Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, bei neturtinės žalos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-448/2009

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Sodininkų bendrijos „Volungėlės“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Volungėlė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, bei neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų taikymo ir darbo sutarties nutraukimo darbuotojui pažeidus darbo drausmę, tvarką, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė dirbo sodininkų bendrijos „Volungėlė“ buhaltere. Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 25 d. paskyrė jai drausminę nuobaudą – papeikimą – už savavališką išėjimą iš bendrijos valdybos posėdžio, bendrijos valdybos ir visuotinio susirinkimo nutarimų nevykdymą, atsisakymą rašyti pasiaiškinimą bendrijos valdybai. Atsakovas 2005 m. rugsėjo 26 d. paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir DK 235 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktus. Ieškovės teigimu, drausminės nuobaudos jai buvo paskirtos nepagrįstai, neteisėtai ir pažeidžiant jų skyrimo tvarką; ji tinkamai ėjo pareigas, nustatytas jos darbo sutartyje. Nuo 2005 m. vasario mėnesio prasidėjo konfliktas su bendrijos pirmininku, nes ji atsisakė vykdyti jo neteisėtą nurodymą – mokėti jam papildomai 60 Lt per mėnesį už kurą (benziną), panaudojant jo asmeninį automobilį bendrijos reikalais, tačiau nepagrindžiant šio mokėjimo teisėtumo jokiais dokumentais. Papeikimas jai paskirtas neteisėtai, nes ji nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo. Apie valdybos posėdį ji nebuvo iš anksto informuota, pakviesta jau vykstant posėdžiui, todėl nebuvo pasirengusi ir, atsižvelgdama į tai, kad jai buvo reiškiami nekonkretūs kaltinimai, be to, blogai jautėsi, ji išėjo iš posėdžio. Bendrijos valdybos nutarimai padidinti pirmininko atlyginimą bei išmokėti jam 240 Lt už sunaudotą benziną buvo neteisėti, prieštaravo bendrijos įstatams, todėl ji jų nevykdė. Su bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimais ji nebuvo supažindinta, todėl negalėjo jų vykdyti. Reikalavimas rašyti pasiaiškinimą dėl išėjimo iš valdybos posėdžio buvo nekonkretus, be to, rašyti pasiaiškinimą yra jos teisė, bet ne pareiga. Be to, ieškovė atleista iš darbo jos laikinojo nedarbingumo metu; įsakyme nenurodant, už kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą ji atleidžiama iš darbo; nepareikalaujant iš jos pasiaiškinimo, t. y. pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 234 straipsnį, 240 straipsnio 1 dalį. DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą neteisėtam atleidimui iš darbo apskųsti teisme ji praleido dėl ligos. Dėl neteisėtai paskirtų drausminių nuobaudų bei atsakovo platinimo apie ją tikrovės neatitinkančios informacijos, ji patyrė nervinį šoką, nepatogumų, susirgo depresija, todėl atsakovas privalo jai atlyginti neturtinę žalą. Ieškovė prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, panaikinti jai paskirtas drausmines nuobaudas, pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 297 straipsnio 4 punktą (teismo sprendimu), priteisti jai iš atsakovo 7441,83 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 930 Lt išeitinę išmoką, 1084,93 Lt už nepanaudotas atostogas, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino ieškinio senaties terminą, panaikino ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, pripažino jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikė ją atleista iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 punktą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisė ieškovei iš atsakovo sodininkų bendrijos „Volungėlė“ 7441,83 Lt už priverstinę pravaikštą, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 930 Lt išeitinę išmoką, 1084,93 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas, remdamasis revizijos komisijos aktu, apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nenustačius bendrijos buhalterinės veiklos pažeidimų, nurodė, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai; konfliktinė situacija su bendrijos pirmininku kilo dėl jos nenoro mokėti jam papildomai 60 Lt už kurą. Teismas pažymėjo, kad drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovei buvo paskirta neteisėtai, pažeidžiant DK 228, 234, 240 straipsnių reikalavimus, nes iš valdybos posėdžio ji išėjo dėl pateisinamų priežasčių (į posėdį ji iškviesta skubiai, iš anksto neinformavus apie posėdžio darbotvarkę, tuo metu jos sveikata buvo sutrikusi); nors valdybos posėdyje buvo svarstyti keturi klausimai, tačiau iš įsakymo dėl papeikimo skyrimo teksto neaišku, kokio valdybos nutarimo ieškovė nevykdė; atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė buvo supažindinta su bendrijos visuotinio sodininkų susirinkimo nutarimais; atsisakymas rašyti pasiaiškinimą buvo ieškovės, kaip darbuotojos, teisė, bet ne pareiga; darbuotojas turi teisę vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, o nevykdydamas neteisėtų nurodymų, darbo drausmės nepažeidžia; darbo tvarkos taisyklių atsakovo nebuvo nustatyta, jokio konkretaus buhalterės pareiginės instrukcijos punkto ieškovė taip pat nepažeidė; pareiškiant papeikimą nebuvo konkrečiai nurodytas drausmės pažeidimo padarymo laikas ir pobūdis. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki 2005 m. lapkričio 25 d. sunkiai sirgo, todėl atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo jos laikinojo nedarbingumo metu, pažeidė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl neteisėtai paskirtų drausminių nuobaudų ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, todėl jai priteisė 1000 Lt neturtinei žalai, kurios dydį nustatė atsižvelgdamas į ieškovės veiksmus sukeliant tam tikras konfliktines situacijas bei į tai, kad atsakovas nėra ūkiskaitinė organizacija, jo gaunamos lėšos yra tik iš bendrijos narių tikslinių įnašų, atlyginti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą; patikslino teismo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovo ieškovei už priverstinės pravaikštos laiką priteistas vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t. y. 11 466,67 Lt. Kolegija nurodė, kad bylose dėl darbdavio iniciatyva iš darbo atleisto asmens atleidimo teisėtumo darbdavys, kaip stipresnioji darbo santykių šalis, privalo įrodyti įstatyme nustatyto atleidimo iš darbo pagrindų teisėtumą; ši teisinė prezumpcija vertintina kaip CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims išimtis. Kolegija nustatė, kad darbdavys nevykdė DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo raštu pareikalauti rašytinio ieškovės pasiaiškinimo, prašymas pasiaiškinti buvo pateiktas po valdybos posėdžio, todėl nutarimas skirti ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą – buvo priimtas pažeidžiant nurodytos DK nuostatos reikalavimus; prašyme pateikti pasiaiškinimą neįvardyti konkretūs darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių ieškovės buvo prašoma pasiaiškinti; darbuotojo pareiginė instrukcija nebuvo parengta ir patvirtinta; ieškovės darbo sutartyje įvardytas tik pareigų pavadinimas. Kolegija konstatavo, kad darbuotojo instrukcijos nesudarymas ir nesupažindinimas su ja bei aplinkybių, kurių pagrindu galima spręsti, jog darbuotojas privalėjo žinoti apie savo pareigas, kurias apibrėžia priimti atsakovo sprendimai, nenustatymas nėra pakankami spręsti apie darbuotojo kaltę. Kolegija pažymėjo, kad darbdavys vienu iš pagrindų drausminei nuobaudai – papeikimui – skirti nurodė ieškovės išėjimą iš valdybos posėdžio, tačiau pripažino, kad tai nelaikytina darbo drausmės pažeidimu; atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinusių, kad ieškovė privalėjo dalyvauti valdybos posėdyje, nenustatyta, kad ir visuose bendrijos valdybos posėdžiuose pagal savo darbo funkcijas privalėjo dalyvauti asmuo, priimtas dirbti į buhalterio pareigas. Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovė buvo supažindinta su bendrijos visuotiniame susirinkime ir valdybos posėdyje priimtais įpareigojimais ieškovei atlikti tam tikrus veiksmus, kurių nevykdymas buvo įvardytas kaip drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo pagrindas. Be to, įsakymas, kuriuo ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas – buvo nekonkretus, jame nenurodyti nei faktiniai, nei teisiniai drausminės nuobaudos taikymo pagrindai, atsisakymas pasiaiškinti įvertintas ne kaip drausminės nuobaudos skyrimo procedūros dalis, o kaip savarankiškas drausmės pažeidimas. Kolegija šiuos drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimus pripažino esminiais, apribojusiais ieškovės galimybę argumentuotai gintis. Kolegija nurodė, kad, pripažinus, jog drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovei buvo paskirta neteisėtai, darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – negalėjo būti taikomas. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas 2005 m. rugsėjo 24 d. valdybos posėdžio protokole nurodytus DK 235 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose įtvirtintus šiurkštaus darbo drausmės pažeidimų pagrindus pagrįstai pripažino nekonkrečiais, nesusijusiais su ieškovės atliekamomis funkcijomis; byloje nebuvo duomenų, kokių pareigų ieškovė neįvykdė; įsakyme, kurio pagrindu ieškovė atleista iš darbo, išdėstytos tik įstatymo formuluotės, nesukonkretinant, nenurodant neteisėtų veiksmų, nei faktinių, nei teisinių atleidimo iš darbo pagrindų. Dėl to kolegija pripažino, kad atleidžiant ieškovę iš darbo nebuvo laikytasi DK reikalavimų. Be to, kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovė, nežinodama apie atsakovo valdymo organų sprendimą paankstinti jos atleidimo iš darbo datą, ir toliau vykdė savo darbo funkcijas, konstatavo, jog atsakovas nesupažindino ieškovės nei su valdybos posėdžio protokolu, nei su tos pačios dienos pirmininko įsakymu; visus iš darbo santykių kilusius neaiškumus vertino darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, naudai, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė iš darbo atleista 2005 m. rugsėjo 30 d., o ne iki jos nedarbingumo pradžios (2005 m. rugsėjo 28 d.). Kolegija, sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad drausminės nuobaudos ieškovei buvo paskirtos neteisėtai, atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstumo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimus, priteisiant jai 1084,93 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kitus reikalavimus atmetant, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl ieškovės atleidimo iš darbo jos nedarbingumo laikotarpiu. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismai neįvertino faktinės aplinkybės, kad ieškovė sodininkų bendrijos pirmininko 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymu iš darbo buvo atleista nuo 2005 m. rugsėjo 27 d., o ieškovės pirmasis nedarbingumo lapelis jai buvo išduotas 2005 m. rugsėjo 28 d., todėl atsakovas nurodytų DK normų nepažeidė. Juolab kad ieškovė, elgdamasi rūpestingai, turėjo galimybę pati susipažinti su valdybos posėdžio protokolu ir bendrijos pirmininko įsakymu, nes šie dokumentai kabinami sodininkų bendrijos skelbimų lentoje.

2. Dėl ieškovei skirtos drausminės nuobaudos – papeikimo. Teismai, neištyrę bylos aplinkybių, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė buvo supažindinta su visuotinio susirinkimo nutarimu ir valdybos posėdyje priimtu įpareigojimu. Kasatoriaus teigimu, ieškovė bendrijoje dirbo ne tik buhaltere, bet buvo ir bendrijos narė, todėl turėjo pareigą domėtis visuotinio bendrijos susirinkimo ir bendrijos valdybos nutarimais; ieškovę iškvietus į valdybos posėdį, ji negalėjo pakomentuoti bendrijos finansinės padėties, todėl bendrijos valdyba negalėjo priimti sprendimų pagal darbotvarkėje nurodytus klausimus. Ieškovė taip pat nepagrįstai nevykdė bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimų dėl kompensacijos išmokėjimo bendrijos pirmininkui už nuosavo automobilio panaudojimą bendrijos reikmėms, t. y. padarė darbo drausmės pažeidimą (DK 234 straipsnis). Buhalterės pareiginė instrukcija nebuvo patvirtinta taip pat dėl ieškovės kaltės; ieškovės darbo sutartyje nurodytos funkcijos buvo įvardytos kaip buhalterės pareiginė instrukcija.

3. Dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neįvertino aplinkybės, kad ieškovė iš darbo buvo atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes jai per paskutiniuosius dvylika mėnesių jau buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau, ieškovei toliau nevykdant bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų, atsakovas ją teisėtai atleido iš darbo ir nepažeidė DK nuostatų. Teismai nepagrįstai pripažino, kad valdybos posėdžio protokole nurodyti darbo drausmės pažeidimo pagrindai buvo nekonkretūs. Kasatoriaus teigimu, šalių pasirašytoje darbo sutartyje buvo įtvirtintos ieškovės pareigos, o nesant dėl ieškovės kaltės nepatvirtintos buhalterės pareiginės instrukcijos, konstatuotina, jog ji padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, apibrėžtą DK 235 straipsnyje.

4. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismai nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, atsakovas, pakabindamas skelbimų lentoje bendrijos valdymo organų priimtus sprendimus, neskleidė apie ieškovę neteisingos informacijos.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, nenukrypo nuo teismų praktikos. Iš byloje pateiktų ieškovės dokumentų matyti, kad ji, nepaisydama jai 2005 m. rugsėjo 28 d. išduoto laikinojo nedarbingumo pažymėjimo, dar dirbo pas atsakovą 2005 m. rugsėjo 30 d., apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė nežinojo apie atsakovo sprendimą paankstinti jos atleidimo iš darbo datą, atsakovas nesupažindino jos su šiuo sprendimu, todėl ji toliau atliko darbo funkcijas. Teismai padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė turėjo teisę nevykdyti neteisėtų bendrijos valdymo organų ir administracijos nurodymų, tai nebuvo darbo drausmės pažeidimas, įsakyme dėl papeikimo paskyrimo atsakovas nenurodė konkrečių darbo drausmės pažeidimų, atleidžiant ieškovę iš darbo nebuvo sukonkretintas jos atleidimo pagrindas bei padarytas darbo drausmės pažeidimas. Teismai teisingai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro teisiniai, o ne faktiniai argumentai, nes kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus (CPK 347 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 1 dalis); yra saistomas faktinių aplinkybių, kurias nepažeisdami materialinės ir procesinių teisės normų nustatė teismai (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo kasacinis skundas iš esmės grindžiamas vien faktinėmis bylos aplinkybėmis, pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes sprendžia tik dėl DK normų taikymo teisės aspektu.

Dėl draudimo atleisti darbuotoją iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Atsakovo kasaciniame skunde DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas argumentuojamas faktine aplinkybe, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai nustatė darbuotojos laikinojo nedarbingumo datą, taigi ir atleidimo iš darbo datą, t. y. kad ieškovė buvo atleista neprasidėjus jos darbingumui. Pagal nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo ir nurodo, kad nedarbingumo laikotarpiu draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo, taip siekiama apsaugoti darbuotojo interesus, užtikrinant darbuotojui darbo vietos išsaugojimą. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas atleido ieškovę iš darbo jos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (pagal Sodininkų bendrijos „Volungėlė“ valdybos 2005 m. rugsėjo 24 d. posėdžio protokolo įrašą ieškovė buvo atleista iš pareigų nuo 2005 m. rugsėjo 30 d., ieškovės nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2005 m. rugsėjo 28 d., apie atleidimą ieškovė sužinojo 2005 m. spalio 8 d., t. y. jos laikinojo nedarbingumo metu) pripažįsta, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas buvo taikytas tinkamai.

Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo teisėtumo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovei drausminė nuobauda – papeikimas – buvo skirta už savavališką išėjimą iš bendrijos valdybos posėdžio, bendrijos valdybos ir visuotinio susirinkimo nutarimų nevykdymą, atsisakymą rašyti pasiaiškinimą bendrijos valdybai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktą už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda – papeikimas. Darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad atsakovas 2005 m. rugpjūčio 25 d. įsakyme skirti ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą – nenurodė konkrečių faktinių ir teisinių šios drausminės nuobaudos taikymo pagrindų. Vertinant, kokių konkrečiai pareigų nevykdė ieškovė, turi būti aiškinamas pareiginės instrukcijos ar kito teisės akto, kuriame būtų apibrėžtos ieškovės funkcijos, turinys. Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai atlikti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad sodininkų bendrijoje nebuvo patvirtinta darbuotojo – buhalterės pareiginė instrukcija, ieškovės darbo sutartyje buvo įvardytas tik pareigų pavadinimas, t. y. darbdavys lokaliniame akte nenurodė konkrečių darbuotojo funkcijų. Kita vertus, darbuotojas bet kuriuo atveju privalo tinkamai vykdyti darbo sutartį, tačiau nagrinėjamoje byloje teismams pripažinus, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai įspėjo ieškovę kaip darbuotoją, o ne kaip bendrijos narę, apie bendrijos valdybos posėdį, supažindino ją su bendrijos valdybos ir visuotinio susirinkimo priimtais nutarimais, darytina išvada, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, sudariusių pagrindą spręsti apie ieškovės, kaip darbuotojos, kaltę ginčijamu atveju.

Be to, pagal DK 240 straipsnio 1 dalį darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, nurodydamas konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, turėtų nurodyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti raštu, taip pat turėtų pasiūlyti darbuotojui nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės dėl drausminės atsakomybės darbuotojui taikymo (DK 35 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad darbdavys turi raštu pareikalauti prasižengusį darbuotoją pasiaiškinti, o teikti pasiaiškinimą yra darbuotojo teisė, bet ne pareiga, tuo tarpu atsakovas ieškovės atsisakymą rašyti pasiaiškinimą pripažino atskiru darbo drausmės pažeidimu. Teisė rašyti pasiaiškinimą yra darbuotojui suteikta garantija gintis nuo jam ruošiamos skirti drausminės nuobaudos, t. y. drausminės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines aplinkybes, kad nebuvo patvirtinta darbuotojo pareiginė instrukcija, įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nebuvo nurodytas konkretus teisinis ir faktinis jos skyrimo pagrindas, ieškovės atsisakymas teikti pasiaiškinimą buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu, konstatuoja, kad atsakovas pažeidė DK 237 straipsnį, 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnį, todėl kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č., M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai sutikus su teismų išvada, kad ieškovei nepagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, nebeliko pagrindo spręsti apie DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo pakartotinumą. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad, pripažinus, jog drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovei buvo paskirta neteisėtai, darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – negalėjo būti taikomas, ir, remdamasi teismų praktika, konstatuoja, jog, panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus”, bylos Nr. 3K-3-299/2004).

Dėl neturtinės žalos priteisimo. DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nustatė, kad ieškovei dėl darbdavio neteisėtų veiksmų stipriai pakilo kraujo spaudimas, prasidėjo skausmai širdies plote, dėl to ji buvo beveik mėnesį nedarbinga, todėl teisėjų kolegija sutinka su tokiu teismo vertinimu ir pripažįsta, kad darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, sveikatos pablogėjimą. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes nebuvo konstatuotas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų ir ieškovės blogos sveikatos, atmestinas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįsti, priimti nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad ieškovė, pateikdama atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą, turėjo 1020 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą; netenkinus kasacinio skundo, prašo 1000 Lt priteisti iš kasatoriaus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimalios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, tačiau pažymi, jog, atsižvelgus į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės teisės klausimus, nedideles advokato darbo ir laiko sąnaudas, netenkinus kasacinio skundo, ieškovei priteistina iš kasatoriaus 500 Lt advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo. Kasacinis teismas patyrė 50,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo Sodininkų bendrijos „Volungėlė“ kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Sodininkų bendrijos „Volungėlė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo Sodininkų bendrijos „Volungėlė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) 50,50 Lt (penkiasdešimt litų penkiasdešimt centų) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas