Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu

Civilinė byla Nr. e2SP-9616-1186/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00002-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.14.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 5 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. B. ir M. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

n u s t a t ė :

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-1068-979/2018 pagal D. B. ir M. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu nusprendė nutraukti M. B. ir D. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 27 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2025 m. rugpjūčio 25 d. gautas pareiškėjos D. N. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) (toliau – pareiškėja) prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl netinkamo M. B. nepilnamečio vaiko išlaikymo vykdymo – nurodė, jog suinteresuotas asmuo nesilaikė vaiko išlaikymui skirtų lėšų indeksavimo tvarkos ir mokėjo tik priteistą sumą, jos kasmet neindeksuodamas įstatymų nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo M. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos išsiunčiant 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, taip pat viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2025 m. rugpjūčio 28 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Prašymas netenkintinas.

Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1068-979/2018 nusprendė nutraukti M. B. ir D. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2.1 -2.4 punktai numato:

„2.1. M. B. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai S. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės.

2.2. Išlaikymas nepilnametei dukrai S. B. yra mokamas už einamąjį kalendorinį mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kalendorinio mėnesio paskutinės dienos į D. B. banko sąskaitą.

2.3. Periodinės išmokos indeksuojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko lėšas uzufrukto teise tvarkys motina D. B.

2.4. Atsiradus S. B. poreikiams reikalingų papildomų vienkartinių išlaidų, šalys bendru susitarimu jas padengia lygiomis dalimis.“.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl minėto sprendimo 2.3 punkto, kadangi suinteresuotas asmuo M. B. netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, kadangi mokėjo tik priteistą periodinių išmokų sumą, tačiau šių išmokų kasmet neindeksavo įstatymų nustatyta tvarka.

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Vaikų ir tėvų turtas yra atskiras, t. y. vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš jų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu (CK 3.185 straipsnis). Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTExNTEtOTM2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-1151-936/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-1151-936/2022">e2S-1151-936/2022</a>).

Pagal CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktą tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės, tai imperatyvi įstatymo nuostata. CK 2.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų. Tėvai vaiko turtą tvarko kaip uzufruktoriai (vaiko atstovai pagal įstatymą). Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnis), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2013">3K-3-543/2013</a>).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystei šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo vaikui dar esant nepilnamečiam, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystę, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2010">3K-3-114/2010</a>), tačiau pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas plėtodamas šią praktiką 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgtMzEzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148-313/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148-313/2023">3K-3-148-313/2023</a> nurodė, jog šios nuostatos taikytinos atvejams, kai vykdymo procesas jau yra pradėtas, be kita ko, teisė tėvams atstovauti vykdymo procese savo pilnamečiams vaikams pripažinta tik tol, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva nebus pakeista vykdymo tvarka ar subjektai. Atvejais, kai priverstinio vykdymo procesas nėra pradėtas, nėra pripažinta tėvams teisė neribotai atstovauti savo pilnamečiams vaikams vykdymo procese, kadangi pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų.

Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, byloje nesant duomenų, jog priverstinio išieškojimo procesas būtų pradėtas, darytina išvada, kad pareiškėjos teisė atstovauti savo vaikui uzufrukto teise pasibaigė įstatymo pagrindu įvykus minėtam juridiniam faktui (vaikui sulaukus pilnametystės). Nagrinėjamu atveju CK nustatytas tėvų atstovavimas savo nepilnamečio vaiko baigėsi, taigi vykdomasis raštas pareiškėjai negali būti išduodamas, kadangi pareiškėjos teisė atstovauti savo vaikui uzufrukto teise yra pasibaigusi, o pilnametystės sulaukusi pareiškėjos dukra įgyja teisę pati ginti savo interesus įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos D. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo atsisakyti tenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Justina Stančikienė