Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.206 straipsnio ir 6.720 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-82-421/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02886-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 2.6.20.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir sutartinio atlygio priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Astoga“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.206 straipsnio ir 6.720 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 17 275 Eur skolą, 733,28 Eur palūkanas, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įskaitant ir 100 Eur ikiteisminių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį (toliau – Sutartis). Šios sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo ieškoti atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Turtas) pirkėjo ir suteikti kitas atlygintinas paslaugas. Taip pat įsipareigojo atstovauti atsakovei derybose su potencialiu Turto pirkėju dėl Turto preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ir pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Ieškovė įvykdė savo sutartines prievoles ir surado pirkėjus nekilnojamojo turto objektui, tačiau atsakovė pažeidė Sutarties 1.1 ir 4.1 punktus ir nesumokėjo už suteiktas paslaugas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas konstatavo, kad šalys sudarė Sutartį, turėdamos tikslą pasiekti rezultatą, t. y. atsakovė, pasinaudodama ieškovės patirtimi ir pagalba, – parduoti savo turtą, o ieškovė, suteikusi paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, – gauti už tai atlyginimą. Teismas nenustatė atsakovės nesąžiningumo vykdant tarpininkavimo sutartį ir laikė neįrodytais ieškovės teiginius, jog atsakovė pažeidė Sutartį.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėja įgyja teisę į atlyginimą, kai ji suranda turto pirkėją (Sutarties 1.2 punktas), atstovauja klientui dėl preliminariosios ir pagrindinės sutarčių sudarymo sąlygų su surastu turto pirkėju (Sutarties 1.3 punktas) ir pasirašoma su pirkėju pirkimo–pardavimo sutartis (Sutarties 4.1 punktas), t. y. atlygis už visas paslaugas nustatytas tik kai paslaugos teikėjo surastas pirkėjas pasirašo pagrindinę objekto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, pagal šalių sudarytą Sutartį nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog ji įgijo teisę į atlyginimą už suteiktas paslaugas, nes byloje nėra ieškovės pasiektas Sutarties 4.1 punkte sutartas rezultatas – pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys su ieškovės nurodytais 16 asmenų (įskaitant ir save) nebuvo sudarytos. Šalys Sutartimi nesusitarė dėl kitokio ieškovės paslaugų atlygintinumo, t. y. net ir įsipareigojimai bendrauti su surastais galimais pirkėjais, atstovauti klientui derybose su galimais pirkėjais sietini su galutiniu rezultatu – pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu. Kadangi ieškovė nepasiekė rezultato, ji neturi pagrindo reikalauti atsiskaityti pagal Sutarties 4 punktą ir skaičiuoti palūkanas pagal Sutarties 5.3 punktą.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove pagal Sutarties 4.1 punktą, nes nebuvo pasiektas Sutartimi sulygtas rezultatas, o už dalinį paslaugų teikimą – bendravimą su klientais, neatsižvelgiant į rezultatą, šalys pasirašytoje Sutartyje atlygintinumo klausimo nesuderino. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju itin svarbūs Sutarties 3.3 ir 3.4 punktai, kurie ieškovei buvo žinomi nuo pat sutarties sudarymo momento, dėl jų ieškovei neaiškumų nekilo, todėl, atsakovei pasinaudojus nurodytais punktais ir visą turtą pardavus ne ieškovės surastiems galimiems pirkėjams, o savo surastam pirkėjui, sudarant notarines pirkimo–pardavimo sutartis ir tokiu sandoriu užbaigiant paslaugų santykius su ieškove, atsiskaityti su ieškove už jos teiktas paslaugas nėra pagrindo.

8. Teismas nusprendė, kad ieškovė iki Sutarties termino pabaigos neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl neatsirado kitų sąlygų laikyti, jog ieškovės paslaugos buvo suteiktos, todėl ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti jai už suteiktas paslaugas pagal Sutartį, o atsakovei neatsirado pareiga sumokėti ieškovei už jos suteiktas paslaugas ar mokėti sutartines palūkanas, todėl ieškovės reikalavimai dėl 17 275 Eur skolos ir 733,28 Eur palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl 17 275 Eur skolos ir 733,28 Eur palūkanų priteisimo, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, Sutarties turinį, konstatavo, kad Sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų rezultato sutartis. Kolegija nurodė, kad Sutartyje nėra nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis mokamas bet kuriuo atveju. Pagal Sutartį, šalys susitarė, kada ir kokia tvarka atsakovė sumokės ieškovei atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, t. y. šalys susitarė, jog suteiktų paslaugų rezultatas bus ne tik pirkėjo suradimas, bet ir sandorio pasirašymas. Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (Sutarties 4.1–4.3 punktai). Sutartyje taip pat nustatyta, jog tuo atveju, jeigu atsakovė sudaro Turto pirkimo–pardavimo sutartį pasikliaudama kitų paslaugų teikėjų pagalba arba nepasikliaudama jokių paslaugų teikėjų pagalba, atlygis už tarpininkavimo paslaugas nebus mokamas (Sutarties 3.4 punktas).

11. Kolegija nustatė, kad, tarpininkaujant ieškovei, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudarytos preliminariosios Turto pirkimo–pardavimo sutartys su potencialiais pirkėjais, o šių sutarčių 3 punkte buvo nustatyta, jog atsakovė įsipareigoja su pirkėjais sudaryti pagrindines Turto pirkimo–pardavimo sutartis po to, kai bus parengtas ir suderintas parduodamo turto rekonstrukcijos projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas, turtas bus atidalytas, suteikiant atskirą nekilnojamojo turto unikalų numerį. Šią preliminariųjų sutarčių nuostatą kolegija įvertino kaip turinčią sąlyginės prievolės požymį, t. y. prievolės, susietos su būsima aplinkybe – turto nustatyta tvarka įteisinimu, ir iš dalies sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsipareigojimų įvykdymas priklausė nuo kitų asmenų valios ir negali būti vertinamas kaip įvykis, kuris neabejotinai įvyks nurodytu laikotarpiu. Kolegija pažymėjo, kad toks šalių susitarimas neužtikrina teisinio apibrėžtumo, teisinių santykių teisinės padėties aiškumo laiko atžvilgiu bei teisinių santykių stabilumo, kas yra būdinga termino nustatymui. Esant šioms aplinkybėms, kolegija padarė išvadą, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti sudarytos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).??

12. Kolegija nurodė, kad atsakovė nėra pateikusi įrodymų, jog, gavusi avansus iš pirkėjų, iki sutartyse nustatytų terminų būtų bent iš dalies įvykdžiusi prisiimtus įsipareigojimus (parengusi rekonstrukcijos projektą, gavusi statybą leidžiantį dokumentą, atidalijusi turtą į atskirus nekilnojamojo turto vienetus, kt.). Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė buvo informavusi ieškovę ir (ar) galimus pirkėjus apie sutarčių sudarymo (preliminariųjų sutarčių vykdymo) metu vykstančius teisminius ginčus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, žemės sklypo, nuomos ir kt. Atsakovė nesikreipė nei į ieškovę, nei į potencialius pirkėjus dėl pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo termino pratęsimo, sutarčių nutraukimo ir avansų grąžinimo.

13. Kolegija taip pat nustatė, kad, perleisdama Turtą trečiajam asmeniui UAB „Astoga“, atsakovė pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, jog parduodamas Turtas priklauso jai nuosavybės teise, niekam neparduotas, nepadovanotas, kitaip neperleistas tretiesiems asmenims, neišnuomotas, nesuteiktas neatlygintinai naudotis, neįkeistas, neareštuotas, nėra teisminio ginčo objektas, teisė disponuoti parduodamu daiktu neatimta ir neapribota, tretieji asmenys į parduodamą daiktą neturi jokių teisių ir pretenzijų; pasikeitus daikto savininkui jokie tretieji asmenys neišlaiko teisės gyventi daikte ar kitaip juo naudotis, tačiau tai akivaizdžiai neatitiko faktinės situacijos, nes teisę į parduodamą turtą turėjo ir potencialūs pirkėjai pagal preliminariąsias sutartis. Be to, atsakovė perleido trečiajam asmeniui pirkėjų pagal preliminariąsias sutartis sumokėtus avansus, taip įskaitydama sumokėtas sumas į trečiojo asmens UAB „Astoga“ ieškovei už parduodamas negyvenamąsias patalpas mokėtiną kainą (trišalių susitarimų 3 punktas). Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sutiko su ieškove, jog toks atsakovės elgesys neatitinka sąžiningo elgesio standartų.

14. Kolegija taip pat nustatė, jog byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė, vykdydama įsipareigojimus pagal tarpininkavimo sutartį, būtų atlikusi aktyvius veiksmus, reikšdama pretenzijas atsakovei dėl preliminariųjų sutarčių nevykdymo, būtų raginusi atsakovę kuo greičiau sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, spręsti klausimus dėl sutarčių terminų pratęsimo ir pan. Kolegija nusprendė, jog nepateikta įrodymų, kad ieškovė veikė aktyviai, siekdama sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis, nors pagal Sutartį būtent jai teko pareiga šią sąlygą įgyvendinti. Ieškovei suteikti įgaliojimai pagal Sutartį negali panaikinti jos pareigos aktyviai domėtis ir veikti siekiant įgyvendinti preliminariųjų sutarčių nuostatas.

15. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys nei per jose nustatytus terminus, nei per vienerių metų laikotarpį nuo jų pasirašymo nebuvo sudarytos dėl abiejų šalių kaltės, t. y. dėl jų pasyvaus elgesio ir nepakankamo bendradarbiavimo.

16. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, nusprendė, kad ieškovė savo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas galėtų įgyvendinti tik trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, sudarius pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovės surastais potencialiais pirkėjais, nes tarpininkavimo sutartis yra paslaugų teikimo rezultato sutartis, tačiau rezultatas šiuo metu dar nėra pasiektas.

17. Kolegija, pasisakydama dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą. Savo išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Byloje nenustatyta, kad ieškovės argumentai buvo ignoruojami, todėl, kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados nėra palankūs ieškovei, neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas netinkamai vertino šalių rašytinius įrodymus ir paaiškinimus ar buvo pažeistos civilinio proceso normos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį, perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarties turinio vertinimo, t. y. turinio bei tikslo pirmenybės prieš lingvistinį sutarties tekstą, ir net pripažinę atsakovės veiksmus nesąžiningais, neapgynė teisėtų ieškovės interesų. Spręsdami dėl pareigos atsiskaityti pagal Sutartį, teismai turėjo įvertinti, kad ieškovės surasti asmenys pagal sudarytas preliminariąsias sutartis yra sumokėję sutartyse nurodytą kainą, taip pat turėjo teisiškai vertinti atsakovės veiksmus, kai ji pardavė turtą trečiajam asmeniui, neinformavusi nei potencialių pirkėjų, nei ieškovės, taip pat tai, kad turtas buvo parduotas trečiajam asmeniui iš esmės kitomis sąlygomis, nei buvo sutarta su pirkėjais, t. y. nereikalaujant įteisinti statinio, sutvarkyti dokumentacijos. Įvertinus atsakovės ir trečiojo asmens sudarytų sutarčių nuostatas, kurias teismas pripažino konfidencialiomis, matyti, kad potencialių pirkėjų sumokėtos lėšos padengia atliktų sandorių sumas.

18.2. Ieškovė sąžiningai ir visiškai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – ieškovės tinkamą darbą pagrindžia sudarytos preliminariosios sutartys ir atlikti asmenų mokėjimai pagal jas. Tuo tarpu atsakovės neteisėti veiksmai byloje nustatyti neginčijamai, t. y. atsakovė pardavė patalpas, nesuteikusi visos informacijos sandorį tvirtinusiam notarui, nesuteikė informacijos apie teisminius ginčus nei ieškovei, nei potencialiems pirkėjams, nors tokią pareigą turėjo. Be kita ko, neinformavo suinteresuotų asmenų apie tai, kad turtas, kurį jie pageidauja įsigyti, bus perleistas trečiajam asmeniui. Atsakovės veiksmai, kai ji pardavė patalpas trečiajam asmeniui kartu su sudarytomis preliminariosiomis sutartimis, yra neteisėti ieškovės atžvilgiu ir jais siekiama iš esmės padaryti Sutartį beprasmę ir neatlygintinę, nes toks atsakovės elgesys panaikino galimybę ieškovei gauti užmokestį.

18.3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.206 straipsnį ir 6.720 straipsnio 4, 6 dalių normas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kaip vertinama kliento kaltė CK 6.720 straipsnio 4 dalies prasme ir kas yra laikoma ypatingomis aplinkybėmis CK 6.720 straipsnio 6 dalies prasme. Ieškovės veiksmai negalėjo prisidėti prie to, kad atsakovė neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų potencialiems pirkėjams atlikti rangos darbus ir juos įforminti taip, kaip nustatyta įstatyme. Be kita ko, teiginys, kad ieškovė neragino atsakovės, yra neteisingas ir paneigtas byloje esančiais paaiškinimais ir liudytojų parodymais.

18.4. Atsakovė, nuslėpdama informaciją apie teisminius ginčus ir nevykdydama Sutarties sąlygų, pažeidė tiek preliminariųjų sutarčių, tiek Sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sutarties šalies veiksmai, vėlesni nei kitos šalies padarytas sutarties pažeidimas, negali būti vertinami kaip kitos sutarties šalies (ieškovės) kaltė dėl to, jog kita šalis negalėjo tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės kaltų veiksmų, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY4LTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-168-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-168-684/2024">e3K-3-168-684/2024</a>). Sutartimi sulygtas atlygis turi būti laikomas jos nuostoliu, kurio ji neteko išimtinai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, ir jo atlyginimas turi būti priteistas ieškovei.

19. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1. Dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų preliminariųjų sutarčių 3 punkte įtvirtintos sąlygos nebuvo ir nėra įgyvendintos, o turtas buvo parduotas esamos būklės ir visas iš karto kitomis sąlygomis, ir būtent atsakovės savarankiškai surastam pirkėjui – trečiajam asmeniui. Todėl Sutarties rezultatas nebuvo pasiektas, paslauga nesuteikta – pagrindinė sutartis sudaryta, tačiau ne su ieškovės surastu pirkėju, todėl, vadovaujantis Sutarties 3.4 punktu, ieškovei atlyginimas pagal šią rezultato sutartį nepriklauso. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.720 straipsnį, nes visos Sutartyje sulygtos paslaugos nebuvo suteiktos. Pagrindinės sutartys sudarytos įgyvendinant alternatyvias Sutarties 3.3 punkto nuostatas.

19.2. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ieškovės veiksmai dėl Sutarties neįvykdymo, t. y. kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, nes Sutarties 3.3 punkte įtvirtinta nuostata (taisyklė) buvo besąlyginė, t. y. atsakovės teisė lygiagrečiai (tuo pat metu) ieškoti savo turto pirkėjų ir teisė jiems parduoti turtą nebuvo siejama su ieškovės įsipareigojimų neįvykdymu. Sutarties 3.3 punkte nenurodyta ir šalys nesitarė, kad atsakovė galėtų ieškoti pirkėjų tik tuo atveju, jei ieškovė nerastų būsimų pirkėjų ar su jais nepasiektų pagrindinių sutarčių sudarymo.

20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nepateikė atsiliepimo į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

21. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a> 19 punktą). Nuostatos, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovės kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Vadinasi, kasacijos objektas yra ta apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo (sprendimo ar nutarties) dalis, dėl kurios kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktNzAxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-701/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-701/2025">e3K-3-39-701/2025</a>, 21 punktas).

23. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti ieškovės ieškinį. Nors ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, tačiau kasaciniame skunde nenurodo argumentų ir pagrindų dėl bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo kasacine tvarka. Dėl to konstatuotina, kad nurodyta skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas ir teisėjų kolegija jos teisėtumo netikrina.

Dėl byloje teismų nustatytų ginčui išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių

24. Bylą nagrinėję teismai nustatė šias reikšmingas aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra:

1) 2020 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, kuria atsakovė UAB „Mūsų laikas“ (sutartyje – klientas) ir ieškovė R. J. Ž. (sutartyje – paslaugų teikėja) susitarė, jog paslaugų teikėja teiks klientui tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini);

2) tarpininkaujant ieškovei, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudarytos preliminariosios Turto pirkimo–pardavimo sutartys su potencialiais pirkėjais (iš viso 16 preliminariųjų sutarčių);

3) 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimis negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), tarp jų ir patalpas, kurias pagal preliminariąsias sutartis jose nustatytais terminais buvo susitarta perleisti jose nurodytiems pirkėjams, atsakovė pardavė UAB „Astoga“;

4) tarp minėtų potencialių pirkėjų, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Astoga“ 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryti trišaliai tarpusavio susitarimai, pagal kuriuos visas be išimties teises ir pareigas, kylančias iš preliminariųjų sutarčių, sudarytų su atsakove, perėmė trečiasis asmuo UAB „Astoga“, kuris taip pat perėmė pirkėjų pagal preliminariąsias sutartis sumokėtus avansus, taip sumažindamas savo skolą atsakovei UAB „Mūsų laikas“;

5) 2023 m. balandžio 11 d. ieškovė atsakovei pareiškė pretenziją, kuria pareikalavo sumokėti 17 275 Eur atlygį už tarpininkavimo paslaugas pagal Sutartį bei 655,98 Eur palūkanų, iš viso 17 930,98 Eur;

6) 2023 m. balandžio 14 d. atsakovė pranešė, jog pretenzijos nėra pagrindo tenkinti, nes pirkėjai pagal preliminariąsias sutartis nėra sudarę pagrindinių Turto pirkimo–pardavimo sutarčių.

Dėl CK 6.206 straipsnio ir 6.720 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamu atveju

25. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CK 6.720 straipsnio 4 dalies ir 6.206 straipsnio netinkamo taikymo. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs atsakovės veiksmus nesąžiningais, neapgynė teisėtų ieškovės interesų.

26. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę Sutarties turinį, nusprendė, kad ji kvalifikuotina kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų rezultato sutartis. Pagal šalių sudarytą Sutartį, šalys susitarė, kada ir kokia tvarka atsakovė sumokės ieškovei atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, t. y. šalys susitarė, jog suteiktų paslaugų rezultatas bus ne tik pirkėjo suradimas, bet ir sandorio pasirašymas. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nusprendė, kad Sutartimi sulygtas rezultatas (pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas su ieškovės surastais pirkėjais) nebuvo pasiektas ir jis nepasiektas dėl abiejų šalių kaltės – pasyvaus elgesio ir nepakankamo bendradarbiavimo.

27. Atsakovės kaltę apeliacinės instancijos teismas nustatė, įvertinęs šiuos jos veiksmus: atsakovė, gavusi avansus iš pirkėjų, iki sutartyse nustatytų terminų net iš dalies neįvykdė jomis prisiimtų įsipareigojimų; atsakovė neinformavo ieškovės ir (ar) galimų pirkėjų apie sutarčių sudarymo (preliminariųjų sutarčių vykdymo) metu vykstančius teisminius ginčus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, žemės sklypo nuomos ir kt.; matydama, jog nesugebės įvykdyti įsipareigojimų iki preliminariosiose sutartyse nustatytų terminų, atsakovė taip pat nesikreipė nei į ieškovę, nei į potencialius pirkėjus dėl pagrindinių sutarčių sudarymo termino pratęsimo, sutarčių nutraukimo ir avansų grąžinimo; perleisdama turtą trečiajam asmeniui, atsakovė turto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, jog tretieji asmenys į parduodamą daiktą neturi jokių teisių ir pretenzijų ir kt., nors tai akivaizdžiai neatitiko faktinės situacijos, nes teisę į parduodamą turtą turėjo ir potencialūs pirkėjai pagal preliminariąsias sutartis; atsakovė perleido trečiajam asmeniui pirkėjų pagal preliminariąsias sutartis sumokėtus avansus, taip įskaitydama sumokėtas sumas į trečiojo asmens ieškovei už parduodamas negyvenamąsias patalpas mokėtiną kainą.

28. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės kaltę dėl nesudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių konstatavo, atsižvelgdamas į šiuos ieškovės veiksmus: ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų reikšdama pretenzijas atsakovei dėl preliminariųjų sutarčių nevykdymo; neragino atsakovės kuo greičiau sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, spręsti klausimus dėl sutarčių terminų pratęsimo. Ieškovė kasaciniu skundu nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad pirkimo–pardavimo sutartys pagal sudarytas preliminariąsias sutartis nesudarytos ir dėl jos kaltės, ir nurodo, kad jos veiksmai negalėjo prisidėti prie to, kad atsakovė neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų potencialiems pirkėjams atlikti rangos darbus ir juos įforminti pagal įstatymą.

29. Pagal CK 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. T. y. sutarties neįvykdymu laikomas tiek visiškas sutarties įsipareigojimų neįvykdymas, tiek bet kuris kitas sutarties vykdymo trūkumas ar įvykdymo termino praleidimas. Sutarties neįvykdymas lemia šalies civilinę atsakomybę.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl sutarties neįvykdžiusio skolininko atsakomybės, turi būti įvertinti ir sutarties neįvykdymui turėję įtakos kitos sutarties šalies veiksmai: pagal CK 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Priklausomai nuo kreditoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos skolininko prievolės neįvykdymui, kreditorius gali iš viso netekti teisės naudotis teisių gynimo būdais arba jo galimybės gali būti apribotos proporcingai veiksmų įtakai nevykdant prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-517/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-517/2010">3K-3-517/2010</a>). Taigi CK 6.206 straipsnis skirtas vienai šaliai nuo prievolės vykdymo atleisti (visiškai ar iš dalies), jei kita šalis irgi kalta dėl neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-18-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-18-421/2017">e3K-3-18-421/2017</a>, 18 punktas).

31. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.206 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, yra nurodęs, kad CK 6.206 straipsnyje yra nustatyti du pagrindai pateisinti sutarties neįvykdymą. Pirmas – sutarties šalis negali remtis kitos šalies sutarties neįvykdymu, jei ir pati pažeidė sutartį, t. y. vienos šalies sutarties neįvykdymas pateisinamas, jei dėl jos neįvykdymo yra kitos sutarties šalies kaltė. Toks sutarties pažeidimas gali pasireikšti tiek aktyviais pirmosios sutarties šalies veiksmais, tiek ir jos neveikimu. Pažymėtina ir tai, kad neįvykdyta gali būti visa arba dalis sutarties. Antras – sutarties šalis negali remtis kitos sutarties šalies sutarties neįvykdymu dėl įvykio, kurio atsiradimo rizika tenka pačiai sutarties šaliai, t. y. vienos šalies sutarties neįvykdymas pateisinamas dėl įvykio, kurio atsiradimo rizika tenka kitai sutarties šaliai. Nustačius vieną iš pagrindų pateisinti sutarties neįvykdymą, kita sutarties šalis netenka teisės reikalauti nuostolių atlyginimo ar spręsti klausimo dėl mišrios atsakomybės taikymo, tačiau jei nėra vieno iš šių pagrindų, kita sutarties šalis turi teisę reikalauti taikyti atsakomybę sutarties neįvykdžiusiai šaliai. Tuo atveju, kai sutarties neįvykdžiusi šalis remiasi CK 6.206 straipsnio norma, jai tenka įrodinėjimo našta pagal CPK 178 straipsnį pagrįsti dėl sutarties neįvykdymo atsiradusių nuostolių atlyginimo reikalaujančios sutarties šalies kaltę, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl kitos sutarties šalies kaltės arba įvykio, kurio rizika tenka tokiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY4LTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-168-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-168-684/2024">e3K-3-168-684/2024</a>, 51 punktas).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyti ieškovės veiksmai (žr. šios nutarties 28 punktą) pagrindžia ieškovės elgesį jau po kitos sutarties šalies (atsakovės) padaryto sutarties pažeidimo (žr. šios nutarties 27 punktą). Sutarties šalies veiksmai, vėlesni nei kitos šalies padarytas sutarties pažeidimas, negali būti vertinami kaip kitos sutarties šalies (ieškovės) kaltė dėl to, jog kita šalis negalėjo tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY4LTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-168-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-168-684/2024">e3K-3-168-684/2024</a>, 54 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, be kita ko, ir ieškovės kaltę dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pagal preliminariąsias sutartis nesudarymo. Dėl šios priežasties laikytina, kad Sutarties rezultatas nepasiektas išimtinai dėl atsakovės kaltės.

33. CK 6.720 straipsnis reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimo kainą ir apmokėjimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Remdamasi nurodytu reguliavimu ir atsižvelgdama į tai, kad Sutartis nebuvo įvykdyta (pirkimo–pardavimo sutartys su ieškovės surastais pirkėjais nebuvo sudarytos) dėl atsakovės kaltės, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė turi teisę į Sutartimi sulygtą atlyginimą.

34. Dėl prašomo priteisti 17 275 Eur atlyginimo, 733,28 Eur palūkanų dydžio teisėjų kolegija nurodo, kad, bylos duomenimis, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė neginčijo ieškovės apskaičiuoto atlyginimo ir palūkanų dydžio. Pateikdama atsikirtimus, atsakovė apskritai neigė ieškovės teisę į atlyginimą pagal Sutartį, nurodydama, kad atlyginimas ieškovei priklausytų tik sudarius pirkimo–pardavimo sutartis, ir būtent nuo pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytų kainų turėtų būti skaičiuojamas atlyginimas, o ne nuo preliminariosiose sutartyse nurodytų Turto kainų. Atsižvelgdama į tai, kad su ieškovės surastais Turto pirkėjais buvo sudarytos preliminariosios sutartys, taip pat ir trišaliai tarpusavio susitarimai, pagal kuriuos visas be išimties teises ir pareigas, kylančias iš preliminariųjų sutarčių, sudarytų su atsakove, perėmė trečiasis asmuo UAB „Astoga“, kuris taip pat perėmė pirkėjų pagal preliminariąsias sutartis sumokėtus avansus, taip sumažindamas savo skolą atsakovei UAB „Mūsų laikas“, bet pirkimo–pardavimo sutartys su šiais asmenimis nebuvo sudarytos dėl atsakovės kaltės, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės Sutartyje sulygtą 2,5 proc. atlyginimą (Sutarties 4.1 punktas), skaičiuojamą nuo preliminariosiose sutartyse nurodytos Turto pardavimo kainos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas (CK 6.720 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 0,02 proc. palūkanas (Sutarties 5.3 punktas) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. – 588,07 Eur (už C korpusą), laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. – 145,21 Eur (už B korpusą) taip pat laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

35. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė iš atsakovės jai priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos pagal šį ieškinį iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pagrindiniai reikalavimai iš dalies patenkinti, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (18008,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

36. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.206 straipsnyje ir 6.720 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, todėl nepagrįstai konstatavo ieškovės kaltę dėl Sutarties rezultato neįvykdymo ir atmetė ieškinį. Dėl nurodytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys dėl 17 275 Eur atlyginimo, 733,28 Eur palūkanų ir 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo atmestas, naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – panaikinama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nurodyta sprendimo dalis, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 17 275 Eur atlyginimas, 733,28 Eur palūkanos ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

39. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti 19 108,28 Eur sumą, o galutiniu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistina 18 008,28 Eur, t. y. tenkinta 94,20 proc. ir atmesta 5,80 proc. ieškinio reikalavimų, pagal tokią proporciją paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos pirmosios, apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose.

40. Teisėjų kolegija, perskirstydama pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad iki bylos iškėlimo šalių patirtos išlaidos rengiant pretenziją ir atsakymą į pretenziją pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo įtrauktos į su nagrinėjama civiline byla patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju tokios išlaidos gali būti atlyginamos reiškiant materialųjį reikalavimą atlyginti tiesioginius nuostolius (CK 6.249 straipsnis), bet ne bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjEtODIzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-61-823/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-61-823/2024">e3K-3-61-823/2024</a>, 108–109, 112 punktai). Atsižvelgdama į tai, kad kasaciniame skunde nenurodoma argumentų dėl 100 Eur iki bylos iškėlimo teisme patirtų išlaidų atlyginimo nepriteisimo, teisėjų kolegija dėl šio klausimo nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

41. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1988 Eur išlaidų, kurias sudaro 428 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 400 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir 1160 Eur išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teisme (14 val.). Ieškovės prašoma priteisti 1988 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 94,20 proc., ieškovei iš atsakovės priteistinas 1872,70 Eur (1988 Eur × 94,20 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 1560 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Atsakovės prašoma priteisti 1560 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.2 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas 5,80 proc., atsakovei iš ieškovės priteistinas 90,48 Eur (1560 Eur × 5,80 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 1782 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

42. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 430 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 94,20 proc., ieškovei iš atsakovės priteistinas 405,06 Eur (430 Eur × 94,20 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.

43. Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 430 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 94,70 proc., ieškovei iš atsakovės priteistinas 405,06 Eur (430 Eur × 94,20 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas. Atsakovė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą patyrė 1415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (advokato Sauliaus Tamošaičio 2025 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 25/2025, AB SEB banko 2025 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymą). Atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose (8.13 punkte) nustatyto didžiausio priteistino dydžio, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai atmesti 5,80 proc., atsakovei iš ieškovės priteistinas 82,11 Eur (1415,70 × 5,80 proc. /100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 323 Eur kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

44. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur už prašymo dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos parengimą ir 200 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose (8.16, 8.19 punktuose) nustatyto didžiausio priteistino dydžio, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai atmesti 5,80 proc. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš ieškovės priteistinas 34,80 Eur (600 Eur × 5,80 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš atsakovės priteistinas 565,20 Eur (600 Eur × 94,20 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

45. Byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas patyrė 13,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taikant pirmiau nurodytą proporciją valstybei iš atsakovės priteistina 12,92 Eur šių išlaidų atlyginimo, o iš ieškovės likęs 0,80 Eur išlaidų atlyginimas nepriteistinas, kadangi išlaidų suma yra mažesnė nei minimali 8 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) (CPK 96 straipsnio 1,3, 6 dalys).

46. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl 17 275 Eur atlyginimo, 733,28 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų, iš ieškovės priteistas 2210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei, 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, 13,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas valstybei ir šią Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį.

Dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės R. J. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei R.J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ (j. a. k. 140422672) 17 275 (septyniolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt penkis) Eur atlyginimo, 733,28 Eur (septynis šimtus trisdešimt tris Eur 28 ct) palūkanų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (18 008,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1782 (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, 405 (keturis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Astoga“ (j. a. k. 141799893) iš ieškovės R. J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 35 (trisdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ (j. a. k. 140422672) – 565 (penkis šimtus šešiasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ (j. a. k. 140422672) 12,92 Eur (dvylika Eur 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ (j. a. k. 140422672) 323 (tris šimtus dvidešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė