Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-190-706/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05979-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 26.8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančių V. Ž. ir T. Ž. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Ž. ir T. Ž. pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, AB SEB bankas, antstolė B. T., S. R.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl fizinio asmens bankroto administratoriaus teikiamos plano vykdymo ataskaitos turinio, bankrutuojančio fizinio asmens teisės į privatumą bankroto proceso metu ir kreditorių teisės fizinio asmens bankroto proceso metu gauti informaciją, kuri susijusi su bankrutuojančio fizinio asmens privačiu gyvenimu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjams iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“, teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtintas V. Ž. ir T. Ž. mokumo atkūrimo planas.

Bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2014 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais, nurodydama, kad kreditoriaus AB SEB banko reikalavimai mokumo atkūrimo planui pateikti įrodymus, pagrindžiančius bankrutuojančių asmenų pastangas susirasti geriau mokamą darbą, jų gautų lėšų panaudojimą, pažeistų bankrutuojančių asmenų teises į privatų gyvenimą. Taip pat nepagrįstas AB SEB banko reikalavimas bankrutuojančių asmenų įsiskolinimą bankroto administratoriui padengti ne iš realizuoto jiems priklausančio turto, o iš bankrutuojančių asmenų tėvų paramos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies – panaikino 2014 m. rugpjūčio 7 d. bankrutuojančių V. ir T. Ž. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju dienotvarkės klausimu „Dėl lėšų pervedimo hipotekos kreditoriui AB SEB bankas termino“, o kitos pareiškimo dalies netenkino. Teismas nustatė, kad iš teismui pateikto 2014 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkimo protokolo nėra aišku, kokią plano vykdymo eigos ataskaitą pateikė bankroto administratorius. Teismas, atsižvelgdamas į Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ)16 straipsnio 4, 6 bei 10 punktus, darė išvadą, kad visi šie duomenys turi atsispindėti ir bankroto administratoriaus teikiamoje plano vykdymo eigos ataskaitoje, todėl konstatavo, kad šioje dalyje kreditoriaus reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti. Remdamasis FABĮ 22 straipsnio 5 dalimi bei nustatęs, kad teismo patvirtintame fizinio asmens mokumo atkūrimo plano 8 punkte nėra nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidos gali būti mokamos iš bankrutuojančių asmenų tėvų paramos, teismas pareiškimo dalį dėl skolos bankroto administratoriui apmokėjimo tenkino.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal bankroto administratorės atskirąjį skundą, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad mokumo atkūrimo plano 3 dalyje „Numatomos gauti lėšos (periodiškai ar kaip vienkartinės išmokos)“ nustatyta, jog T. Ž. dirba Norvegijos Karalystėje, atlyginimo dydis nėra pastovus, o V. Ž. dirbo Norvegijos Karalystėje, nurodytas jos valandinis darbo užmokestis pagal terminuotą darbo sutartį, tačiau tikslus darbo valandų skaičius per mėnesį nenurodytas. Mokumo atkūrimo plano 6 dalyje, reglamentuojančioje kitas priemones, skirtas asmenų mokumui atkurti, nurodyta, kad V. Ž. aktyviai ieško darbo, planuoja įsidarbinti ir darbo užmokestį gauti periodiškai kas mėnesį, kartu su T. Ž. plano įgyvendinimo laikotarpiu nuolat sieks pakeisti darbą į geriau mokamą, dės pastangas ir išnaudos visas galimybes gauti didesnes pajamas. Minėtame punkte taip pat nustatyta šios mokumo atkūrimo priemonės įgyvendinimo tvarka – pareiškėjai, siekdami pakeisti darbą į geriau mokamą, nuolat domėsis darbo pasiūlymais, skelbiamais Lietuvos ir kitų Europos Sąjungai priklausančių šalių laikraščiuose, interneto portaluose ir kt. šaltiniuose, o radę darbo pasiūlymą su siūlomu didesniu darbo užmokesčiu, kandidatuos į šią siūlomą darbo vietą. Atsižvelgdamas į tai bei fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano turinį bei paskirtį, administratoriaus teikiamos plano vykdymo eigos ataskaitos paskirtį, teismas sprendė, kad mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje turi atsispindėti plano, jame numatytų priemonių įgyvendinimo eiga. Be to, bankrutuojančiam fiziniam asmeniui bankroto proceso metu įtvirtinta pareiga tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnio 12 punktas). Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad anksčiau paminėti duomenys turi atsispindėti ir bankroto administratoriaus teikiamoje plano vykdymo eigos ataskaitoje.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu bankroto administratorė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta panaikinti 2014 m. rugpjūčio 7 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo pirmąjį darbotvarkės klausimą, ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl LR Konstitucijos 22 straipsnio pažeidimo teisės į privataus gyvenimo apsaugą kontekste

Kasatorė nurodo, kad nagrinėjamu atveju kreditorius nori gauti bankrutuojančių asmenų asmeninių sąskaitų išrašus, pirkinių sąskaitas, čekius ir kitus dokumentus apie bankrutuojančių asmenų gautas pajamas ir patirtas išlaidas, tačiau iš šių kreditoriaus prašomų pateikti dokumentų galima gauti informacijos apie bankrutuojančių asmenų gyvenimo būdą, įsitikinimus, įpročius, namų ūkio sąlygas ir pan., kas pažeistų šių asmenų teisę į privatumą. Pagal FABĮ 12 straipsnio 4 dalį ir FABĮ 16 straipsnį prižiūrėti, kaip vykdomas mokumo atkūrimo planas apribojant žmogaus teisę į privatumą, įstatymu yra pavesta išimtinai tik bankroto administratoriui. Kreditoriams nenustatyta teisė gauti tokios informacijos, kurios nagrinėjamu atveju jie reikalauja. Taip pat pažymėtina, kad bankroto administratorius gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl jo tikslas nėra veikti siekiant kuo greičiau nurašyti fizinio asmens skolas, priešingai, – jis turi veikti siekdamas FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų fizinio asmens bankroto proceso tikslų.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje teismai nepasisakė dėl 2014 m. liepos 28 d. pateiktos plano vykdymo ataskaitos, taip pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles. Kreditorius AB SEB bankas teisės aktų nustatytomis priemonėmis neįrodė, kad turi teisę gauti prašomus duomenis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

FABĮ 16 straipsnis nustato fizinio asmens pareigas bankroto proceso metu, o šio įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta kreditorių teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą, taip pat reikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas (FABĮ 26 straipsnis).

Kreditoriai, negaudami informacijos apie fizinio asmens mokumo pokyčius ir tendencijas, negalėtų adekvačiai orientuotis, kokia yra bankroto bylos eiga, ir priimti pagrįstų sprendimų bei tinkamai įgyvendinti savo teisių.

Pažymėtina, kad kreditoriai turi teisę gauti informaciją apie skolininko pajamas ir išlaidas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (pvz., CK ketvirtosios knygos nuostatų pagrindu). Fiziniai asmenys, kurie nusprendė išsikelti bankroto bylą, privalo atskleisti teismui ne tik tą informaciją, kuri susijusi su jų mokumo būkle, bet ir tam tikrą asmeninio pobūdžio informaciją (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis), kuri gali sudaryti teisinį pagrindą ir priimant sprendimą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo (kreditorius) AB DNB bankas prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą detalizuojama CK 2.23 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju skundžiamu kreditorių susirinkimo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu nebuvo nutarta atlikti nė vieno iš asmens privatų gyvenimą pažeidžiančių veiksmų, o tik pareikalauta pateikti informaciją, kuri yra būtina pagal FABĮ ir kuri tiesiogiai susijusi su bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano vykdymu. Pažymėtina, kad pačiame mokumo atkūrimo plane buvo nurodytos priemonės, tokios kaip geriau mokamo darbo paieškos ir pan., apie kurių įgyvendinimą ir prašė pateikti informaciją kreditoriai.

Pagal FABĮ kreditoriai turi teisę kontroliuoti, kaip yra laikomasi bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano, ar jis vykdomas sąžiningai ir nepažeidžiant kreditorių interesų ir ar pats bankroto administratorius tinkamai atlieka savo pareigas (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnis, 26 straipsnio 3 punktas). Be to, FABĮ 16 straipsnyje yra įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu, kurias asmuo yra įpareigotas vykdyti, todėl informacijos apie gautas pajamas, patirtas išlaidas ir geriau mokamo darbo paieškas teikimas kreditoriams yra tik bankrutuojančio fizinio asmens tinkamas pareigų vykdymas, nepažeidžiantis jo teisės į privatų gyvenimą. Ši informacija renkama teisėtu, FABĮ nustatytu tikslu, todėl fizinis asmuo, priimdamas sprendimą inicijuoti savo bankroto procesą, turi įvertinti, kad bankroto proceso metu bankroto administratorius ir kreditoriai turės teisę gauti visą informaciją apie jo pajamas, išlaidas bei kitą informaciją, susijusią su mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrole.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo santykyje su teise į privataus gyvenimo apsaugą

Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Dėl fizinio asmens bankroto procese egzistuojančio viešojo intereso fizinio asmens bankroto įstatymas priskirtinas viešajai teisei, todėl asmuo, inicijuojantis sau bankroto bylos iškėlimą, patenka į viešosios teisės reguliavimo sritį ir susiduria su tam tikrais privataus gyvenimo apribojimais. Konstitucijos 22 straipsnis ir jo taikymo doktrina nurodo galimus, konstituciškai pateisinamus privataus gyvenimo ribojimo atvejus, t. y. konstitucinė teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Ši teisė pagal Konstituciją gali būti ribojama, tačiau toks ribojimas turi atitikti dvi sąlygas: kai jis būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei kitas konstitucines vertybes ir kai ribojimas reglamentuojamas įstatymu. Vertinant, ar demokratinėje visuomenėje būtinai reikalingas konkretus ribojimas, pirmiausia reikia išsiaiškinti ribojimo tikslus bei paskirtį, o antra, nustatyti, ar ribojimo priemonės yra proporcingos siekiamam teisėtam tikslui. Europos Žmogaus Teisių Teismas panašaus pobūdžio bylose taip pat nurodo, kad nors bendriausia prasme bankrutuojantis asmuo nepraranda teisės į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis) bankroto procese, užtikrinant esamų ir potencialių kreditorių teises (žr., pvz., Narinen v. Finland, no. 45027/98, 1 June 2004), tačiau bankrutuojančio asmens teisė į privatumo apsaugą nėra absoliuti ir gali būti ribojama. Ribojimas turi būti atliktas pagal įstatymą, jis turi turėti teisėtą tikslą ir būti „būtinas demokratinėje visuomenėje“ (žr., pvz., cituotą Narinen). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek konstituciškai, tiek tarptautinės teisės kontekste gali būti pateisinamas bankrutuojančio asmens privataus gyvenimo ribojimas FABĮ nustatytais atvejais.

Pagal dabartinį teisinį reguliavimą fizinio asmens bankroto procesas yra paremtas asmens sąžiningumo principu. Pavyzdžiui, teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561/2014">3K-3-561/2014</a>). Sąžiningumo principo taikymas aktualus ne tik iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, bet ir viso bankroto proceso metu, vertinant bankrutuojančio asmens pareigų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankrotu visų pirma siekiama išugdyti žmogaus gebėjimą atsakingai tvarkyti savo finansus ir valdyti turtą, atkurti jo mokumą ir grąžinti aktyviai veikiantį į visuomenę, bankroto proceso metu itin didelis dėmesys yra teikiamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 straipsnio 3 dalis). Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Bankroto administratorius pats netikslina mokumo atkūrimo plano, o stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2, 12 punktai) ir ataskaitas (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas) kreditoriams. Kreditoriai fizinio asmens bankroto proceso metu turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės teises (FABĮ 24 straipsnis), taip pat ir teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą. Įstatymas nenurodo, kokią informaciją būtent turi teisę gauti kreditorius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai gali teikti siūlymus dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo, kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, jie turi teisę gauti išsamią informaciją apie mokumo plane nustatytų pareigų vykdymą.

Kaip teisingai atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodė tretieji asmenys (kreditoriai), T. Ž. ir V. Ž. mokumo atkūrimo plane nustatyta, kad T. Ž. dirba Norvegijos Karalystėje, jo atlyginimo dydis nėra pastovus, V. Ž. taip pat dirba Norvegijos Karalystėje pagal terminuotą darbo sutartį, gauna valandinį darbo užmokestį, tačiau neįvardyta, kiek konkrečiai valandų per mėnesį V. Ž. dirba ir numato dirbti ateityje. Taigi mokumo atkūrimo plane nėra pateikta pakankamai tikslios informacijos apie bankrutuojančių asmenų gaunamas pajamas. Būtiniesiems poreikiams nustatytos išlaidos teismo yra pripažintos pagrįstomis, byloje nėra duomenų, kad kreditoriai būtų ginčiję šias išlaidas. Taip pat mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad V. Ž. ir T. Ž. aktyviai ieškos darbo, sieks pakeisti jį į geriau mokamą. Kaip minėta pirmiau, fizinio asmens bankroto proceso tikslas yra atkurti fizinio asmens mokumą ir bankroto administratoriui bei kreditoriams padedant, kontroliuojant fizinių asmenų turto ir finansinių srautų valdymą išugdyti jų didesnę finansinę atsakomybę už prisiimamus finansinius įsipareigojimus. Fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Be to, preziumuojama, kad fizinio asmens bankroto proceso metu fizinis asmuo elgiasi sąžiningai ir tinkamai vykdo nustatytas pareigas. T. Ž. ir V. Ž. mokumo atkūrimo plane kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka nurodyta procentine išraiška nuo skirtumo tarp bankrutuojančių asmenų gautų pajamų ir būtinųjų išlaidų bei bankroto administratoriaus išlaidų. Vadinasi, pagal mokumo atkūrimo planą kreditoriai nėra tikri, kiek konkrečiai bus padengta skola ir ar ji išvis bus padengta, nes tai tiesiogiai priklauso nuo fizinių asmenų gaunamų pajamų. Pažymėtina, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimaliais pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, mokumo atkūrimo vykdymo ataskaitoje turi aiškiai atsispindėti, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys šias pareigas vykdė. Kasatorius nurodo, kad informacija apie bankrutuojančių asmenų patirtas išlaidas atskleistų duomenis apie privatų šių asmenų gyvenimą. Kaip pažymėta pirmiau, fizinis asmuo, inicijuodamas bankroto bylos sau iškėlimą, sutinka, kad viešoji teisė ribos jo privatų gyvenimą. FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, šiuo atveju Norvegijos Karalystėje nustatytą, asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklę, tam tikrus objektyvius specialiuosius poreikius ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561/2014">3K-3-561/2014</a>). Nors įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais, tačiau teismas gali pareikalauti juos pateikti (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Kasacinio teismo išaiškinimai dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo reikšmingi ir tolesnėse fizinio asmens bankroto proceso stadijose. Konstatuotina, kad pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka ne tik tvirtinant mokumo atkūrimo planą, bet ir jo vykdymo metu. Tais atvejais, kai bankroto administratoriaus pateikta mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaita yra neišsami, kreditoriai turi teisę reikalauti bankroto administratoriaus pateikti papildomą informaciją apie mokumo atkūrimo plane nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, kaip bankrutuojantys asmenys ieškojosi darbo, kur, kiek valandų ir už kiek jie dirbo.

Nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plano ataskaitoje išvis neužsimenama apie būtinąsias fizinių asmenų išlaidas, tik apie fizinių asmenų turimą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasdienės išlaidos, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, gali kisti, todėl kreditoriai turi teisę žinoti, kad, pavyzdžiui, gyvenamųjų patalpų nuomai, transporto išlaidoms, ryšio priemonėms, maistui, nepilnamečio sūnaus priežiūrai ir buvo išleista tiek, kiek planuota, ir nesusidarė galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį. Visų pirma, ši informacija turi atsispindėti mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje, t. y. už jos gavimą iš fizinių asmenų (FABĮ 12 straipsnio 4 dalis) ir pateikimą kreditoriams (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas) yra atsakingas bankroto administratorius. Pažymėtina, kad ginčijamame kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, jog kreditoriai neturi duomenų apie bankrutuojančių asmenų vykdomas pareigas ir tinkamą mokumo atkūrimo plano vykdymą, o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šie duomenys turi atsispindėti bankroto administratoriaus teikiamoje ataskaitoje. Teisėjų kolegija, sutikdama su šia teismo išvada, pažymi, kad bankroto administratorius, teikiantis neišsamią informaciją apie bankroto bylos eigą, netinkamai vykdo jam priskirtas pareigas, o toks neveikimas negali būti pateisintas neva ginama bankrutuojančių asmenų teise į privatų gyvenimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius neteisingai kasaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėjęs teismas nevertino ir nepasisakė dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Kaip minėta pirmiau, bylą nagrinėję teismai aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių kreditoriai turi teisę reikalauti bankroto administratorių pateikti išsamius duomenis apie mokumo atkūrimo plane nurodytų įsipareigojimų vykdymą, o tai, kad byloje esantys įrodymai buvo vertinti nepalankiai kasatoriui, nereiškia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas.

Fizinio asmens bankroto proceso metu siekiama užtikrinti bankrutuojančių fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, bankroto administratorius, kaip pažymėta pirmiau, yra tarpininkas tarp šių dviejų grandžių, ginantis fizinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Šiuo atveju bankroto administratorius, kreipdamasis į teismą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų galimo privataus gyvenimo pažeidimo, peržengė savo įgaliojimų ribas, nes privataus gyvenimo gynimas yra bankrutuojančio asmens teisė ir nepatenka į bankroto administratoriaus veiklos sritį.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai netenkino bankroto administratoriaus prašymo panaikinti kreditorių reikalavimą papildyti bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo vykdymo ataskaitą, pateikiant duomenis apie šių fizinių asmenų gautas pajamas, patirtas išlaidas ir kitų įsipareigojimų vykdymą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tokio plano vykdymo ataskaitos turinį. Bankroto administratoriaus kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, todėl konstatuotina, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 9,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus bankroto administratoriaus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ (j. a. k. 302248182) 9,71 Eur (devynis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Janina Stripeikienė