Baudžiamoji byla Nr. 2K-102-719/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48824-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. (J. P.) gynėjo advokato Juliaus Jasaičio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nuosprendis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuota J. P. priklausanti transporto priemonė.
Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, uždraudžiant vienerius metus šešis mėnesius vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 15 d.
Teisėjų kolegija
nustatė :
I. Bylos esmė
1. J. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 14 d. apie 22.03 val. namo, esančio Vilniuje, V. Druskio g. 9, kieme, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į automobilį,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nefiksuodamas šio fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį iškart po minėto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2020 m. gruodžio 14 d. 23.35 val. Vilniuje, V. Druskio g. 9, jam buvo nustatytas 1,90 promilės neblaivumas.
2. Netaikydamas J. P. BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvykdyta nusikalstama veika nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonės panaudojimu, todėl automobilis negali būti pripažintas jos padarymo priemone ir neatitinka konfiskuotino turto požymių.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl BK 72 straipsnio nuostatų (ne)taikymo ir pakeisdamas jo priimtą nuosprendį, nurodė, kad, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, transporto priemonė laikytina nusikaltimo, nustatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, privalo būti konfiskuojama.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo J. P. gynėjas advokatas J. Jasaitis prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo ginamajam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-495/2022">2K-85-495/2022</a>, 2K-171-387/2022 suformuotos naujos teisės aiškinimo taisyklės ir teismų precedentas, kuris pakeitė teismų praktiką dėl transporto priemonės konfiskavimo pagal BK 72 straipsnio nuostatas asmenims, nuteistiems dėl nusikaltimo, nustatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
4.2. Jo ginamajam priklausanti transporto priemonė konfiskuota vadovaujantis teisminiu precedentu, kuris sugriežtino pirmiau nurodytų asmenų baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tokio precedento, kaip ir baudžiamojo įstatymo, griežtinančio baudžiamąją atsakomybę, taikymas nusikalstamoms veikoms, kurios buvo padarytos iki naujos teisės aiškinimo taisyklės sukūrimo ir precedento formavimo (nagrinėjamu atveju – kasacinių nutarčių baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-495/2022">2K-85-495/2022</a>, 2K-171-387/2022 priėmimo), yra negalimas. Šios nutartys nelaikytinos precedentu jo ginamojo baudžiamojoje byloje dar ir dėl to, kad jose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti nuteistojo gynėjo advokato J. Jasaičio kasacinį skundą. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsdamas konfiskuoti nuteistajam priklausantį automobilį, teisės taikymo klaidos nepadarė, tinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas ir pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-495/2022">2K-85-495/2022</a>, 2K-171-387/2022 pateiktu teisės aiškinimu dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo.
5.2. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistojo vairuoto automobilio BMW panaudojimas buvo būtinas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti. Be minėtos transporto priemonės nuteistasis nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo vairuota transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
5.3. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, kurios faktinės aplinkybės iš esmės panašios į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (ir kurioje veika padaryta iki kasaciniame skunde minėtų kasacinių nutarčių baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-495/2022">2K-85-495/2022</a>, 2K-171-387/2022 priėmimo), konstatavo, kad privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Kaip ir pirmiau nurodytose kasacinėse nutartyse, šioje nutartyje nurodyta, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tai atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.
5.4. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika. Priešingai nei teigia kasatorius, precedento galiojimas (jo taikymas anksčiau padarytoms veikoms) negali būti tapatinamas su BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais formuojamos (sukuriamos) įstatymo leidėjo priimtų teisės normų aiškinimo taisyklės, kuriomis nėra nustatomas kitoks teisinis reguliavimas, kitokia baudžiamoji atsakomybė, nei nustatė įstatymų leidėjas, todėl teismų sukurtos teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, negali būti vertinamos kaip baudžiamosios atsakomybės sugriežtinimas ar jos švelninimas BK 3 straipsnio prasme. Teismo precedentas nėra teisinė norma, nustatanti baudžiamąją atsakomybę, todėl jo taikymas neturi būti siejamas su nusikalstamos veikos, dėl kurios teisme nagrinėjama baudžiamoji byla ir kurioje dar nėra priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, padarymo laiku.
5.5. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis (laikytis to, kas jau nuspręsta) principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu, – visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukštesnės, kasacinės, instancijos teismo nutartyse sukurtomis teisės (BK 72 straipsnio) aiškinimo taisyklėmis iš esmės panašiose ankstesnėse bylose.
5.6. Priešingai nei teigia kasatorius, tiek kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-495/2022">2K-85-495/2022</a>, 2K-171-387/2022, tiek nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra iš esmės panašios. Visose šiose bylose buvo nustatyta, kad kaltininkai, vairuodami transporto priemones, sukėlė iš esmės panašaus pobūdžio eismo įvykius ir vartojo alkoholį iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jiems buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo J. P. gynėjo advokato J. Jasaičio kasacinis skundas atmestinas.
7. Nuteistojo J. P. gynėjo kasacinio skundo esminis argumentas yra tas, kad, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas jo ginamajam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, negalėjo vadovautis kasacinės instancijos teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-495/2022">2K-85-495/2022</a>, 2K-171-387/2022 kaip precedentu, nes jose pateiktais išaiškinimais buvo sugriežtinta iki jų priėmimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už alkoholio vartojimą iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jiems nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, nuteistų asmenų baudžiamoji atsakomybė. Be to, kasatoriaus teigimu, pirmiau nurodytos nutartys nelaikytinos precedentu jo ginamojo baudžiamojoje byloje dar ir dėl to, kad jose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo jo ginamojo baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Taigi rėmimasis precedentais yra svarbi vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-10-895/2019, 2K-P-58-697/2019, 2K-124-697/2019).
9. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-76/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-76/2012">2K-7-76/2012</a>, 2K-297-303/2019), o esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, taip pat ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).
10. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami bylas kaip precedentais turi vadovautis jų sprendimų priėmimo metu esamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašiose bylose suformuluotais (pateiktais) išaiškinimais. Kartu nagrinėjamų kasatoriaus skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad precedentas suformuojamas tada, kai su pasikeitusiu teisiniu reguliavimu susijęs atitinkamas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas išsprendžiamas pirmą kartą. Taip pat pabrėžtina, kad, kaip teisingai nurodoma prokuroro atsiliepime į kasacinį skundą, precedentu yra pateikiamos tik įstatymų leidėjo priimtų teisės normų aiškinimo taisyklės, o ne nustatomas naujas teisinis reguliavimas, todėl precedentui netaikomos kasatoriaus nurodomos BK 3 straipsnio nuostatos – jos taikomos tik sprendžiant baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko klausimą.
11. 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BK 2811 straipsniui, kurio 1 dalyje, be kita ko, buvo įtvirtinta atsakomybė už alkoholio vartojimą iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, klausimas dėl už tokią nuskalstamą veiką nuteistam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo kasacinės instancijos teisme pirmą kartą buvo nagrinėtas ir spręstas kasatoriaus nurodomoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-495/2022">2K-85-495/2022</a>. Būtent šioje baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teismas ir suformavo precedentą dėl transporto priemonės, kaip pirmiau nurodytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo priemonės, nes išaiškinęs, kad transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė – be transporto priemonės asmuo negalėtų sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus, pripažino, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neskirdami nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Tokiam išaiškinimui taip pat buvo pritarta ir kitoje, vėliau kasacinės instancijos teismo išnagrinėtoje, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022 (tokiai praktikai, be kita ko, pritarta ir išplėstinės septynių teisėjų kolegijos priimtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Kartu nagrinėjamų kasatoriaus argumentų kontekste pažymėtina, kad pirmiau nurodytose nutartyse nustatytos esminės faktinės aplinkybės, priešingai nei teigia kasatorius, iš esmės yra panašios į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes: ir baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-495/2022">2K-85-495/2022</a>, 2K-171-387/2022, ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad asmenys padarė panašaus pobūdžio eismo įvykius ir vartojo alkoholį iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jiems buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės girtumas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, priešingai nei skunde nurodo kasatorius, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis suprato padaręs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos sąmoningai pasišalino, o po to iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (pažymėtina, kad šių aplinkybių nuteistasis ir (ar) jo gynėjas apeliacine tvarka neginčijo ir iš esmės neginčija kasaciniame skunde). Kita vertus, tai, ar asmuo pasišalino (sąmoningai ar ne) ar ne iš eismo įvykio vietos, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už alkoholio vartojimą iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, nuteistam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo.
12. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje spręsdamas klausimą dėl nuteistajam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, pagrįstai vadovavosi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-495/2022">2K-85-495/2022</a>, 2K-171-387/2022 pateiktais išaiškinimais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. P. (J. P.) gynėjo advokato Juliaus Jasaičio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
