Teismingumo byla Nr. T-67/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21141-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2017 m. birželio 21 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal J. K. skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl pajamų perskaičiavimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas J. K. teismui pateikė skundą (prašymą), kuriuo prašo įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – ir Komisija) atlikti UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ papildomai gautų 462 800 Eur pajamų, nurodytų Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 5 punkte, perskaičiavimą.
Pareiškėjas J. K. su skundu visų pirma kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti J. K. skundą, nurodydamas, kad byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad, pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 9 dalį, Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismams.
Pareiškėjas teismui pateikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštą, kuriuo atsakyta į J. K. elektroninius laiškus ir kuriame nurodyta, jog pareiškėjas pateikė pastabas, komentarus ir pasiūlymus, kurie bus įvertinti rengiant Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, pakeitimo projektą. Teismui taip pat yra pateiktas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštas, kuriuo atsakyta į pareiškėjo J. K. kreipimąsi, ir konstatuota, kad pareiškėjo rašte pateikta informacija neatitinka Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse, patvirtintose Komisijos 2016 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. O3-56 „Dėl ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“, įtvirtintos ginčo sampratos, todėl nenagrinėtina ginčų neteisminio sprendimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas nesutinka su minėtuose raštuose pateikta informacija, tačiau iš pateikto skundo turinio matyti, kad jis šių raštų neginčija.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nurodo, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Nors pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau ši konstitucinė asmens teisė netrukdo įstatymų leidėjui nustatyti formalius reikalavimus, taikomus asmens kreipimuisi (2006 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą konstatuojamosios dalies I skyriaus 12 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. CPK 115 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kreipdamasis į teismą, asmuo privalo suformuluoti aiškų reikalavimą ir nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, o teisingas procesinio dokumento teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra teismo prerogatyva.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimą suformulavo taip: „įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją atlikti UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ papildomai gautų 462 800 Eur pajamų, nurodytų Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 punkte 5, perskaičiavimą“. Nors reikalavime nėra tiesiogiai nurodyta, jog skundžiamas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. O3-67, tačiau tiek iš paties reikalavimo, tiek iš viso pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 5 punkte nustatytu 462 800 Eur paskirstymu, mažinant šilumos kainą 0,413 ct/kWh. Atsižvelgtina, kad teismas neturi duomenų, jog pareiškėjas J. K. turėtų teisinį išsilavinimą, be to, pažymėtina, kad pareiškėjas yra vyresnio amžiaus (gim. 1941 m.), todėl visų pirma vertintinas pateikto procesinio dokumento turinys, o ne šio dokumento forma.
Įvertinus visus J. K. pateiktus duomenis, darytina išvada, jog savo reikalavimu pareiškėjas iš esmės skundžia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 dalį, kuria paskirstoma 462 800 Eur suma. Savo skunde pareiškėjas nurodo, kad 462 800 Eur suma, nurodyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarime, yra neteisingai apskaičiuota ir yra 249 065 Eur mažesnė, nei turėtų būti. Kadangi pareiškėjo reikalavime nurodyta suma yra įtvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarime, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl teismas yra saistomas šio nutarimo, o jame nurodyta paskirstoma suma gali būti pakeista tik skundžiant 2017 m. vasario 28 d. nutarimą. Taip pat pabrėžtina, kad manant, jog pareiškėjas neskundžia 2017 m. vasario 28 d. nutarimo, toks ieškinio reikalavimas galėjo būti pateiktas tik iki Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjas skundžia procedūrinius sprendimus, nes jo reikalavime nurodyta suma, su kuria pareiškėjas nesutinka ir prašo perskaičiuoti, yra įtvirtinta tik 2017 m. vasario 28 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarime Nr. O3-67 ir kituose procedūriniuose dokumentuose nėra nurodyta.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. O3-67 yra priskirtinas prie norminių teisės aktų. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo ypatumus. Pažymėtina, kad pačiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarime yra nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, šioje byloje kilęs ginčas yra glaudžiai susijęs su administraciniais teisiniais santykiais, o Vilniaus apygardos administracinis teismas, manydamas, jog pareiškėjas savo reikalavimą suformulavo nepakankamai aiškiai, turėjo nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
konstatuoja:
Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją atlikti UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ papildomai gautų 462 800 Eur pajamų, nurodytų Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 5 punkte, perskaičiavimą.
Skunde (prašyme) pareiškėjas, inter alia (be kita ko), nurodo, kad darydamas atitinkamus apskaičiavimus, Komisijos specialistas iškreipė teisės aktų esmę, nes vertino ne kuro įsigijimo sąnaudų ir gautų pajamų kurui įsigyti šilumos vienete skirtumą, o taikė išvestinius skaičiavimus per faktiškai sunaudotų kuro kiekių įsigijimo kainų ir tokių pačių kuro kiekių pagal bazinę kuro struktūrą kainų skirtumus; ginčo objektas yra pajamų kurui ir pirktai šilumai įsigyti skaičiavimas; jis (pareiškėjas) ir kiti savivaldybės šilumos vartotojai neteko galimybės per šilumos kainą susigrąžinti ankstesnio laikotarpio permokų dalies.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2017 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-67 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 5 punktu nutarė paskirstyti 12 mėnesių laikotarpiui šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d.) dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo susidariusias 462 800 Eur papildomai gautas pajamas, mažinant šilumos kainą 0,415ct/kWh. Nurodytas nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi, Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, taip pat atsižvelgiant į uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 1.21-600 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pateiktą šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą, Komisijos 2017 m. sausio 12 d. pažymą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, 2017 m. vasario 21 d. pažymą Nr. O5-48 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra įstaiga, reguliuojanti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 (nauja redakcija nuo 2012 m. birželio 22 d.), 1 punktas). Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra viešojo administravimo subjektas; Komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. O3-67 buvo priimtas jai veikiant viešojo administravimo srityje. Nurodomu 2017 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-67 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, inter alia, konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės taryba pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalį.
Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje, kuria, inter alia, remiantis buvo priimtas pareiškėjo skunde nurodomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. O3-67, nustatyta, kad savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainų dedamąsias šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos, pateikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų dedamųjų nustatymo. Komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų dedamųjų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų dedamųjų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. vasario 28 d. nutarime Nr. O3-67 taip pat yra nurodyta, kad šis nutarimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Atsižvelgiant į keliamo ginčo esmę, darytina išvada, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal J. K. skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl pajamų perskaičiavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Janina Januškienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Ričardas Piličiauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
Dainius Raižys
