Nr. DOK-1400
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06421-2021-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. kovo 11 d. paduotu atsakovo L. I. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, ir leisti ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę, taip pat teismas nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir ją iš naujo išdėstė (nustatė naują bendravimo tvarką).
Kasaciniu skundu atsakovas L. I. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Nr. DOK-1400
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06421-2021-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. kovo 11 d. paduotu atsakovo L. I. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, ir leisti ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę, taip pat teismas nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir ją iš naujo išdėstė (nustatė naują bendravimo tvarką).
Kasaciniu skundu atsakovas L. I. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė bendravimo su vaikais tvarką, dėl kurios atsakovas prarado galimybę auklėti savo vaikus, todėl atsakovas prašo teismo išaiškinimo, ar jis gali būti atsakingas už vaikų auklėjimą, vaikų dvasinį ir moralinį ugdymą pagal CK 3.165 straipsnio 1 ir 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo prašomos bendravimo su vaikais tvarkos. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas turi pastovias gyvenimo (buities) sąlygas, o ieškovė jau pakeitė 5 gyvenamąsias vietas.
2. Ieškovė 2023-01-05 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDM1OS0xMTY4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4359-1168/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4359-1168/2023">e2-4359-1168/2023</a> su reikalavimu pakeisti vaikų išlaikymo formą iš išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymo teikimą nekilnojamuoju turtu. Ieškovės tikslas yra atimti iš atsakovo nekilnojamąjį turtą – butą.
3. Ieškovė, registruodama vaikus į mokyklą Danijos Karalystėje, vaikų anketose nurodė, kad jų tėvas yra jos dabartinis sutuoktinis. Tai pažeidžia esminį vaikų interesą – turėti tėtį ir bendrauti su juo.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>, 38 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra aiškiai pagrįsta, dėl ko atsakovui neleista bendrauti su vaikais vaikų žiemos, rudens ir pavasario atostogų metu, o vaikų vasaros atostogų metu leista praleisti tik 5 nepertraukiamas dienas ir leista matytis tik vieną mėnesio savaitgalį be nakvynės. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė 2022-08-08 teismo posėdyje nurodė, kad vaikų atostogų metu atsakovas turėtų praleisti su vaikais tiek pat laiko kaip ir ieškovė.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti G. I. už L. I. sumokėtą 107 (vieną šimtą septynis) Eur žyminį mokestį 2023 m. kovo 4 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 262581734.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Donatas Šernas
Jūratė Varanauskaitė
