Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, delspinigių bei neturtinės žalos priteisimo

Teismingumo byla Nr. T-70/2017

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00548-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui Palangos kultūros ir jaunimo centrui, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, delspinigių bei neturtinės žalos priteisimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas 2016 m. liepos 11 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo: 1) 142 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio dalies; 2) 852 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką (apskaičiuota nuo atleidimo iš darbo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.); 3) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) 43,45 Eur delspinigių. Ieškovas ieškinyje, inter alia (be kita ko), nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. be pagrindo nevykdė Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų apmokėjimo“ pakeitimo“ 1 punkto reikalavimų, kuriame imperatyviai nurodyta, kad kultūros įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos taikomos nuo 2014 m. liepos 1 d.

Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo Palangos kultūros ir jaunimo centro 142 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 923 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, neatskaičius mokesčių, už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2017 m. vasario 28 d., įskaitant šią dieną, ir po 6,76 Eur vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną dieną nuo 2017 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo Ž. K. naudai; likusią ieškinio dalį atmetė; nurodė sprendimo dalį dėl 142 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (neatskaičius mokesčių) priteisimo vykdyti skubiai.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo Palangos kultūros ir jaunimo centro apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Kolegija nutartyje nurodo, kad ieškovas reikalavimą atsakovui dėl neišmokėto darbo užmokesčio (iš esmės žalos) priteisimo grindžia apelianto neteisėtais veiksmais, t. y. nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo be pagrindo nevykdyto Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymo, kuriame imperatyviai nurodyta, kad kultūros įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos taikomos nuo 2014 m. liepos 1 d. Taigi neišmokėtas darbo užmokestis (žala) kildinamas iš netinkamo viešojo administravimo funkcijų vykdymo.

Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ir netinkamo atsakovo klausimas. Atsakovas nurodė, kad Palangos kultūros ir jaunimo centro direktoriaus darbdavė yra Palangos miesto savivaldybės taryba, todėl ji turėjo diskreciją nustatyti kultūros centro vadovo atlyginimą ir atsakyti už steigėjo ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos veiksmus ar kitaip įpareigoti nustatyti didesnį darbo užmokestį vadovui (ieškovui).

Žalos atlyginimas yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su žalos atlyginimu, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Kolegijai kilo abejonių, ar šioje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos ar administraciniame teisme, todėl tikslinga kreiptis su prašymu į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo (CPK 36 straipsnio 2–4 dalys).

konstatuoja:

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas ir atsakovo Palangos kultūros centro atstovas, įgaliotas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. T2-65 „Dėl Palangos kultūros centro direktoriaus“ 5 punktu, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, 2011 m. balandžio 12 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 264, pagal kurią ieškovas buvo priimtas eiti Palangos kultūros centro direktoriaus pareigas. Darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. vasario 1 d., vadovaujantis Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalimi (šalių susitarimu).

Palangos kultūros ir jaunimo centro nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-336 2 punktu (toliau – Nuostatai), 1 punkte įtvirtinta, kad Palangos kultūros ir jaunimo centras yra biudžetinė savivaldybės įstaiga, kuri savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuoja profesionalaus meno sklaidą, įtraukia jaunimą į socialiai reikšmingą veiklą ir didina jaunimo integraciją į visuomenę. Palangos kultūros ir jaunimo centro steigėja ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančioji institucija – Palangos miesto savivaldybės taryba (Nuostatų 3 punktas). Kvalifikacinius reikalavimus Palangos kultūros ir jaunimo centro direktoriui, konkurso eiti direktoriaus pareigas nuostatus, direktoriaus pareigybės aprašymą, vadovaudamasis Darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymu, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintais kvalifikaciniais reikalavimais valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu jaunimo darbuotojų veiklos aprašu, tvirtina ir direktoriaus darbo sutarties sąlygas nustato Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius (Nuostatų 21 punktas). Savivaldybės meras įstatymų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorių; nustato direktoriaus darbo užmokestį, skiria nuobaudas; sprendžia direktoriaus paskatinimo, atostogų, pavadavimo, tarnybinių komandiruočių klausimus (Nuostatų 20 punktas).

Ieškovas – buvęs Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorius – nurodytoje įstaigoje dirbo darbo sutarties pagrindu, jis nebuvo valstybės tarnautoju ir neturėjo viešojo administravimo įgaliojimų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys), o jo vadovaujama įstaiga taip pat nevykdo (nevykdė) viešojo administravimo veiklos. Keliamas ginčas yra susijęs su darbo teisiniais santykiais.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Vadinasi, ieškovo keliamas ginčas nėra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai, bet yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliaciniame skunde Palangos kultūros ir jaunimo centras nurodo, kad šio centro direktoriaus darbdavys yra būtent Palangos miesto savivaldybės taryba. Netgi ir tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama dėl netinkamo atsakovo, tai nekeistų keliamo ginčo rūšinio teismingumo (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartį byloje A. R. v. Telšių rajono savivaldybė).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui Palangos kultūros ir jaunimo centrui, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, delspinigių bei neturtinės žalos priteisimo, Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Dainius Raižys