–pardavimo sutarties šaliai – pirkėjui. Todėl paaiškėjus, kad Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta pirkėjo prievolė dėl kainos dalies sumokėjimo hipotekos kreditoriui gali būti nevykdyta dėl to, kad jos įvykdymą apibrėžiančios sąlygos (pastato statybos užbaigimo ir statybos užbaigimo akto surašymo) atsiradimas yra neįmanomas iškėlus pardavėjai (statytojai) bankroto bylą ir jai nustojus vykdyti ūkinę komercinę veiklą, hipotekos kreditorė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, kaip daiktinės teisės (svetimo daikto hipotekos) ieškovui priklausančio buto atžvilgiu turėtoja, vadovaudamasi hipotekos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, įgijo teisę nukreipti savo reikalavimų skolininkams A. S. ir UAB „Informo“ patenkinimą į ieškovui priklausantį butą.

48. Pažymėtina, kad hipotekos kreditorių kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „LKU turto valdymas“ 2013 m. birželio 19 d. sutikimuose išreikšta valia atsisakyti įkeisto turto savininkui priklausančio daikto hipotekos, jei įkeisto turto savininkas, pervesdamas perkamo daikto kainos dalį hipotekos kreditorei, įvykdytų dalį jo skolininkų prievolių, kurių įvykdymas ir buvo užtikrintas svetimo daikto hipoteka, nelaikytinas besąlyginiu skolos išieškojimo galimybės iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto atsisakymu. Todėl susiklosčius situacijai, kai dėl pasikeitusių aplinkybių pirkėjo prievolės dėl 43 443 Eur kainos dalies sumokėjimo įvykdymas pagal Pirkimo–pardavimo sutartį tapo neapibrėžtas, atsakovė, negaudama savo 43 443 Eur dydžio reikalavimų patenkinimo ir išnaudojusi bendradarbiavimo su ieškovu galimybes, įgijo teisę, keisdama 2013 m. birželio 19 d. sutikimuose, kaip vienašaliuose sandoriuose, išreikštą valią, aiškiai nustatyti, iki kada ieškovas, siekdamas hipotekos jam priklausančiam butui panaikinimo, gali pervesti 43 443 Eur dydžio buto pirkimo kainos dalį, taip įvykdydamas dalį skolininkų prievolių hipotekos kreditorei, o ieškovui nevykdant šių savo įsipareigojimų – inicijuoti priverstinio išieškojimo iš daikto, kuriam nustatyta svetimo turto hipoteka, procedūrą. Šių nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovei negali būti perkelta kredito (paskolos) atsiskaityti už butą pagal Pirkimo–pardavimo sutartį nesuteikimo ieškovui rizika.

49. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ 2015 m. spalio 7 d. sutikimu dėl įkeisto turto pakartotinio įkeitimo pakartojo ankstesniuose 2013 m. birželio 19 d. sutikimuose nurodytas sąlygas dėl buto paskesnio įkeitimo ir hipotekos atsisakymo gavus 43 443 Eur apmokėjimą į kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ sąskaitą Nr. LT66 5010 0000 1400 0616, tačiau apibrėžė šio Sutikimo galiojimą terminą – iki 2015 m. spalio 30 d. 2016 m. gegužės 3 d. raštu dėl įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdymo atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ įspėjo ieškovą dėl išieškojimo, kuris bus nukreiptas į jam priklausantį butą, kaip vienintelę likusią skolininkės A. S. prievolių užtikrinimo priemonę, nukreipimo tuo atveju, jei jis iki 2016 m. gegužės 18 d. neperves 43 443,01 Eur sumos už įsigytą butą, kaip tai nurodyta 2013 m. birželio 19 d. kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „LKU turto valdymas“ išduotuose Sutikimuose dėl hipotekos sandoriais įkeisto turto pardavimo, pagal šiuos Sutikimus UAB „Informo“ ir A. K. sudarė 2013 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį. 2016 m. gegužės 24 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą dėl skolininkės A. S. skolos išieškojimo iš ieškovui priklausančio buto, kuriam nustatyta svetimo daikto hipoteka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ veiksmai, kuriais ji kreipėsi į Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš ieškovo (įkaito davėjo) A. K., kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, yra neteisėti. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokių išvadų dėl šio ieškiniu pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

50. Pažymėtina, kad, net ir pradėjus išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto buto procedūrą, ieškovas gali sumokėti atsakovei 43 443 Eur (kaip galutinį atsiskaitymą už ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini)). Šią savo prievolę, kuri yra įtvirtinta su pardavėja UAB „Informo“ sudarytoje Pirkimo–pardavimo sutartyje, ieškovas gali įvykdyti iki hipotekos objekto realizavimo momento (CK 4.1941sraipsnio 1 dalis). Tinkamas ieškovo prievolės dėl 43 443 Eur sumokėjimo atsakovei bet kuriuo momentu iki hipotekos realizavimo momento įvykdymas lemtų atsakovės pareigos atsisakyti A. K. nuosavybės teise priklausančio buto hipotekos atsiradimą, kaip tai nustatyta 2013 m. birželio 19 d. kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „LKU turto valdymas“ išduotuose sutikimuose dėl hipotekos sandoriais įkeisto turto pardavimo.

51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos kreditorių 2013 m. birželio 19 d. sutikimus vertinant kompleksiškai su 2013 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovas A. K. įgijo ne tik teisę, bet ir pareigą sumokėti hipotekos kreditorei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ 43 443 Eur kaip galutinį atsiskaitymą už jam Pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise perėjusį butą (duomenys neskelbtini). Būtent 43 443 Eur kainos dalies sumokėjimas už perkamą butą hipotekos kreditorei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ laikytinas tinkamu ieškovo A. K. prievolės pagal Pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymu. Ši Pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.

52. Pripažinus, kad perkėlus į Pirkimo–pardavimo sutartį 2013 m. birželio 19 d. sutikimuose nustatytą sąlygą dėl pirkėjo atsiskaitymo su hipotekos kreditore atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ įgijo teisę gauti 43 443 Eur sudarančią Pirkimo–pardavimo kainos dalį, o ieškovas A. K. – pareigą ją sumokėti, darytina išvada, kad kitos hipotekos kreditorių 2013 m. birželio 19 d. sutikimuose nustatytos sąlygos (dėl paskesnio įkeitimo ir hipotekos atsisakymo) yra galiojančios. Todėl 2013 m. birželio 19 d. sutikimų pagrindu atsirandančių įkaito davėjo teisių bei hipotekos kreditorės pareigų pripažinimas teismo sprendimu, esant galiojančiam prievoliniam jų atsiradimo pagrindui, būtų perteklinis ir ginčo šalims nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Todėl, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, civilinės bylos dalis dėl kitų ieškinio reikalavimų (pripažinti, kad ieškovas A. K. turi teisę paskesniu įkeitimu įkeisti jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kredito įstaigai ar kitam trečiajam asmeniui, suteiksiančiam kreditą (paskolą), skirtą galutinai atsiskaityti už šį butą; pripažinti, kad atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ turi pareigą atsisakyti A. K. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), hipotekos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai 43 443 Eur bus įskaityti į atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ sąskaitą) yra nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme.

Dėl vykdomojo įrašo turinio bei atlikimo tvarkos

53. Kasacinis skundas dėl skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo ta apimtimi, kiek jis susijęs su 183 427,98 Eur išieškojimo nukreipimu į ieškovo turtą, iš esmės grindžiamas atlikto notarinio įrašo turinio ydingumu, dėl ko antstolis, vykdydamas vykdomąjį įrašą, galės išieškojimą nukreipti ne tik į svetimo daikto hipotekos objektą, bet ir į kitą ieškovo, kaip svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko (hipotekos davėjo), turtą, neviršydamas bendros skolininko įsipareigojimų sumos kreditoriui.

54. Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 1 dalimi, jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 491 straipsniu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintame Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka ir forma.

55. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma) įstatymų leidėjas siekia vieno iš svarbiausių tikslų – užtikrinti greitą ir koncentruotą privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba nėra apskritai įvykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-328/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-328/2014">3K-3-328/2014</a>).

56. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. yra svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto, t. y. buto (duomenys neskelbtini), savininkas. Šis butas buvo įkeistas pirminiu įkeitimu, užtikrinant skolininko UAB „Informo“ įsipareigojimų pagal 2012 m. gegužės 24 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00032 su vėlesniais pakeitimais hipotekos kreditoriui kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ įvykdymą (hipotekos identifikavimo kodas 20120120006028) ir antriniu įkeitimu, užtikrinant skolininkės A. S. įsipareigojimų pagal 2011 m. rugpjūčio 16 d. Paskolos sutartį Nr. 11-00087LTL su vėlesniais pakeitimais hipotekos kreditorei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ įvykdymą (hipotekos identifikavimo kodas 20120130013330). Ginčo atveju yra kilęs skolininkės A. S. skolos išieškojimo hipotekos kreditorės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai iš svetimo daikto hipoteka (hipotekos identifikavimo kodas 20120130013330) įkeisto buto (duomenys neskelbtini), klausimas.

57. Svetimo turto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas nėra prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp kreditoriaus ir skolininko, dalyvis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu jis įsipareigoja įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimą, jeigu šis per hipotekos sandoryje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai (pavyzdžiui, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ir kt.).

58. Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, įkeisto turto savininkas hipotekos kreditoriui už skolininko įsipareigojimų įvykdymą atsako įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įkeisto daikto savininko atsakomybė aptariamu atveju kreditoriui ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235/2012">3K-3-235/2012</a> ir kt.).

59. Pažymėtina, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko prievolė kreditoriui yra subsidiari. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Be to, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto (CK 4.195 straipsnio 3 dalis).

60. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, remiantis kuria svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnio 4 dalis, 6.112 straipsnio 2 punktas). Jeigu skolinis įsipareigojimas įvykdytas, įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad tam daiktui būtų panaikinta hipoteka (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-507/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-507/2012">3K-3-507/2012</a>; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2013">3K-3-428/2013</a>; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzY1LTcwMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-365-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-365-701/2015">e3K-3-365-701/2015</a>).

61. Atlikdami vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą, notarai privalo vadovautis Aprašo 4 punktu, kuriame nustatyta, kad vykdomuosius įrašus notaras atlieka naudodamas vykdomojo įrašo formą (Aprašo priedas). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima (Aprašo 15 punktas). Nei Aprašo 15 punkte, nei Aprašo priede, kaip norminio teisės akto sudedamojoje dalyje, nenurodyta, kaip notaro vykdomajame įraše turi būti suformuluotas išieškojimo siūlymas tais atvejais, kai hipotekos kreditorius siekia išieškojimą nukreipti į įkeistą daiktą, kuriam nustatyta svetimo daikto hipoteka. Aprašo 16 punkte papildomai nurodyta, kad svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) atveju notaras vykdomajame įraše turi nurodyti įkaito davėjo, kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, duomenis (Aprašo 16 punktas).

62. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatymų reglamentavimas lemia, jog notaras tikrina hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodytų duomenų atitiktį Hipotekos registre nurodytiems duomenims ir netikrina kitų duomenų atitikties bei už juos neatsako (Notariato įstatymo 491 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Todėl notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 27 punktas). Tuo tarpu išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 4.1941 straipsnio 6 dalis).

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis), jam keliami aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo reikalavimai. Notaro vykdomajame įraše turi būti aiškiai apibrėžtos antstolio veiklos ribos, kurių jis privalo laikytis vykdymo procese atlikdamas CPK nustatytus veiksmus. Tam, kad būtų užtikrintas šių reikalavimų įgyvendinimas, notaras, remdamasis hipotekos kreditoriaus pateiktais ir Hipotekos registre nurodytais duomenimis, turi tinkamai kvalifikuoti materialiuosius hipotekos santykius, nustatydamas hipotekos rūšį, o vykdomojo įrašo turinys turi atitikti išieškojimo iš konkrečios hipotekos rūšies taisykles.

64. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G. Bastakys 2016 m. liepos 8 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-4203), kuriuo siūlo pagal vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą (183 097,60 Eur) iš skolininkės A. S. ir įkaito davėjo A. K., kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, hipotekos kreditorės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas 20120130013330, sudarymo data 2013 m. kovo 14 d., notarinio registro Nr. 1322). 2016 m. liepos 8 d. Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, šis 2016 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu Nr. S-16-33-2084 jį priėmė vykdyti ir tą pačią dieną išsiuntė skolininkui vykdymo procese A. K. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. GB-4203, t. y. per vieną mėnesį nuo šio raginimo gavimo dienos padengti vykdomajame dokumente nurodytą 183 427,98 Eur skolą ir sumokėti 429,27 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 183 857,25 Eur.

65. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiamas vykdomasis įrašas neatitinka išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto taisyklių ir jo turiniui keliamų aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Skundžiamo vykdomojo įrašo ydingumą lemia tai, kad jame nėra atsižvelgiama į hipotekos davėjo ribotą atsakomybę, kurią apibrėžia jam priklausančio daikto, kuriam nustatyta svetimo daikto hipoteka, vertė, o iš jo siūloma išieškoti visą skolininkės A. S. skolos hipotekos kreditorei sumą, atsiradusią tarp hipotekos kreditorės ir skolininkės susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių (2011 m. rugpjūčio 16 d. Paskolos sutartį Nr. 11-00087LTL su vėlesniais pakeitimais) pagrindu. Pažymėtina, kad prievolės subsidiarus pobūdis ir svetimo daikto hipotekos davėjo atsakomybės ribojimas įkeisto daikto verte suponuoja, jog skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto atveju notaro vykdomajame įraše turi būti numatytas siūlymas išieškoti iš skolininko per hipotekos sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį, taip pat siūlymas išieškoti iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto, nurodant įkaito davėjo, kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, duomenis.

66. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 65 punkto išvadomis, pripažįsta, kad ieškovo A. K. ieškinio reikalavimas panaikinti Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro 2016 m. liepos 8 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-4203) ta apimtimi, kiek juo siūloma priverstinai išieškoti 183 427,98 Eur skolą iš įkaito davėjo A. K., kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, yra pagrįstas ir turi būti patenkintas. Minėtas vykdomasis įrašas nurodyta apimtimi naikintinas kaip ydingas ir neatitinkantis išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto išieškojimo taisyklių.

67. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

68. Teisėjų kolegija, apibendrindama šios nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus dėl bylos esmės ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, o dėl dalies ieškinio reikalavimų civilinę bylą nutraukti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir dėl jų priėmus naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, o dėl dalies reikalavimų civilinę bylą nutraukus, atitinkamai iš naujo turi būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat kasaciniame teisme ginčo šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

71. Kasaciniam teismui konstatavus, kad dėl ieškinio reikalavimų priimtinas naujas sprendimas, patenkinant du iš penkių pareikštų ieškinio reikalavimų, kasaciniame teisme buvo patenkinta 40 proc. ieškovo pirmosios, apeliacinės instancijos teismuose ir kasaciniame teisme pareikštų reikalavimų.

72. Pateikdamas ieškinį, apeliacinį skundą ir kasacinį skundą, ieškovas sumokėjo 172 Eur žyminio mokesčio. Konstatavus, kad visų instancijų teismuose buvo patenkinta 40 proc. ieškovo reikalavimų, jam iš atsakovės priteistina 68,80 Eur (172 x 40 / 100) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir kasaciniame teisme sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

73. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), 8.2 punkte nurodytų dydžių, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 600 Eur (1500 Eur x 40 / 100) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

74. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 2800 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos dėl atsiliepimo į ieškinį, atskirojo skundo ir kitų dokumentų surašymo, atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos), jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovo. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.15, 8.16, 8.17 ir 8.19 punktuose nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, atsakovei iš ieškovo priteistinas 1680 Eur (2800 Eur x 60 / 100) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

75. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, ieškovui iš atsakovės priteistinas 140 Eur (350 Eur x 40 / 100) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

76. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovo. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, atsakovei iš ieškovo priteistinas 570 Eur (950 Eur x 60 / 100) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

77. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą kasaciniame teisme ieškovas turėjo 3630 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.13 punkte nurodytą dydį, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, ieškovui iš atsakovės priteistinas 787,78 Eur (1969,44 Eur x 40 / 100) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

78. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą kasaciniame teisme atsakovė turėjo 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš ieškovo. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, ieškovui iš atsakovės priteistinas 720 Eur (1200 Eur x 60 / 100) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

79. Atlikus šalių viena kitai mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 1373,42 Eur ((1680 + 570 + 720) – (68,8 + 600 + 140 + 787,78)) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei kasaciniame teisme, atlyginimas.

80. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 10,57 Eur tokių išlaidų, jų atlyginimas priteisiamas šiomis dalimis – iš ieškovo 6,34 Eur, o iš atsakovės 4,23 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl ieškovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

81. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 356 straipsnio 1 dalyje, kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2013">3K-3-539/2013</a>; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTYxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-611/2018">e3K-3-164-611/2018</a>, 33 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje šalys procesiniuose dokumentuose kasaciniam teismui suformulavo savo pozicijas pakankamai aiškiai jų ginčui spręsti, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

82. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia netenkinti ieškovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

83. Kadangi, panaikinus Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro notaro G. Bastakio 2016 m. liepos 8 d. atlikto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. GB-4203) dalį, kuris yra vykdymo veiksmų atlikimo teisinis pagrindas, išnyksta poreikis užtikrinti ieškovo A. K. intereso dėl neteisėtai jo atžvilgiu atliekamų išieškojimo veiksmų apsaugą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Netenkinti ieškovo A. K. prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

Ieškovo A. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro Gintauto Bastakio 2016 m. liepos 8 d. atlikto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. GB-4203) dalį, kuria siūloma priverstinai išieškoti 183 427,98 Eur skolą iš įkaito davėjo A. K., kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens.

Pripažinti, kad ieškovas A. K. turi teisę sumokėti atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ 43 443 Eur (kaip galutinį atsiskaitymą už ieškovui A. K. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini).

Netenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti, kad atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ veiksmai, kuriais ji kreipėsi į Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš ieškovo (įkaito davėjo) A. K., kaip su skolininku subsidiariai atsakingo asmens, yra neteisėti.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų: pripažinti, kad ieškovas A. K. turi teisę paskesniu įkeitimu įkeisti sau nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kredito įstaigai ar kitam trečiajam asmeniui, suteiksiančiam kreditą (paskolą), skirtą galutinai atsiskaityti už šį butą; pripažinti, kad atsakovė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ turi pareigą atsisakyti A. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai 43 443 Eur bus įskaityti į atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ sąskaitą.

Priteisti atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ (j. a. k. 300087289) iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1373,42 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt tris Eur 42 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ (j. a. k. 300087289) 4,23 Eur (keturis Eur 23 ct), o iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,34 Eur (šešis Eur 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algis Norkūnas

Dalia Vasarienė