Dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-225-686/2015

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01683-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.7; 75.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. E. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui K. E. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, akcinė bendrovė „Lesto“, A. V., I. V., N. O. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V. S., A. B., E. V. B., K. K., E. J. M., A. T. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami sutuoktinių kaltės iširus santuokai, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos taikymo bendroms sutuoktinių prievolėms, žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, bendrąja jungtine nuosavybe valdomo gyvenamojo namo ir kiemo statinių padalijimo klausimai.

Ieškovė A. E. prašė teismo:

1) nutraukti su atsakovu K. E. 2002 m. rugsėjo 19 d. įregistruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti J. pavardę;

3) priteisti iš atsakovo K. E. 5000 Lt (1448 Eur) neturtinės žalos;

4) padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, pripažįstant A. E. asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą 357,59 kv. m bendro ploto (vieno buto pastatą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui 196 120,40 Lt (56 800,39 Eur) kompensaciją už jam priklausančio turto 0,28 dalį per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

5) po santuokos nutraukimo prievolę atsiskaityti su AB „Swedbank“ pagal 2009 m. spalio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-079841 pripažinti ieškovės asmenine prievole;

6) prievoles atsiskaityti pagal atsakovo sudarytas sutartis su kreditoriais (trečiaisiais asmenimis) pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2010 m. pradžios su atsakovu kaip sutuoktiniai nebegyvena, šeiminiai santykiai nutrūkę. Šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nesirūpino šeima, siekė būti ieškovės ir jos tėvų išlaikomas, nuolat vartojo alkoholį, išvarė jos dukterį iš namų, trukdė naudotis jai namo patalpomis ir t. t., todėl padarė ieškovei neturtinę žalą. Ieškovė taip pat prašė padalyti gyvenamąjį namą su kiemo statiniais: jai – 0,72 dalis, atsakovui – 0,28 dalis, atsižvelgiant į panaudotas statybai kiekvieno asmenines lėšas, jai priteisiant pastatus natūra, atsakovui – 196 120,40 Lt kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad bendrų lėšų nebuvo investuota į namo statybą, buvo panaudotos tik jos ir atsakovo asmeninės lėšos – 629 768,69 Lt (182 393,62 Eur), t. y. jos tėvų paskolintos lėšos pagal Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 – ieškovės 150 000 Lt (43 443 Eur), atsakovo 150 000 Lt (43 443 Eur), pagal Jungtinės veiklos sutartį Nr. 2 – ieškovės 30 000 Lt (8688,60 Eur), atsakovo 30 000 Lt (8688,60 Eur); taip pat asmeniškai jai tėvo dovanotos lėšos dovanojimo sutartimis: 2009 m. sausio 1 d. – 25 000 Lt, 2009 m. sausio 3 d. – 50 000 Lt (14 481 Eur), 2009 m. gegužės 3 d. 38 000 Lt (11 005,56 Eur), 2009 m. lapkričio 20 d. – 41 000 Lt (11 005,56 Eur), 2009 m. gruodžio 22 d. – 45 000 Lt (13 032,90 Eur), taip pat jos asmeninės lėšos 98 000 Lt (28 382,76 Eur), gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad kito dalytino turto nėra. 2009 m. spalio 5 d. AB „Swedbank“ suteiktą 10 000 Lt (2896,20 Eur) vartojimo kreditą prašė pripažinti jos asmenine prievole.

Atsakovas priešieškiniu prašė teismo:

1) šalių santuoką nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės A. E. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovės santuokoje įgytą pavardę pakeisti į turėtą iki santuokos Jasiulionienės pavardę;

3) priteisti iš ieškovės 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinei žalai atlyginti;

4) pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 0,0830 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini);

5) pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 236 000 Lt (68 350,32 Eur), gautų už parduotą butą (duomenys neskelbtini);

6) padalyti nekilnojamąjį turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) 0,0830 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (759 030 Lt (219 830,28 Eur) vertės), įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 253 010 Lt (73 276,76 Eur) kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį turto;

7) priteisti iš ieškovės 38 789,35 Lt (11 234,17 Eur) kompensaciją už automobilį „Mitsubishi 3000 GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 803,62 Lt (4577,04 Eur) kompensaciją už santuokos metu atliktas įmokas už lizingo sutartimi įgytą automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

8) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise šaldytuvą „Liebherr CUPesf35530“, lentynas „R737-17“ ir „R-732-34“, odinį minkštųjų baldų komplektą „Manhatan“, teniso stalą „Outdor Roller“, iš viso 3200 Lt (926,78 Eur) vertės turto;

9) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise odinį minkštąjį kampą, dvi tachtas, miegamojo baldų komplektą, kavos aparatą „Rowenta Adagio“, elektrinę duonkepę „Moulinex“, elektrinę kokteilių mašiną „Philips“, DVD grotuvą „Pioneer“, iš viso 3200 Lt (926,78 Eur) vertės turto;

10) prievolę atsiskaityti su AB banku „Swedbank“ pripažinti ieškovės asmenine prievole;

11) prievoles kreditorei N. C. pagal 2004 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) paskolos, kreditorei I. G. pagal 2004 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartį dėl 28 000 Lt (8168,03 Eur) paskolos, kreditoriui J. R. pagal 2005 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) paskolos, kreditorei B. S. pagal 2010 m. sausio 11 d. paskolos sutartį dėl 2000 Lt (579,24 Eur) paskolos, kreditorei I. J. pagal 2009 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį dėl 7000 Lt (2027,34 Eur) paskolos, kreditorei V. S. pagal 2011 m. kovo 4 d. paskolos sutartį dėl 1600 Eur ir 480 Lt (139,02 Eur) paskolos, kreditoriui A. B. pagal 2005 m. birželio 17 d. paskolos sutartį dėl 35 000 Lt (10 136,70 Eur) paskolos, kreditoriui E. V. B. pagal 2006 m. vasario 12 d. paskolos sutartį dėl 37 000 Lt (10 715,94 Eur) paskolos, kreditoriui K. K. pagal 2005 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį dėl 9500 Lt (2751,39 Eur) paskolos, kreditoriui A. T. B. pagal 2006 m. rugsėjo 14 d. paskolos sutartį dėl 33 000 Lt (9557,46 Eur) paskolos, kreditoriui E. J. M. pagal 2010 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį dėl 28 000 Lt (8109,36 Eur) paskolos pripažinti bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis ir nustatyti šalims pareigą įvykdyti kreditoriams po 1/2 dalį prievolių;

12) prievolę atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ už pokalbius nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. sausio mėnesio pagal telefono abonento Nr. 37065251718 sąskaitas pripažinti A. E. asmenine prievole;

13) prievolę kreditorei J. G. pagal 2007m. sausio 6 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) pripažinti bendrąja sutuoktinių prievole ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį šiai kreditorei įvykdytos prievolės – 10 000 Lt (2896,20 Eur);

14) prievolę kreditoriui A. Š. pagal 2005 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį dėl 36 000 Lt (10 426,32 Eur) pripažinti bendrąja sutuoktinių prievole ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį šiam kreditoriui įvykdytos prievolės – 18 000 Lt (5213,16 Eur);

15) prievolę kreditoriui A. S. pagal 2005 m. spalio 15 d. paskolos sutartį dėl 35 000 Lt (10 136,70 Eur) paskolos pripažinti bendrąja sutuoktinių prievole ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį šiam kreditoriui įvykdytos prievolės – 17 500 Lt (5068,35 Eur);

16) prievolę kreditoriui M. G. pagal 2010 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartį dėl 14 000 Lt (4054,68 Eur) paskolos pripažinti bendrąja sutuoktinių prievole ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį šiam kreditoriui įvykdytos prievolės – 7000 Lt (2027,34 Eur);

17) priteisti iš ieškovės 1/2 dalį AB „Lesto“ įsiskolinimo dengimo išlaidų –3671,44 Lt (1063,32 Eur), 1/2 dalį išlaidų namui (duomenys neskelbtini) išlaikyti nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. birželio mėn. – 2631,51 Lt (762,14 Eur), 2160 Lt (625,60 Eur) už naminio gyvūno priežiūrą nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2013 m. vasario mėn., 1/2 dalį pinigų, sumokėtų už name (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. sunaudotą vandenį ir už registruotos korespondencijos siuntimo išlaidas 99,63 Lt (28,85 Eur).

Atsakovas nurodė, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės, nes nuo 2010 m. rugpjūčio 15 d. ieškovė bendravo su R. J., S. R., D. S.. Ieškovė paskleidė tikrovės neatitinkančią ir atsakovą žeminančią informaciją apie santuokos iširimo priežastis, skundėsi įvairioms institucijoms, sugadino jo reputaciją, sugriovė žmonių pasitikėjimą juo. Atsakovo teigimu, iš ieškovės priteistina neturtinė žala dėl neištikimybės – 10 000 Lt (2896,20 Eur), dėl kenkimo atsakovui skyrybų proceso metu, šmeižimo – 20 000 Lt (5792,40 Eur), dėl iškeltų baudžiamųjų bylų atsakovui ir kreditoriams – 20 000 Lt (5792,40 Eur). Atsakovas nurodė, kad 0,0830 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo smarkiai pagerintas šeimos lėšomis ir išimtinai jo darbu, todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalytinas jam priteisiant 2/3 dalis, ieškovei – 1/3 dalį. Lėšas, gautas pardavus ieškovės butą (duomenys neskelbtini) prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes iki šalių santuokos buvo atlikti tik kapitaliniai remonto darbai, o apdailos darbai – po santuokos sudarymo. Atsakovo teigimu, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes ieškovė nepagrįstai išlaidavo ir nuslėpė nuo jo dideles pinigų sumas, gautas iš tėvo A. V., už kurias atsakovas jam perleido savo asmeninį turtą. Atsakovas nurodė, kad namui statyti iš viso buvo išleista apie 462 000 Lt (133 804,45 Eur) su apdaila, apstatymu ir baseinu bei kitais kiemo statiniais ir priklausiniais. Tam panaudota dalis asmeninių sutuoktinių lėšų ir dalis bendrų sutuoktinių lėšų, gautų pasiskolinus iš trečiųjų asmenų bei pardavus ieškovės butą (duomenys neskelbtini), be to, namas pastatytas jo asmeniniu darbu. Atsakovo nurodytos asmeninės lėšos: gauta iš A. V. ir ieškovės – 104 040 Lt (30 132,67 Eur); dovanotos jam asmeniškai: I. J. – 39 000 Lt (11 295,18 Eur) ir M. E. – 35 000 Lt (10 136,70 Eur); savo darbą atsakovas įvertino 5000 Lt (1448,10 Eur) per mėnesį, iš viso – 300 000 Lt (86 886 Eur); bendros sutuoktinių lėšos: 283 500 Lt (82 107,28 Eur); pasiskolinta statyboms iš fizinių asmenų: 20 000 Lt (5792,40 Eur) – iš N. C., 28 000 Lt (8109,36 Eur) – iš I. G., 30 000 Lt (8688,60 Eur) – iš J. R., 36 000 Lt (10 426,32 Eur) – iš A. Š., 35 000 Lt (10 136,70 Eur) – iš A. B., 35 000 Lt (10 136,70 Eur) – iš A. S., 9500 Lt (2751,39 Eur) – iš K. K., 37 000 Lt (10 715,94 Eur) – iš E. V. B., 33 000 Lt (9557,46 Eur) – iš A. T. B., 20 000 Lt (5792,40 Eur) – iš J. G.; 2000 Lt (579,24 Eur) – iš B. S., 7000 Lt (2027,34 Eur) – I. J., 1600 Eur ir 480 Lt (139,18 Eur) – iš V. S., 14 000 Lt (4054,68 Eur) – iš M. G., 28 000 Lt (8109,36 Eur) – iš E. J. M..

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio:

1) nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 2002 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko J., atsakovui – E. pavardes;

3) šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomą turtą padalijo tokiu būdu:

priteisė ieškovei A. E. : 1/2 dalį gyvenamojo 357,59 kv. m bendro ploto namo, unikalus (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), (duomenys neskelbtini) 700 430 Lt (202 858,55 Eur) vertės (1/2 dalies vertė – 350 215 Lt (101 429,28 Eur); odinį minkštąjį kampą 800 Lt (231,70 Eur) vertės, tachtą 300 Lt (86,88 Eur) vertės, tachtą 200 Lt (57,92 Eur) vertės, miegamojo baldų komplektą 1200 Lt (347,54 Eur) vertės, elektrinę duonkepę „Moulinex“ 200 Lt (57,92 Eur) vertės, elektrinę kokteilių mašiną „Philips“ 150 Lt (43,44 Eur) vertės, iš viso 353 065 Lt (102 254,69 Eur) vertės turto;

priteisė atsakovui K. E. : 1/2 dalį gyvenamojo 357,59 kv. m bendro ploto namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), (duomenys neskelbtini), 700 430 Lt (202 858,55 Eur) vertės (1/2 dalies vertė 350 215 Lt (101 429,28 Eur), šaldytuvą „Liebherr CUPesf35530“ 600 Lt (173,77 Eur) vertės, lentynas „R737-17“ ir „R-732-34“ 600 Lt (173,77 Eur) vertės, odinį minkštųjų baldų komplektą „Manhatan“ 1500 Lt (434,43 Eur) vertės, teniso stalą „Outdor Roller“ 500 Lt (144,81 Eur) vertės, iš viso 353 415 Lt (102 356,06 Eur) vertės turto, 1531,51 Lt (443,56 Eur) išlaidų namui išlaikyti;

priteisė ieškovei iš atsakovo 36 651,38 Lt (10 614,97 Eur) kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas statant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis;

pripažino ieškovės asmeninėmis prievolėmis:

- prievolę atsiskaityti su kreditoriumi AB „Swedbank“ pagal 2009 m. spalio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 09-079841-GV ir 2009 m. lapkričio 4 d. Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 09-089257-RK;

- prievolę atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ už abonento Nr. 65251718 458,68 Lt (132,84 Eur) skolą pagal sąskaitas už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. sausio 14 d.

pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis: pagal 2004 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Lt skolos N. O. C.; pagal 2004 m. gruodžio 17 d. paskolos sutartį dėl 28 000 Lt (8109,36 Eur) skolos I. G.; pagal 2005 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį dėl 30 000 Lt (8688,60 Eur) skolos J. R.; pagal 2005 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį dėl 36 000 Lt (10 426,32 Eur) skolos A. Š.; pagal 2005 m. birželio 17 paskolos sutartį dėl 35 000 Lt (10 136,70 Eur) skolos A. B.; pagal 2005 m. spalio 15 d. prievolę dėl 35 000 Lt (10 136,70 Eur) skolos A. S.; pagal 2005 m. gruodžio 15 d. prievolę 9500 Lt (2751,39 Eur) dėl skolos K. K.; pagal 2006 m. vasario 2 d. paskolos sutartį dėl 37 000 Lt (10 715,94 Eur) skolos E. V. B.; pagal 2006 m. rugsėjo 14 d. paskolos sutartį dėl 33 000 Lt (9557,46 Eur) skolos A. T. B.; 2007 m. sausio 6 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) skolos J. G.; pagal 2009 m. lapkričio 4 d. paskolos sutartį dėl 7 000 Lt (2027,34 Eur) skolos I. J.; pagal 2010 m. sausio 11 d. paskolos sutartį dėl 2000 Lt (579,24 Eur) skolos B. S.; pagal 2011 m. kovo 4 d. paskolos sutartį dėl 1600 Eur ir 480 Lt (139,18 Eur) skolos V. S.; pagal 2010 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį dėl 28 000 Lt (8109,36 Eur) skolos E. J. M.; pagal 2010 m. gruodžio 14 d. paskolos sutartį dėl 14 000 Lt (4054,68 Eur) skolos M. G..

Teismas paliko nenagrinėtą atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo pažeidimo.

Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė.

Dėl santuokos nutraukimo teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2010 m., santuokiniai ryšiai yra nutrūkę; sutuoktiniams taikytis terminas nenustatytinas, nes taikytis jie nenori, tarpusavio santykiai ilgą laiką yra priešiški. Šalių paaiškinimais, trečiųjų asmenų A. V. ir I. V. paaiškinimais bei ieškovės dukterų A. J. ir V. J. parodymais nustatyta, kad ieškovės tėvas A. V. materialiai rėmė dukterį ir anūkes, tačiau jokių įrodymų, kad jis būtų kišęsis į šalių tarpusavio santykius, byloje nėra. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė slėpė šeimos lėšas ir jas iššvaistė, kad apgaudinėjo ir dėl to pablogėjo jų tarpusavio santykiai. Tačiau 2010 m. rugsėjo mėn. – 2011 m. sausio mėn. ieškovė turėjo artimų santykių su kitu asmeniu. Toks ieškovės elgesys, suteikiant pagrindą abejoti jos ištikimybe, laikytinas esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pripažino, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau laikė užrakintą darbo kambarį ir juo neleido naudotis kitiems šeimos nariams, iš namų buvo išvaręs ieškovės nepilnametę dukterį, atėmė namų raktą, dėl atsakovo reiškiamų nepagrįstų priekaištų, kitų šeimos narių poreikių nepaisymo ir jų ignoravimo šeimos santykiai buvo įtempti, dėl to sutuoktinių santykiai blogėjo. Šitokiu elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas būti lojaliam, gerbti vienas kitą ir moraliai remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys). Šalių santuokiniai ryšiai nutrūko 2010 m. pradžioje, sutuoktiniai pradėjo tartis skyrybų klausimais. 2010 m. spalio ir lapkričio mėn. šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad per derybų laikotarpį jiems nepavyko taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokai iširti, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterio ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis); neturtinės žalos atlyginimas jiems nepriteistinas.

Dėl dalijamo sutuoktinių turto balanso sudarymo teismas rėmėsi CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad pastatai (duomenys neskelbtini) pastatyti santuokos metu, įregistruoti ieškovės vardu, tačiau abi šalys pripažįsta, kad tai yra jų bendroji nuosavybė. Šalys sutarė dėl šio turto įkainojimo ir nurodė, kad bendra statinių vertė – 700 430 Lt (202 858,55 Eur). Gyvenamojo namo statybos tikslu šalys tarpusavyje su ieškovės tėvais A. V. ir I. V. sudarė Jungtinės veiklos sutartis, kuriomis nurodė, kad bus siekiama pastatyti gyvenamąjį namą ieškovės ir atsakovo šeimai, finansavimo šaltinius ir sąlygas, darbų atlikimo tvarką, baigto objekto nuosavybės dalių paskirstymą, papildomų lėšų gavimo sąlygas ir kt. Šios sutarties pagrindu ieškovei ir atsakovui trečiasis asmuo A. V. suteikė paskolas kiekvienam po 150 000 Lt (43 443 Eur), nustatė paskolos grąžinimą iš jų asmeninio turto: ieškovei – iš buto (duomenys neskelbtini) atsakovui – iš žemės sklypo ir buto (duomenys neskelbtini), be to, nustatė, kad atsakovas ūkiniais pagrindais organizuos bei dirbs namo statybos darbus, kad pastatytas gyvenamasis namas bus registruojamas dviejų savininkų, t. y. A. E. ir K. E. vardu, kai A. V. bus grąžinta visa skola, kad, neužtekus lėšų statyboms, bet kokios paskolos sutartys privalo būti pasirašytos abiejų sutuoktinių. Jungtinės veiklos sutartis šalių pasirašyta ir padaryti ieškovės bei atsakovo įrašai, kad kiekvienas iš jų gavo po 150 000 Lt (43 443 Eur) statyboms. 2005 m. sausio 2 d. Jungtinės veiklos sutartimi Nr. 2 bylos šalys susitarė dėl lėšų, gautų pardavus ieškovės asmeninį turtą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) panaudojimo namo statyboms, t. y. dėl 150 000 Lt (43 443 Eur) įnešimo į statybos biudžetą; dėl lėšų, gautų pardavus atsakovo asmeninį turtą – žemės sklypą bei butą (duomenys neskelbtini) panaudojimo namo statyboms, t. y. dėl 150 000 Lt (43 443 Eur); šalys susitarė, kad šie kiekvieno sutuoktinio finansiniai indėliai sudarys po 1/2 dalį planuojamo statybų biudžeto; kad atsakovas nebedirbs AB „Aušra“ ir ūkiniais pagrindais organizuos bei dirbs namo statybos darbus, o ieškovė dirbs Kauno teritorinėje muitinėje ir gaus 2200 Lt (637,16 Eur) atlyginimą; kad pastatytas namas bus registruojamas bylos šalių vardu asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Sutartyje šalys įtvirtino sąlygą, kad, neužtekus lėšų, bet kokios galimos papildomos paskolos ar dovanojimo sutartys nuo sutarties sudarymo iki namo teisinės registracijos turės būti pasirašytos abiejų sutuoktinių, priešingu atveju neturės įtakos galimiems ginčams spręsti. Šalių su A. V. ir I. V. sudaryta 2006 m. balandžio 2 d. Jungtinės veiklos sutartis Nr. 2 patvirtina, kad, neužtekus lėšų pagal sutartį Nr. 1, ieškovės tėvas A. V. įsipareigojo papildomai paskolinti A. E. ir K. E. po 30 000 Lt (8688,60 Eur) namui statyti.

Teismas, remdamasis CK 3.81, 3.82 straipsniais, 3.87–3.108 straipsniais, nurodė, kad susitarimas dėl įstatymų nustatyto turto teisinio režimo pakeitimo privalo būti notarinis. Vedybų sutartis šalių nesudaryta, todėl teismas sprendė, kad šalių susitarimas jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę nesukelia teisinių pasekmių, nes prieštarauja įstatymui (CK 3.26 straipsnio 3 dalis). Gyvenamajam namui su priklausiniais (duomenys neskelbtini) taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, sutuoktinis turi teisę gauti kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 2 dalis), todėl svarbu nustatyti, iš kieno lėšų pastatytas gyvenamasis namas.

Teismas nustatė, kad A. V. lėšos pagal Jungtinės veiklos sutartis buvo pervedamos dalimis į ieškovės asmeninę sąskaitą arba tiesiogiai tiekėjams, arba perduodamos grynaisiais. pinigais. Ieškovė pripažino, kad pagal Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 visos lėšos buvo gautos ir panaudotos namui statyti. Bylos šalys gavo po 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolas iš A. V. ir I. V. ir investavo į namo statybas. Be to, ieškovė pardavė sau asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) už 278 000 Lt (80514,37 Eur). 2007 m. rugsėjo 17 d. ieškovė grąžino savo tėvui 180 000 Lt (52 131,60 Eur) skolą. Atsakovas perdavė sau asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims A. V. ir I. V. už 180 000 Lt (52 131,60 Eur) skolą pagal Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. Taigi nurodytos lėšos yra šalių asmeninė nuosavybė, kuri buvo panaudota bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei sukurti. Teismas rėmėsi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodė, kad ieškovė pateikė dovanojimo sutartis dėl tėvo A. V. jai dovanotų lėšų, atsakovas – dėl motinos I. J. ir sūnaus M. E. jam dovanotų lėšų. Trečiojo asmens A. V. sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovei buvo pervedamos įvairios sumos, nurodant įvairų (ne tik statybų ar namo įrengimo) jų tikslinio panaudojimo pagrindą. Ieškovė ir trečiasis asmuo A. V. patvirtino pinigų perdavimo ir gavimo faktą, be to, A. V. nurodė, kad tų lėšų, kurios buvo paskolintos, neprašo dukters grąžinti ir dovanoja jai, todėl tokie neatlygintinio lėšų perdavimo šalių teisiniai santykiai atitinka dovanojimo sutarties sampratą. Atsakovas ir trečiasis asmuo I. J. paaiškino, kad atsakovui dovanotos lėšos buvo perduotos grynaisiais pinigais, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikta. Ieškovė ir atsakovas nepateikė įrodymų, kad jie dovanojimo sutarčių pagrindu turimas asmeninės nuosavybės teise sau priklausančias lėšas panaudojo bendram gyvenamajam namui statyti.

Dėl atsakovo pasiskolintų lėšų iš N. C., I. G., J. R., A. Š., A. B., A. S., K. K., E. V. B., A. T. B., J. G. teismas, remdamasis CPK 12, 178 straipsniais, nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pasiskolintos lėšos buvo panaudotos namui statyti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad valdė tokias lėšas, nenurodė, kaip jos buvo apskaitomos, kur saugomos, kaip ir kokiu būdu jos buvo panaudotos.

Dėl lėšų, gautų pardavus ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jų panaudojimo namui statyti teismas nustatė, kad ieškovė iki santuokos su atsakovu – 2002 m. kovo 29 d. – nusipirko keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini) už 42 000 Lt (12 134,04 Eur). Šį butą 2007 m. rugsėjo 12 d. ieškovė pardavė už 278 000 Lt (80 514,37 Eur). Teismas nurodė, kad duomenys apie ginčo buto vidutinės rinkos vertės pokyčius nuo buto pirkimo iki pardavimo momento patvirtina, jog buto vertė išaugo daugiau nei du kartus dėl objektyvių priežasčių, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pagerintas. Tačiau šalių paaiškinimai, kiti įrodymai patvirtina, kad butas buvo remontuojamas, todėl spręstina, kad likusi kainos pokyčio dalis yra dėl buto remonto. Buto remontas pradėtas jį įsigijus, šalims dar nesusituokus. Šalių paaiškinimai dėl buto remonto pabaigos momento prieštaringi. Teismas sprendė, kad neįrodyta, jog ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančio buto remontas buvo atliekamas šalims gyvenant santuokoje. Pažymėtina, kad ieškovės paaiškinimus apie buto remontui skirtas jos tėvų duotas lėšas iš dalies patvirtino ir atsakovas. Tačiau atsakovo paaiškinimų, kiek jis savo asmeninių lėšų investavo į ginčo buto remontą, ir tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nėra pagrindo konstatuoti, kad butas iš esmės buvo pagerintas santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ginčo bute iki santuokos buvo atliktas paprastasis remontas, dėl ko, įvertinus taip pat ir daugiau nei dvigubai buto vertę pakėlusius rinkos pokyčius, jo vertė išaugo iki pardavimo sumos, todėl netenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti 236 000 Lt (68 350,32 Eur) lėšas, gautas pardavus ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybe. Visos lėšos, gautos pardavus butą, priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Dalis šių pinigų – 180 000 Lt (52 131,60 Eur) – buvo grąžinta ieškovės tėvui A. V. kaip skola pagal Jungtinės veiklos sutartis, likusias lėšas – 98 000 Lt (28 382,76 Eur) – ieškovė investavo į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybą. Atsakovas pripažino, kad lėšos, gautos pardavus butą, buvo panaudotos namui statyti.

Nors teismas nesivadovavo Jungtinės veiklos sutarties sąlyga, kurioje numatytas sukurto turto teisinis režimas, nustatant asmeninės nuosavybės teisę, tačiau sprendė, kad turi būti vertinamos kitos Jungtinės veiklos sutarties sąlygos, šiuo atveju – sąlyga dėl sutuoktinių darbo įvertinimo. Jungtinės veiklos sutartyje atsakovo darbas ūkiniais pagrindais organizuojant bei dirbant namo statybos darbus ir ieškovės darbas gaunant atlyginimą yra laikomi lygiaverčiais, sukuriančiais tapačias pasekmes – pagal įstatymą lygias dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Taigi atsakovo indėlis į namo statybas dėl jo paties atliktų statybos darbų nėra didesnės vertės, negu ieškovės indėlis namo statybos laikotarpiu užtikrinant šeimos pragyvenimą iš jos gaunamo uždarbio. Teismas, vadovaudamasis VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui ir priklausiniams (duomenys neskelbtini) statyti buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos – 278 000 Lt (80 514,37 Eur) (180 000 Lt (52 131,60 Eur) + 98 000 Lt (28 382,76 Eur); atsakovo – 180 000 Lt (52 131,60 Eur) – asmeninių lėšų. 339 000 Lt (98 181,19 Eur) kilmė laikytina bendrąja jungtine nuosavybe, nes nė vienas iš sutuoktinių neįrodė savo teiginių, kad panaudojo daugiau asmeninių lėšų, negu yra nustatyta sprendimu. Taigi ieškovės finansinis indėlis į namo statybą sudaro 56 proc. (278 000 Lt (80 514,37 Eur) + 1/2 dalis 339 000 Lt (98 181,19 Eur), o atsakovo – 44 proc. (180 000 Lt (52 131,60 Eur) + 1/2 dalis 339 000 Lt (98 181,19 Eur).

Dėl namų apyvokos ir apstatymo daiktų teismas nurodė, kad šalims priklausančių bendrosios jungtinės nuosavybės teise daiktų bendra vertė yra 6050 Lt (1752,20 Eur), jiems įsigyti panaudota dalis – 3750 Lt (1086,08 Eur) – ieškovės asmeninių lėšų.

Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teismas nurodė, kad 2005 m. sausio 20 d. dovanojimo sutartimi A. V. ir I. V. padovanojo ieškovei asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2006">3K-3-126/2006</a>, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2008">3K-3-49/2008</a>). Sutartyje nurodyta sklypo vertė – 14 979 Lt (4338,22 Eur), VĮ Registrų centro duomenimis, jo vertė – 9362 Lt (2711,42 Eur), vidutinė rinkos vertė – 15 673 Lt (4539,21 Eur). 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, vidutinė rinkos vertė – 58 600 Lt (16 971,73 Eur). Šalys neprieštaravo, kad ginčo žemės sklypo reali rinkos vertė santuokos pabaigoje atitinka masinio vertinimo būdu nustatytą jo vidutinę rinkos vertę, todėl teismas vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis. Per laikotarpį nuo žemės sklypo įsigijimo iki santuokos pabaigos sklypo vidutinė rinkos vertė išaugo 3,7 karto. Palyginus žemės sklypo realią rinkos vertę, nustatytą dovanojimo sutartimi, su jo įvertinimu santuokos pabaigoje pagal šalių bendrą nuomonę, sklypo rinkos vertė pakito (išaugo) 3,9 karto. Teismas sprendė, kad žemės sklypo vertės augimas yra susijęs iš dalies su rinkos pokyčiais 2005–2013 m. laikotarpiu ir iš dalies – su žemės sklypo pagerinimo darbais. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas padalijus daiktą, nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. 2004–2008 m. šiame sklype šeimos reikmėms buvo pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais, įrengtos komunikacijos, baseinas, tai laikoma žemės sklypo pagerinimu, nes šitokiu būdu buvo sukurta namų valda (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Byloje yra įrodymai dėl ieškovės, jos dukterų ir atsakovo atliktus darbus tvarkant žemės sklypą, investuotas lėšas šiems darbams atlikti, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad būtent tiek, kiek buvo investuota į namo statybas ir sklypo tvarkymą, išaugo sklypo vertė. Šalys patvirtino, kad žemės sklypas yra nebaigtas tvarkyti. Žemės sklypo pagerinimas sukuriant namų valdą neturėjo esminės reikšmės jo rinkos vertės pokyčiams, sklypo kaina daugiausia kilo dėl objektyvių rinkos pasikeitimų. Atsakovas neįrodė, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas ir tik dėl to jo rinkos kaina išaugo iki atsakovo nurodytos 58 600 Lt sklypo rinkos vertės (CPK 178 straipsnis). Taigi nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise įregistruoto 0,0830 ha ploto žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Spręsdamas dėl sutuoktinių atsakomybės kreditoriams teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>), nurodė, kad paskolos sutartyse su N. C., I. G., J. R., A. Š., A. B., A. S., K. K., E. V. B., A. T. B., J. G. ieškovės parašo nėra. Paskolas davę tretieji asmenys nurodė, kad paskolų prašė vienas atsakovas arba kartu su savo motina I. J., ieškovė į juos nesikreipė ir su ja dėl paskolų nesitarta. Be to, visi tretieji asmenys nurodė, kad dėl paskolų grąžinimo kreipėsi tik į atsakovą, o ieškovei pretenzijų nereiškė. Visi apklausti asmenys patvirtino, kad paskolos buvo suteiktos grynaisiais pinigais. Atsakovas, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nustatė, kad atsakovas savo teiginių apie šių paskolų panaudojimą gyvenamajam namui statyti neįrodė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais. Nesant įrodymų, kad ieškovė dalyvavo sudarant paskolos sutartis ar jas vėliau pripažino, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, nėra pagrindo prievoles laikyti bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl nurodytų prievolių padalijimo netenkintini, šios prievolės pripažintinos asmeninėmis jo prievolėmis. Dėl to netenkintini atsakovo reikalavimai priteisti jam iš ieškovės 1/2 dalį sumos už įvykdytas prievoles kreditoriams A. Š., A. S., J. G.. Atsakovo ir trečiojo asmens K. K. paaiškinimai patvirtina, kad 2005 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartis dėl 9500 Lt (2751,39 Eur) pasirašyta neperduodant pinigų. Tokia sutartis negali būti laikoma paskolos sutartimi (CK 6.870 straipsnis), todėl reikalavimas pripažinti prievolę pagal 2005 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį su K. K. bendra sutuoktinių prievole ir ją padalyti netenkintinas.

Teismas nurodė, kad nėra įrodytas atsakovo teiginys, jog ieškovė sutiko imti paskolą iš I. J., kad žinojo apie šią skolą ir jai pritarė, kad skolintos lėšos panaudotos šeimos interesais, todėl prievolė kreditorei I. J. nėra bendra sutuoktinių prievolė, o atsakovo asmeninė prievolė. Paskolos sutartis su kreditoriais B. S., V. S., E. J. M., M. G. atsakovas pasirašė nedalyvaujant sutuoktinei. Tai patvirtina ieškovės parašo nebuvimas sutartyse ir atsakovo paaiškinimai, taip pat trečiųjų asmenų paaiškinimai, kad dėl paskolos kreipėsi atsakovas vienas arba kartu su savo motina I. J., su ieškove dėl paskolų suteikimo jie nebendravo, jų nuomone, ieškovė jiems neskolinga. Atsakovo paaiškinimu, iš B. S. skolintos lėšos buvo panaudotos automobiliui „Mitsubishi“ remontuoti, iš V. S. – kanalizacijos avarijai likviduoti. Ieškovės paaiškinimu, apie tokias atsakovo paskolas ji nieko nežinojo, su ja atsakovas nesitarė, minėtas automobilis nebuvo remontuojamas, išskyrus tai, kad į jį buvo įdėta dujinė įranga, kurią pati ieškovė ir nupirko. Atsakovo pateikti rašytiniai automobilio detalių ir remonto medžiagų pirkimo įrodymai patvirtina tik šių daiktų įgijimo faktą, bet neįrodo, kad tam buvo panaudotos skolintos lėšos. Taigi atsakovas neįrodė, kad paskolos sutartis sudarė ieškovei pritariant ir kad skolintas lėšas išleido šeimos reikmėms, todėl prievolės kreditoriams B. S. ir V. S. nepripažintinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, jos yra atsakovo asmeninės prievolės. Paskolos sutartys su kreditoriais E. J. M., M. G. sudarytos sutuoktiniams gyvenant skyrium, atsakovo paaiškinimu – avansui už perkamą namą taikių derybų dėl santuokos nutraukimo metu. Šioms paskolos sutartims sudaryti ieškovės valia nebuvo išreikšta, ji neprisiėmė prievolės atsakyti pagal tokias sutartis. Atsakovo siekis įsigyti sau asmeniškai turtą nelaikytinas šeimos interesu. Be to, neįrodyta, kad ieškovė pasisavino atsakovo pasiskolintas lėšas, kaip atsakovas teigia. Nėra teisinio pagrindo ieškovę laikyti atsakinga už šiuos atsakovo sudarytus sandorius, todėl prievolės kreditoriams E. J. M. ir M. G. nelaikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir nedalytinos, jos pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Įsiskolinimas už naudojimąsi telefono abonentu atsirado šalims gyvenant atskirai, ieškovė pripažino, kad tai buvo jos naudojamas telefono numeris, kreditorius neprieštarauja, kad prievolė tektų vienam sutuoktiniui, todėl atsakovo reikalavimas tenkintinas, laikytina, kad įsiskolinimas kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ yra ieškovės asmeninė prievolė. Kreditoriui AB „Swedbank“ ir atsakovui sutinkant su ieškovės reikalavimu, prievolė kreditoriui pagal 2009 m. spalio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-079841 pripažintina ieškovės asmenine prievole.

Dėl automobilio „Mitsubishi 3000 GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad už ieškovės laimėtus loterijoje 16 200 Lt (4691,84 Eur) šalys nusipirko automobilį. 2010 m. gruodžio 15 d. automobilis įregistruotas A. V. vardu, kuriam ieškovė pardavė automobilį už 200 Lt (57,92 Eur). Vieno iš sutuoktinių laimėtos loterijoje lėšos yra laikytinos bendra sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Ieškovė, parduodama automobilį, sumažino sutuoktinių bendro turto apimtį ta verte, kokios vertės buvo automobilis, todėl pusę vertės privalo kompensuoti atsakovui (CK 98 straipsnio 3 dalis). Ieškovė privalo kompensuoti 10 945 Lt (3169,89 Eur) už automobilį.

Dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. spalio 28 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 20090812, 2009 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 20090812 ir 2009 m. spalio 31 d. daikto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti akto pagrindu ieškovė įgijo teisę kaip lizingo gavėja naudotis automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valdyti jį bei įsipareigojo mokėti įmokas lizingo davėjui UAB „Nordea Finance Lithuania“. Šalys pripažino, kad automobilis buvo skirtas naudotis šeimai. 2010 m. gruodžio 20 d. susitarimu dėl skolos perkėlimo ieškovė perleido teises ir pareigas pagal išperkamosios nuomos sutartį savo tėvui A. V., negrąžinant sumokėtų įmokų. Iki įsipareigojimų perkėlimo ieškovė buvo sumokėjusi lizingo davėjui 29 083,28 Lt (8423,10 Eur) vertės dengimo mokėjimų ir 2523,96 Lt (730,98 Eur) palūkanų. Išrašai iš trečiojo asmens A. V. sąskaitų patvirtina, kad jis pervesdavo lėšas lizingo įmokoms mokėti, iš viso – 24 700 Lt (7153,61 Eur) automobiliui „Toyota“ pirkti negrąžintinai, todėl šios lėšos yra ieškovės asmeninės (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Likusi 6907,24 Lt (2000,48 Eur) įmokų dalis laikytina bendru sutuoktinių turtu. Ieškovė privalo kompensuoti atsakovui 3453,62 Lt (1000,24 Eur) automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo įmokų.

Šalys santuokoje įgijo tokį bendrą turtą, kuris turi būti padalytas santuokos pabaigoje:

gyvenamąjį namą 357,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), (duomenys neskelbtini), 700 430 Lt (202 858,55 Eur) vertės; jam įgyti panaudota: 180 000 Lt (52 131,60 Eur) ir 98 000 Lt (28 382,76 Eur) ieškovės asmeninių lėšų, 180 000 Lt (52 131,60 Eur) atsakovo asmeninių lėšų, 339 000 Lt (98 181,19 Eur) šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų; namų apyvokos ir apstatymo daiktus 6050 Lt (1752,20 Eur) vertės; jiems įsigyti panaudota ieškovės asmeninių lėšų – 3750 Lt (1086,08 Eur), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų – 2300 Lt (666,13 Lt). Sutuoktinių bendro turto rinkos vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 706 480 Lt (204 610,75 Eur). Bendrų prievolių kreditoriams nėra.

Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-226/2005; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>; 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2007">3K-3-177/2007</a>; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2008">3K-3-304/2008</a>; kt.). Teismas nurodė, kad šalys neturi nepilnamečių vaikų, šalių prisidėjimo prie bendro turto asmeninėmis lėšomis skirtingas laipsnis nėra tiek didelis, kad sudarytų pagrindą dalyti turtą skirtingomis dalimis. Dėl namų apyvokos ir apstatymo reikmenų paskirstymo natūra tarp šalių ginčo nėra. Spręsdamas dėl gyvenamojo namo ir statinių teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>), nurodė, kad techniškai įmanoma padalyti ginčo gyvenamąjį namą, kuris yra didelio bendro ploto (357,59 kv. m) ir gyvenamojo ploto (135,82 kv. m), name yra du sanitariniai mazgai, izoliuoti kambariai, todėl šalys gali rasti būdą nustatyti naudojimosi tvarką arba atsidalyti priklausančias nuosavybės dalis. Tai, kad gyvenamasis namas yra pastatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, nesuteikia jai pranašumo vertinant namo priskyrimo jai natūra klausimą, nes yra įvairių teisinių būdų išspręsti naudojimosi žemės sklypu klausimus. Šalių nenorėjimas gyventi viename name neįpareigoja teismo namą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam paskirti piniginę kompensaciją. Šalys jau pakankamai ilgai – daugiau nei dveji metai – gyvena atskirai, jų bendravimo įtampa sumažėjusi. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2009">3K-3-243/2009</a>), nurodė, kad šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Visas gyvenamasis namas yra įregistruotas pagrindinės tikslinės paskirties – kaip gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties patalpos, todėl atsakovo argumentas, kad garažas yra pritaikytas jo individualiai veiklai ir visas namas priteistinas jam, atmestinas. Vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra, todėl, esant principiniam ginčui tarp šalių dėl ginčo namo priskyrimo natūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), nustatomas turto padalijimo natūra būdas.

Teismas rėmėsi CK 3.98 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.123 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovui už bendro turto vertės sumažinimą 14 398,62 Lt (4170,19 Eur), t. y. 10 945 Lt (3169,90 Eur) už automobilį „Mitsubishi 3000 GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3453,62 Lt (1000,24 Eur) – automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo įmokų. Ieškovė turi teisę į kompensaciją dėl 1/2 dalies 98 000 Lt (28 382,76 Eur) ir 1/2 dalies 3750 Lt (1086,08 Eur) asmeninių lėšų panaudojimo sukuriant bendrą turtą – pastatant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos bei apstatymo reikmenų. Įvertinus šių kompensacijų balansą, ieškovei lieka teisė į 36 476,38 Lt (10 564,29 Eur) kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas. Dalijant turtą natūra, ieškovei priteistina turto, kurio vertė 353 065 Lt (102 254,70 Eur), atsakovui – turto, kurio vertė 353 415 Lt (102 356,06 Eur). Iš atsakovo ieškovei priteistina 36 476,38 Lt (10 564,29 Eur) kompensacija už panaudotas asmenines lėšas ir 175 Lt (50,68 Eur) už mažesnę turto dalį, iš viso – 36 651,38 Lt (10 614,97 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto ir nusprendė:

priteisti ieškovei A. E. : gyvenamąjį namą 357,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), (duomenys neskelbtini), 352 206 Lt (102 005,90 Eur) vertės; odinį minkštąjį kampą 800 Lt (231,70 Eur) vertės, tachtą 300 Lt (86,88 Eur) vertės, tachtą 200 Lt (57,92 Eur) vertės, miegamojo baldų komplektą 1200 Lt (347,54 Eur) vertės, elektrinę duonkepę „Moulinex“ 200 Lt (57,92 Eur) vertės, elektrinę kokteilių mašiną „Philips“ 150 Lt (43,44 Eur) vertės, iš viso 355 056 Lt (102 831,33 Eur) vertės turto;

priteisti atsakovui K. E. : šaldytuvą „Liebherr CUPesf35530“ 600 Lt (173,77 Eur) vertės, lentynas „R737-17“ ir „R-732-34“ 600 Lt (173,77 Eur) vertės, odinį minkštųjų baldų komplektą „Manhatan“ 1500 Lt (434,43 Eur) vertės, teniso stalą „Outdor Roller“ 500 Lt (144,81 Eur) vertės, iš viso 3200 Lt (926,78 Eur) vertės turto;

priteisti atsakovui K. E. iš ieškovės A. E. 166 980,93 Lt (48 361,02 Eur) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, išskyrus turto padalijimo būdą.

Spręsdama dėl santuokos nutraukimo, teisėjų kolegija vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-399/2013), akcentavo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškovė bendravo su kitu asmeniu, kad atsakovas konfliktavo su ieškovės dukterimis iš pirmosios santuokos, darė įvairias kliūtis namuose (neleido patekti į patalpas, užsukdavo vandenį ir pan.), todėl sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių nelojalumo vienas kitam. Be atsakovo samprotavimų apie ieškovės kaltę ir nuotraukų, nėra jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas, kad buvo nelojali šeimai ar gyvendama kartu su atsakovu bendravo dar ir su kitais vyrais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių santuokiniai santykiai nutrūkę nuo 2010 metų, todėl byloje pateiktos nuotraukos, kuriose ieškovė užfiksuota bendraujanti su kitu vyru 2010 m. rugsėjo – 2011 m. sausio mėn., leidžia spręsti, kad atsakovo nurodytos aplinkybės įvyko jau faktiškai nutrūkus šalių santuokiniams ryšiams. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė, bendraudama su kitu vyru, vėliau išvykdama gyventi kitur, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, taip pat atsakovas savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo abipusę sutuoktinių kaltę iširus santuokai (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl žemės sklypo pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad baseinas buvo įrengtas asmeninėmis ieškovės lėšomis. Trečiasis asmuo A. V. patvirtino, kad už baseino įrangą jis ieškovei yra pervedęs 28 700 Lt (8312,09 Eur), už medžiagas grynaisiais pinigais sumokėjęs 25 000 Lt (7240,50 Eur). Lėšos paskirtos 2009 m. sausio 1 d. dovanojimo sutartimi (25 000 Lt), 2009 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartimi (38 000 Lt (11 005,56 Eur) baseinui ir aplinkai). Liudytojas D. B. parodė, kad UAB „Daitaka“ atliko montavimo darbus, už baseiną sumokėjo A. V., A. E., iš esmės aplinkybes, jog baseinas buvo įrengtas už asmenines ieškovės lėšas, pripažino ir atsakovas. Taigi žemės sklypo vertė iš dalies daugiau pakilo dėl ieškovės indėlio asmeninėmis lėšomis į baseino statybą. Nesant įrodymų apie atsakovo įdėtas lėšas, jo darbas nevertintinas kaip turintis esminę reikšmę žemės sklypo vertės padidėjimui, todėl žemės sklypas pagrįstai nepripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Spręsdama dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo būdo teisėjų kolegija vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>; kt.), nurodė, kad namų valdoje esantys statiniai (nors ir didelio ploto gyvenamasis namas, taip pat garažas, baseinas) yra tarpusavyje susiję, į žemės sklypą yra vienas įvažiavimas, viena elektros apskaitos ir šildymo sistema, o dėl byloje nustatytų akivaizdžiai konfliktiškų šalių tarpusavio santykių, namą paskyrus natūra abiem sutuoktiniams dalimis, galimybė šalims toliau konfliktuoti padidėtų. Nors pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą pirmenybė teikiama turto padalijimui natūra, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas šioje byloje visų pirma turi pagrindą atsižvelgti į sutuoktinių reikalavimus turtą – namą priskirti tik vienam iš sutuoktinių. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą. Abu sutuoktiniai pareiškė reikalavimus, kad namas būtų priskirtas natūra, abi šalys būtų pajėgios mokėti kompensaciją už joms tenkančią turto dalį. Byloje nustačius, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra namų valda, kad sukuriant bendrą turtą ieškovės indėlis sudaro didesnę nei atsakovo dalį, kad žemės sklype pagerinimai buvo atlikti ieškovės giminaičio – tėvo ir pačios ieškovės asmeninėmis lėšomis, kad ginčo turtu iki konflikto su atsakovu naudojosi ir pilnametės ieškovės dukros, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo parinktą turto padalijimo būdą, turtą natūrą skiriant ieškovei, įpareigojant ją išmokėti atsakovui kompensaciją už jam priklausančią turto dalį. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių yra išvykęs gyventi ir dirbti į kitą vietovę, savaime nelemia objektyvaus reikalingumo visą daiktą natūra priteisti kitam sutuoktiniui, nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu sutuoktinių turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2009">3K-3-243/2009</a>). Ieškovė grįžo gyventi į ginčo namą, tačiau galimybė jai naudotis turtu dėl daromų kliūčių, šalių konfliktinių santykių yra apribota. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo namo garaže jis yra įsirengęs dirbtuves, kuriose vykdo veiklą, todėl namo natūra nepriteisimas jam sukliudys gauti darbo pajamas, įvertino juos kaip atsakovo gynybinę poziciją, siekiant, jog turtas natūra būtų priteistas jam. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2012 metais atliktų patikrinimų metu neigė vykdantis bet kokią individualią veiklą, byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pradėjus šalims gyventi skyrium garažo patalpos buvo pritaikytos individualiai veiklai vykdyti ar įranga pirkta atsakovo lėšomis, nėra. Priešingai, A. V. parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad garažo įranga buvo pirkta ieškovei dovanotomis lėšomis (27 099 Lt (7848,41 Eur) pervesta suma banko pavedimais). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. R. C.

Abi šalys apeliacinės instancijos teisme išsakė prieštaravimus dėl pirmosios instancijos teisme nustatytos ginčo namo vertės ir pareiškė prašymą dėl specialiųjų žinių poreikio nustatant turto vertę (CPK 212 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), o apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, namo verte laikytina eksperto išvadoje nurodyta vertė – 352 206 Lt (102 005, 91 Eur), su ja šalys sutiko, todėl, atsižvelgiant į kiekvieno sutuoktinio indėlį bendrame turte, ieškovei priteistinas namas natūra, o atsakovui – kompensacija už jam tenkančią šio turto dalį (44/100 vertės – 154 971 Lt).

Spręsdama dėl paskolos sutarčių su kreditoriais N. C., I. G., J. R., A. Š., A. B., A. S., K. K., E. V. B., A. T. B., J. G. teisėjų kolegija nurodė, kad, atsakovo teigimu, byloje yra pateikti medžiagų apmokėjimo dokumentai, sutartys su darbininkais dėl statybos darbų atlikimo, statybinių medžiagų pristatymo, liudytojų, trečiųjų asmenų paaiškinimai apie darbų užsakymą, atlikimą ir apmokėjimą. Tačiau šie duomenys patvirtina tik atliktus darbus ir pirktas statybines medžiagas, tačiau ne tai, kokiomis lėšomis už darbus ir medžiagas buvo atsiskaityta. Ieškovė nurodo kitus duomenis ir pateikia kitus statybų finansavimo įrodymus, todėl atsakovo teiginiai, kad įrodymų dėl gautų lėšų be paskolos sutarčių nėra, laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais bylos medžiagos. Paskolos sutartys pasirašytos atsakovo, tai, kad dėl paskolų su kreditoriais tarėsi tik jis, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, todėl bylos duomenimis nepagrįstas tvirtinimas, jog ieškovė žinojo apie paskolas, atitinka CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad solidarioji atsakomybė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismai, padarydami išvadą, kad žemės sklypas negalėjo būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pažeidė CK 3.90 straipsnio 1 dalį, nes sutuoktiniai bendru darbu ir bendromis lėšomis pastatė nekilnojamuosius daiktus (gyvenamąjį namą, kuriame jie gyvena, ūkinius pastatus) ant vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Dėl to teismai negalėjo priteisti pastatų abiem sutuoktiniams, o žemės sklypo – tik tam sutuoktiniui, kuriam tas žemės sklypas priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ant vienam iš sutuoktinių priklausančio žemės sklypo sutuoktiniams pastačius pastatus yra sukuriamas visiškai naujas ir vientisas funkciniu bei ekonominiu požiūriu darinys. Teisiniu požiūriu toks objektas turi būti laikomas vienalyčiu. Sutuoktinis, perduodamas gyvenamajam namui statyti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame sutuoktiniai stato pastatus, iš esmės išreiškia savo valią perduoti jį jungtinėn nuosavybėn, nes jis siekia kartu su sutuoktiniu sukurti naują nuosavybės teisės objektą, kurį valdys ir naudos bei juo disponuos kartu su sutuoktiniu. Abu sutuoktiniai tokiu atveju tikisi, kad tokį objektą – žemės sklypą ir ant jo stovinčius pastatus – jie galės valdyti ir naudoti, neprarasdami teisės į daiktą, kuris būtinas kitam daiktui naudoti (žemės sklypas yra būtinas pastatams, stovintiems ant to žemės sklypo, naudoti). Tokiu atveju CK 3.90 straipsnio 1 dalies teisės normos prasme žemės sklypas yru pagerinamas iš esmės ir jam suteikiama visiškai kita vertė. Įstatymų leidėjas nenustatė baigtinio sąrašo, pagal kurį būtų galima nustatyti, kokiais atvejais turtas laikomas pagerintu iš esmės. Pastačius gyvenamąjį namą ant žemės sklypo, jis gali būti naudojamas ne vien tik žemdirbystei, sodininkystei ir pan., bet gyvenimui, sukuriant visiškai kitą žemės sklypo naudojimo kokybę. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą jeigu sutuoktiniai po santuokos sudarymo įgyja turtą panaudodami vieno sutuoktinio asmenines lėšas, toks turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nebent to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta panaudojančio asmenines lėšas sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal CK 3.118 straipsnio 3 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos. Be to, taip išvengiama ginčų ateityje, pavyzdžiui, dėl servituto nustatymo.

2. Dėl CK 3.91 straipsnio, 3.127 straipsnio 3 dalies pažeidimo, dalijant turtą, kuris naudojamas sutuoktinio asmeniniam verslui vykdyti. Atsakovas teikė įrodymus, patvirtinančius jo teisę į turtą natūra, nes garažas, teritorija aplink jį naudojama atsakovo verslui – senoviniams daiktams, automobiliams restauruoti. Ieškovė 2012 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas nuo 2008 m. teisėtai vykdo tokią veiklą ir kad gyvenamojo namo garažas buvo pastatytas ir įrengtas šiam tikslui, kad visa šiai veiklai vykdyti reikalinga įranga įmontuota į pastatą, jos išardymas yra sudėtingas ir brangiai kainuotų. Šias aplinkybes konstatavo ir Kauno miesto apylinkės teismas, 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas turi kitą pragyvenimo šaltinį, kuris užtikrintų būtiniausių jo pragyvenimo poreikių tenkinimą. Pagal CK 3.91 straipsnį pripažįstama, kad tam tikras turtas gali būti reikalingas asmeniniam vieno sutuoktinio verslui funkcionuoti, nors tas turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Klausimas dėl tokio turto (o tai kartu reiškia ir sutuoktinio asmeninio verslo, jeigu be tokio turto įmonė, ūkis, verslas negali funkcionuoti) likimo gali iškilti tada, kai sutuoktiniai nutraukia santuoką ir siekia pasidalyti tokį turtą. Kadangi toks turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jis dalijamas pagal taisykles, nustatytas CK trečiosios knygos VIII skyriuje. Pagal CK 3.118 straipsnį sutuoktinio asmeniniam verslui funkcionuoti skirtas turtas įtraukiamas į dalytino turto balansą. Reikšminga yra tai, į ką teismas turi atsižvelgti, dalydamas tokį turtą, t. y. kuriam sutuoktiniui jį (ar jo dalį) priteisti natūra. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį teismai turi taip padalyti turtą natūra, kad sutuoktiniai ar vienas iš jų dėl turto, kuris naudojamas asmeniniam verslui vykdyti, padalijimo būdo nenukentėtų ir neprarastų galimybės vykdyti asmeninį verslą (individualią, profesinę veiklą), kuris yra vienintelis ar pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, išlaikant pusiausvyrą tarp abiejų sutuoktinių turtinių interesų. Taip būtų užtikrinamas atsakovo asmeninio verslo tęstinumas ir jo pagrindinis pajamų šaltinis; su verslu susijusių subjektų teisių užtikrinimas (atsakovas yra sudaręs sutartis dėl daiktų restauravimo), užkertamas kelias sutuoktinio neproporcingiems turtiniams praradimams, verslo žlugimui. Ieškovė neturi asmeninio verslo, nesinaudoja tuo turtu, todėl jai nepriteisus tokio turto ar jo dalies nenukentės jos interesai dėl to, kad ji negalės to turto, kuriuo nesinaudojo santuokos metu, naudoti ir po santuokos nutraukimo. Tai nepaneigia ieškovės teisės reikalauti konkrečios kompensacijos.

3. Dėl 3.127 straipsnio 3 dalies pažeidimo, priteisiant iš ieškovės kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei nekilnojamąjį turtą natūra, o jam – kompensaciją, nes ieškovė neturi jokių lėšų ir pajamų šiai kompensacijai sumokėti (nepateikė tai patvirtinančių įrodymų). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė neturi jokių papildomų lėšų, ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl blogos turtinės padėties. Ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi atsakovui iš jos priteistos kompensacijos. Tais atvejais, kai byloje nėra įrodymų, kad sutuoktinis, prašantis priteisti jam visą nekilnojamąjį turtą natūra, priteisiant iš jo kompensaciją kitam sutuoktiniui, turi (ar turės lėšų) sumokėti kompensaciją arba kompensuoti kitu turtu, o turto natūra padalijimas yra galimas, kompensacija iš jo negali būti priteisiama (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalį, nes nepriteisė atsakovui ginčo nekilnojamųjų daiktų ar jų dalies.

4. Dėl CK 3.92 straipsnio 3 dalies, 3.109 straipsnio pažeidimo. Teismai netaikė prievolių teisės normų, nors bylos išnagrinėjimas buvo susijęs su kreditorių teisėmis. Atsakovas pateikė teismui paskolos sutartis, kurios nenuginčytos, paskolos sumų perdavimo faktai nepaneigti. Taigi atsakovas gavo pinigus pagal paskolos sutartis ir teismai negalėjo padaryti priešingos išvados. Teismai turėjo taikyti tiek šeimos teisės, tiek prievolių teisės normas. Spręsdamas ginčą tarp bendraskolių – ieškovės ir atsakovo, teismai turėjo ne tik nustatinėti, ar prievolės yra solidariosios, bet ir tai, ar jos nėra bendros. Teismai sutapatino bendras prievoles (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) su solidariosiomis (CK 3.109 straipsnio 1, 2 dalys), todėl nenustatinėjo ginčui reikšmingų aplinkybių, t. y. nenagrinėjo, ar nebuvo atsiradusios bendros sutuoktinių prievolės. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį atsakovo sudarytos paskolos sutartys sukūrė bendras prievoles sutuoktiniams, todėl prievoles pagal šias sutartis privalo vykdyti ir ieškovė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas pasiskolintas lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, kad jas iššvaistė, panaudojo kokiems nors kitiems tikslams ar ne ginčo nekilnojamiesiems daiktams statyti. Dėl to bendrų prievolių pripažinimas asmeninėmis iš esmės pažeidė atsakovo teises, nes jis liko be gyvenamosios vietos, asmeniniam verslui funkcionuoti reikalingo turto, o priteistos kompensacijos neužtenka skoloms grąžinti.

5. Dėl atsakovo kaitės dėl santuokos iširimo. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis gali buri pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo tik tuo atveju, jeigu sutuoktinio pareigos buvo pažeistos iš esmės (CK 5.60 straipsnio 3 dalis, 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismai pripažino kaltais dėl santuokos iširimo abi ginčo šalis, nors faktiškai nebuvo nustatytas atsakovo esminis sutuoktinio pareigų pažeidimas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamas teismo nutarties dalis palikti nepakeistas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl žemės sklypo. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip ieškovės nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemės sklypą trečiasis asmuo A. V. ieškovei dovanojo 2005 m. sausio 20 d. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypas turėtų būti pripažintas jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pripažino, kad šis žemės sklypas yra ieškovės asmeninė nuosavybė 2010 m. paaiškinime Šančių ir Panemunės policijos nuovados viršininkui. Šis žemės sklypas buvo tvarkomas trečiojo asmens A. V. lėšomis. Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2006">3K-3-126/2006</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2008">3K-3-49/2008</a>), nurodo, kad žemės sklypo pagerinimas sukuriant namų valdą neturėjo esminės reikšmės jo rinkos vertės pokyčiams, sklypo kaina daugiausia kilo dėl objektyvių rinkos pasikeitimų. Atsakovas neįrodė, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas ir tik dėl to jo rinkos kaina išaugo iki atsakovo nurodytos 58 600 Lt (16 971,73 Eur) sklypo rinkos vertės (CPK 178 straipsnis). Byloje neįrodyta, kad sklypas padovanotas šeimos reikmėms tenkinti. Atsakovas niekada neteigė, kad jo iš A. V. gauti 180 000 Lt (52 131,60 Eur) buvo panaudoti ginčo žemės sklypui pagerinti. Atsakovo teigimu, jie buvo naudojami šiame žemės sklype esančiam gyvenamajam namui statyti. Įrodymų, kad A. E. padovanotas žemės sklypas buvo pagerintas atsakovo lėšomis, jis nepateikė.

2. Dėl atsakovo verslo. Informacija dėl atsakovo pagrindinio pragyvenimo šaltinio – automobilių remonto gyvenamojo namo garaže – neatitinka tikrovės, nes atsakovas negavo ieškovės ir kaimynų leidimo vykdyti tokią veiklą. Atvykus Mokesčių inspekcijos komisijai K. E. teigė, kad jokios veiklos garaže nevykdo. 2014 m. rugsėjo 8 d. žemės sklypą su jame esančiais pastatais pagal dovanojimo sutartį ieškovė padovanojo A. V., nes K. E. niokojo jai priklausantį turtą. K. E. nevykdo Kauno apygardos teismo nutarties, kuria jis įpareigotas atrakinti visas bendro naudojimosi patalpas, ieškovė negali naudotis patalpomis. Ieškovės teigimu, ji jau sumokėjo atsakovui teismo priteistą kompensaciją.

3. Dėl K. E. kreditorių. Atsakovas nepateikė įrodymų, kada konkrečiai atsiskaitė su tariamais kreditoriais. Atsakovas pats prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jo pajamos nedidelės. Byloje nepateikta įrodymų, kaip K. E., nedirbdamas ir naudodamasis antrine teisine pagalba, galėjo grąžinti skolas kreditoriams. Ieškovė akcentuoja liudytojų kreditorių parodymus, vertina atsakovo pasirašytas paskolos sutartis, nurodo pinigų skolinimo ir grąžinimo faktines aplinkybes, nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo skolintos lėšos iš jo nurodomų kreditorių buvo panaudotos namo statybai, byloje nėra. Atsakovo paaiškinimai nelaikytini patikimais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2008">3K-3-482/2008</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-242/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-242/2009">3K-7-242/2009</a>; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>), nurodo, kad ji nėra pasirašiusi nė vienos atsakovo teismui pateiktos paskolos sutarties. Nė vienas iš apklaustų tariamų kreditorių nepatvirtino, kad ji prašė skolinti pinigus ar kad jie būtų skolinę ieškovei. Daugelis tų kreditorių ieškovės net nepažįsta. Nė vienoje iš paskolos sutarčių nėra patvirtintas pinigų gavimo faktas. Jokių pretenzijų nuo 2004 m. nė iš vieno atsakovo K. E. kreditoriaus ieškovė nėra gavusi. Gyvenamasis namas pastatytas ir jo aplinka sutvarkyta bei baseinas įrengtas iš A. V. ir I. V. paskolintų ar asmeniškai ieškovei padovanotų lėšų; tai patvirtina ne tik byloje pateikti bankų išrašai, bet ir turto bei pajamų deklaracijos.

2005 m. sausio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 5.1 punkte nurodyta, kad jei šia sutartimi statyboms numatytų lėšų neužtektų, bet kokios galimos papildomos paskolos sutartys nuo šios sutarties sudarymo iki namo teisinės registracijos privalo būti pasirašytos abiejų sutuoktinių, priešingu atveju neturės įtakos galimiems ginčams spręsti. Tai patvirtina atsakovo asmenines prievoles atsiskaityti su visais jo kreditoriais. 2010 m. kovo mėn. pradėjus skyrybų procesą bendru sutarimu iki 2011 m. skyrybų teisme pradžios K. E. paskolos, dovanojimo sutarčių nebuvo.

3. Dėl sutuoktinio kaltės iširus santuokai nustatymo. Šalių bendras gyvenimas iširo po 2010 m. sausio mėn. kelionės į užsienį. Susirašinėjimas elektroniniais laiškais 2010 m. spalio ir lapkričio mėn. nepatvirtina santuokos iširimo laikotarpio, nes tokių laiškų buvo ir 2010 m. pradžioje (neišsaugoti). Šalių paaiškinimai, trečiųjų asmenų A. V. ir I. V. paaiškinimai bei liudytojų ieškovės dukterų A. J. ir V. J. parodymai patvirtina, kad A. V. materialiai rėmė ieškovę ir anūkes, tačiau jokių įrodymų, kad jis būtų kišęsis į šalių tarpusavio santykius, byloje nėra. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovė slėpė savo šeimos lėšas ir jas iššvaistė, kad apgaudinėjo ir dėl to pablogėjo jų tarpusavio santykiai. Ieškovės, liudytojų A. J. ir V. J. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas laikė užrakintą darbo kambarį ir juo neleido naudotis kitiems šeimos nariams, iš namų buvo išvaręs ieškovės nepilnametę dukterį, buvo atėmęs namų raktą. Dėl atsakovo reiškiamų nepagrįstų priekaištų, kitų šeimos narių poreikių nepaisymo ir jų ignoravimo šeimos santykiai buvo įtempti, todėl sutuoktinių santykiai nuolat blogėjo. Šitokiu elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas būti lojaliam, vienas kitą gerbti ir moraliai remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovo pateiktos nuotraukos padarytos 2010 m. spalio–gruodžio mėn. bei 2011 m. sausio 15 d., kai šalys daug mėnesių kartu nebegyveno. Skambučiai R. J. ir S. R. neįrodo neištikimybės atsakovui fakto. Liudytojos V. J. parodymai 2013 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu patvirtina atsakovo netinkamą elgesį šeimoje. Sutuoktinio pareiga yra prisidėti prie šeimos išlaikymo, ją remti ne tik moraliai, bet ir materialiai. Atsakovas, nutraukęs darbo santykius nuo 2005 m. sausio mėn., niekur nedirbo. Jo asmeninės išlaidos kitoje santuokoje gimusį vaiką išlaikyti didesnės nei gautos pajamos. Darbo santykius atsakovas nutraukė dėl namo statybos, tačiau jo nesugebėjo visiškai užbaigti daugiau nei 8 metus, nors finansinių problemų dėl statybos niekada nebuvo. Pagrindinė problema – K. E. kasdienis alkoholio vartojimas. Atsakovas buvo išlaikomas ieškovės ir jos tėvų. Ieškovės teigimu, ne ji, o atsakovas yra konfliktiškas asmuo. Netenkinęs atsakovo reikalavimo dėl santuokos nutraukimo pripažinti kalta ieškovę, teismas pagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą.

4. Dėl lėšų panaudojimo statyboms. Pinigų sklypui ir pastatams pastatyti gavimo faktą pagal Jungtinės veiklos sutartis patvirtina šalių parašai pačiose sutartyse. Atsakovas K. E. iš trečiojo asmens A. V. gavo 180 000 Lt (52 131,60 Eur). Atsakovo teiginiai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neįrodyti; atsakovo nurodyta suma buvo panaudota namui statyti ir vidui įrengti. 35 469,69 Lt (10 272,73 Eur) A. V. tiesiogiai pervesta tiekėjams namo vidui įrengti, o 28 700 Lt (8312,09 Eur) A. V. mokėta už baseino įrenginius ir jų montavimą. Kadangi gyvenamasis namas buvo statomas ieškovės vardu, tai A. V. pinigus kaip skolą pervedinėjo į jos sąskaitas, vėliau įformino dovanojimo sutartimis. Visos šios dovanojimo sutartys yra deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. A. V. 2005 m. sumokėjo 10 637,69 Lt (3080,89 Eur) tiekėjams šalių susitarimu iki 2006 m. balandžio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2 pasirašymo. Teismui pateikta A. V. ir I. V. dovanotų bei skolintų (vėliau padovanotų) A. E. pinigų suvestinė patvirtina, kad ginčo gyvenamajam namui statyti, jo vidui įrengti buvo panaudota ieškovės 449 768,69 Lt (130 262,01 Eur) asmeninių lėšų, kas sudaro 0,72 dalis gyvenamojo namo statybos bei įrengimo, o K. E. – tik 180 000 Lt (52 131,60 Eur) (pagal Jungtinės veiklos sutartis), ir tai sudaro 0,28 dalis gyvenamojo namo statybos bei įrengimo. Ieškovė nurodo savo tėvo lėšų panaudojimą patvirtinančius įrodymus. Garažui namo pirmame aukšte įrengti A. V. ieškovei padovanojo 27 099 Lt (8427,65 Eur); tai įrašyta A. V. į 2009 m. sausio 3 d. sutartį dėl 50 000 Lt (14 481 Eur) dovanojimo A. E.. Už baseino uždangą A. V. sumokėjo 22 700 Lt (6574,37 Eur) UAB „Plastic formo“, o už baseino betonavimą, ir įrangą – UAB „Daitaka“ 6000 Lt (1737,72 Eur) ir ieškovė už baseino įrengimą – 7656,52 Lt (2217,48 Eur). K. E. prie aplinkos tvarkymo savo lėšomis visiškai neprisidėjo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2009">3K-3-243/2009</a>). Ieškovė sutinka su atsakovo kasacinio skundo dalimi, pagal kurią teigiama, kad turtas nepagrįstai padalytas natūra po 1/2 dalį. Teismas nepagrįstai nesivadovavo svarbiais rašytiniais įrodymais – bankų išrašais, patvirtinančiais, kad nekilnojamasis turtas sukurtas tik iš A. V. ir I. V. skolintų bei ieškovei dovanotų lėšų, iš kurių atsakovo dalis – 180 000 Lt (52 131,60 Eur). Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis turi realią galimybę sumokėti kompensaciją ieškovei. 2012 m. gruodžio 4 d. Ketinimų protokolas dėl UAB „Rgs valda“ ketinimo įsigyti iš K. E. jam priklausančią 891/1466 dalį žemės sklypo teismo nepriimtas. Atsakovo reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą buvo motyvuotai ir pagrįstai teismo atmestas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys I. V. ir A. V. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo išlaidas kasacinės instancijos teisme. Nurodomi kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl žemės sklypo. Žemės sklypas buvo tvarkomas pagal notaro patvirtintą A. E. išduotą įgaliojimą. A. E. sklypui tvarkyti 2004 m. užsakė ekskavatorių ir pati sumokėjo už paslaugas iš A. V. padovanotų lėšų. Iki 2005 m. sausio 2 d. namas buvo statomas tik ieškovės vardu. K. E. parengė 2005 m. sausio 2 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. l, A. V., I. V. ir šalys susitarė, kad prie statybos prisideda ir K. E.. Atsakovas prie žemės darbų neprisidėjo. Trečiųjų asmenų manymu, šie rašytiniai įrodymai paneigia K. E. ir jo liudytojo D. B. teiginius, kad baseiną statė ir viską darė bei mokėjo atsakovas. Ant A. E. dovanotos žemės trečiojo asmens lėšomis įrengtas baseinas, 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolinta pagal abi Jungtinės veiklos sutartis K. E., suma buvo panaudota statant gyvenamąjį namą, todėl jis nemokėjo už baseino įrengimą. Iš viso aplinkai tvarkyti bei įrenginiams montuoti panaudota 70 150 Lt (20 316,84 Eur) (A. V. sumokėta tiekėjams 28 700 Lt (8312,09 Eur) ir ieškovei dovanotos lėšos – 41 450 Lt (12 004,75 Eur). Atsakovo teigimu, jis pagerino žemės sklypą, įkasdamas geoterminio šildymo vamzdžius, tačiau tai tik pablogino žemės sklypo būklę. Kadangi žemės sklypas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, tai, atsižvelgiant į aplinkotvarkai panaudotas lėšas, šis objektas nedalijamas, o aplinkai tvarkyti panaudota suma 70 150 Lt (20 316,84 Eur) neįtraukta į turto dalybų ir finansavimo suvestinę prie namo statybos. Namo statybos, aplinkos tvarkymo ir finansavimo suvestinė teismui pateikta 2011 m. Aplinkotvarkai panaudotos lėšos neįtrauktos į dalybų suvestinę (su keliomis klaidomis).

2. Dėl atsakovo verslo. K. E. nevykdo savo individualios veiklos, nes jau dvejus metus Kauno technologijos universitete eina specialisto pareigas. Tretieji asmenys kaip kaimynai ir ieškovė nedavė sutikimo atsakovui remontuoti automobilius.

3. Dėl santuokos iširimo. Tik K. E. yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes nedirbo, jų šeimą rėmė tretieji asmenys. K. E. nebendravo su ieškovės dukterimis, dažnai išvarydavo jas iš namų.

4. Dėl lėšų panaudojimo statyboms. Tretieji asmenys pateikia gyvenamajam namui statyti panaudotų lėšų suvestinę, nurodo, kad iš viso 2004–2009 m. iš A. V. į A. E. ir K. E. sąskaitas pervesta ir paskolinta grynaisiais pinigais namui statyti 367 200 Lt (106 348,47 Eur). Pagal 2005 m. sausio 2 d. ir 2006 m. balandžio 2 d. Jungtinės veiklos sutartis šalims paskolinta po 180 000 Lt (52 131,60 Eur), o 7200 Lt (2085,26 Eur) padovanota ieškovei (2009 m. sausio 3 d. dovanojimo sutartis). Be to, ieškovei padovanotos jos tėvų lėšos namo vidui įrengti, t. y. už medžiagas bei įrengimus sumokėta tiesiogiai tiekėjams pavedimais per banką iš A. V. sąskaitų 35 469,69 Lt (10 272,73 Eur) (ši suma ieškovei padovanota 2009 m. sausio 3 d. dovanojimo sutartimi (50 000 Lt (14 481 Eur). Namo vidui ir garažui įrengti panaudota ieškovei pavedimais padovanotų 29 599 Lt (8572,46 Eur), papildomai A. E. asmeninių lėšų – 98 000 Lt (28 382,76 Eur) (už parduotą butą) namo vidui įrengti. A. E. duota grynaisiais 99 500 Lt (28 817,19 Eur) (2009 m. lapkričio 20 d. dovanojimo sutartis – 41 000 Lt (11 874 Eur), 2009 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartis – 45 000 Lt (13 032,90 Eur). Iš viso namui statyti ir vidui įrengti panaudota 629 768,69 Lt (182 393,62 Eur), iš jų: A. E. – 449 768,69 Lt (130 262,01 Eur), K. E. – 180 000 Lt (52 131,60 Eur).

Žemės sklypo aplinkai tvarkyti iš A. E. dovanotų, t. y. jos asmeninių, lėšų panaudota 28 700 Lt (8312,09 Eur) (2009 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartis (38 000 Lt (11 005,56 Eur). A. E. dovanotos lėšos pavedimais iš A. V. sąskaitos – 7150 Lt (2070,78 Eur). Dovanotos lėšos grynaisiais pagal A. E. ir A. V. 2009 m. sausio 1 d. dovanojimo sutartį (25 000 Lt arba 7240,50 Eur) baseinui įrengti ir medžiagoms pirkti. Iš viso žemės sklypo aplinkai tvarkyti panaudota 70 150 Lt (20 316,84 Eur), A. V. dovanotų A. E..

5. Dėl kitų aplinkybių. Atsakovas jau dvejus metus nevykdo Kauno apygardos teismo nutarties, įpareigojančios atrakinti visas bendro naudojimosi patalpas. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 2 d. sumokėjo visą sumą vykdydama Kauno apygardos teismo nutartį, t. y. 125 357,48 Lt (36 306,04 Eur). Tretieji asmenys prašo (jei įmanoma) išsiaiškinti dėl galimai suklastotų K. E. paskolų sutarčių. 2004–2011 m. jokių kitų kreditorių, išskyrus trečiuosius asmenis, pagal Jungtinės veiklos sutartis gyvenamajam namui statyti, aplinkai sutvarkyti bei dviem automobiliams įsigyti nebuvo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami, nauji faktai nenustatinėjami (CPK 351 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą iškelti šalių kaltės dėl santuokos iširimo, sutuoktinių turto ir prievolių kreditoriams padalijimo teisės klausimai.

Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o atsakovas – kad dėl ieškovės kaltės. Įvertinę nustatytas byloje aplinkybes teismai konstatavo abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Kasatorius nesutinka su tokiu teismų vertinimu, teigia, kad byloje nebuvo nustatytas jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254/2010">3K-3-254/2010</a>; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2010 m., 2010 m. rugsėjo mėn. – 2011 m. sausio mėn. ieškovė turėjo artimų santykių su kitu asmeniu. Dėl atsakovo elgesio teismų nustatyta, kad jis konfliktavo su ieškovės dukterimis iš pirmosios santuokos, darė kliūtis patekti į patalpas, užsukdavo vandenį ir pan., dėl atsakovo reiškiamų nepagrįstų priekaištų, kitų šeimos narių poreikių nepaisymo ir jų ignoravimo šeimos santykiai nuolat buvo įtempti, dėl to sutuoktinių santykiai blogėjo. Taigi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovė, bendraudama su kitu vyru, vėliau išvykdama gyventi kitur, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), o atsakovas savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos taikymo bendroms sutuoktinių prievolėms

Nagrinėjamoje byloje kasatorius prašė pripažinti pagal jo su kreditoriais pasirašytas paskolos sutartis atsiradusias prievoles bendromis su ieškove, nes, jo teigimu, šios lėšos buvo panaudotos pastatams (duomenys neskelbtini) statyti. Bylą nagrinėję teismai šias prievoles pripažino kasatoriaus asmeninėmis prievolėmis. Kasatoriaus nuomone, teismai neatsižvelgė, kad šios prievolės yra bendros su ieškove.

Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad kasatorius paskolos sutartis sudarė savarankiškai, nesant ieškovės sutikimo, byloje nėra duomenų, kad paskolos sandorius ieškovė būtų patvirtinusi. Dėl to teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, reikalaudamas, jog pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis). Teismai, nustatę, kad byloje nepateikta įrodymų, jog paskolos sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais (kaip teigė kasatorius – gyvenamajam namui statyti), pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pagal paskolos sutartis kylančias prievoles pripažinti sutuoktinių bendromis prievolėmis. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai, jog teismai nesprendė dėl prievolių priskyrimo bendroms sutuoktinių prievolėms, nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai, netaikydami CK 3.92 straipsnio 3 dalies ir nepriskirdami pagal kasatoriaus su kreditoriais sudarytas paskolos sutartis prisiimtų prievolių bendroms sutuoktinių prievolėms, tinkamai taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi asmeninėn nuosavybėn santuokos metu įgijo ieškovė. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, nepripažino ginčo žemės sklypo bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Kasatoriaus nuomone, pastačius gyvenamąjį namą ir kitus statinius, žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės, todėl turėjo būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2006">3K-3-126/2006</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2008">3K-3-49/2008</a>; kt.).

Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl turto pagerinimo iš esmės, vertino ne tik žemės vertės padidėjimą, bet ir turto esminį pasikeitimą santuokos metu, sprendė, kad žemės sklypo vertės didėjimas yra susijęs iš dalies su rinkos pokyčiais 2005–2013 m., iš dalies – su žemės sklypo pagerinimo darbais. 2004–2008 m. šiame sklype šeimos reikmėms buvo pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais. Bylą nagrinėję teismai vertino įrodymus, patvirtinančius ieškovės, jos dukterų ir atsakovo atliktus darbus tvarkant žemės sklypą, investuotas lėšas šiems darbams atlikti, ir nenustatė, kad būtent tiek, kiek buvo investuota į namo statybas ir sklypo tvarkymą, išaugo sklypo vertė; be to, žemės sklypas nebaigtas tvarkyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovės asmeninėmis lėšomis įrengtas baseinas. Taigi teismai nustatė, kad žemės sklypo pagerinimas, sutuoktinių lėšomis kuriant namų valdą, neturėjo esminės reikšmės jo rinkos vertės pokyčiams (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta pagrindo konstatuoti įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą ar kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2010">3K-3-206/2010</a>; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2012">3K-3-296/2012</a>; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2014">3K-3-85/2014</a>; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimą ieškovės asmeninės nuosavybės teise įregistruotą žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendrąja jungtine nuosavybe valdomo gyvenamojo namo ir kiemo statinių padalijimo

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini) padalijimo, abi pageidavo pastatus gauti natūra, prašydamos priteisti kitai šaliai kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendė padalyti šalims šį turtą natūra po 1/2 dalį, apeliacinės instancijos teismas sprendė priteisti ginčo turtą natūra ieškovei, iš jos priteisiant kasatoriui kompensaciją. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo name kasatorius užsiima savo profesine veikla, kuri yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, be to, nenustatė, ar ieškovė turi galimybę sumokėti jam kompensaciją.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2008">3K-3-523/2008</a>; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2008">3K-3-139/2008</a>; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2008">3K-3-523/2008</a>; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2012">3K-3-115/2012</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ginčo pastatai (duomenys neskelbtini) pastatyti santuokos metu, nors įregistruoti ieškovės vardu, tačiau abi šalys pripažįsta, kad tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šie pastatai buvo statomi šalių ir ieškovės tėvų A. V. ir I. V. sudarytų Jungtinės veiklos sutarčių pagrindu, skolinant bylos šalims po 180 000 Lt, nustatant skolų grąžinimo tvarką. Teismai pagrįstai konstatavo, kad nurodytos lėšos yra šalių asmeninė nuosavybė, kuri buvo panaudota bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei sukurti. Be to, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė, pardavusi asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini) 98 000 Lt (28 382,76 Eur) panaudojo gyvenamajam namui statyti. Byloje teismų nustatyta, kad ieškovės finansinis indėlis į namo statybą sudaro 56 proc., o atsakovo – 44 proc. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta 700 430 Lt (202 858,55 Eur) ginčo turto (duomenys neskelbtini) vertė. Apeliacinės instancijos teisme abiem šalims ginčijant nustatytą ginčo turto vertę, atliktas nekilnojamojo turto vertinimas ir nustatyta 352 206 Lt (102 005,91 Eur) ginčo turto vertė, su ja šalys sutiko. Kadangi, remiantis CK 3.119 straipsniu, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ginčo turto vertė yra 352 206 Lt (102 005,91 Eur), tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu spręsta nedalyti ginčo turto natūra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad techniškai įmanoma padalyti ginčo gyvenamąjį namą, kuris yra didelio bendro ploto (357,59 kv. m) ir gyvenamojo ploto (135,82 kv. m), name yra du sanitariniai mazgai, izoliuoti kambariai, šalys gali nustatyti naudojimosi turtu tvarką arba atsidalyti priklausančias nuosavybės dalis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog gyvenamasis namas yra pastatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, nesuteikia jai pranašumo vertinant namo priskyrimo jai natūra klausimą, nes, pvz., šalys gali nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka ar kt. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių nenorėjimas gyventi viename name neįpareigoja teismo namą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam paskirti piniginę kompensaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2008">3K-3-523/2008</a>; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2012">3K-3-115/2012</a>; kt.).

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad šalys jau daugiau nei dveji metai gyvena atskirai, jų bendravimo įtampa sumažėjusi. Ginčo objektas yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra, todėl skyrybų proceso metu paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio galimai laikini nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami. Minėta, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises; šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad garažo pritaikymas kasatoriaus individualiai veiklai neteikia pagrindo visą gyvenamąjį namą priteisti jam, yra pagrįsta. Vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra. Abiem šalims pageidaujant ginčo namą gauti natūra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ginčo pastatus padalyti šalims natūra po 1/2 dalį, priteisiant ieškovei kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas statant ginčo pastatus (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Nusprendus, kad ginčo pastatai šalims turi būti dalijami natūra, neaktualūs tampa kasacinio skundo argumentai dėl ieškovės galimybės išmokėti kasatoriui kompensaciją už jai apeliacinės instancijos teismo natūra priteistą turtą, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, patikslinant ieškovei priteistiną kompensaciją pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytą ginčo turto vertę (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodo šalių santuokoje įgytą bendrą turtą, kuris turi būti padalytas santuokos pabaigoje, būtent:

gyvenamasis namas 357,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), (duomenys neskelbtini), 352 206 Lt (102 005, 91 Eur) vertės; namų apyvokos ir apstatymo daiktai, kurių vertė 6050 Lt (1752,20 Eur), jiems įsigyti panaudota ieškovės asmeninių lėšų – 3750 Lt (1086,08 Eur), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų – 2300 Lt (666,13 Eur). Sutuoktinių bendro turto rinkos vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 103 758,11 Eur.

Byloje nustatyta ir kasacine tvarka neginčijama, kad ieškovė turi pareigą atlyginti kasatoriui už bendro turto vertės sumažinimą 14 398,62 Lt (4170,19 Eur), t. y. 10 945 Lt (3169,90 Eur) už automobilį „Mitsubishi 3000 GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3453,62 Lt (1000,24 Eur) automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo įmokų. Ieškovė turi teisę į kompensaciją dėl 1/2 dalies 98 000 Lt (28 382,76 Eur), t. y. 14 191, 38 Eur, ir 1/2 dalies 3750 Lt (1086,08 Eur), t. y. 543,04 Eur, asmeninių lėšų panaudojimo sukuriant bendrą turtą – pastatant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenų, iš viso – 14 734,42 Eur. Įvertinus šių kompensacijų balansą, ieškovei lieka teisė į 10 564,23 Eur kompensaciją. Dalijant turtą natūra, ieškovei priteistina 178 953 Lt (51 828,37 Eur) vertės turto, atsakovui – 179 303 Lt (51 929,73 Eur) vertės turto. Taigi iš atsakovo ieškovei priteistina 10 564,23 Eur kompensacija už panaudotas asmenines lėšas ir 101,37 Eur už mažesnę turto dalį, iš viso – 10 665,60 Eur (CK 3.98 straipsnio 1, 2 dalis, 3.123 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje tenkinama dalis kasacinio skundo, todėl CPK 93 straipsnio 5 dalies punkto pagrindu keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės nekeičiamas, patikslinama padalijamo turto vertė, apskaičiuojant mokėtinos kompensacijos dydį, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeistinas.

Šalys patyrė šias išlaidas apeliacinės instancijos teisme: ieškovė – 500 Lt žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, 4000 Lt atstovavimo išlaidų, 1200 Lt už turto vertinimą, atsakovas – 690 Lt už procesinių dokumentų rengimą, už faktinių aplinkybių konstatavimą – 300 Lt, 150 Lt – už gyvenamojo namo sąmatinės kainos apskaičiavimą, tretieji asmenys patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju yra atmesti abiejų šalių apeliaciniai skundai ir iš esmės paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (patikslinant turto vertę ir pagal ją ieškovei priteistiną kompensaciją), tai jų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neskirstytinos, išskyrus turto vertinimo išlaidas (vadovaujamasi naujai nustatyta ginčo turto verte) – 1/2 dalis šių išlaidų priteistina ieškovei iš kasatoriaus, t. y. 600 Lt (173,77 Eur). Be to, iš šalių priteistina po 1/2 dalį 27 Lt (7 Eur) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei.

Bylos duomenimis, kasatoriaus interesams kasaciniame teisme atstovavo advokatas Kęstutis Ožiūnas. Kasatorius prašo priteisti iš ieškovės jo išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, tačiau nepateikė už nurodyto jo interesams kasaciniame teisme atstovavusio advokato suteiktas paslaugas turėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šis prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės kasatoriui priteistina 10,86 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, tretieji asmenys A. V. ir I. V. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme, tačiau nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, todėl jų prašymai netenkintini (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 87,14 Eur tokių išlaidų. Kadangi tenkinama dalis kasacinio skundo, tai jos priteistinos iš bylos šalių proporcingai kasaciniame teisme tenkintų ir atmestų reikalavimų dalims, t. y. 29,05 Eur iš kasatoriaus ir 58,09 Eur – iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nuspręsta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartimi nuspręsta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančius A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Pagal turimus duomenis Kauno apygardos teisme yra iškelta civilinė byla pagal K. E. ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia A. E. ir A. V. 2014 m. rugsėjo 8 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria A. E. padovanojo A. V. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia palikti nagrinėjamoje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki bus įvykdytas teismo sprendimas šioje byloje (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, panaikinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto pakeisti ir ją išdėstyti taip:

priteisti ieškovei A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį gyvenamojo namo 357,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), (duomenys neskelbtini), 51 002,95 Eur (penkiasdešimt vieno tūkstančio dviejų Eur 95 ct) vertės, odinį minkštąjį kampą 231,70 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno Eur 70 ct) vertės, tachtą 86,88 Eur (aštuoniasdešimt šešių Eur 88 ct) vertės, tachtą 57,92 Eur (penkiasdešimt septynių Eur 92 ct) vertės, miegamojo baldų komplektą 347,54 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt septynių Eur 54 ct) vertės, elektrinę duonkepę „Moulinex“ 57,92 Eur (penkiasdešimt septynių Eur 92 ct) vertės, elektrinę kokteilių mašiną „Philips“ 43,44 Eur (keturiasdešimt trijų Eur 44 ct) vertės, iš viso turto, kurio vertė – 51 828,35 Eur (penkiasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 35 ct);

priteisti atsakovui K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį gyvenamojo namo 357,59 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais (valymo įrengimais k1), (duomenys neskelbtini), 51 002,95 Eur (penkiasdešimt vieno tūkstančio dviejų Eur 95 ct) vertės, šaldytuvą Liebherr CUPesf35530“ 173,77 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų Eur 77 ct) vertės, lentynas „R737-17“ ir „R-732-34“ 173,77 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų Eur 77 ct) vertės, odinį minkštųjų baldų komplektą „Manhatan“ 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių Eur 43 ct) vertės, teniso stalą „Outdor Roller“ 144,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių Eur 81 ct) vertės, iš viso turto, kurio vertė – 51 929,73 Eur (penkiasdešimt vienas tūkstantis devyni šimtais dvidešimt devyni Eur 73 ct);

priteisti ieškovei A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 665,60 Eur (dešimties tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt penkių Eur 60 ct) kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas statant gyvenamąjį namą ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis bei už kasatoriui priteisiamą didesnę turto dalį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

Priteisti ieškovei A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 77 ct) turto vertinimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 3,50 Eur (tris Eur 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Likusias Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti kasatoriui K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,86 Eur (dešimt Eur 86 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

Priteisti iš kasatoriaus K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 29,05 Eur (dvidešimt devynis Eur 5 ct), o iš ieškovės A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 58,09 Eur (penkiasdešimt aštuonis Eur 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui, Centrinei hipotekos įstaigai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas