Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-458/2009

Procesinio sprendimo kategorija 44.5; 44.5.1; 54;

62; 114.8.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos primininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS If P&C Insurance (UAB „If draudimas“ teisių perėmėjas) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AS If P&C Insurance ieškinį atsakovui UAB „G4S Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: O. B., UAB „GNT Lietuva“, UADB „Seesam Lietuva“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje keliami sutarties kvalifikavimo ir teismo nuosprendžio prejudicijos klausimai.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 45 001,65 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. procesinių palūkanų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „GNT Lietuva“ 2002 m. lapkričio 22 d., 2003 m. vasario 1 d. sudarė fizinės ir techninės pasaugos sutartis, pagal kurias atsakovas nustatytu grafiku įsipareigojo organizuoti ir vykdyti UAB „GNT Lietuva“ prekybos centro pastatų (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų fizinę ir techninę apsaugą bei bendros tvarkos palaikymą. 2004 metų spalio–lapkričio mėnesiais nurodytose sandėlio patalpose dingo prekių už 71 475,77 Lt. Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovo apsaugos darbuotoją O. B. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, eidamas darbo pareigas ir naudodamasis tuo, jog turi priėjimą prie sandėlyje esančių prekių, pagrobė įvairių 26 086,98 Lt vertės prekių, priklausančių UAB „GNT Lietuva“. Atsakovo darbuotojas O. B. grąžino pavogtas prekes, atsakovas atlygino jų nusidėvėjimą. Vagystės metu galiojo ieškovo ir trečiojo asmens UAB „GNT Lietuva“ sudaryta krovinių draudimo sutartis, pagal kurią ieškovas išmokėjo 45 001,65 Lt draudimo išmokos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 45 001,65 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovą ir UAB „GNT Lietuva“ siejo tiek kilnojamųjų daiktų – materialinių vertybių, prekių – pasaugos, tiek nekilnojamųjų daiktų – pastatų bei vidaus patalpų – saugos (atlygintinių paslaugų teikimo) teisiniai santykiai. Teismas, išanalizavęs šalių sudarytas sutartis bei sutarčių priedus, priėjo prie išvados, kad apsaugos firmos samdomos tam, kad nuo vagysčių ir panašių nusikaltimų nuosavybei būtų saugomas patalpose esantis turtas, prekės, nes pastatų neįmanoma pavogti. Atsakovo paslaugos buvo reikalingos ne tik pastatams ir patalpoms, o jose esančioms prekėms saugoti. Teismas nenustatinėjo žalos dydžio, nes Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje turi prejudicinę galią civilinėje byloje dėl nusikalstamais atsakovo darbuotojo O. B. veiksmais padarytų civilinių teisinių pasekmių – 26 086,98 Lt žalos. Dėl to buvo atmestas ieškinio reikalavimas remiantis atsakovo darbuotojo veiksmų neteisėtumu priteisti 45 001,64 Lt žalos atlyginimą. Tačiau teismas nurodytą reikalavimą patenkino kitu pagrindu. Byloje konstatuota atsakovo civilinė atsakomybė 2002 m. lapkričio 22 d. pasaugos sutarties pagrindu: pripažinta, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nes neužtikrino tinkamos prekių saugos, neapsaugojo prekių nuo kėsinimosi, parinko netinkamą apie mėnesį dirbusį bendrovėje, nepakankamai išbandytą darbuotoją. Teismas pabrėžė, kad atsakovas neįrodė to, jog prekių trūkumas galėjo atsirasti dienos metu, kai atsakovas neteikė apsaugos ir pasaugos paslaugų, o už prekes buvo atsakingas trečiasis asmuo UAB „GNT Lietuva“. Byloje nenustatyta kitų, negu ieškovo nurodytų žalos padarymo priežasčių. Teismas pabrėžė, kad atsakovas ilgą laiką nevykdė pareigos atlikti trečiojo asmens O. B. darbo patikrą. Atsakovo argumentą dėl atsakomybės galimumo, jei turtas buvo jam perduotas pagal perdavimo–priėmimo aktą, teismas atmetė, nes ir neperdavus turto pagal aktą atsakovui saugoti, pastarojo apsaugos darbuotojas privalėjo turtą saugoti, baigęs patikrinimą, įjungti apsaugos signalizaciją, Be to, apsaugos objektas buvo prekybos centras, į kurį nuolat vežamos prekės, jomis prekiaujama, todėl apsaugos tarnybai neįmanoma kas dieną perduoti ir priimti prekių pagal aktus. Teismas atsižvelgė į tai, kad būtent atsakovo apsaugos darbuotojai apžiūrinėdavo UAB „GNT Lietuva“ patalpas ir įjungdavo apsaugos signalizaciją. Įjungus signalizaciją, saugomas objektas su jame esančiomis prekėmis elektroninės apsaugos pagalba buvo perduodamas atsakovui saugoti ir valdyti. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė ir atsakovo kaltę pažeidus sutartinius įsipareigojimus, nes jis, kaip profesionali saugos tarnyba, buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), savo pareigas vykdė netinkamai. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovo netinkamų sutartinių pareigų vykdymo ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jei atsakovas sutartines pareigas būtų vykdęs tinkamai, žala nebūtų atsiradusi. Ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui 40 001,65 Lt draudimo išmokos, todėl įgijo subrogacinį reikalavimą į žalos padariusį asmenį (atsakovą), todėl teismas ieškinį patenkino.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu patenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl CK 6.264 straipsnio netaikymo, bet nesutiko su išvada, kad atsakovą ir UAB „GNT Lietuva“ siejo pasaugos santykiai, nes atsakovui saugoti perduoti nekilnojamieji, o pasaugos objektas gali būti tik kilnojamieji daiktai (CK 6.830 straipsnis). Dėl to Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad šalis siejo atlygintinių paslaugų teikimo santykiai (6.716–6.724 straipsniai). Byloje konstatuota, kad neįrodytas atsakovo veiksmų (neveikimo neteisėtumas) ir priežastinis ryšis tarp atsakovo veiksmų bei žalos, nes nenustatytas konkretus žalos atsiradimo laikas. Atsižvelgdamas į tai, kad žalos atsiradimo laikas neaiškus, o atsakovas apsaugą teikė ribotą laiką – darbo dienomis nuo 17.30 iki 8.30 val., o išeiginėmis ir švenčių dienomis visą parą, teismas padarė išvadą, jog neįmanoma nustatyti, ar prekės dingo tuo metu, kai atsakovas teikė apsaugą ar ne. Dėl to teismas pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį vadovaujantis CK 6.38 straipsniu. Byloje neturinčiomis reikšmės pripažintos aplinkybės, susijusios su tuo, kad kartu su patalpomis trečiasis asmuo perdavė saugoti prekes ir kad objektą turėjo saugoti profesionalūs specialistai. Ieškovo argumentai dėl atsakovo nevykdytos pareigos atlikti darbuotojo O. B. patikrą byloje buvo atmesti, nes šio asmens padaryti nuostoliai yra atlyginti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismai pažeidė CPK 183 straipsnio 3 dalį, nes baudžiamojoje byloje nenustatytos aplinkybės (kad atsakovo darbuotojas dar pavogė 45 001,64 Lt) turėjo būti tiriamos ir vertinamos civilinėje byloje, nes įrodinėjimo kriterijai skiriasi baudžiamojoje ir civilinėse bylose.

Dėl atlygintinės pasaugos teisinių santykių

Apeliacinės instancijos teismas turėjo pripažinti, kad šalys sudarė pasaugos sutartį. Šito nepripažinus, buvo pažeisti sutarčių aiškinimo principai (CK 6.193 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, 2002 m. lapkričio 22 d. apsaugos sutarties turinys patvirtina, kad buvo saugojamas ne tik prekybos centras, bet ir jame esančios prekės.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje tokie pat santykiai pripažinti pasaugos teisiniais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. UAB,,Alsinė“, byla Nr. 3K-3-452/2002).

Dėl atsakovo atsakomybės

Teismų išvadą, kad atsakovui netaikoma deliktinė civilinė atsakomybė CK 6.264 straipsnio pagrindu, yra nepagrįsta, nes iš kasatoriaus nurodytų aplinkybių galima konstatuoti, jog atsakovo darbuotojas pavogė daugiau prekių, negu konstatuota teismo nuosprendyje. Kasatorius nurodė tokias aplinkybes: prekių vagystės užfiksuotos po trečiojo asmens O. B. įsidarbinimo; šis asmuo pripažino kaltę dėl dalies prekių pagrobimo; baudžiamojoje byloje nenustatytas tikslus grobimo epizodų skaičius; kaltininkas grąžino dalį pagrobtų prekių ir grąžinta po truputį iš visų grupių prekių; trečiasis asmuo turėjo visas galimybes pagrobti prekes; UAB „GNT Lietuva“ tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl nėra pagrindo abejoti dėl pagrobtų prekių kiekio; nenustatyta kitų asmenų, grobusių prekes.

Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad kasatorius neįrodė, jog prekės pagrobtos objekto apsaugos metu, neteisingai visą įrodinėjimo naštą perkėlė kasatoriui. Atsakovas nesutiko su kasatoriaus argumentu, kad visos prekės pagrobtos objekto apsaugos metu, todėl jis turėjo įrodyti, jog dalis prekių pagrobta tada, kai kasatorius nesaugojo prekybos centro. Taip pat atsakovas turėjo įrodyti savo teiginį, kad prekės galėjo būti pagrobtos dėl trečiojo asmens UAB „GNT Lietuva“ ir kitų asmenų veiksmų, t. y. įrodyti UAB „GNT Lietuva“ nesąžiningumą, nes sąžiningumas civilinėje teisėje preziumuojamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus, nes kasatoriui priskyrė pareigą įrodyti jo teisę panaikinančius faktus, nors jis turi pareigą įrodyti tik teisę sukuriančius faktus.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti kasatoriaus reikalavimai CK 6.264 straipsnio pagrindu, ir atsisakė pasisakyti dėl nurodytos teisės normos taikymo. Kasatorius teigia, kad jis yra ieškovas ir objektyviai negalėjo ginčyti nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, nes pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kasatoriaus atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų.

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo UADB „Seesam Lietuva“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad būtų neprotinga reikalauti visos UAB „GNT Lietuva“ patirtos žalos atlyginimo iš atsakovo, nes baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovo darbuotojo kaltė dėl visų pagrobtų prekių neįrodyta. Be to, nėra aiškus tikslus žalos atsiradimo laikas (paros laikas), o atsakovas apsaugos paslaugas teikė ribotą laiką per parą.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti išlaidas advokato pagalbai atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl atsakomybės pagal CK 6.264 straipsnį

Kasatoriaus teiginys, kad atsakovo darbuotojas pagrobė visas prekes ir todėl atsakovas turi atlyginti visą žalą CK 6.264 straipsnio pagrindu, yra nepagrįstas, nes ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis neskųsta apeliacine tvarka. Be to, pagal CPK 306 straipsnį nedraudžiama ieškovui paduoti apeliacinį skundą, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, bet ne visais ieškinyje nurodytais pagrindais.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo nuosprendyje konstatuota, jog trečiasis asmuo O. B. atlygino dėl jo kaltės padarytą žalą grąžinęs prekes.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo nuosprendyje konstatuotomis trečiojo asmens O. B. kaltų veiksmų pasekmėmis (prejudiciniais faktais) – nustatytu žalos dydžiu. Dėl to nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl skirtingo įrodymų vertinimo ir tikimybių pusiausvyros principo vertinant žalos dydį, nes baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius kelia sutarties aiškinimo klausimą. Tai yra fakto klausimas, nenagrinėtinas kasaciniame teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai pripažino, kad atsakovo ir trečiojo asmens UAB „GNT Lietuva“ siejo atlygintinių paslaugų teikimo, bet ne pasaugos teisiniai santykiai.

Atsakovo ir UAB „GNT Lietuva“ sutartys neatitiko nė vieno būtinojo pasaugos sutarties požymio (CK 6.830 straipsnis). Kasatoriaus argumentas, kad negalima patalpų pagrobti, yra nepagrįstas, nes apsaugos sutartyje susitarta dėl objekto apsaugos, bet ne dėl šio turto pagrobimo.

Atsakovui nebuvo perduota jokių materialinių vertybių, nes pagal apsaugos sutartį jos saugoti galėjo būti perduotos tik priėmimo–perdavimo aktu. Atsakovas negali būti atsakingas už turto išsaugojimą ar netekimą, jei turtas neperduotas ir aiškiai neidentifikuotas. Byloje nėra susitarimo dėl prekių perdavimo saugoti.

Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentais, kad sandėliuose buvęs turtas buvo perduotas atsakovui. Atsakovas nekontroliavo prekių judėjimo saugojamame objekte, jas valdė UAB „GNT Lietuva“. Atsakovo veiksmai pagal sudarytas sutartis atitinka apsaugos funkcijų atlikimą, bet nepripažintini prekių valdymu, juolab kad automobilių ir asmenų patikrą atsakovas galėjo atlikti tik UAB „GNT Lietuva“ pavedimu.

Šioje byloje negalima remtis kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nes ji neaprobuota, nepaskelbta „Teismų praktikoje“, joje neanalizuoti pasaugos sutarties būtinieji požymiai ir vadovautasi 1964 m. CK, kuris nereglamentavo pasaugos ir atlygintinių paslaugų.

Kasatorius turėjo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ir žalą, nes šios civilinės atsakomybės sąlygos nepreziumuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, byla Nr. 3K-3-618/2008). Be to, byloje nenustatytas konkretus laikas, kada atsirado prekių trūkumas.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su teismo nuosprendžio prejudicine galia civilinėje byloje, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „GNT Lietuva“ santykių teisiniu kvalifikavimu bei atsakovo civilinės atsakomybės rūšies nustatymu. Tai yra teisės klausimai ir teisėjų kolegija dėl jų pasisako.

Dėl teismo nuosprendžio prejudicijos

Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., byla Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–Wintsch ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009).

Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendis turėjo ribotą prejudicinę galią, t. y. jame nustatyta aplinkybė, kad atsakovo atstovas pavogė 26 086,98 Lt vertės prekių, laikytinas prejudiciniu faktu CPK 182 straipsnio 3 punkto prasme. Dėl likusios prekių trūkumo ir ieškinio reikalavimo iš atsakovo priteisti 45 001,65 Lt nuostolių nurodytas baudžiamojoje byloje priimtas teismo nuosprendis prejudicijos neturėjo bei toks žalos dydis galėjo būti papildomai įrodinėjamas civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė ir atsisakė kasatoriui iš atsakovo priteisti 45 001,65 Lt ne teismo nuosprendžio konstatuoto prejudicinio fakto, bet sutartinės civilinės atsakomybės nebuvimo pagrindu, nenustatęs privalomųjų jos sąlygų. Dėl to kasatoriaus argumentas, kuriuo teigiama Vilniaus apygardos teismą pažeidus CPK 182 straipsnio 3 punktą, pripažįstamas taip pat nepagrįstu. Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui, yra išvestiniai iš argumentų, kurie nagrinėti šioje byloje, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl atsakovo ir trečiojo asmens UAB „GNT Lietuva“ materialinių teisinių santykių kvalifikavimo

Byloje nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „GNT Lietuva“ 2002–2003 metais sudarė fizinės apsaugos ir techninės apsaugos sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo teikti trečiojo asmens sandėlio ir parduotuvės patalpų fizinę bei techninę apsaugą, o trečiasis asmuo – sumokėti už suteiktas paslaugas. Bylos šalys skirtingai vertina nurodytas sutartis. Ieškovas tvirtina, kad ginčijamos sutartys yra pasaugos sutartys, o atsakovas – kad jos yra ne pasaugos (CK 6.830–6.850 straipsniai), bet kitų atlygintinių paslaugų (apsaugos teikimo) sutartys (CK 6.716–6.724 straipsniai). Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas teisingai nurodo, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, sprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus patikrina, ar žemesniųjų instancijų teismai tinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatydami byloje turinčias reikšmės aplinkybes, ar teismo išvados atitinka materialinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Forumo rūmai“ v. V. P., byla Nr. 3K-3-22/2006). Tačiau taisyklių, reglamentuojančių sutarties aiškinimą, taikymas yra teisės klausimas (CK 6.193–6.195 straipsniai). Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v. L. P., byla Nr. 3K-3-837/2001; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. UAB „Remada“, byla Nr. 3K-3-277/2009).

Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Byloje nustatyta, kad fizinės ir techninės apsaugos sutartyse atsakovas neperėmė iš trečiojo asmens UAB „GNT Lietuva“ pasaugai kilnojamųjų daiktų ir neįsipareigojo jų grąžinti po sutarčių pabaigos. Atsakovas teikė trečiajam asmeniui šio turto apsaugos paslaugą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovo ir trečiojo asmens santykius kvalifikavo remdamasis bendrosiomis atlygintinių paslaugų teikimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.716–6.724 straipsniai), bet ne specialiosiomis, kuriose reglamentuojami pasaugos civiliniai teisiniai santykiai (CK 6.830–6.850 straipsniai). Pažymėtina, kad kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje R. B. v. UAB,,Alsinė“, byla Nr. 3K-3-452/2002, nes nurodytoje byloje teismas vadovavosi 1964 m. CK normomis, reglamentavusiomis pasaugos sutartį. Taigi atsakovui netaikytina saugotojo civilinė atsakomybė CK 6.845 straipsnio pagrindu. Įvertinusi apskųsto Vilniaus apygardos teismo sprendimo turinį ir nenustačiusi sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimų, teisėjų kolegija pirmąjį ir antrąjį kasacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės

Kasatorius nurodo, kad atsakovui turi būti taikoma samdančio darbuotojus asmens deliktinė civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės (CK 6.264 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes dėl 26 086,98 Lt žalos kaltas atsakovo darbuotojas nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu už vagystę ir nurodytą žalą kaltininkas atlygino. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Teisės normose, reglamentuojančiose apsaugos paslaugų teikimą, nenustatyta, kad apsaugos teisinių santykių šalims dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo taikoma deliktinė atsakomybė (CK 6.716–6.724 straipsniai; Asmens ir turto saugos įstatymas). Dėl to nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai svarstė, ar atsirado atsakovo sutartinė, bet ne deliktinė civilinė atsakomybė dėl netinkamo fizinės ir techninės apsaugos sutarčių vykdymo. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kuriais įrodinėjama atsakovo deliktinė civilinė atsakomybė CK 6.264 straipsnio pagrindu už prekių trūkumą, viršijantį teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuotą prekių trūkumą, atsiradusį dėl atsakovo darbuotojo kaltės.

Atlygintinių paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716–6.724 straipsniuose neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovui neatsirado sutartinės civilinės atsakomybės, nes byloje nenustatyta visų atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės už 45 001,65 Lt vertės prekių trūkumą sąlygų. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėjama, nes atsakovas yra verslininkas ir jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2004 metų spalio–lapkričio mėn. trečiajam asmeniui priklausančiame ir atsakovo ne visą parą saugojamame sandėlyje dingo 71 475,77 Lt vertės prekių. Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu atsakovo apsaugos darbuotojas nuteistas už prekių vagystę. Šis asmuo grąžino 26 086,98 Lt vertės prekių. Kitų prekių dingimo aplinkybės nenustatytos. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „GNT Lietuva“, netinkamai vykdęs fizinės ir techninės saugomo objekto apsaugos, neužtikrinęs jo saugumo, neužkirtęs kelio neteisėtiems kėsinimams į objektą ir kad dėl to būtų atsiradęs prekių trūkumas, viršijantis 26 086,98 Lt (CK 6.246 straipsnis, 6.256 straipsnio 4 dalis; 2003 m. vasario 1 d. techninės apsaugos sutarties 1.1, 1.2 punktai; 2002 m. lapkričio 22 d. fizinės apsaugos sutarties 2.1.3 punktas). Nustatant tai, ar atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus pagal fizinės ir techninės pasaugos sutartis bei tuo pagrindu atlygintiną prekių trūkumo dydį, atsižvelgtina į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad atsakovas apsaugos paslaugas trečiajam asmeniui teikė ribotą paros laiką darbo dienomis – nuo 17.30 val. iki 8.30 val., o konkrečios datos ir paros laikas, kada dingo visos 71 475,77 Lt vertės prekės, yra neaiškus ir nenustatytas. Taigi prekės galėjo dingi taip pat tuo paros laiku, kai atsakovas neteikė apsaugos paslaugų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad prekių trūkumas (45 001,65 Lt), už kurį kasatorius reikalauja nuostolių atlyginimo, atsirado būtent iš tokių prekių, kurios būtų buvę perduotos atsakovui sutartyse nustatyta tvarka (2002 m. lapkričio 22 d. fizinės apsaugos paslaugų sutarties 4.1 punktas). Nėra duomenų, kieno valdomos buvo prekės tuo metu, kai jos dingo. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartines prievoles ir padarė sutarties pažeidimų, lėmusių 45 001,65 Lt vertės prekių trūkumo atsiradimą. Taigi byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Teigdamas, kad atsakovo veiksmų teisėtumą privalėjo įrodyti atsakovas, kasatorius neteisus, nes atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą turi įrodyti ieškovas (CK 6.246, 6.256 straipsniai).

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.245–6.250 straipsnius ir CPK 182 straipsnio 3 punktą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apskųsto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o kasacinis skundas atmetamas, nes yra nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Paduodamas atsiliepimą į kasacinį skundą, atsakovas patyrė 2359,50 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Tai patvirtina byloje pateikti 2009 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitos–faktūros (KP, Nr. 20090901) nuorašas ir advokato K. P. sąskaitos išrašas. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 papunktį už atsiliepimo į vieną kasacinį skundą surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (1600 Lt). Atsižvelgdama į nurodytą dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą yra per didelė, todėl mažintina. Dėl to atsakovui iš kasatoriaus priteisiama 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 84,05 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. spalio 14 d. pažyma. Kasacinis skundas atmetamas, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei iš kasatoriaus (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 96 straipsnio 1, 2 punktu, 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „G4S Lietuva“ (juridinio asmens kodas 122887029) iš ieškovo IF P&C INSURANCE AS (juridinio asmens kodas 10100168) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo surašymą.

Priteisti valstybei iš ieškovo IF P&C INSURANCE AS (juridinio asmens kodas 10100168) 84,05 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis