Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-436/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Gloksinija“ ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos priteisimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja A. B., uždaroji akcinė bendrovė,,Vilniaus altas“, Klaipėdos rajono policijos komisariatas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9040 Lt skolos už automobilio pasaugos paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos priteisimo iki skolos išieškojimo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas, Klaipėdos rajono policijos komisariatas ir UAB,,Vilniaus altas“ pasirašė sutartį dėl automobilių transportavimo iš įvykio vietos ir naudojimosi mokama transporto saugojimo aikštele. Pagal sutarties 5 punktą už transporto priemonės saugojimą ir transportavimą moka jos savininkas (valdytojas), ją atsiimdamas. Jam atsisakius tai daryti, UAB,,Gloksinija“ išieško pinigus iš transporto priemonės savininko (valdytojo) civiline tvarka. 2005 m. gegužės 10 d. ieškovo pasaugai buvo pristatytas iš įvykio vietos skolininko automobilis AUDI 80 (duomenys neskelbtini). Šis automobilis iki šiol yra saugomas ieškovo. Už automobilio pasaugą įsiskolinta 9040 Lt. Skolininkas buvo raginamas susimokėti už suteiktas paslaugas, tačiau iki šiol neatsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 9040 Lt skolos už suteiktas pasaugos paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 272 Lt žyminio mokesčio.

Teismas konstatavo, kad ieškinys įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais; kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.59 straipsniai). Atsakovo automobilis nuo 2005 m. spalio 10 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d. buvo ieškovo saugomas ir už šią paslaugą įsiskolinta 9040 Lt.

Atsakovas dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus. Jis neigė ieškovo argumentus ir nurodė, kad nebuvo raginamas susimokėti už automobilio saugojimą; kad ieškovas nepateikė jo argumentus patvirtinančių įrodymų. Atsakovas teigė, kad apie jo turto saugojimą aikštelėje sužinojo tik 2007 m. lapkričio 15 d., gavęs 2007 m. spalio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą; kad nuo 2005 m. sausio 12 d. iki 2005 m. rugpjūčio 4 d. gyveno ir dirbo Airijoje, o išvykdamas automobilį perdavė A. B. nuosavybėn, todėl byloje turi būti pakeistas atsakovas; kad rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas turėjo skubiai išvykti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 7 d. preliminarų sprendimą; ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą už automobilio saugojimą nuo 2005 m. gegužės 10 d. yra nepagrįstas, tai patvirtina priešpriešiniai rašytiniai įrodymai – Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pranešimas, kuriuo informuojama, kad automobilis AUDI 80 (duomenys neskelbtini), 2005 m. spalio 10 d. buvo priverstinai nuvežtas nuo tilto Klaipėdos rajone, Kalotės kaime, ir kad eismo įvykio 2005 m. gegužės 10 d., kuriame dalyvautų šis automobilis, neužregistruota. Šis įrodymas patvirtina faktą, kad atsakovo automobilis, stovėdamas ant tilto be priežiūros, kliudė eismui. Be to, nors ieškovas teigė, kad 2005 m. gegužės 10 d. jis priėmė pasaugai iš įvykio nurodytą automobilį, trišalė sutartis dėl automobilių transportavimo iš įvykio vietos buvo sudaryta tik 2005 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie teisės pažeidimą, dėl kurio automobilis buvo nugabentas į transporto priemonių stovėjimo aikštelę.

Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 15 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos 7 punkte nustatyta, kad budėtojas policijos pareigūno pranešimą apie transporto priemonės nuvežimą registruoja priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo registracijos žurnale arba kompiuterinėje laikmenoje, o 15 punkte nustatyta, kad, priverstinai nuvežus transporto priemonę, budėtojas imasi priemonių, jog apie tai būtų informuotas jos savininkas.

Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas žinojo apie jam priklausančio automobilio saugojimą aikštelėje ir jog jis buvo raginamas susimokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovas, jo teigimu, 2005 m. gegužės 10 d. priimdamas saugoti atsakovo automobilį, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai. Ieškovas prisiėmė riziką, susijusią su automobilio pasauga, nes trišalė sutartis buvo sudaryta tik po trijų mėnesių. Ieškovas po automobilio pristatymo privalėjo imtis priemonių nustatyti automobilio savininką, tačiau tik 2007 m. rugsėjo 21 d. užklausė valstybės įmonę,,Regitra“ dėl automobilio savininko nustatymo. Įmonė, nedėjusi pastangų nustatyti automobilio savininką, laikė transporto priemonę aikštelėje, didindama su automobilio saugojimu susijusias išlaidas. Teismas konstatavo turįs pagrindą manyti, kad ieškovo pasyvus elgesys ir vilkinimas ginti savo interesus yra siekimas praturtėti atsakovo sąskaita.

Teismas nurodė, kad automobilis yra registruotas atsakovo vardu ir kad atsakovo teiginiai apie automobilio perdavimą A. B. nuosavybėn liko nepagrįsti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė galutinį sprendimą – paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 7 d. preliminarų sprendimą; priteisė ieškovui iš atsakovo 271,20 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo automobilis 2005 m. spalio 10 d. buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Nuvežus automobilį į aikštelę, tarp ieškovo ir atsakovo atsirado faktiniai pasaugos teisiniai santykiai. Atsakovui priklausantis automobilis buvo saugomas, duomenų apie netinkamą saugojimą nėra, taigi ieškovas įgijo teisę į atlyginimą už automobilio saugojimą. Automobilio savininkas yra atsakovas, įrodymų, jog automobilis buvo perleistas A. B., nėra.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. galutinį sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Ieškovo reikalavimas priteisti 9040 Lt skolos už automobilio saugojimą nuo 2005 m. gegužės 10 d. yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad sutartis dėl automobilių transportavimo iš įvykio vietos buvo sudaryta tik 2005 m. rugpjūčio 10 d., o byloje esantis rašytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovo automobilis priverstinai nuo tilto Klaipėdos rajone, Kalotės kaime, buvo nuvežtas 2005 m. spalio 10 d. Pagal nustatytus automobilių saugojimo tarifus – 90 Lt už mėnesį – už beveik 25 automobilio stovėjimo aikštelėje mėnesius nuo 2005 m. spalio 10 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d. negalėjo susidaryti didesnė nei 2250 Lt suma.

2. Nebuvo padaryta teisės pažeidimo, dėl kurio atsakovo automobilis buvo pristatytas saugoti į ieškovo aikštelę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtintoje Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkoje reglamentuojamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7, 8 dalyse nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių – transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir transporto priemonės važiuoklės užblokavimo – taikymas. Vadovaujantis nurodyta tvarka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 15 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos (toliau – Instrukcijos) 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama padarius pažeidimų, nurodytų ATPK 1241, 1321 straipsniuose. Vien tik faktas, kad atsakovo automobilis stovėjo ant tilto, nebuvo pagrindas priverstinai nuvežti automobilį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, už kurį iš pažeidimų, nurodytų ATPK 269 straipsnio 7 dalyje, buvo priverstinai nuvežta atsakovo transporto priemonė. Byloje nustatyta, kad atsakovas automobilio priverstinio nuvežimo metu Lietuvoje negyveno, todėl net negalėjo būti baudžiamas už ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nurodytą pažeidimą.

3. CK 6.839 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga saugotojui, perdavusiam daiktus saugoti trečiajam asmeniui, informuoti apie tai davėją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nedėjo pastangų po automobilio atvežimo nustatyti jo savininką, tik beveik po dvejų metų pradėjo ieškoti daikto savininko.

4. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, t. y. įstatymuose nenustatyta, kad šalys savo nuožiūra turi laisvę nustatyti įpareigojimus tretiesiems asmenims. Instrukcijos 13 punkte nustatyta, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma teritorinės policijos įstaigos saugomoje vietoje arba pagal teritorinės policijos įstaigos sutartį su kitais objektais jų saugomoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pasaugos sutartis ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta; nurodė, jog įstatyme nenustatyta, kad šalys tarpusavyje sudaryta sutartimi galėtų nustatyti įpareigojimus tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas, nepateikdamas motyvų, konstatavo, kad nuvežus atsakovo automobilį į mokamą saugojimo aikštelę, tarp ieškovo ir atsakovo atsirado faktiniai pasaugos teisiniai santykiai. Teismas konstatavo, kad trišalėje sutartyje nustatyta, jog už transporto priemonės saugojimą ir transportavimą moka jos savininkas, tačiau nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumento, kad šalys tarpusavyje sudaryta sutartimi negali nustatyti įpareigojimų tretiesiems asmenims.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apsiribodamas abstrakčiu ir neišsamiu byloje esančių įrodymų išvardijimu. Teismas, nepaisydamas to, kad visi apeliacinio skundo argumentai iš esmės buvo susiję su įrodymų vertinimu, iš naujo įrodymų netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl daugumos byloje surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nėra argumentų, dėl kurių teismas atmeta pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus įrodymus.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė kasacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. UAB,,Gloksinija“ stovėjimo aikštelėje nustatyti saugojimo tarifai ne tik už mėnesį, bet ir už kiekvieną dieną. Už vieną saugojimo dieną yra patvirtintas 10 Lt tarifas, atsakovo skola buvo apskaičiuota būtent pagal šį tarifą. 90 Lt dydžio tarifas už mėnesį taikomas tuo atveju, kai sudaroma terminuota pasaugos sutartis. Jei saugotojas ir davėjas nesudaro terminuotos pasaugos sutarties ir automobilis stovi aikštelėje neapibrėžtą laiko tarpą, tai taikomas 10 Lt tarifas už kiekvieną saugojimo dieną.

Be to, kasacinio skundo argumentai dėl skolos laikotarpio ir dydžio nustatymo yra fakto, o ne teisės klausimai.

2. Ieškovas neprivalėjo tikrinti, ar policija pagrįstai nuvilko automobilį nuo tilto, ar teisingai įformino savo veiksmus, ar nustatė pažeidėją, ar surašė protokolą ir pan. Šioje byloje teisinę reikšmę turi aplinkybė, kad atsakovui priklausantis automobilis stovi ieškovo mokamoje aikštelėje nuo 2005 m. spalio 10 d. Pagal CK 6.830 straipsnio 4 dalį pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento.

3. Teisės aktuose nenustatyta pareigos saugotojui savo iniciatyva nustatinėti saugomo daikto savininką. Atsakovas, kaip turto savininkas, turi pareigą rūpintis savo turtu, privalo elgtis taip, kad nepadarytų turtinės ar neturtinės žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas beveik po dvejų metų nuo automobilio priėmimo saugoti užklausė VĮ,,Regitra“ todėl, kad pradėjo rengti medžiagą kreipimuisi į teismą. Jeigu ieškovas norėtų praturtėti atsakovo sąskaita, jis galėtų kreiptis į teismą, pvz., po devynerių metų ir vienuolikos mėnesių.

4. Specialiojoje normoje (CK 6.830 straipsnio 4 dalis) imperatyviai nustatyta, kad pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento. Taigi pasaugos sutartis yra realinė ir įsigalioja nuo daikto perdavimo momento; atsakovo sutikimas nebuvo reikalingas, nes egzistuoja įstatyminis pagrindas.

5. Kasaciniame skunde nenurodyta konkretaus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, taip pat to, kokių įrodymų apeliacinės instancijos teismas neįvertino iš naujo, dėl kurių nepasisakė, kuriuos pirmosios instancijos teismo nurodytus įrodymus atmetė.

k o n s t a t u o j a :

Dėl automobilio priverstinio nuvežimo aplinkybių

Kasatorius nurodo, kad sutartis dėl automobilių transportavimo iš įvykio vietos buvo sudaryta 2005 m. rugpjūčio 10 d., o byloje esantis rašytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovo automobilis priverstinai nuo tilto Klaipėdos rajone, Kalotės kaime, buvo nuvežtas 2005 m. spalio 10 d., tuo tarpu ieškovo reikalavimas priteisti 9040 Lt skolos už automobilio saugojimą yra reiškiamas nuo 2005 m. gegužės 10 d. Tokia kasatoriaus išvada grindžiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kasacinis teismas daro išvadą, kad šie atsakovo argumentai būtent patvirtina, jog automobilis į saugojimo aikštelę atvežtas jau galiojant trišalei pasaugos sutarčiai. Šie kasatoriaus argumentai nepaneigia ir to, kad atsakovo paliktas be priežiūros automobilis buvo nuvežtas iš tos vietos, kurioje jis buvo paliktas stovėti – ant tilto. Šie kasatoriaus argumentai turi reikšmės tik nustatant automobilio saugojimo laiką, turintį reikšmės skolos pagal pasaugą dydžio nustatymui.

Automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad, padarius pažeidimų, numatytų šio kodekso 1241 straipsnyje, policijos pareigūnai turėjo teisę nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Transporto priemonės stovėjimas ant tilto buvo toks pažeidimas, kuris buvo pagrindas jį priverstinai nuvežti. Nors policijos komisariato pažymoje (b. l. 74) nurodyta, kad automobilis saugojimo aikštelėje pastatytas 2005 m. gegužės 10 d., tačiau ši pažymos nuoroda yra tik rašytinė klaida. Pažymoje nurodyta data nepaneigia esmės – kad automobilis į saugojimo aikštelę priverstinai buvo nuvežtas nuo tilto 2005 m. spalio 10 d. Taigi palikto automobilio stovėjimo neleistinoje vietoje faktas teismų konstatuotas pagrįstai.

Dėl pareigos atlyginti automobilio saugojimo išlaidas

Atsakovas teigia, kad automobilį jis pardavė trečiajam asmeniui A. B. Šis atsakovo nurodytos sutarties sudarymą neigia. Teismai konstatavo, kad automobilis liko atsakovo nuosavybė. Taigi atsakovas ir toliau buvo jo teisėtas valdytojas, todėl turėjo jį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad atsakovo automobilis be priežiūros buvo paliktas stovėti draudžiamoje vietoje – ant tilto. Taigi atsakovo automobiliu padarytas viešosios teisės pažeidimas o atsakovas, nesirūpindamas juo, padarė kitiems asmenims išlaidų, susijusių su jo automobilio saugojimu.

CK 6.229 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio normos netaikomos valstybės ir savivaldybės institucijų, veikiančių kitų asmenų interesais, veiksmams, jeigu šiuos veiksmus atlikti yra tų institucijų pareiga. Minėta, kad pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį policijos pareigūnai turėjo teisę nuvežti transporto priemonę nuo tilto Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi pagal šią įstatymo normą policijos pareigūnai turėjo teisę automobilį nuvežti nuo tilto, tačiau transporto priemonės saugojimas neįėjo į jų, kaip pareigūnų, pareigas. Vien priverstinis automobilio nuvežimas negarantuotų jo išsaugojimo. Tai, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perdavė saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis atliko veiksmus – automobilį saugojo, atitiko CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą.

Ieškovas automobilį išsaugojo ir tokie jo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Taigi ieškovo išlaidos, kurias patyrė veikdamas atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 straipsnis). Kitoks tuo metu galiojusio įstatyminio reglamentavimo aiškinimas paneigtų automobilio savininko pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių bei nepažeisti ATPK 1241 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir reikštų, kad viešosios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių išlaidų forma, šalinimą. Teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti atitinkamų išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui. Teisėjų kolegijos išdėstytas aiškinimas atitinka ne tik CK įtvirtintas nuostatas dėl kito asmens reikalus tvarkiusio asmens išlaidų atlyginimo, kai priverstinai buvo nuvežtas automobilis nuo tilto, bet ir vėlesnį įstatyminį reglamentavimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad šias išlaidas ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai).

Dėl išlaidų dydžio

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 7 d. preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 9040 Lt skolos už automobilio pasaugą. Iš šio teismo sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad teismas taikė 10 Lt dydžio tarifą už kiekvieną pasaugos parą. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad buvo nustatytas ir 90 Lt tarifas už kiekvieną pasaugos mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas nesvarstė, kokio dydžio saugojimo išlaidas turi atlyginti atsakovas. Darytina išvada, kad šis teismas sutiko su preliminariame sprendime nustatytu tarifu – 10 Lt už kiekvieną pasaugos parą.

10 Lt dydžio tarifas už kiekvieną pasaugos parą taikomas tuo atveju, kai pasaugos sutartį sudaro šalys (davėjas ir saugotojas). Minėta, kad šiuo atveju pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu. Pasaugos sutarties sudarymas, apibrėžiant jo terminą dienomis, reiškia, kad ši sutartis nesudaroma ilgam laikui. Taigi 10 Lt dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas tuo atveju, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju būtų galima taikyti 90 Lt tarifą už kiekvieną pasaugos mėnesį.

Nustatant ieškovui atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Pareiga pranešti savininkui apie jo saugojamą automobilį kyla ir iš CK 6.229 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nustatyta, kad apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą. Esant tokioms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija laiko, kad už automobilio saugojimą (kito asmens reikalų tvarkymą) ieškovui priteista suma mažintina iki 1500 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis skundas iš dalies tenkinamas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos proporcingai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinį skundą patenkinta 84 proc. kasatoriaus reikalavimų ir atmesta 16 proc.

Už paduotą kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 270 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į pakeisto sprendimo sumų proporcijas, kasatoriui priteistina iš ieškovo 227 Lt žyminio mokesčio.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 77,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. spalio 14 d. pažyma. Jos proporcingai išieškotinos iš šalių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 7 d. preliminarų sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovo S. M., (duomenys neskelbtini), 9040 Lt (devyni tūkstančiai keturiasdešimt litų) skolos už suteiktas pasaugos paslaugas ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gloksinija“, į. k. 140763894, buveinės adresas: Herkaus Manto g. 8-118/M. Mažvydo al. 4-118, Klaipėda, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų).

Priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1500 Lt sumos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 7 d. preliminariu sprendimu priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 50 Lt (penkiasdešimties litų).

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gloksinija“, į. k. 140763894, buveinės adresas: Herkaus Manto g. 8-118/M. Mažvydo al. 4-118, Klaipėda, 227 Lt (du šimtus dvidešimt septynis litus) žyminio mokesčio atsakovui S. M., (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gloksinija“, į. k. 140763894, buveinės adresas: Herkaus Manto g. 8-118/M. Mažvydo al. 4-118, Klaipėda, 64 Lt (šešiasdešimt keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo S. M., (duomenys neskelbtini), 16 Lt (šešiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis