S. G. pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-46-719/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06588-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.6; 2.1.2.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimu būdu ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendis pakeistas ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies – BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pašalinta aplinkybė dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, taip pat, panaikinus nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo skiriant bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, S. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas vienuolikai metų, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistas:

1.1. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, būtent: iki 2018 m. gegužės 20 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 107,315 g – psichotropinės medžiagos MDMA. Psichotropinę medžiagą laikė išsinuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gegužės 20 d. 6.35 val.;

1.2. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas leidimo, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 ir 30 punktų, taip pat 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, iki 2018 m. gegužės 20 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą šaunamąjį ginklą – savadarbį pistoletą, pritaikytą šaudyti.22 kal. (.22WMR) šoviniais. Šį draudžiamą civilinėje apyvartoje ginklą laikė išsinuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gegužės 20 d. 6.35 val.;

1.3. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir, neturėdamas leidimo, kontrabandos būdu gabeno jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, būtent:

asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, iki 2018 m. gegužės 16 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, parengė nusikalstamą veiką – platinimo tikslais įgyti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint leidimo gabenti jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Parengtai nusikalstamai veikai vykdyti subūrė organizuotą grupę, į ją įtraukdamas S. G., M. D., L. D. ir Š. B., paskirstė grupės nariams užduotis, susitariant, kad nenustatytas asmuo Olandijoje įgis labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o M. D. ir Š. B. specialiai pritaikytu narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms gabenti mikroautobusu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu S. G., šias medžiagas neteisėtai pargabens į Lietuvos Respubliką, dalį jų perduos L. D. toliau saugoti ir platinti, o likusią dalį perduos tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Vykdydamas parengtą nusikalstamą veiką ir jam pavestą užduotį, Š. B. 2018 m. gegužės 16 d. susitarė su S. G., kad šis perduos jo turimą mikroautobusą „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su specialiai paruoštomis slėptuvėmis labai dideliam kiekiui narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš Olandijos į Lietuvos Respubliką pargabenti.

Vykdydamas pasiektą susitarimą ir jam pavestą užduotį, S. G. iki 2018 m. gegužės 18 d. perdavė nurodytą transporto priemonę Š. B., šis kartu su M. D. 2018 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val. ja nuvyko į Olandiją pas asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, adresu: (duomenys neskelbtini). Čia pastarasis jiems perdavė iki 2018 m. gegužės 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 3201,845 g psichotropinės medžiagos MDMA, 53 223,9 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, 0,513 g narkotinės medžiagos kokaino ir 6008,25 g narkotinės medžiagos kanapių.

Toliau vykdydami jiems pavestą užduotį, Š. B. ir M. D. jiems perduotą labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų paslėpė mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose slėptuvėse ir 2018 m. gegužės 19 d. apie 19.00 val. neteisėtai, t. y. neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos Lazdijų pasienio kontrolės punktą, esantį Lazdijų rajone, Kučiūnų seniūnijoje, Akmenių kaime, atgabeno į Lietuvos Respubliką.

Tęsdami nusikalstamą veiką, bendrininkai labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų atgabeno į angarą, esantį (duomenys neskelbtini), jame apie 21.05 val. 6008,25 g narkotinės medžiagos kanapių ir 0,513 g narkotinės medžiagos kokaino perdavė L. D. toliau laikyti ir platinti.

Tęsdami nusikalstamą veiką, Š. B. ir M. D., vykdydami jiems pavestą užduotį, likusią dalį, t. y. 3201,845 g, psichotropinės medžiagos MDMA ir 53 223,9 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, turėdami tikslą platinti, t. y. perduoti tyrimo metu nenustatytiems asmenims, toliau laikė mikroautobuse „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiame prie angaro, esančio (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 21.40 val.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. G. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pašalino aplinkybes dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo skiriant bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį ir S. G. paskyrė naujas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas nustatė:

2.1. S. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės, t. y. išsinuomotame garaže laikytas psichotropinės medžiagos MDMA kiekis ir šios medžiagos laikymo aplinkybės, S. G. dalyvavimas organizuota grupe padarant nusikalstamas veikas, siekiant neteisėtai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir, neturint leidimo, kontrabandos būdu gabenti jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, yra neginčijamai nustatytos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Taip pat pagrįstai S. G. nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) buvo kvalifikuotos kaip atskiri savarankiški nusikaltimai, o ne viena tęstinė nusikalstama veika, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad visus nuteistojo S. G. neteisėtus veiksmus (psichotropinių medžiagų laikymą išsinuomotame garaže, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą kontrabanda ir nusikalstamą veiką, už kurios padarymą S. G. buvo nuteistas Suomijos Respublikoje) jungė bendras sumanymas ir bendra tyčia. Tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies buvo pašalinta dalis kaltinimo S. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, kadangi šis alternatyvus BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikimai nustatytas.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tinkamai šio sprendimo nemotyvavo, iš esmės atsižvelgė tik į teigiamai nuteistojo S. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tinkamai neįvertindamas S. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir sunkumo bei nuteistojo vaidmens darant nusikalstamas veikas.

2.3. Nesant Suomijos Respublikos kompetentingos institucijos kreipimosi dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos S. G. šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas derinti Suomijoje 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu S. G. paskirtą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, subendrinti ją su už šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis ir įskaityti į paskirtos bausmės laiką Suomijoje atliktos bausmės dalį. Kadangi S. G. Suomijoje 2021 m. vasario 12 d. buvo paleistas lygtinai iš dalies atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl dar neįvykdyto ir neperduoto vykdyti Lietuvos Respublikai Suomijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimas taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas prieštarautų ir 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio (pagrindų) sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – Pagrindų sprendimas 2008/675/TVR) 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatoms.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo S. G. gynėja advokatė D. Navickienė prašo: 1) perkvalifikuoti S. G. veiką dėl garaže laikytų psichotropinių medžiagų iš BK 260 straipsnio 3 dalies pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti sankcijoje nustatytą minimalią bausmę; 2) BK 260 straipsnio 3 dalyje (dėl garaže laikytų psichotropinių medžiagų) nurodytą nusikalstamą veiką ir nusikalstamą veiką, už kurią S. G. nuteistas Suomijos Helsinkio teismo nuosprendžiu, pripažinti kaip vienos tęstinės BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos epizodus bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti vieną (ne didesnę nei atskirais nuosprendžiais paskirtą) bausmę; 3) pripažinti S. G. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sumažinti galutinę skirtiną bausmę; 4) pripažinus, kad kaltinamasis aktas dėl netinkamo nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių aprašymo neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir šie trūkumai trukdo nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo (nuteistojo) teisė į gynybą, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai kvalifikavo S. G. nusikalstamą veiką dėl garaže laikytų psichotropinių medžiagų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tikslaus garaže laikytose ir kratos metu paimtose tabletėse buvusios psichotropinės medžiagos MDMA kiekio nustatymas, nes nuo to priklauso ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), labai dideliu psichotropinės medžiagos MDMA kiekiu laikoma daugiau kaip 100 g šios psichotropinės medžiagos. S. G. pripažintas kaltu disponavęs 107,315 g psichotropinės medžiagos MDMA.

3.2. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė N. Kuliešienė paaiškino, kad psichotropinių medžiagų tyrimas buvo atliktas tabletes sutrynus į miltelius ir sumaišius, iš šio mišinio buvo imami mėginiai ir specialisto išvadoje nurodytas psichotropinės medžiagos kiekis buvo nustatytas išvedant dviejų paimtų mėginių vidurkį. Tačiau specialisto išvadoje toks specialistės nurodytas tyrimas, imant kelis skirtingus mėginius ir išvedant iš jų vidurkį, nėra aprašytas, nenurodyta, kaip buvo apskaičiuoti galutiniai S. G. inkriminuoti medžiagų kiekiai, taip pat nenurodyti ištyrus atskirus mėginius nustatyti kiekiai. Taigi, specialistės paaiškinimų kitais bylos duomenimis nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti.

3.3. Apklausiama specialistė N. Kuliešienė pripažino, kad skirtingose tabletėse psichotropinės medžiagos MDMA kiekis gali būti skirtingas, todėl neatmestina, kad, atlikus papildomus tyrimus, MDMA procentinė išraiška būtų gauta mažesnė. Be to, imant specialistės gautų tyrimų rezultatų žemutines ribas susidarytų beveik 3 g mažesnis psichotropinės medžiagos kiekis, t. y. tik 104,705 g. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje nebuvo tiksliai nustatyta, kokiu kiekiu psichotropinės medžiagos disponavo S. G.. Tyrimo metu nustačius tik vidutinį MDMA kiekį tabletėse, liko nepaneigta abejonė, kad atlikus papildomus tyrimus galėjo būti apskaičiuotas ir 100 g neviršijantis psichotropinės medžiagos MDMA kiekis, todėl, vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, S. G. veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

3.4. Taip pat byloje nėra nė vienos fotonuotraukos, iš kurios būtų galima bendrais ruožais spręsti apie psichotropinės medžiagos MDMA kiekį. Tokios nuotraukos nepadarytos nei kratos metu ar iš karto po jos, nei atliekant specialų tyrimą. S. G. nedalyvavo atliekant kratą jo nuomotame garaže, todėl neturėjo galimybės susipažinti su iš jo kratos metu paimtomis medžiagomis ir įvertinti jų kiekį. Nors atliekant kratą garaže dalyvavęs M. D. sutiko tiek su kratos eiga, tiek su jos rezultatais, bet M. D. su garaže rastomis psichotropinėmis medžiagomis niekaip nėra susijęs ir jam įtarimai dėl garaže rastų psichotropinių medžiagų nebuvo pareikšti.

3.5. Nuteistojo S. G. atžvilgiu atskiri vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai buvo dirbtinai išskaidyti ne tik kaip skirtingi nusikaltimai, bet ir į skirtingas baudžiamąsias bylas, taip esmingai pabloginant S. G. teisinę padėtį. S. G. inkriminuotos atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl garaže laikytos psichotropinės medžiagos, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį dėl kontrabanda gabentų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei nusikalstama veika, už kurią S. G. nuteistas Suomijoje, laikytinos viena tęstine nusikalstama veika.

3.6. S. G. viso proceso metu pripažino, kad ir garaže laikytą psichotropinę medžiagą taip pat buvo įgijęs iš Š. B., bet ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybė nebuvo papildomai tiriama, kaltinime nurodyta, kad šios medžiagos buvo įgytos tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, o bylą nagrinėjant teisme aplinkybė dėl psichotropinių medžiagų įgijimo iš viso buvo pašalinta iš kaltinimo. Nors S. G. nebeinkriminuojamas garaže laikytų psichotropinių medžiagų įgijimas, bet dėl byloje neatskleistų šių medžiagų įgijimo aplinkybių nebuvo galima įvertinti, ar ši veika ir kitos veikos nebuvo padarytos bendra tyčia. Bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino kriminalinės žvalgybos tyrimui vadovavusio T. M. parodymų, kad M. D. ir Š. B. iš Olandijos į Lietuvą kontrabandos būdu pargabena dideliais kiekiais narkotines ir psichotropines medžiagas, jas laiko S. G. garaže, o S. G. šias medžiagas perduoda toliau platinti kitiems asmenims arba išveža į užsienio valstybes. Netgi atliekant kratą S. G. nuomotame garaže dalyvavęs M. D. nereiškė jokių pastabų dėl rastų psichotropinių medžiagų priklausomybės. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl S. G. skirtinos bausmės dydžio, nurodė, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog S. G. ir kiti bendrininkai aktyviai platino įvairių rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas – MDMA, amfetaminą, kokainą, kanapes, kanapių dervą. Nustačius kur kas platesnį organizuotos grupės narių nusikalstamą susitarimą nei vien tik vienkartinis sumanymas 2018 m. gegužės 16–19 d. kontrabanda gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas, akivaizdu, kad ir S. G. nuomotame garaže rastos psichotropinės medžiagos buvo pargabentos kontrabanda tų pačių asmenų, įgyvendinant bendrą nusikalstamą susitarimą. Taip pat ir psichotropinės medžiagos, kurias S. G. nugabeno į Suomiją, kur buvo sulaikytas, iš pradžių buvo kontrabanda atgabentos į S. G. nuomotą garažą, po to perkrautos į kitą mikroautobusą ir išvežtos į užsienį, įgyvendinant tą patį organizuotos grupės narių nusikalstamą susitarimą. Taigi, pripažinus, kad S. G. kartu su kitais organizuotos grupės nariais turėjo tikslą išplatinti kuo didesnį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tuo pačiu laikotarpiu (2018 m. gegužės 16–19 d.) padarytos veikos turėjo būti vertinamos kaip padarytos turint bendrą tyčią ir sumanymą.

3.7. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams sąmoningai S. G. nurodytų aplinkybių dėl psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinių netyrus ir kaltinime nurodžius, kad šių medžiagų įgijimo aplinkybės yra nenustatytos, S. G. neteko galimybės įrodinėti, kad tai yra tos pačios organizuotos grupės narių, vykdant tą patį bendrą sumanymą, vienas iš nusikalstamo susitarimo rezultatų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai nusikalstamą veiką apibūdinančios faktinės aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013). Be kita ko, S. G. pagal Lietuvos teisėsaugos pareigūnų pateiktą informaciją apie iš Lietuvos gabenamas psichotropines medžiagas sulaikius Suomijoje, nebuvo kreiptasi į Suomijos teisėsaugos institucijas, kad tolesnis S. G. padarytos nusikalstamos veikos tyrimas būtų perduotas Lietuvos teisėsaugos institucijoms. Dėl tokių pareigūnų veiksmų (neveikimo) S. G. buvo nuteistas Suomijoje, ten atliko laisvės atėmimo bausmę, taip S. G. buvo izoliuotas nuo kitų bendrininkų ir užkirsta galimybė dalyvauti bendrame baudžiamajame procese kartu su nusikaltimo bendrininkais. Dėl tęstinės nusikalstamos veikos epizodų išskaidymo į atskiras savarankiškas nusikalstamas veikas ir atskiras bylas, už kiekvieną iš veikų S. G. nuteisiant atskirai, S. G. teisinė padėtis buvo pasunkinta – S. G. neteko galimybės įrodinėti kitų asmenų vaidmens padarant nusikaltimus, įrodinėti buvus bendrą susitarimą ir tęstinę nusikalstamą veiką.

3.8. Pripažinus, kad nusikalstama veika, už kurią S. G. buvo nuteistas ir atliko bausmę Suomijoje, taip pat buvo to paties nusikalstamo sumanymo viena iš dalių, padarytas procesinis pažeidimas ištaisytinas, skiriant už visas veikas galutinę subendrintą bausmę, kuri nebūtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje.

3.9. Kita vertus, net nepripažinus atskirų nusikalstamų veikų kaip vienos tęstinės, atskirais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos, kaip to imperatyviai reikalauja BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, kad Suomijos ir Lietuvos teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių negalima bendrinti, nes formaliai S. G. nėra atlikęs Suomijos Helsinkio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, prieštarauja nurodytam teisiniam reglamentavimui. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl bausmių bendrinimo negalimumo, nesant Suomijos kompetentingos institucijos kreipimosi dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos S. G. Suomijoje, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, yra formalūs ir prieštarauja teisingumo principui, nes Suomijoje paleistas lygtinai S. G. iš karto pagal Europos arešto orderį buvo perduotas Lietuvai ir suimtas bei šiuo metu atlieka nagrinėjamoje byloje paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl negalima formaliai teigti, kad S. G. vis dar atlieka Suomijos teismo paskirtą bausmę.

3.10. Taip pat nagrinėjamoje byloje buvo pažeista BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, ši teisė yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, aspektas. Nors BPK nuostatos nedraudžia remtis kitoje, susijusioje baudžiamojoje byloje padarytomis išvadomis, liudytojų, kaltinamųjų parodymais, tačiau tokiu atveju teismas turi būti itin kritiškas ir įvertinti konkrečių asmenų parodymų davimo aplinkybes, siekti išsiaiškinti, kodėl konkretaus asmens parodymai skiriasi priklausomai nuo jo procesinio statuso (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Nagrinėjamoje byloje iškviesti į teismo posėdį kaip liudytojai Š. B. ir M. D., kurie nuteisti kitoje baudžiamojoje byloje, atsisakė duoti parodymus. Akivaizdu, kad jų atžvilgiu išskirtame procese duodami parodymus Š. B. ir M. D. siekė sau švelnesnių bausmių (kurios buvo du kartus mažesnės nei šioje byloje teismų nuosprendžiais S. G. paskirtos bausmės), tai pasiekę, nagrinėjamoje byloje parodymus duoti atsisakė. Atsisakydami duoti parodymus, Š. B. ir M. D. iš esmės patvirtino, kad gali būti apklausiami apie savo pačių padarytą nusikalstamą veiką, todėl turėjo būti įvertinta, ar tokiu būdu nebuvo siekiama išvengti situacijos, kai šių asmenų apklausų metu galėjo paaiškėti aplinkybės apie šių asmenų sąsajas su S. G. inkriminuotomis veikomis, dėl kurių Š. B. ir M. D. kaltinimai nebuvo pareikšti. Būtent Š. B. ir M. D. kituose procesuose duotais ir cituojamais parodymais buvo įrodinėjamas S. G. vaidmuo, susitarimo ribos, paneigiami S. G. parodymai, neturint galimybės užduoti šiems asmenims klausimų, buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

3.11. Žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai nepripažino S. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. S. G. nuo pat pirmos apklausos pagal pareikštą įtarimą kaltas prisipažino visiškai, pripažino visas jam inkriminuotas nusikalstamos veikos dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo kontrabanda aplinkybes, taip pat dėl psichotropinės medžiagos laikymo išsinuomotame garaže ir dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo. S. G. davė parodymus ir apie kitas su tais pačiais inkriminuotais organizuotos grupės nariais įvykdytas analogiškas nusikalstamas veikas, dėl kurių įtarimai (kaltinimai) nebuvo pareikšti (pavyzdžiui, Š. B. ir M. D. ir anksčiau parveždavo narkotinių medžiagų, parvežtas narkotines medžiagas S. G. iš viso tris kartus vežė į Suomiją). Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nusprendė S. G. nurodytų aplinkybių netirti, negali paneigti atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo nuteistajam. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad S. G. siekė visiškai prisipažinti, gailėtis (nuoširdžią atgailą patvirtina parodymų apie jam neinkriminuotas nusikalstamas veikas davimas), padėti tyrimui nustatyti objektyvią tiesą byloje ir visų organizuotos grupės narių vaidmenį.

3.12. Be to, įvertinus S. G. antraeilį vaidmenį darant nusikalstamą veiką ir jau atliktą bei naujai paskirtą bausmę, kuri viršytų maksimalų BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą penkiolikos metų dydį, bet net tris kartus viršytų kitiems aktyvesnius veiksmus atlikusiems organizuotos grupės nariams paskirtas bausmes, tai prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Martynas Jovaiša atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo S. G. gynėjos advokatės D. Navickienės kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Kasacinis skundas yra nepagrįstas, jame iš esmės kartojami tie patys argumentai kaip ir apeliaciniame skunde, šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos aplinkybes, taip pat atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, motyvuotai atmetė. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai kvalifikuotos S. G. nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra susiję su faktinių bylos aplinkybių (psichotropinės medžiagos kiekio) nustatymu ir bylos duomenų (specialisto išvados ir specialistės paaiškinimų) vertinimu, o tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Prokuroro nuomone, S. G. garaže laikytas psichotropinės medžiagos kiekis buvo nustatytas tiksliai ir dėl to nekyla jokių abejonių, todėl S. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o ne pagal to paties straipsnio 2 dalį. Taip pat visus nuteistojo S. G. neteisėtus veiksmus, tarp jų ir tuos, dėl kurių jis nuteistas Suomijoje, jungė bendra tyčia ir jie sudarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Kasaciniame skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kvalifikuojant S. G. padarytas nusikalstamas veikas.

4.2. Nors bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme S. G. neturėjo galimybės užduoti klausimų Š. B. ir M. D., bet šie parodymus duoti atsisakė dėl svarbios ir pateisinamos, įstatyme nurodytos priežasties – nes galėjo būti apklausiami apie savo pačių padarytas nusikalstamas veikas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad net ir apklausus minėtus asmenis nebūtų pagrindo daryti priešingas išvadas, negu buvo padarytos, nes S. G. savo kaltės neneigė, esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes pripažino. Todėl S. G. teisės nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos ir esminis BPK pažeidimas nebuvo padarytas.

4.3. Taip pat kasaciniame skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo žemesniųjų instancijų teismams nepripažinus nuteistojo S. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Duodamas parodymus, S. G. nebuvo nuoseklus ir nuoširdus, todėl nėra pagrindo teigti, kad S. G. pripažino savo kaltę, gailėjosi nusikaltęs ir siekė padėti atskleisti kitas organizuotos grupės galbūt padarytas nusikalstamas veikas.

4.4. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad Lietuvos ir Suomijos teismų nuosprendžiais S. G. paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos. Kasaciniame skunde iš esmės deklaratyviai, nepateikiant jokių motyvuotų argumentų, nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir teigiama, kad skirtingų šalių teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos remiantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino Įstatymo ir Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR nuostatas ir pagrįstai nagrinėjamoje byloje paskirtos bausmės nebendrino su Suomijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo S. G. gynėjos advokatės D. Navickienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo naudojamame garaže rastas ir nuteistajam inkriminuotas labai didelis psichotropinės medžiagos kiekis – 107,315 g MDMA nustatytas netiksliai, išvedant skirtingų tyrimo rezultatų vidurkį. Todėl yra pagrindas nepašalintas abejones vertinti nuteistojo naudai ir jo veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Be to, kasaciniame skunde nesutinkama su žemesniųjų instancijų teismų išvadomis dėl nepripažinimo nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos aplinkybės. Teigiama, kad šios aplinkybės buvimas turėtų būti konstatuojamas remiantis objektyvia paties nuteistojo pozicija – siekiu visiškai prisipažinti, gailėtis, pagal savo išgales padėti nustatyti objektyvią tiesą. Kasatorė, prašydama nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir pripažinti aptartą aplinkybę nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, iš esmės ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įrodymų pakankamumą jas nustatant ir prašo iš naujo įvertinti įrodymus. Teismų praktikoje pažymima, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019 ir kt.). Tokie kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacijos pagrindų ir paliktini nenagrinėtini.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo klausimą dėl psichotropinės medžiagos kiekio nustatymo, atliko įrodymų tyrimą, apklausė medžiagų tyrimą atlikusią specialistę, tačiau nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti, kad S. G. laikytų medžiagų kiekis viršijo labai didelį kiekį, už kurį nustatyta baudžiamoji atsakomybė BK 260 straipsnio 3 dalyje. Atsakydamas į iš esmės analogiškus apeliacinio skundo argumentus, šis teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamius argumentus dėl savo išvadų tiek dėl psichotropinės medžiagos kiekio (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 27–36 punktai), tiek ir dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 64–68 punktai). Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo būtina paminėti ir tai, kad klausimas, ar kaltinamojo prisipažinimas buvo nuoširdus, ar jis iš tikrųjų gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ar jis sąžiningai atskleidė bylai svarbias aplinkybes, priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.

9. Kasaciniame skunde pateikiamas alternatyvus prašymas spręsti klausimą dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams. Ši skundo dalis neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. BPK 368 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys šio kodekso 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kadangi jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių kasacijos pagrindų buvimą dėl BPK 219 straipsnio pažeidimo, nenurodyta, šis klausimas nesudaro kasacijos pagrindų ir taip pat nebus nagrinėjamas.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BPK 44 straipsnio 7 dalies pažeidimo

10. Kasatorė kaip dar vieną iš esminių BPK pažeidimų nurodo aplinkybę, kad teismai sprendimus grindė teisme neapklaustų nuteistųjų Š. B. ir M. D. parodymais. Kasaciniame skunde teigiama, kad, Š. B. ir M. D. atsisakius duoti parodymus teisme, buvo pažeista BPK 44 straipsnio 7 dalyje bei Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta S. G. teisė apklausti kaltinimo liudytojus.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šie asmenys atsisakė duoti parodymus, tačiau teisme buvo perskaityti jų parodymai, duoti įtariamųjų apklausų metu (9 t., b. l. 92). Skundžiamuose teismų sprendimuose nėra nustatyta, o kasaciniame skunde ir nenurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu šie asmenys apklausti pažeidžiant BPK reikalavimus ar kad jų parodymai buvo gauti neteisėtu būdu. Šios aplinkybės taip pat yra reikšmingos, sprendžiant dėl šių parodymų patikimumo.

12. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek ir Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, parodymais, nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-136-489/2017, 2K-110-719/2018, 2K-243-689/2019, 2K-35-942/2020). Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis tokių reikalavimų: 1) liudytojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi; 2) tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiamai tokio asmens parodymais, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų tokio įrodymo keliamus nepatogumus kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Tuo atveju, kai liudytojas gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-942/2020).

13. Kaip jau buvo paminėta, Š. B. ir M. D. parodymus duoti teisme atsisakė (8 t., b. l. 166–168). Be kita ko, M. D. prašė remtis jo anksčiau duotais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs pirmosios instancijos teismo veiksmus, pagrįstai pažymėjo, kad šių asmenų nebuvo galimybės apklausti dėl objektyvių priežasčių, nes jie pasinaudojo įstatymo suteikta teise neduoti parodymų apie savo pačių padarytą nusikalstamą veiką (BPK 80 straipsnio 1 punktas). Taigi, priežastis, dėl ko šie asmenys nebuvo apklausti, pagrįstai pripažinta svarbia. Antra, šių asmenų parodymai nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Abiejų paminėtų asmenų parodymų patikimumas buvo patikrintas kitomis procesinėmis priemonėmis: ištirti ir išanalizuoti kitų liudytojų parodymai, specialistų išvados, rašytinė bylos medžiaga, kuriais buvo grindžiamos teismų išvados dėl nuteistojo kaltės ir motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti nuteistąjį teisinantys įrodymai. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistojo kaltė grindžiama nešališku ir objektyviu byloje esančių įrodymų visumos įvertinimu. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad objektyvios kliūtys, dėl kurių neįmanoma apklausti tam tikro asmens teismo posėdyje, netrukdo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, jei kitų įrodymų sisteminis vertinimas leidžia daryti neabejotinas išvadas apie patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-333/2012). Taigi, atsižvelgiant į teismų sprendimuose išdėstytą įrodymų visumą, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo kaltė būtų grindžiama išimtinai vien teisme neapklaustų asmenų parodymais. Tuo labiau kad pats S. G. neneigė savo kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kasaciniame skunde iš esmės pateikiamas tik kasatorės vertinimas dėl Š. B. ir M. D. atsisakymo duoti parodymus motyvų, tačiau aiškiai nenurodomos aplinkybės, kurios galėtų būti nustatytos apklausus paminėtus asmenis šios bylos teisminio nagrinėjimo metu. O kasacinio skundo 5.2 punkte kasatorė pati, argumentuodama nuteistojo atsakomybę lengvinančios atsakomybės buvimą, Š. B. ir M. D. parodymus jau vertina kaip patikimus, atitinkančius nuteistojo parodymus.

14. Atsižvelgiant į visus aptartus motyvus, nėra jokio pagrindo teigti, kad Š. B. ir M. D. atsisakius duoti parodymus teisme ir perskaičius jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės buvo suvaržytos nuteistojo teisės į teisingą teismo procesą.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl bausmių bendrinimo su užsienio valstybėje paskirta bausme

15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl tęstinės nusikalstamos veikos epizodų išskaidymo į atskiras savarankiškas nusikalstamas veikas už tos pačios veikos dalį S. G. buvo nuteistas ir atliko bausmę Suomijoje. Pripažinus, kad jis padarė tęstinę veiką, jam turėtų būti skiriama viena bausmė už visas nusikalstamas veikas. Net ir nepripažinus, kad buvo padaryta tęstinė veika, bausmės turi būti subendrintos pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.

16. Visų pirma būtina pažymėti, kad BK 63 ir 64 straipsniuose nurodytos bausmių skyrimo taisyklės už kelias nusikalstamas veikas nenurodo galimybės bendrinti bausmes su užsienio valstybės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

17. Pagrindų sprendimu 2008/675/TVR siekiama įtvirtinti principą, kad valstybės narės kitose valstybėse narėse priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui turėtų suteikti teisines pasekmes, lygiavertes jos teismų pagal nacionalinę teisę priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių pasekmėms (Preambulės 5 punktas, 3 straipsnio 1 dalis). Šis teisės aktas, be kita ko, įgyvendina Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintą abipusio pripažinimo principą, kuris pagrįstas ir tuo, kad: 1) kitos ES valstybės narės teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisinės aplinkybės turi būti prilyginamos nacionalinio nuosprendžio aplinkybėms, atsižvelgti į tokį nuosprendį galima tik tiek, kiek būtų galima atsižvelgti į analogišką bylą pagal nacionalinę teisę; 2) ankstesnis ES valstybės narės apkaltinamasis nuosprendis neturi būti kaip nors užprotestuojamas, panaikinamas ar keičiamas (Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR preambulės 14-oje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad teismo sprendimo ar jo vykdymo užprotestavimas apima, inter alia (be kita ko), situacijas, kai pagal antros valstybės narės nacionalinę teisę ankstesniu teismo sprendimu paskirta sankcija turi būti perimama arba įtraukiama į kitą sankciją, kuri tada turi būti veiksmingai įvykdyta, jeigu pirmas nuosprendis dar nebuvo įvykdytas arba jo vykdymas nebuvo perduotas antrai valstybei narei. Byloje nėra duomenų, kad Suomijos Respublikos teismo nuosprendis būtų buvęs perduotas vykdyti Lietuvos Respublikai. Nagrinėjamu atveju taikant BK 63 straipsnį ir bendrinant šioje baudžiamojoje byloje priimtais nuosprendžiais skirtas bausmes su Suomijos Respublikos teismo nuosprendžiu skirta bausme, pastaroji bausmė turėtų būti perimama ir įtraukiama į šioje byloje nuteistajam skirtas bausmes, tai sukurtų prielaidas peržiūrėti ar užginčyti skirtą galutinę bausmę. Taigi, pagal aptartą reguliavimą, nesant tarptautinėje ir (ar) ES teisėje nustatyto pagrindo, nėra galimas joks įsikišimas į kasaciniame skunde minimą Suomijos Respublikos teismo nuosprendį, taip pat ir šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės bendrinimas su nagrinėjamoje byloje nuteistajam skirtomis bausmėmis. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde taip pat nenurodomas joks tarptautinėje ir (ar) ES teisėje nustatytas pagrindas perimti vykdyti užsienio valstybės nuosprendį ar bendrinti juo ir nacionalinių teismų nuosprendžiais skirtas bausmes.

18. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad vien dėl formalaus Suomijos kompetentingų institucijų kreipimosi nebuvimo nuteistojo padėtis negali būti pasunkinta labiau, nei tai nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme, būtina atkreipti dėmesį, kad tokį reikalavimą įtvirtina Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje tik esant kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos kreipimuisi. Jokios šios taisyklės išimtys nenumatytos. Tačiau atskirai pažymėtina, kad Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistojo ar jo šeimos nario arba jo gynėjo prašymu laisvės atėmimo vietų įstaiga gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir siūlyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės perduoti vykdyti Lietuvos Respublikai, jeigu tai sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Įstatymu neribojama nuteistojo ar jo šeimos nario arba jo gynėjo teisė tiesiogiai kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu inicijuoti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimą vykdyti Lietuvos Respublikai (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl tęstinės nusikalstamos veikos ir skirtų bausmių

19. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo S. G. atžvilgiu atskiri vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai buvo dirbtinai išskaidyti ne tik kaip skirtingi nusikaltimai, bet ir į skirtingas baudžiamąsias bylas, taip esmingai pabloginant S. G. teisinę padėtį. Veikos, už kurias S. G. buvo nuteistas nagrinėjamoje byloje, ir nusikalstama veika, už kurią S. G. nuteistas Suomijoje, laikytinos viena tęstine nusikalstama veika.

20. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tačiau BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos. Esant tokiai įstatymo formuluotei, didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo nusikalstamų veikų daugeto.

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Veiksmai paprastai turėtų būti tapatūs ir laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2007). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021). Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

22. Analogiškus argumentus dėl tęstinės nusikalstamos veikos išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė apeliacinės instancijos teismas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 50–63 punktai), padarydamas išvadas, kad S. G. atskirai inkriminuotos nusikalstamos veikos – nustatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje ir kita, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuota nusikalstama veika, negali būti pripažinta tęstine. Šis teismas nurodė, kad šiuo atveju yra svarbus nuteistojo tyčios susiformavimo ir jo pirminių neteisėtų veiksmų atlikimo momentas. Tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką – suteikti Š. B. mikroautobusą su specialiai įrengtomis slėptuvėmis narkotinėms ir (ar) psichotropinėms medžiagoms neteisėtai gabenti iš Olandijos – S. G. kilo po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo.

23. Bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo nepritarti tokiai išvadai. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2K-51-648/2019). Bylos duomenys patvirtina, kad abi šios veikos buvo padarytos skirtingomis aplinkybėmis, viena iš jų – S. G. dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl kitos S. G. nuteistas vienas. Organizuotoje grupėje jis atliko tik tam tikrą vaidmenį – suteikė jam priklausantį mikroautobusą su specialiai paruoštomis slėptuvėmis labai dideliam kiekiui narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš Olandijos į Lietuvos Respubliką pargabenti, šios medžiagos iš Olandijos buvo atgabentos į Kauną, o kitos buvo laikomos Klaipėdoje, S. G. nuomojamame garaže. Skiriasi ir nusikalstamų veikų dalykas, skirtingi narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai ir rūšys. Į Kauną iš Olandijos buvo atgabenta 3201,845 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 53 223,9 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 0,513 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 6008,25 g narkotinės medžiagos – kanapių, o Klaipėdoje esančiame garaže laikyta 107,315 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Bylos duomenys patvirtina, kad skiriasi ir nusikalstamų veikų padarymo laikas.

24. Nėra teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada ir dėl to, kad S. G. veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir veika, už kurią jis buvo nuteistas Suomijoje, taip pat negali būti pripažintos paviene tęstine veika.

25. Pagal liudytojo T. M. parodymus, S. G. nuomojamame garaže vyko narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, parvežtų iš Olandijos, iškrovimas ir jų pakrovimas gabenti į Suomiją. Nuteistasis S. G. taip pat parodė, kad iki jo sulaikymo du kartus vežė į Suomiją draudžiamas medžiagas. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio ir bylos duomenų matyti, kad S. G. Suomijoje galėjo būti sulaikytas 2018 m. gegužės 18 d. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje – Suomijos Helsinkio rajono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu S. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Suomijoje paskirtos bausmės pradžios data yra 2020 m. vasario 5 d., S. G. paleistas lygtinai 2021 m. vasario 12 d., visiškai atliktos bausmės laikas nurodomas 2023 m. lapkričio 12 d. Kadangi teismai nustatė, kad didelis kiekis psichotropinės medžiagos – MDMA, rastos kratos metu Klaipėdoje, priklausė S. G. ir nuteistasis šias medžiagas laikė iki 2018 m. gegužės 20 d., darytina išvada, kad šią nusikalstamą veiką ir veiką, už kurią buvo nuteistas Suomijoje, nuteistasis darė tuo pat metu. Abi šios veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti nustatyta, kad tęstinė nusikalstama veika konstatuojama ir tada, jei nustatytas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį siekiant kuo daugiau pasipelnyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Ši praktika nurodoma ir kasaciniame skunde. Tačiau jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai skiriasi ir pats nusikalstamos veikos dalykas, t. y. parduodamos skirtingų partijų narkotinės medžiagos, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, 2K-442/2011). Iš esmės šios aplinkybės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir buvo nustatytos.

26. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas analogišką apeliacinio skundo argumentą, papildomai įvertino tai, jog S. G. neteisėtai gabeno į Suomiją 12 005 vienetus „Subutex“ tablečių ir 1006,2 g metamfetamino, t. y. visiškai kitokias psichotropines medžiagas, nei buvo rastos kratos metu jo nuomotame garaže. Atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. G. tyčia dėl visų nusikalstamų veikų formavosi atskirai, nebuvo bendra, taigi buvo padarytos atskiros nusikalstamos veikos, o ne viena tęstinė. Toks teisinis vertinimas šioje konkrečioje byloje neprieštarauja tęstinės veikos sąvokos aiškinimui teismų praktikoje. Be to, teismai, spręsdami klausimą dėl nusikalstamos veikos pripažinimo ar nepripažinimo tęstine, turi diskreciją atsižvelgti į konkrečias aplinkybes atskirų kategorijų bylose.

27. Kasacinio skundo argumentai dėl nuteistajam skirtos bausmės dydžio neatsiejamai susiję su argumentais dėl tęstinės nusikalstamos veikos. Kasatorės teigimu, nepagrįstas tęstinės veikos „išskaidymas“ į atskiras veikas lėmė tai, kad nuteistajam nepagrįstai buvo pasunkinta teisinė padėtis paskiriant galutines bausmes. Teigiama, kad kartu buvo padarytas esminis nuteistojo teisių pažeidimas, nes nuteistasis už tą pačią veiką buvo teisiamas antrą ir trečią kartą, pažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.

28. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020). Kadangi S. G. nagrinėjamoje byloje buvo nuteistas už nusikalstamas veikas dėl disponavimo skirtingomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nuteistas už tapačią veiką.

29. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad, aiškindamas Konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtintą non bis in idem principą, EŽTT laikosi pozicijos, jog paminėtas straipsnis negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nuteisimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, keli elgesio epizodai laiko ir erdvės požiūriu nėra bendri (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai (2007 m. liepos 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. vasario 10 d. Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03). Pateikiamas EŽTT nusikalstamo elgesio aiškinimas iš esmės atitinka pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje atskleidžiamus tęstinės nusikalstamos veikos požymius. Taigi, pagal paminėtą EŽTT praktiką nėra draudžiamas nuteisimas net ir už atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus (atskiras veikas) skirtingais tokio elgesio pasireiškimo atvejais. Kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog S. G. padarė kelias nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę, nėra jokio pagrindo teigti, kad, už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką paskyrus bausmes, buvo pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

30. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad, įvertinus nuteistojo atliktą ir naujai paskirtas bausmes, kurios viršytų maksimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą penkiolikos metų laisvės atėmimo trukmę ir tris kartus viršytų kitiems organizuotos grupės nariams skirtas bausmes, tai prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas kaltininkui žemesniųjų instancijų teismų paskirtos bausmės dydžio klausimą nagrinėja tik netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 3 dalis), pavyzdžiui, ar bausmė skirta pagal sankcijos ribas, ar nepažeistos kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija, ar tinkamai buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė ir pan. Bausmės rūšies ir dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pavyzdžiui, ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, nepagrįstas teisiniais argumentais dėl bausmės skyrimo taisyklių pažeidimo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

32. Bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti kasaciniame skunde ir žemesniųjų teismų sprendimuose minimo Suomijos Respublikos teismo nuosprendžio, tačiau pagal byloje esančius duomenis nuteistasis S. G. Suomijos Respublikoje buvo sulaikytas 2018 m. gegužės 18 d. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, S. G. paleistas lygtinai 2021 m. vasario 12 d., visiškai atliktos bausmės laikas nurodomas 2023 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje į bausmės laiką S. G. įskaitytas faktinis sulaikymo Suomijoje laikas ir suėmimo Lietuvos Respublikoje laikas nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. Kadangi Suomijos Respublikos teismo nuosprendis Lietuvos Respublikai nebuvo perduotas vykdyti, nuo sulaikymo Suomijoje dienos iki 2021 m. vasario 1 d. S. G. faktiškai galėjo atlikti tik dvejus metus aštuonis mėnesius dvylika dienų laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamoje byloje už du labai sunkius nusikaltimus jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai artimi minimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui. Bendrinant bausmes taikytas dalinis bausmių sudėjimas ir apėmimas. Galutinė bausmė už keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių du labai sunkūs, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta dvylika metų laisvės atėmimo, tai sudaro mažesnį dydį nei minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis už vieną BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgiant į nuteistojo Suomijoje atliktą bausmės laiką (į bausmės laiką įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. vasario 1 d.), bendra bausmė už visas veikas neviršytų BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyto maksimalaus penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmės dydžio. Motyvuodamas sprendimą dėl bausmių rūšies ir dydžio, apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek S. G. padarytų veikų pavojingumą dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekio, viršijančio labai didelio kiekio ribą, tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nuteistajam paskirta bausmė tinkamai individualizuota ir atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. G. gynėjos kasacinio skundo argumentai dėl nuteistajam paskirtos pernelyg griežtos bausmės yra deklaratyvūs. Kasaciniame skunde, be motyvų dėl S. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažinimo paviene tęstine nusikalstama veika, nepateikta jokių konkrečių aplinkybių ir teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių BK nustatytų bausmių skyrimo taisyklių pažeidimą. Prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskiriant vieną (ne didesnę nei atskirais nuosprendžiais paskirtą) bausmę taip pat susijęs su veikos pripažinimu tęstine veika. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje paduotą prokuroro apeliacinį skundą dėl nuteistajam nepagrįstai paskirtų švelnesnių, nei įstatymo nustatyta, bausmių, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, laikėsi sankcijų ribų, baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 2, 3 dalių) nepažeidė, skirdamas bausmes neperžengė skundo nagrinėjimo ribų ir laikėsi non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo. Nuteistojo padarytų veikų bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma neleidžia spręsti apie kokį nors situacijos išimtinumą, dėl kurio sankcijoje nustatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl kasacinio skundo argumentų pagrindu keisti ar naikinti skundžiamus teismų nuosprendžius dėl nuteistajam S. G. paskirtų bausmių rūšies ar dydžio nėra teisinio pagrindo.

34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje nenustatyti pagrindai tenkinti kasacinį skundą ir keisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo S. G. gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinį skundą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas