Dėl santuokos įrašo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-332/2009

Procesinio sprendimo kategorija 83.5

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. Č. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. Č. ieškinį atsakovams M. O. D. ir Kelmės rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kelmės rajono 1-ojo notarų biuro notarei Nemirai Barčiauskienei, dėl santuokos įrašo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2008 m. rugpjūčio 4 d.) 72 punkto atitikties pirmiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso ir šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso normoms. Pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 72 punktą bažnytinės santuokos, sudarytos per laikotarpį nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., pradžia laikoma bažnyčios pranešime nurodyta data, o jeigu santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje metu vienas iš sutuoktinių yra miręs, tai civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos įrašą.

Ieškovė M. S. Č. prašė panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2008 m. kovo 12 d. įrašytą santuokos sudarymo įrašą Nr. 21A, kuriuo įregistruota T. M., mirusio 2008 m. sausio 25 d., santuoka su atsakove M. O. D. Ieškovė nurodė, kad T. M. yra jos brolis, ji yra jo ketvirtos eilės įpėdinė. T. M. nuosavybės teise valdė du žemės sklypus Kelmės rajone, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, traktorių. Ieškovės teigimu, ji priėmė brolio palikimą pagal paveldimo turto apyrašą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). 2008 m. balandžio 24 d. ieškovė sužinojusi, kad 2008 m. kovo 12 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudarytas santuokos įrašas Nr. 21A, pagal kurį buvo įregistruota T. M. ir atsakovės bažnytinė santuoka. Šiuo įrašu pažeistos ieškovės teisės paveldėti brolio turtą. Santuokos atkūrimo įrašas padarytas jau mirus T. M., tai prieštarauja CK 3.304 straipsnio 3 daliai, pagal kurią, per nustatytą laikotarpį po bažnytinės santuokos sudarymo nepateikus pranešimo civilinės metrikacijos įstaigai, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Atsakovės ir T. M. bažnytinė santuoka į apskaitą buvo įtraukta 2008 m. kovo 12 d., todėl laikytina sudaryta nuo 2008 m. kovo 12 d., tačiau tuo metu T. M. jau buvo miręs, o sudaryti santuoką su mirusiu asmeniu negalima.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė M. O. D. ir T. M. 1997 m. vasario 8 d. Tytuvėnų bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką. 2008 m. sausio 25 d. T. M. mirė. Mirusiojo T. M. ir atsakovės M. O. D. bažnytinė santuoka Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje į apskaitą įtraukta ir santuokos liudijimas išduotas 2008 m. kovo 12 d. Teismas konstatavo, kad atsakovės ir T. M. bažnytinė santuoka sudaryta įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau iki įsigaliojant 2000 m. CK. Pagal tuo metu taikomą laikiną bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarką (Katalikų bažnyčios Vyskupų Konferencijos, Teisingumo ministerijos ir civilinės metrikacijos įstaigų vadovų 1993 m. vasario 26 d. susitarimas, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas pritarė 1994 m. kovo 13 d. rezoliucija) bažnytinė santuoka dar turėjo būti perregistruojama (įtraukiama į apskaitą) civilinės metrikacijos įstaigoje. Atsakovės ir T. M. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje pagal jos sudarymo metu galiojusią laikiną bažnytinių santuokų apskaitos tvarką įtraukta nebuvo. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 72 punktą, jei bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaryta laikotarpiu nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos liudijime) nurodyta data; jeigu santuokos įtraukimo metu vienas iš sutuoktinių jau yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos įrašą. Teismas konstatavo, kad civilinės būklės akto – T. M. ir M. O. D. santuokos sudarymo – įrašas Kelmės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje atkurtas nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 24 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį CK 3.24, 3.25, 3.304 straipsnių normos dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficialios apskaitos taikomos toms santuokoms, kurios sudarytos įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Atsakovės ir T. M. santuoka buvo įregistruota Tytuvėnų Švč. M. Marijos parapijoje 1997 m. vasario 8 d., todėl CK 3.304 straipsnis, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas, negalėjo būti ir nebuvo taikomas priimant sprendimą šioje civilinėje byloje. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo iki CK įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų registravimo duomenis religinės bendruomenės ir bendrijos perduoda civilinės metrikacijos įstaigoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir religinių organizacijų susitarimo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nurodė, kad per laikotarpį nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. liepos 1 d. bažnyčioje įregistruotos santuokos duomenis dar reikėjo perduoti vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 72 punkte buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą santuokos sudarymo bažnyčios buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašant santuokos sudarymo įrašą ir išduodant santuokos liudijimą. Įtraukiant į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, turi būti pateikiami: bažnytinis santuokos dokumentas, bažnyčios (konfesijos), išskyrus katalikų bažnyčią, įgaliojimas, ištuokos liudijimas, jei sutuoktinis anksčiau buvo sudaręs santuoką, arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu sutuoktinis yra našlys (Civilinės metrikacijos taisyklių 73 punktas). Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė 2008 m. vasario 28 d. Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą santuokos įrašui atkurti, pridėdama reikalingus dokumentus. Pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 74 punktą, jei bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaryta nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., tai santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodyta data; jeigu santuokos įtraukimo metu vienas iš sutuoktinių yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą ir išduoda atitinkamą pažymėjimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovės ir T. M. santuokos sudarymo įrašas atkurtas nepažeidus teisės normų bei suinteresuotų asmenų teisėtų interesų, todėl naikinti jo nėra įstatyminio pagrindo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė M. S. Č. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą bei Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CK 3.7 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Teismai ignoravo vieno iš sutuoktinių – T. M. – valios sukurti šeimos teisinius santykius su atsakove nebuvimą. Būdamas gyvas T. M. neišreiškė valios sukurti šeimos teisinius santykius su atsakove, bažnyčioje tuokėsi tuo metu, kai bažnytinės santuokos apskritai nebuvo valstybės pripažįstamos, savo valios nepakeitė iki mirties, nes nepadavė prašymo įregistruoti bažnytinę santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ginčijamo santuokos atkūrimo įrašo atsiradimo metu T. M. jau buvo miręs, taigi valią išreiškė tik vienas iš sutuoktinių. Tai prieštarauja CK 2.2 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes, T. M. mirus, išnyko jo civilinis teisnumas.

2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje suformuluota nuostata, kad santuoka yra savarankiškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius, todėl jie turi teisę, bet ne pareigą atlikti tokius veiksmus, kurie sukurtų teisinius santykius; valstybė gali pripažinti tik tai, kas jai yra žinoma, t. y. įtraukti į apskaitą suinteresuotų asmenų pateiktą bažnytinės santuokos registraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-107/2005).

3. Teismai, taikydami teisingumo ministro įsakymą, kuriame nustatytas Civilinio kodekso taikymas atgaline tvarka, pažeidė CK 1.7 straipsnio nuostatą, pagal kurią tai yra draudžiama. Taip teismai įteisino ne tik įstatymo galiojimą atgaline tvarka, bet ir Teisingumo ministerijos teisę keisti įstatymus, galiojusius iki 2001 m. liepos 1 d. Tokios teisės Teisingumo ministerija neturi ne tik dėl pirmiau galiojusių, bet ir dėl šiuo metu galiojančių įstatymų.

4. Teismai pažeidė CK 1.3 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta. Jeigu Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja CK ar kito įstatymo normoms, taikomos CK ar kito įstatymo normos. Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 72 punktas prieštarauja iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normoms, kuriose apskritai nebuvo numatyta bažnytinės santuokos registracija, nes neteisėtai atgaline tvarka įteisina ir praplečia šiuo metu leidžiamą bažnytinės santuokos įregistravimo momentą nuo bažnytinio pranešimo datos ir įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje datos iki bažnytiniame santuokos liudijime nurodytos datos, be to, suteikia teisę sudaryti santuoką su mirusiu asmeniu ir neišduodant santuokos liudijimo, tai prieštarauja CK 2.3 straipsnio nuostatoms dėl fizinio asmens teisnumo pradžios ir pasibaigimo bei 3.7 straipsnyje įtvirtintam šeimos teisinių santykių savanoriško sukūrimo principui.

5. Teismai nepagrįstai netaikė CK 3.313 straipsnio 1 ir 2 dalių normų, pagal kurias civilinės būklės aktų įrašų atkūrimas leistinas tik tais atvejais, kai nėra suinteresuotų asmenų ginčo, o esant ginčui įrašus leidžiama atkurti tik teismo sprendimu.

6. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad CK 3.24, 3.25, 3.304 straipsnių normos šioje byloje netaikytinos, nes bažnytinė santuoka sudaryta iki CK įsigaliojimo, pažeidė CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnį. Teismas neatsižvelgė į CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, pagal kurią bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų registravimo duomenis religinės bendruomenės ir bendrijos perduoda civilinės metrikacijos įstaigoms Vyriausybės ir religinių organizacijų susitarimo nustatyta tvarka. Šioje Tvarkoje nenustatyta galimybės kreiptis dėl bažnytinės santuokos įregistravimo su mirusiu asmeniu.

7. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų (pažeistas CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimas).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė M. O. D. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius argumentus:

1. Teismai nepažeidė CK 3.7 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nurodyta, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinės santuokos registraciją. Kasatorė prašo panaikinti 2008 m. kovo 12 d. įrašą Nr. 21a, kuriuo įregistruota atsakovės ir T. M. santuoka, sudaryta Tytuvėnų bažnyčioje 1997 m. vasario 8 d. Įstatymai atgaline tvarka negalioja, todėl kasatorės nurodytos CK 3.304 straipsnio 1, 3 dalys šioje byloje netaikytinos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnis).

2. Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 71, 72 punktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Lietuvos Respublika nuo 1992 m. lapkričio 3 d. pripažino bažnytinę santuoką ir iš to kylančias teisines pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-107/2005, šioje byloje negali būti taikoma, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės, taip pat taikytino teisės norminio akto priėmimo data.

3. Teismai nepažeidė CK 3.7 straipsnio reikalavimų ir netaikė atgaline tvarka teisingumo ministro įsakymo, bet užpildė teisės spragą pagal Konstitucijos 38 straipsnį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka per laikotarpį nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d. sudarytos santuokos, įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje po sutuoktinio mirties, teisinių pasekmių

Referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d. Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“.

Teisingumo ministerijos 1993 m. vasario 26 d. surengto civilinės metrikacijos įstaigų vedėjų pasitarimo, kuriame dalyvavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko atstovas, metu buvo protokoliškai susitarta, kad tol, kol Bažnyčia nepasirengusi atlikti visišką santuokų registraciją, bažnytinė santuoka perregistruojama civilinės metrikacijos skyriuje. Šiam susitarimui 1994 m. kovo 13 d. rezoliucija Nr. 12-9115 pritarė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio antrosios dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad pagal nutarimo metu galiojančią taikomą laikiną bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarką bažnytinė santuoka dar turi būti perregistruojama civilinės metrikacijos skyriuje. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad vadinamoji „perregistracija“ gali būti vertinama tik kaip laikina oficialių santuokų apskaita, bet ne santuokos registracijos teisinis faktas. Ne „perregistracija“, o santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia. Esamą bažnytinės santuokos registracijos apskaitos tvarką Konstitucinis Teismas įvertino tik kaip laikiną priemonę, kol valstybė įstatymu nustatys aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių įgyvendinimo ir ginčų dėl jų sprendimo tvarką.

2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1883 Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, pasirašytą 2000 m. gegužės 5 d. Vilniuje (toliau – Sutartis). Pagal šią Sutartį kanoninė santuoka nuo pat jos sudarymo sukelia civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti reikalavimai. Laikas ir būdas, kaip kanoninė santuoka privalo būti įrašyta valstybiniame santuokų registre, pagal Sutartį nustatoma kompetentingos Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos, suderinus su Lietuvos Vyskupų Konferencija (Sutarties 13 straipsnio 1, 2 dalys).

Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas nustatė, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuoka sudaryta nepažeidus CK nustatytų santuokos sudarymo sąlygų, laikantis valstybėje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytų procedūrų, ir jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 straipsnio 2 dalis). Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaita nustatyta CK 3.304 straipsnyje ir Civilinės metrikacijos taisyklėse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog CK 3.24 ir 3.304 straipsnių normos dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų oficialios apskaitos taikomos toms santuokoms, kurios sudaromos įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d., o nuo Konstitucijos įsigaliojimo iki CK įsigaliojimo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų registravimo duomenis religinės bendruomenės ir bendrijos perduoda civilinės metrikacijos įstaigoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir religinių organizacijų susitarimo nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo Konstitucijos įsigaliojimo iki 2000 m. CK įsigaliojimo valstybėje taip ir nebuvo nustatyta bažnytinių santuokų perregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje tvarka, kuri būtų buvusi paskelbta teisės aktams nustatyta paskelbimo tvarka. Juolab nebuvo nustatytos bažnytinių santuokų, kurios neįtrauktos į oficialią apskaitą, sukeliamos teisinės pasekmės. Įstatymu neįtvirtinta reikalavimo bažnytines santuokas, sudarytas nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., privalomai įtraukti į apskaitą CK 3.304 straipsnio nustatyta tvarka tam, kad jos sukeltų tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos, sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje. Kita vertus, to padaryti savo noru bažnytines santuokas aptariamu laikotarpiu sudariusiems asmenims irgi nedraudžiama. Tačiau jeigu vienas iš bažnytinę santuoką sudariusių sutuoktinių yra miręs, kreiptis dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą apskritai nėra galimybės. Konstitucinė nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją, asmenims, sudariusiems tokias santuokas, bet neperregistravusiems jų civilinės metrikacijos įstaigoje (atitinkamai – tokios santuokos neįtraukus į apskaitą) pagal teisėtų lūkesčių principą suteikia pagrindą tikėtis, kad jų sudaryta bažnytinė santuoka yra visavertė tiek valstybės bei visuomenės požiūriu, tiek pagal įstatymus.

Atsižvelgiant į CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, pagal kurias 2000 m. CK normos dėl bažnytinių santuokų apskaitos galioja tik po CK įsigaliojimo sudaromoms bažnytinėms santuokoms, o duomenis apie bažnytinių santuokų įregistravimą, atliktą per laikotarpį nuo Konstitucijos įsigaliojimo iki CK įsigaliojimo, numatyta tik perduoti civilinės metrikacijos įstaigoms, yra pagrindas pripažinti, kad aptariamu laikotarpiu sudarytų bažnytinių santuokų teisines pasekmes, kai vienas iš sutuoktinių jau yra miręs, įgalina identifikuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Taisyklių 72 punkte (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcijos 74 punktas) nustatyta, kad jei bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaryta laikotarpiu nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos liudijime) nurodyta data. Jeigu santuokos įtraukimo į apskaitą metu vienas iš sutuoktinių jau yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos įrašą. Ši nuostata atkartota ir Taisyklių 131 punkte, struktūriškai išdėstytame XIII skyriuje Civilinės būklės aktų įrašų atkūrimas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcijos 123 punktas). Atkurtasis santuokos įrašas yra pakankamas teisinis pagrindas, patvirtinantis santuokos sukeltų civilinių teisinių pasekmių, prilyginamų santuokos, sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje, pasekmėms, faktą. Kartu pažymėtina, kad nurodytos Civilinės metrikacijos taisyklių nuostatos yra ne atgaline tvarka galiojančios, bet teisės spragą užpildančios bei atitinkamas konstitucines nuostatas detalizuojančios teisės normos.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai dėl įvairių CK normų netinkamo aiškinimo ir taikymo nesudaro kasacijos pagrindo ginčui dėl bažnytinės santuokos, sudarytos iki CK įsigaliojimo. Kasatorės nuoroda į CK 3.313 straipsnio pažeidimą yra neteisinga, nes atkurtasis civilinės būklės akto – santuokos – įrašas yra ne vien paveldėjimo, bet visas santuokos sukeliamas civilines teisines pasekmes patvirtinantis faktas, jį išduodant suinteresuotų asmenų ginčas nebuvo kilęs, o šio įrašo teisėtumas buvo patikrintas išnagrinėjus šią bylą bei taip užtikrinta suinteresuotų asmenų teisių gynyba. Kasatorės nurodyta kaip precedento galią turinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-107/2005, nesudaro pagrindo teigti apie nagrinėjamoje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų prieštaravimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, nes tuo metu dar negaliojo šioje byloje taikytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 72 punkto nuostatos.

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, konstatuotina, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintini teisėtais ir paliktini nepakeisti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. S. Č. (duomenys neskelbtini) 52,05 Lt (penkiasdešimt du litus 5 centus) kasaciniame teisme turėtų pašto išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas