Dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu

Civilinė byla Nr. 3K-3-453/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

75.8; 124.2.9; 128.15.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 22 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. V., N. V. (N. V.) prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 27 d. sprendimu patenkino pareiškėjų N. V., N. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu: 1) pareiškėjų sudarytą santuoką, įregistruotą 1971 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė; po santuokos nutraukimo paliko pareiškėjams santuokoje turėtas pavardes; 2) patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių: a) pareiškėjai santuokoje įgytą turtą pasidalijo taip: N. V. atiteko butas (duomenys neskelbtini), N. V. nereikalavo iš N. V. kompensacijos už jai atitekusį butą; b) klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos nustatymu ir bendravimo tvarkos su jais nustatymu nesprendė, nes pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi; c) pareiškėjai vienas iš kito išlaikymo nereikalavo.

Pareiškėjas N. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje dėl bylos dalies dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo ir šį turtą padalyti lygiomis dalimis – jam ir N. V. priteisti po ½ dalį nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, N. V. pažadėjo, jog butą, kuris bus priteistas jai, bus lengviau parduoti, ir kad pardavusi nupirks atskirą būstą.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-4595 dėl bylos dalies dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir įpareigojo šalis iki 2008 m. liepos 10 d. pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismas atmetė suinteresuoto asmens N. V. argumentą, kad praleistas terminas dėl prašymo atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad 2005 m. liepos 27 d. teismo sprendimas buvo išsiųstas paštu pareiškėjams; žyma informaciniame bylos lape rodo, kad teismo sprendimą N. V. gavo tik 2008 m. vasario 5 d.; pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teismui pateikė 2008 m. kovo 28 d. Teismas pažymėjo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 369 straipsnio turinį; kad teismo sprendimu buvo pažeistas sutuoktinių lygiateisiškumo principas; kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės pažeidžia sutuoktinio N. V. teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 punktas; CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartimi panaikino 2005 m. liepos 27 d. teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. dėl turto padalijimo – kad santuokoje įgytas butas (duomenys neskelbtini), atitenka N. V., o N. V. nereikalauja iš N. V. kompensacijos už jai atitekusį butą; šią pareiškimo dalį paliko nenagrinėtą; priteisė valstybei iš N. V. 640 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nurodė, kad N. V. pateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau N. V. atsisakė derinti ir neketina pasirašyti naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tokiu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį pareiškimas paliktinas nenagrinėtas, nes pareiškėjai iki teismo nustatyto termino nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingąja teisena, todėl byla ir turi būti baigiama ta pačia teisena. Teismo nutartis neužkerta kelio šalims toliau spręsti klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pagal ieškinio teisenos taisykles, arba sudaryti naują sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį – dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti esant vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pvz., susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis ar paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 27 d. sprendimas, kuriuo patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl turto padalijimo, kuria visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas lieka N. V. be jokios kompensacijos buvusiam sutuoktiniui, pažeidžia N. V. teisėtus turtinius interesus. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nagrinėjimą, remdamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, nutartimi įpareigojo šalis pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; pareiškėjas N. V. pateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau pareiškėja N. V. atsisakė derinti ir pasirašyti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškimo dalį dėl turto padalijimo palikti nenagrinėtą, ir pažymėjo, kad tokia teisinė padėtis buvusių sutuoktinių turtinių interesų nepažeidžia ir neužkerta kelio spręsti turto padalijimo klausimus ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja N. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 22 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 27 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas pasibaigus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Pirmosios instancijos teismas 2005 m. liepos 27 d. sprendimą 2005 m. rugpjūčio 1 d. išsiuntė pareiškėjui; duomenų apie tai, kad sprendimo pareiškėjas negavo, nėra. Be to, pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo pripažino, kad aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, jis sužinojo 2006 m. Pareiškėjas neprašė atnaujinti termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Taigi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą neturėjo būti priimtas, o priimtas turėjo būti atmestas.

2. Nebuvo CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų procesui atnaujinti. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė kaip pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje nurodė, kad teismas 2005 m. liepos 27 d. sprendimu pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą, nes turtas buvo padalytas nukrypstant nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis). Tačiau faktas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nukrypta nuo lygių dalių principo, negali būti laikomas aiškia teisės normos taikymo klaida. Sutuoktiniams sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, galioja, kaip ir kitoms sutartims, sutarties laisvės principas. Nesant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo, procesas negalėjo būti atnaujintas. Taip pat nesuprantama, kodėl teismas nutartyje nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nors pareiškėjo prašyme šio pagrindo nebuvo nurodyta.

3. Remiantis CK 3.116 straipsniu, sutuoktiniams nutraukiant santuoką ir teismui pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra suteikta teisė įgyvendinti sutarties laisvės principą. Teismai šią teisę ignoravo, siekdami įpareigoti sudaryti naują sutartį. Teismui nustačius, kad 2005 m. sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neturi valios trūkumų, t. y. kad sutuoktiniai ją pasirašė laisva valia, nebuvo pažeistas sutarties laisvės principas, teismas neturėjo teisės naikinti pagrįsto ir teisėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 27 d. sprendimo.

4. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisė remdamasis CPK 96 straipsniu. Nurodyta teisės norma šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nes ji yra taikoma, jei byla nagrinėjama ginčo teisena. Santuokos nutraukimo bylos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Tokio pobūdžio bylose dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

Dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties

Dėl šio instituto reikšmės ir paskirties išsamiai, remiantis formuojama Lietuvos Respublikos teismų praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. v. V. I. bylos Nr. 3K-3-108/2009. Taigi šioje byloje dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties plačiau nepasisakoma.

Dėl proceso atnaujinimo

Kasacinio skundo 1 ir 2 punkto argumentuose kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atnaujino procesą.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje dėl proceso atnaujinimo, konstatavo, kad pareiškėjas N. V. 2005 m. liepos 27 d. priimtą teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo gavo tik 2008 m. vasario 5 d. Šis teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas N. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2008 m. kovo 28 d., todėl nėra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl proceso atnaujinimo iš esmės yra dėl to, ar pareiškėjas N. V. sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Tai reiškia, kad kasatorė kelia klausimus, susijusius su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių kitokiu vertinimu negu padarė šie teismai.

Pažymėtina, kad apeliacine tvarka skųsdama pirmosios instancijos teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį, atskirajame skunde (b. l. 103) N. V. išdėstė argumentus, kuriais remiantis buvo ginčijamas proceso atnaujinimo teisėtumas. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai atnaujino procesą byloje. Šie kasatorės argumentai atmestini. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Pagal šią įstatymo nuostatą apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka. Taikydamas šią įstatymo nuostatą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atnaujintas procesas, nėra apeliacijos objektas. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. V. I., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Taigi dėl šios pirmosios instancijos teismo ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarčių negalima ir kasacija (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnio 1 punktas).

Svarstant kasacinio skundo argumentų pagrįstumą, atsižvelgtina ir į CPK 353 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Dėl faktų nustatymo ir įrodymų vertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs daugelyje nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, A. M., bylos Nr. 3K-3-422/06; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š., D. Š., S. S. ir kt. v. UAB „Tez tour“, UAB „Travel pub“, UAB „Septynios mylios“, bylos Nr. 3K-3-386/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB,,GeoTec–Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009 ir kt.). Šiame kasaciniame skunde nekeliama naujų faktų nustatymo dėl prašymo atnaujinti procesą ar įrodymų vertinimo problema, dėl kurios turėtų pasisakyti kasacinis teismas, todėl plačiau dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo nepasisakoma. Kasaciniame skunde nėra argumentų, kurie būtų pagrindas keisti ar papildyti suformuotą teismų praktiką dėl proceso atnaujinimo. Teisėjų kolegija, vertindama kasatorės argumentus dėl padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatorės nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo.

Dėl atnaujinto bylos nagrinėjimo

CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-575/2005, konstatavo, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas iš kasatorės priteisė 640 Lt išlaidų valstybei už N. V. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Kasatorė neatleista nuo bylinėjimosi mokesčių mokėjimo, todėl teismas jas pagrįstai priteisė valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kasatorės argumentas, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos neatlyginamos, yra nepagrįstas, nes šiuo atveju išspręstas išlaidų atlyginimo valstybei klausimas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 31,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. spalio 14 d. pažyma. Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kasatorės priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. V., (duomenys neskelbtini), 31,85 Lt (trisdešimt vieną litą 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis