Dėl teisės išnagrinėjimo teisme

Civilinė byla Nr. e2-3728-1231/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01019-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2.3; 1.2.2.4.5.1.4; 1.2.2.4.5.1.7; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.1.7.6

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 5 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,

dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui V. P. ir advokatei Onai Klinavičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Teismas

nustatė:

ieškovė R. R. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 3000 Eur neturtinę žalą bei 136,32 Eur turtinę žalą, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, jog ieškovė su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. balandžio mėnesio ieškovė iš darbdavio, konkrečiai UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. P., patyrė psichologinį spaudimą (mobingą), kuris pasireiškė direktoriui V. P. verčiant ieškovę pasirašyti dokumentus dėl atleidimo iš darbo darbuotojos prašymu, nepagarbiu ir net neadekvačiu elgesiu darbo vietoje, klientų akivaizdoje žeminant darbuotoją įvairiais necenzūriniais žodžiais, atvežus ieškovei prekes – maisto produktus, mėtant juos po visą darbo vietą – kebabų kioską, visa tai matant klientams, ieškovės išvijimu iš darbo vietos dėl to, kad ji nesutiko pasirašyti darbdavio pateikto pareiškimo dėl išėjimo iš darbo darbuotojos prašymu, ieškovės persekiojimu jos laisvomis darbo dienomis, informacijos rinkimu apie ieškovės asmens duomenis, t. y. jos sveikatą, nuolat keičiamais darbo grafikais, apie juos tinkamai ieškovės neinformuojant ir kitais panašaus pobūdžio veiksmais. Nurodo, kad ieškovės, kaip darbuotojos, atžvilgiu buvo atliekami sistemingi ir bene aštuonis mėnesius trunkantys mobingo veiksmai. Šiais veiksmais buvo menkinama ieškovės reputacija, jai daromas psichologinis spaudimas, siekiama įstumti darbuotoją į beginklę padėtį, sudaromos netinkamos ir sveikatai kenksmingos sąlygos dirbti, dėl ko ieškovė 2024 m. gruodžio 10 d. darbo vietoje nualpo ir buvo išvežta greitosios pagalbos automobiliu į priėmimo skyrių. Iki 2025 m. sausio 10 d. ieškovė buvo nedarbinga dėl ligos. Nurodo, kad ieškovė tokiomis darbo sąlygomis toliau dirbti negalėjo, o gydytojas psichiatras nerekomendavo ieškovei toliau tęsti darbo santykių, todėl (duomenys neskelbtini) ieškovė darbdaviui siūlė atleisti ją iš darbo šalių susitarimo pagrindu, išmokant jai penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, visą uždirbtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovės direktorius susisiekęs su ieškove nurodė, kad neketina jos atleisti iš darbo ir, kad po ligos ji privalo grįžti į darbą. Tuomet ieškovė 2024 m. gruodžio 30 d. darbdaviui išsiuntė prašymą atleisti ją iš darbo, kai darbuotojas negali atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos (psichologinio spaudimo / mobingo). Nurodo, kad 2025 m. sausio 6 d. darbuotojos atstovei registruota pašto siunta buvo įteiktas darbdavio 2024 m. gruodžio 19 d. atsakymas į ieškovės pirmąjį prašymą, kuriame nurodė, kad su darbuotojos pirmame prašyme nurodytomis sąlygomis nesutinka ir siūlo darbuotoją atleisti iš darbo šalių susitarimo pagrindu, išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Šis atsakymas ieškovei nebuvo priimtinas. Darbdavys, atsakydamas į antrąjį ieškovės prašymą dėl atleidimo iš darbo, išsiuntė jai 2025 m. sausio 6 d. reikalavimą, kuriame nurodė, kad netenkina darbuotojos prašymo, nes darbuotoja jam nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ji negali dirbti kasininkės-pardavėjos darbo. Tuo pačiu darbdavys nurodė darbuotojai iki 2025 m. sausio 14 d. atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą sveikatos įstaigoje darbdavio lėšomis. Darbuotoja šį darbdavio reikalavimą įvykdė. Nurodo, kad kol tarp šalių buvo sprendžiamas kilęs ginčas, šalims pavyko susitarti, kad darbuotojai nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. vasario 28 d. bus suteiktos kasmetinės atostogos. Ieškovė būdama atostogose ėmė ieškotis kito darbo. Pasibaigus atostogų laikotarpiui, ieškovė buvo atleista iš darbo 2025 m. kovo 3 d., tačiau tikslaus atleidimo pagrindo nežino. Nurodo, kad ieškovei teko patirti stiprius neigiamus išgyvenimus ir dėl atsakovės netinkamų veiksmų ieškovei po beveik 10 metų trukusios depresijos remisijos, ši liga atsinaujino, gydytojo skiriamus vaistus teko vartoti beveik tris mėnesius. Ieškovės sveikatos būklė ėmė gerėti tik nutraukus darbo santykius su atsakove. Dėl darbdavio netinkamo elgesio ieškovei buvo sugadintas visas žiemos švenčių laikotarpis. Dėl visų šių neigiamų išgyvenimų ir patyrimų ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, kad 136,32 Eur turtinę žalą ieškovė patyrė dėl vykimo į gydymo įstaigas, taip pat įsigydama gydytojo skirtus vaistus. Dėl neigiamų išgyvenimų, kurie patiriami iki šiol, ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Eur.

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka ir nepripažįsta reiškiamų ieškinio reikalavimų, nes jie neteisėti, nepagrįsti, nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodo, kad su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis, ieškovė pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja. Ieškinyje nepagrįstai teigiama esą 2024 m. balandžio mėnesį direktorius V. P. pradėjo taikyti ieškovės atžvilgiu psichologinį spaudimą (mobingą). Šie ieškovės teiginiai absoliučiai neteisingi, nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė byloje nepateikė patikimų įrodymų (vaizdo, garso įrašų, kitų darbuotojų ar klientų parodymų), kad jos atžvilgiu buvo taikomas mobingas ar psichologinis spaudimas. Darbo ginčų komisijoje liudytoja buvo apklausta Č. V. dirbanti toje pačioje darbo vietoje, tomis pačiomis sąlygomis, tose pačiose pareigose, kaip ir ieškovė: ji paneigė ieškovės teiginius apie tariamai netinkamą bendrovės vadovo elgesį ieškovės atžvilgiu. Pardavėjų darbo rezultatai buvo vertinami skiriant ir išmokant priedus, kurių dydis tiesiogiai priklausė nuo asmeniškai įvykdytos mėnesio pardavimų apyvartos. Taigi, tik objektyvūs duomenys – mėnesio apyvarta lėmė skiriamo priedo dydį, o ne asmeniškumas, šališkumas ar dar kokios subjektyvios priežastys. Ieškovės atstovei teikti prašymai dėl darbo sutarties nutraukimo patys savaime neįrodo ieškovės deklaruojamų aplinkybių, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindo buvimo. Ieškovės prašymai buvo išanalizuoti, įvertinti, ieškovė informuota apie direktoriaus poziciją dėl pareikštų prašymų. 2024 m. gruodžio mėnesio pradžioje darbuotojos buvo įspėtos, kad numatyta įrengti vaizdo ir garso stebėjimo kameras, siekiant užtikrinti prekybos vietos, turto ir asmenų saugumą. Ieškovė buvo akivaizdžiai nepatenkinta. Darbdavys, siekdamas būti sąžiningu ir teisiu darbuotojos – ieškovės atžvilgiu, jai nurodė atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą darbdavio lėšomis. UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą: „Dirbti gali.“. Taigi, gauta oficiali išvada patvirtino ieškovės galimybę dirbti pardavėja, atlikti jai pavestas darbo pareigas. Nurodo, kad neatitinka tikrovės ieškovės teiginys esą ji nežino tikslaus 2025 m. kovo 3 d. atleidimo iš darbo pagrindo. Pati ieškovė 2025 m. vasario 19 d. įteikė atsakovei prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų nuo 2025 m. kovo 3 d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio 1 dalies pagrindu, išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šios faktinės aplinkybės ir pridedami įrodymai paneigia ieškovės tęsiamus tikrovės neatitinkančius teiginius esą ji buvo priversta nutraukti darbo santykius jai nenaudingomis sąlygomis. Priešingai, ieškovė siekė manipuliuoti darbdaviu, pateikdama nesąžiningus prašymus nutraukti darbo sutartį. Ieškovės subjektyvūs teiginiai ir lieka tik teiginiais, nes jie, kaip minėta, nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tarp ieškovės ir atsakovės visada buvo išimtinai darbiniai santykiai, jokių konfliktų nebuvo, todėl prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. R. palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad nuo 2024 m. balandžio mėnesio jautė darbdavio spaudimą, jog jis nori nutraukti su ja darbo sutartį, kad ji išeitų savo noru. Vienu ar kitu veiksmu darbdavys vertė ją tai padaryti, dėl ko jos sveikata pablogėjo ir buvo skirtas gydymas. Spaudimas pasireiškė įvairiomis formomis, buvo nuimtas darbo priedas ir jai nebuvo pranešta, kad jis nuimtas, kolegė jį gavo, o ji jo negavo. Jai buvo pasakyta, kad grįš iš dekretinių atostogų moteris, kuri ją pakeis ir ji bus nereikalinga toje darbo vietoje, bet moteris atsisakė grįžti ir ji toliau tęsė darbą. Su darbo grafikais ji niekada nebuvo supažindinta, o darbdavys keitė juos, kaip jam buvo patogu. Jai nemokėjo nedarbingumo. Ji per apskaitos laikotarpį neišdirbdavo tinkamo valandų skaičiaus dėl ko gaudavo mažesnį atlyginimą, o nuėmus dar ir priedą, jos atlyginimas buvo ženkliai mažesnis, tad tai vertina, kaip darbo sąlygų bloginimą. Darbdavys jai davė prašymą išeiti iš darbo savo noru, tačiau ji atsisakė, tuomet darbdavys išvijo ją iš darbo nepasibaigus darbo valandoms, o kitą dieną paskambino jai pranešti, kad persigalvojo, kad ji grįžtų į darbą ir jie toliau dirbs. Kai ji atvyko pagal grafiką toliau dirbti, darbdavys visais įmanomais būdais bandė ją spausti, nurodė, kad su ja jis nenori dirbti, kad jam yra nemalonu eiti į darbą, kai jos pamaina, kad jis neturi pinigų iš ko sumokėti kompensacijos, todėl norėtų, jog ji išeitų savo noru. Darbdavio veiksmai darbo vietoje buvo nenormalūs – mėtė į ją blynus, buvo atidarytas langelis, klientai stovėjo šalia, o jis visokiais žodžiais žemino jos orumą. Ji neatlaikiusi spaudimo darbo metu prarado sąmonę, dėl ko greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į priėmimo skyrių ir jai buvo suteikta pagalba. Grįžus namo, kitą dieną darbdavys atvyko pas ją į namus pasiimti iš jos medicininės knygelės, kuri buvo pas ją, todėl, kad kai jis išvarė ją iš darbo, ji buvo susirinkusi visus daiktus, tarp jų ir medicininę knygelę. Tarp jų tada vyko pokalbis ir darbdavys žinojo tokius faktus, kad ji buvo prieš tris metus praradusi sąmonę, galėjo nurodyti konkrečią vietą kur tai įvyko, tad jis buvo informuotas tokia konfidencialia informacija apie jos sveikatą. Pokalbis vyko prie namų, ji sakė, jog blogai jaučiasi ir kreipsis į gydymo įstaigą, turėjo nedarbingumą apie 30 dienų, jai buvo paskirtas gydymas. Pasibaigus nedarbingumui darbdavys ją siuntė pakartotiniam sveikatos patikrinimui. Nedarbingumą uždarė, kadangi darbdavys sutiko išleisti ją beveik dviejų mėnesių kasmetinių atostogų. Uždaryti nedarbingumą gydytojas pats nusprendė. Nors atostogos tęsėsi beveik du mėnesius, bet visą tą laiką vis tiek vartojo vaistus. Paaiškino, kad darbdavio mobingas prasidėjo nuo 2024 m. balandžio mėnesio, kai darbdavys ją informavo, kad iš dekretinių atostogų turi grįžti darbuotoja ir jis turės ją atleisti. Nuo 2024 m. balandžio iki lapkričio mėnesio darbdavys visais būdais bandė ją paspausti, jog ji išeitų savo noru, kad jam nereikėtų išmokėti kompensacijos. Visais įmanomais būdais reiškia, kad nesuteikė pakankamai darbo valandų, pagal darbo sutartį jai buvo taikoma sumine darbo apskaita, neapmokėjo nedarbingumo, sakė, kad ji simuliavo, kad ji nusipirko nedarbingumą. Į Darbo ginčų komisiją dėl to ji nesikreipė, nes buvo praleisti terminai. 2024 m. rugpjūčio mėnesį darbdavys atvyko 19.50 val. patikrinti ar ji yra darbo vietoje, jos dirbdavo iki 20.00 val. Jis rado ją besitvarkančią ir pareiškė, kodėl nėra šaldytuvuose visko pripjaustyta, nes jeigu klientas ateis, ji dar turės padaryti kebabą, tad ji klausė kada jai susitvarkyti, o darbdavys pareiškė, kad ji turi dirbti iki 21.00 val. Kadangi ji šito fakto ji nežinojo, kitą dieną, atvykusi į darbą, kai buvo kolegės pamaina, paprašė parodyti jai darbo grafiką ir dėl jo sukonfliktavo su darbdaviu. Tą dieną darbdavys padarė eismo įvykį, po kurio jis nuėmė jai mokamą darbo priedą, kuris buvo mokamas reguliariai, sakė, kad ir kolegei darbo priedas nuimtas, bet paaiškėjo, jog ne, ji tai mato, kaip diskriminavimą. 2024 m. rugsėjo mėnesį jos nedarbingumas truko 4 dienas, tačiau buvo neapmokėtas. Taip pat, kai ji grįžo į darbą po to, kai nepasirašė prašymo išeiti savo noru, darbdavys ją informavo, kad darbe bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, mano, kad siekiant ją kontroliuoti, bet ne dėl saugumo. Jos visą laiką dirbo iki 20.00 val., o darbo grafike matyti, kad iki 21.00 val. tad ji klausė, kodėl toks neatitikimas, jai atsakė, kad įskaičiuota pietų pertrauka, bet jos tos pietų pertraukos neturėjo, pavalgydavo darbo metu. Ji dirbo nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 20.00 val. visada. Ji negali teigti, kad darbdavys ją vertė dirbti daugiau valandų, bet jis teigė, kad iki 20.00 val. ji turi parduoti kiekvieną užsakymą, o susitvarkymo laikas vyksta jau pasibaigus darbo valandoms. Su kolege dirbdavo pasikeisdamos dienomis, slenkančiu darbo grafiku, būdavo trumpa ir ilga savaitė. Ji dirbo iki vaizdo kamerų įrengimo. Jai darbdavys pasakė, kad jis su ja vis vien nenorės dirbti ir nedirbs, tad po tokių pasakymų ji neatlaikė spaudimo ir prarado sąmonę, nes buvo išsekusi ir nemiegojusi kelias dienas. Kai ji buvo išvežta į ligoninę iš darbo vietos, tuo metu darbdavio su ja nebuvo. Tą rytą – 2024 m. gruodžio 10 d., darbdavys jai atvežė prekes ir sakė, kad jis nenori su ja dirbti, kad jie kartu nedirbs, tai ji po to neatlaikė. Ji po darbdavio išvažiavimo verkė, o kai atėjo klientas, nualpo. Darbdavys į ją 2024 m. gruodžio 10 d. mėtė blynus, o išeiti iš darbo savo noru prašė prieš kelias dienas – 2024 m. gruodžio 5 d., tą dieną ją išvarė iš darbo vietos nepasibaigus darbo laikui. Kai atvežė jai prekes, tai darbdavys tuos blynus per visą kioską metė į ją, nors buvo klientų už langelio. Jie prieš tai kalbėjo, jis atnešė tuos blynus ir paleido, kurie nukrito ant žemės, teko pasikelti, sakė pasiimk, žiūrėk, nuvalyk. Blynus metė į ją per visą kioską, į ją pataikė, jie nukrito ant žemės, tada direktorius nieko nedarė, apsisuko ir nuėjo. Mano, kad darbdavys ją menkino ir neteisingai su ja elgėsi. Darbdavio pasakymai, kad jie kartu nedirbs buvo dažni. Jos kolegė ir ji pati neišdirbdavo pakankamai valandų. Paaiškino, kad turtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo išleisti pinigai vaistams ir už panaudotą kurą dėl vykimo į gydymo įstaigą, o neturtinę žalą grindžia išgyventu stresiniu laikotarpiu, kad jai reikėjo išeiti atostogų, sumažėjo pajamos, šventiniu laikotarpiu nukentėjo jos mažametis vaikas ir vyras, nes ji buvo blogos būsenos. Ji žino, kad buvo atleista iš darbo jai pačiai prašant. Darbo sutartyje priedas nebuvo įrašytas, tačiau nuo pirmos dienos direktorius pasakė, kad mokės nuo apyvartinių lėšų, kiek jos suprekiaus. 2024 m. balandžio mėnesį jai nebuvo pateiktas rašytinis pasiūlymas nutraukti darbo sutartį, pasiūlymas buvo tik žodinis. Kai rugsėjo mėnesį turėjo nedarbingumą keturias dienas, tai už dvi dienas apmokėjo Sodra, tačiau darbdavys neapmokėjo pirmų dviejų dienų. 2024 m. gruodžio 5 d. pateikto prašymo ji neturi, nes ant jo parašė, kad nesutinka. Apie tai, kad ji darė garso įrašus, ji neinformavo darbdavio, ji juos darė slapta, kad turėtų įrodymų, juos pradėjo daryti nuo rugsėjo mėnesio. Direktorius lankydavosi darbe kiekvieną dieną, tačiau kasdien ji neįrašinėdavo, nes ne kasdien konfliktuodavo, įrašinėdavo pavyzdžiui jei paklausdavo, kodėl darbdavys neapmokėjo jai nedarbingumo, kad turėtų atsakymo garantą. Šiai dienai tie įrašai padaryti mobiliuoju telefonu yra vieninteliai įrodymai. Tie įrašai nebuvo keičiami. Negali pilnai su sutikti su teiginiu, kad ji įrašinėdavo kai nujausdavo, kad bus konfliktinė situacija, bet kaip ir taip. Direktorius prekes atveždavo ryte, po to atvažiuodavo ir vakare pagal poreikį. Kai negavo priedo už 2024 m. rugpjūčio mėnesį, jai buvo pasakyta, kad nėra pinigų mokėti priedų. Pagal išdirbtas valandas jai buvo sumokėta darbdavio tinkamai. Santykiai su darbdaviu anksčiau buvo labai geri, jis buvo nuostabus žmogus. Iki 2024 metų konfliktinių situacijų būdavo, nes darbe visko atsitinka, visa tai normalu, bet vėliau prasidėjo trintis. Jai pateiktą pasiūlymą išeiti iš darbo ji laikė kaip pažeminimą, nes jai nebuvo suteikta viskas, kas priklauso.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius V. P. paaiškino, kad su ieškove buvo sudaryta neterminuota sutartis, bet buvo žodinis susitarimas, kad kai sugrįš iš dekretinių atostogų darbuotoja, ji jam paprašius turės „atsiskaityti“. Viskas buvo gerai tol, kol negvildeno šio klausimo. Kai artėjo tas laikas, ji vis domėjosi ar tas asmuo sugrįš, jis sakė, kad žada sugrįžti. Artėjant terminui jam atsirado ir nepasitikėjimas ieškove, kadangi buvo įtarimas, jog ieškovė kažkiek nesąžiningai dirba. Visą laiką būdavo skirtumas tarp suprekiautų pamainų, tarkim viena suprekiaudavo 500 Eur per dieną, o ieškovė suprekiaudavo 250 Eur. Supranta, kad žmonių kiekvieną dieną nebūna, nežino kuo ji buvo negera klientams, bet klientai patys sakydavo, kad kai pamatydavo, jog ieškovė dirba, apsisukdavo ir išvažiuodavo. Jis tada pagalvojo, kad taip negali būti. Po to išaiškėjo, kad ta darbuotoja vis tik negrįžta, bet jam vis tiek ta mintis buvo, kad jeigu pardavėja rezultatų nerodo, reikėtų kažkaip su ja išsiskirti ir jis jai pasiūlė, kad duoda jai vieno mėnesio darbo užmokestį, o ji „atsiskaito“. Ieškovė nesutiko, ji sakė, kad jai čia patinka, atlyginimas tinka, tai tas kažkaip pasibaigė. Jis jos tikrai nekeikė kažkokia prasme, nedrįsta moters įžeidinėti. Ji jam buvo kaip dukra, jai net duodavo skaityti jo telefono žinutes, tarp jų santykiai tikrai buvo geri. Kad jie barėsi, kad į ją mėtė maisto produktus, tai jis virš 20 metų dirba, turi supratimą, žmonės mato per langus, o jis mėtys, kas pas juos eis valgyti po to. Jis nesuprato, kad jį įrašinėja. Buvo pokalbis tarp jų, ji jam sakė, kad ji neišeis, kad jis gali ją atleisti pagal įstatymą. Jis jos klausė, kiek ji nori pinigų, ko nori konkrečiai, jis sakė, kad jai duoda vieną atlyginimą ir išsiskirs gražiai. Tas pats buvo ir Darbo ginčų komisijoje, jai pasiūlė dviejų mėnesių išeitinę, ji nesutiko, prašė berods penkių. Prasidėjo tie įrašai darbe. Jis sakė sudės kameras dėl saugumo ir matys kiek darbuotojos sėdi telefone, kiek jos dirba, tai jis negalėjo jos sukompromituoti. Dėl saugumo kamerų norėjo, nes ateina žmonės išgėrę, taip pat buvo aptikta 50 Eur padirbta kupiūra. Pas juos santykiai buvo geri. Jam paskambino iš greitosios pagalbos, pasakė, kad pas juos darbe yra atsitikimas, jog pardavėja apalpo, kad asmuo stovintis šalia kiosko pamatė ir iškvietė greitąją. Jis buvo susiradęs tą žmogų, jis ateina pas juos valgyti, su juo kalbėjo, tai jam sakė, kad ji stovėjo ir gražiai prie stalo sukniubo, tada iškvietė greitąją. Jis pats tada buvo išvykęs. Sekančią dieną jie su ieškove buvo susitikę, jis buvo prie jos namų, paskambino, ji išėjo, pasakė, kad ji ko gero gydysis, jog ji anksčiau yra sirgusi (duomenys neskelbtini). Jo pačio žmona anksčiau sirgo, tad jis supranta, kas tai per liga. Jis sakė ieškovei, kad tokia liga ne juokas, kad jis siųs ją pakartotiniam sveikatos patikrinimui, jis bijo, kad kas neatsitiktų, ieškovė sakė gerai, kad po ligos nuvažiuos pasitikrins sveikatą. Pasitikrinus sveikatą perdavė jam tą knygutę, joje buvo parašyta, kad dirbti gali. Jie svarstė tą klausimą ar jie galės toliau dirbti ar ne, bet po tokių kaltinimų ir nervų, jis galvojo kaip jie galės dirbti, kai ji taip jį apšmeižė. Jis neturėjo jokių priekaištų, tik būdavo pikta, kad kai 20.00 val. užsidaro, o 19.00 val. atvažiuodavo ir jau vitrinoje būdavo salotos išvalytos, tuščia, ko ne starto padėtyje, bėgti namo. Pasakė, kad taip negali daryti. Priedas buvo mokamas nuo apyvartos, padalindavo pusiau, abi pardavėjos rašėsi savo apyvartas ir paskui kita darbuotoja pažiūrėjo, sako, aš kur kas daugiau suprekiauju už ieškovę, o jos gauna vienodą priedą. Prašė, kad nuo kiekvienos suprekiautų pinigų būtų skirtas priedas, tai taip ir padarė. Po to ieškovė pradėjo sakyti, kad jai sumažėjo atlyginimas, bet jis nekaltas, kad ji mažiau suprekiaudavo. Jis susipažinęs su gautais įrašais, keiksmažodžiai buvo ne jos linkme, tai paprasčiausia iš pokalbio. Jam atrodo, kad jis nieko blogo ant jos nesakė, nebuvo kaltinimų, paprašė, kad ji parašytų, nes jie negali kartu dirbti, nes jo rezultatai netenkino. Prie jos namų jie kalbėjosi, visur gražiai kalbėjosi, buvo dialogas, net juokaudavo. Jis 20 metų dirba, pas juos niekada nebuvo tokių konfliktų. Kita pardavėja dirbo 6 metus, po to vėl grįžo dirbti, tai jeigu jis toks blogas direktorius, tai negrįžtų dirbti. Pas jį darbuotojai dažnai nesikeisdavo. Po to, kai paskirstė priedus, tai kita darbuotoja gaudavo didesnį priedą, nes daugiau suprekiaudavo. Ieškovė pareiškė, kad jai buvo sumažintas atlyginimas, bet atlyginimas jai nebuvo sumažintas. Priimant į darbą ieškovę, jie žodžiu susitarė, kad kai grįš iš dekretinių atostogų darbuotoja, ieškovė išeis. Jis ieškovei siūlė išeiti iš darbo, siūlė jai išmokėti vieną atlyginimą ir gražiai išsiskirstyti. Ieškovė ignoravo jo pasiūlymą, nesutiko. Darbo ginčų komisijoje pasiūlė dviejų mėnesių išeitinę išmoką, tačiau ji nesutiko. Jis gal du kartus siūlė išeiti ieškovei savo noru su išeitine išmoka, buvo paruošęs dokumentus vieną kartą, paprašė, kad pasirašytų, bet ji nesutiko, parašė, kad nesutinka, tuo viskas ir baigėsi. Tai buvo tiesiog prašymas, tą parengtą dokumentą pats vertina kaip pasiūlymą. Jis nekalbėjo pakeltu tonu, buvo paprasčiausias pokalbis, klausė ieškovės ar pasirašys. Kai ji parašė nesutinku, jis paklausė jos kiek ji nori pinigų, kad jie gražiai išsiskirtų, ji pasakė, kad pranešk mano advokatei ar kažkas panašaus. Jis elgėsi, kaip elgiasi kiekvieną rytą atvažiavęs į darbą. Ieškovė jį net „V.“ vadindavo, ji norėjo būti jam artima. Jis po to pasakė, kad jo taip nevadintų prie žmonių. Būdavo, kad jis duodavo pastabų, normaliai reaguodavo. Spręsdavo klausimus pokalbio būdu, viskas pas juos būdavo gerai. Jokių įžeidinėjimų nebuvo. Nesąmonė, kad jis metė lavašo blynus, jis galbūt tada skubėjo, padėjo lavašus ant stalo ir jie nukrito. Jis nemėtė prekių, juolab, kad buvo atidarytas langas, iš lauko viskas matosi, tai žmonės sakytų, jeigu jis mėto produktus ant žemės, kaip pas jį galima atvažiuoti ir pirkti. Per tiek metų žino, kad ant grindų negalima net kibiro dėti ant žemės, jis turi būti padėtas ant stalo, o po to padėtas į šaldytuvą. Jis nedrįstų prekių mesti ant žemės. Įtarimų jam kilo, nes labai skyrėsi pamainose suprekiaujamų pinigų suma, skyrėsi dvigubai. Po to jis pradėjo nepasitikėti, nusprendė bandyti patikrinti. Jis klausė ieškovės, kodėl pas jas toks skirtumas, ieškovė sakė, kad neina pas ją žmonės. Jam žmonės pasiūlė susidėti kameras, tai jis nusprendė, kad susidėti kameras saugumui ir kad matytų ką pardavėjos daro. Kai pasakė, kad sudės kameras, ieškovė kažkaip sunerimo. Kai ieškovė dirbo nespėjo sudėti kamerų, sudėjo kai ji buvo nedarbingume. Kita pardavėja sakė, kad jai dar geriau. Ateina žmonės išgėrę, kabinėjasi, visko būna. Kai ieškovė nualpo, jo tada vietoje nebuvo, ji dirbo viena. Visada buvo mokami priedai, gal paskutinį mėnesį nebuvo ieškovei išmokėtas priedas, kodėl nepamena. Ieškovė tikrai nebuvo skriaudžiama ar išskirta, jis laikė, kad jie buvo šeima. Jis atvažiavo kartą 19.45 val., ieškovė jau visas salotas buvo susidėjusi į kibirą, buvo viskas sutvarkyta, jis klausė kodėl taip yra, nes jie dirba iki 20.00 val., tai jam atsakė, kad iš kibiro pridės, tai jis klausė, kaip atrodys taip, jeigu dės iš kibiro. Jis sakė, kad turi būti viskas daroma žmonėms matant, kad taip negali daryti. Kita darbuotoja netvarkydavo darbo vietos, kol neuždarydavo apsauginių žaliuzių. Tvarkymosi darbai įėjo į darbo laiką. Darbuotojų darbo sąlygos buvo vienodos, jos abi jam buvo brangios ir svarbios. Ieškovė minėjo, kad jei buvo paliktos blogesnės dienos, bet niekada nebuvo keičiamos dienos, kai ji atėjo į darbą, taip tie grafikai ir tęsėsi, jeigu iškrisdavo šventinė diena, tai taip ir būdavo, o jeigu nuspręsdavo, kad apskritai nedirbs tą dieną, tai nedirbdavo. Jis niekada prie klientų nekalbėjo su ieškove pakeltu tonu ar įžeidžiančiais žodžiais. Jeigu jie ir kalbėdavo, tai jie nerėkdavo tame kioske. Jei jie aptardavo kokius darbo klausimus, tai jie tyliai ir ramiai aptardavo. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą, mano, kad ieškovė nori iš jo pasipelnyti. Šią žiemą įmonės padėtis nebuvo labai gera, nes jis turėjo įnešti savų pinigų, kad išmokėti atlyginimus, bet visada atlyginimai buvo išmokėti laiku. Ieškovei dirbant neieškojo kitų darbuotojų. Jam atsitiktiniai žmonės jam pasakė, kad ieškovė anksčiau buvo nualpusi turguje, jis jos sveikata nesidomėjo, ji pati jam pasakė, kad sirgo (duomenys neskelbtini). Jis pas ieškovę buvo nuvykęs, kad paimti medicininę knygutę, buvo tik prie namų. Jis neskirstydavo šventinių dienų, jeigu iškrisdavo dirbti ieškovei, tai ji ir dirbdavo. Grafikas buvo toks, kad dvi dienas dirbdavo, dvi laisvos, o sekmadieniais nedirbdavo. Nuo darbo pradžios grafikas nesikeitė nei karto. Buhalteriją tvarkė jo buhalterė. 2024 m. gruodžio 10 d. jis kaip ir kiekvieną dieną atvežė produktus, paliko, palinkėjo gražios dienos ieškovei ir išvažiavo savo reikalais, buvo eilinė darbo diena. Jis pirmiausia pasiūlė ieškovei išeiti darbo su vieno mėnesio kompensacija žodžiu, o vėliau pasiūlė ir raštu.

Teismo posėdžio metu liudytoja Č. V. nurodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) 9 metus, su ieškove buvo kolegės. Paaiškino, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) 3 metus, po to išėjo, tada vėl jai pasiūlė sugrįžti į darbą ir ji sugrįžo, tad jeigu būtų kažkas labai blogai arba nesąžininga, ji nebūtų sugrįžusi, iš savo pusės nieko blogo negali pasakyti. Prieš jai ateinant į darbą kitas žmogus dirbo apie 10 metų. Visada su darbdaviu susitaria, ji jokių bėdų ar problemų nemato, kad su darbdaviu būtų sudėtinga susitarti ar susikalbėti. Nėra girdėjusi iš darbdavio jokių įžeidžiančių žodžių. Kai per šventines dienas kartais dirbdavo kartu ir su kita darbuotoja, tai nebuvo nepagarbaus elgesio iš darbdavio. Prie jos tokių dalykų nebūdavo. Priedo dydis visada priklausė nuo apyvartos. Ji į darbdavį kreipėsi, nes priedai buvo skiriami nuo apyvartos, o jos dirbo skirtingose pamainose, tai ji pateikė darbdaviui pasiūlymą, kad priedai būtų skaičiuojami kiekvienai kiek uždirba per savo pamainą, o ne bendrai. Buvo ir šiai dienai yra klientų, kurie pažiūri kas dirba. Kai dirbo ieškovė, sakydavo jai klientai, kad atvažiavo, pažiūrėjo, kad jos mašinos nėra ir išvažiuodavo, ji klausdavo kodėl, tai atsakydavo, kad jiems neskanu. Klientai aptarnaujami iki 20.00 val., o darbo vietą ji spėja apsitvarkyti per 15 minučių daugiausiai. Produktus pristato jiems direktorius. Nėra buvę jai situacijų, kad direktorius mestų kokius nors produktus. Buvo atvejis, kai ieškovė buvo atvykusi paprašyti direktoriaus darbo grafiko ir jo nebuvo. Darbo priedas buvo nutrauktas abiem, bet kada buvo nutrauktas nepamena. Dėl ko ieškovė nualpo darbo vietoje ji nežino. Išdirbtos valandos priklausė nuo mėnesio. Darbo grafikas būdavo, kad dvi dienas dirbdavo, dvi laisvos, o sekmadienis visada laisvas būdavo. Dirbo nuo 09.00 val. iki 20.00 val. Dėl nesusitvarkymo jai darbdavys nieko nepasakydavo, o dėl apyvartos tai pasakydavo, kad nėra prekybos. Ji negali pasakyti, kad tai būdavo darbdavio pretenzija, kad nesuprekiaudavo. Apyvartos skirtumai priklauso nuo mėnesio. Darbo grafikas nebuvo reikalingas, buvo nusistovėjusi tvarka. Ieškovei pradirbus metus laiko to grafiko nereikėjo. Jis visada buvo toks pats, jos žinojo kaip dirbti, problemų nekildavo, žinojo, kad dvi dirba, dvi laisvos. Nėra buvę, kad ieškovė būtų neatvykusi į darbą. Ji nėra pastebėjusi, kad direktorius rėktų. Su direktoriumi susikalbėdavo, jeigu reikėdavo kažkur išvykti, problemų nekildavo. Jeigu reikėdavo iš darbo anksčiau išeiti, išleisdavo, tik sakydavo susitvarkyti. Kai sumažėjo apyvarta direktorius sakė, kad mergaitės nemokėsiu jums priedų, nes neturiu už ką, tai ji tai suprato, jeigu nesuprekiavo. Direktorius atveždavo maistą, jis pats mėsą uždėdavo visada. Nebūdavo, kad direktorius atvežęs maistą kažkur nutrenkdavo jį, o jos turėtų viską susirinkti. Su ieškove jai teko bendrauti, ieškovė jai pati pasakė, kad ji yra labai jautri. Kai ji bendraudavo su ieškove, ji pati galvodavo, kaip jai ką nors pasakyti, rinkdavo žodžius. Darbo vietoje dabar yra kameros. Apie kamerų įrengimą buvo kalba, kai dar dirbo ieškovė. Priežasčių ji labai aiškiai nežino, bet kiek iš savo pusės žino, tai buvo padavę netikrus pinigus, kuriuos ji priėmė ir po to labai bijojo paimti, kad neliktų kalta. Po to karto buvo šnekėta, kad kameros būtų geriausias variantas, kad žinotų koks žmogus.

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje keliamas darbuotojui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas, darbdaviui taikant psichologinio spaudimo ir mobingo turinčius veiksmus, kurie pasak ieškovės pasireiškė darbdaviui verčiant ieškovę pasirašyti dokumentus dėl atleidimo iš darbo darbuotojos prašymu, nepagarbiu ir neadekvačiu elgesiu darbo vietoje, klientų akivaizdoje žeminant darbuotoją įvairiais necenzūriniais žodžiais, mėtant maisto produktus po visą darbo vietą, ieškovės išvijimu iš darbo vietos, jos persekiojimu laisvadieniais, informacijos rinkimu apie ieškovės asmens duomenis, nuolat keičiamais darbo grafikais, apie juos tinkamai ieškovės neinformuojant ir kitais panašaus pobūdžio veiksmais.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovė R. R. su atsakove UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė priimta dirbti pardavėjos pareigoms. Ieškovė R. R., per advokato padėjėją Moniką Šereikienę, (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl atleidimo iš darbo, kuriuo prašė atleisti ją iš darbo, vadovaujantis DK 54 straipsnio 1 dalimi (šalių susitarimu), atleidimo iš darbo dieną išmokant jai penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, visą uždirbtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (siunta įteikta gavėjui 2025 m. gruodžio 19 d.). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. P. 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad sutinka, jog darbo sutartis būtų nutraukta minėtu pagrindu išmokant: priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoka dviejų vidutinių darbo užmokesčių (siunta įteikta gavėjui 2025 m. sausio 6 d.). Ieškovė 2024 m. gruodžio 30 d. parengė UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesutikus jos atleisti iš darbo išmokant penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, ji prašo atleisti ją iš darbo, vadovaujantis DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. kai darbuotojas negali atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos (psichologinio spaudimo/mobingo). UAB (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 6 d. ieškovei pateikė atsakymą į minėtą prašymą, kuriame nurodė, kad prašymas atleisti minėtu pagrindu yra netenkinamas, kadangi nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog ji negali dirbti kasininkės-pardavėjos darbo. Tuo pačiu, darbdavys pasiūlė ieškovei atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą sveikatos priežiūros įstaigoje darbdavio lėšomis, pasibaigus nedarbingumui. Asmens medicininės knygelės kopija patvirtina, kad ieškovė atliko medicininį patikrinimą, asmens medicininėje knygelėje (duomenys neskelbtini) atliktas įrašas, kad medicininę apžiūrą praėjo, dirbti gali.

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) lankėsi pas UAB (duomenys neskelbtini) gydytoją psichiatrą, kuriam skundėsi nerimu, nemiga, padidintu jautrumu, dirglumu, nepasitikėjimu savimi, nuolatiniais prisiminimais situacijos, kuri pasak jos sukėlė tiesioginės savijautos, sveikatos, darbingumo sutrikimą. Ieškovė nurodė, kad su darbdaviu vyko nuolatiniai konfliktai darbe, nepagrįsti kaltinimai, priekaištai dėl netinkamo darbo atlikimo, nors pacientės teigimu ji dirba senai ir savo darbą atlieka gerai. Nurodė, kad yra sirgusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – taikytas stacionarus gydymas, medikamentinis, ambulatorinis, pasiekta remisija, keletą metų pas psichiatrą nesilankė. Psichiatras pateikė diagnozę – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pakartotinai diagnozuojamas šiais metais. Iš 2025 m. sausio 9 d. ambulatorinio gydymo aprašymo matyti, kad diagnozė išliko nepakitusi. Gydytojas rekomendavo pacientei pakeisti darbo vietą.

Iš byloje pateiktų 2024 m. darbo grafikų (darbo laiko apskaitos žiniaraščių) matyti, kad ieškovė R. R. ir kita darbuotoja Č. V. dirbo pamainomis kas dvi dienas pasikeisdamos, o sekmadieniai ir tam tikros šventinės dienos būdavo laisvos abiem darbuotojoms. UAB (duomenys neskelbtini) įsakymai dėl priedo prie darbo užmokesčio patvirtina, kad darbuotojoms būdavo skiriamas 2 procentų priedas prie darbo užmokesčio, pradžioje skaičiuojant nuo bendros apyvartos pagal išdirbtų valandų skaičių, o vėliau nuo kiekvienos darbuotojos suprekiautos apyvartos dydžio. 2024 m. rugsėjo 1 d. įsakyme dėl priedo prie darbo užmokesčio nurodyta tik viena darbuotoja. Duomenų, kad ieškovės atžvilgiu būtų parengtas kitas įsakymas dėl priedo skyrimo, nėra pateikta, tačiau iš pateiktų algalapių matyti, kad vėlesniu laikotarpiu priedas ieškovei nebuvo skirtas. Byloje taip pat pateikta informacija, kad ieškovė turėjo laikiną nedarbingumą laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d.

Iš ieškovės R. R. 2025 m. vasario 19 d. prašymo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo matyti, kad ieškovė raštu paprašė atleisti ją iš užimamų pareigų, vadovaujantis DK 54 straipsnio 1 dalies (šalių susitarimu) pagrindu, nuo 2025 m. kovo 3 d., išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius sutiko su prašymu ir jį tenkino.

Be kita ko, iš byloje pateiktų garso įrašų, nustatyta, kad juose užfiksuoti ieškovės ir atsakovės direktoriaus pokalbiai.

Dėl psichologinio smurto (spaudimo) ir mobingo požymių turinčių veiksmų ieškovės atžvilgiu.

DK 24 straipsnyje numatyta, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

DK 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas darbdavio (fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo) ar kitų darbuotojų taikomas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir teismų praktikoje išaiškinta, kad mobingas – darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir ujamas, yra draudžiamas ir vertikaliųjų hierarchinių ryšių kontekste, ir horizontaliuosiuose kolegų santykiuose. Tokie veiksmai paprastai būna nevienkartinio pobūdžio.

Taigi psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma, kuri yra sistemingas reiškinys. Esminis psichologinio smurto ir konflikto darbe skiriamasis požymis - prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.

Pažymėtina, kad nors bendrasis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, darbo bylose taikomas su išlyga prioritetą teikiant darbuotojui, kaip silpnesnei darbo teisinių santykių šaliai, vis dėlto darbuotojas, gindamas savo teises, taip pat turi būti aktyvus ir pateikti jo teiginius pagrindžiančius faktus, kadangi bylos šalis, kuri neigia kitos šalies nurodytą aplinkybę, paprastai neturi įrodymų apie tai, kad nėra tokios aplinkybės.

Šios bylos kontekste paminėtina, jog ieškovė, kaip vieną iš psichologinio spaudimo / mobingo požymių įvardijo tai, jog buvo verčiama išeiti iš darbo, pasirašant dokumentus dėl atleidimo iš darbo darbuotojos prašymu. Teismo posėdžio metu atsakovės direktorius nurodė, kad sudarant su ieškove neterminuotą darbo sutartį su ieškove buvo žodinis susitarimas, kad sugrįžus iš vaiko priežiūros atostogų buvusiai darbuotojai, ieškovė atsakovo atstovui paprašius turės palikti darbo vietą. Nurodė, kad artėjant terminui, kai turėjo grįžti į darbą darbuotoja, kuri buvo tikslinėse atostogose, jam atsirado ir nepasitikėjimas ieškove, kadangi buvo įtarimas, jog ieškovė nesąžiningai dirba. Teismo posėdžio metu atsakovės direktorius neneigė, kad ragino ieškovę išeiti iš darbo šalių susitarimu, siūlė jai vieną vidutinio darbo užmokesčio išmoką, tačiau nurodė, kad ieškovė su pasiūlymu nesutiko, todėl ieškovė toliau dirbo. Tuo tarpu ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2024 m. balandžio mėnesio jautė darbdavio spaudimą, jog jis nori nutraukti su ja darbo sutartį, kad ji išeitų savo noru, ją vertė tai padaryti, todėl jai pablogėjo sveikata. Viena iš vertimo išeiti iš darbo formų ieškovė nurodė tai, jog atsakovės direktorius davė jai pasirašyti paruoštą prašymą, tačiau ji jį perskaičiusi, jame parašė, kad nesutinka.

Byloje pateikti garso įrašai, kurie pavadinimuose datuojami gruodžio 5 d., taip pat patvirtina, kad atsakovės direktorius ragino ieškovę išeiti iš darbo savo noru, nurodė, kad ieškovė nesuprekiauja pakankamai, o jis neturi lėšų iš ko sumokėti kompensacijos, todėl jai negali mokėti. Garso įrašuose girdima, kaip atsakovės direktorius V. P. klausia ieškovės ar ši pasirašys pareiškimą. Tuo tarpu ieškovė nurodo direktoriui parengti pareiškimą ir tada ji žiūrės, ieškovė nurodo, kad ji nori būti atleista pagal įstatymą be darbuotojos kaltės, kadangi turi paskolą, o toks atleidimo pagrindas leistų užtikrinti draudimo apsaugą. Girdėti, kad direktorius skambina, galimai buhalterei, klausdamas dėl galimo atleidimo pagrindo. Kitame įraše, kuris pagal pavadinimą datuojamas ta pačia data, tačiau vėlesniu laiku, girdėti, kad atsakovės direktorius pateikia ieškovei surašytą pareiškimą, ieškovė šį perskaito ir jame parašo nesutinku. Į tai reaguodamas direktorius nurodo, kad ieškovė neužsidirbo ir jis nemokės kompensacijos, klausia ieškovės ar ši nori penkiolikos dienų, kaip suprantama, laikotarpio atidirbti. Tuo tarpu ieškovė direktoriui nurodo, kad ji nori būti atleista pagal įstatymą. Tuomet girdisi, kaip galimai atsakovės direktorius uždarinėja prekyvietės apsaugines žaliuzes ir tada ieškovė nurodo, kad ji išeina, vyksta tvarkymasis. Atsakovės direktorius ieškovei nurodo, kad gali duoti penkiolika dienų, bet kompensacijos mokėti nesutinka, tada vėliau taip pat klausia ieškovės, kokios kompensacijos ieškovė norėtų. Prieš baigiantis garso įrašui atsakovės direktorius nurodo, kad pirmadienį atveš kitą pareiškimą. Pastebėtina, jog minėtuose pokalbiuose jaučiasi atsakovės direktoriaus raginimas ieškovei priimti jo pasiūlymą išeiti savo noru, taip pat pokalbio dalyvių susierzinimas, sukilusios emocijos, pasigirsta keli keiksmažodžiai, tačiau jie nėra adresuoti konkrečiai asmeniui, taip pat jokių įžeidinėjimų ar žeminančio pobūdžio pareiškimų, vertimo ką nors atlikti, kaip nurodo ieškovė, nefiksuota.

Sekančia diena, t. y. 2024 m. gruodžio 6 d. datuojamame garso įraše, girdėti atsakovės direktoriaus ir ieškovės pokalbis telefonu, kuriame direktorius nurodo ieškovei, kad jos iš darbo neatleidžia, tačiau nurodo, kad ją kontroliuos, kadangi pas ją nėra prekybos. Užfiksuota, kad tarp pokalbio dalyvių vyksta normalus pokalbis, ramiu balso tonu, be įžeidinėjimų ar žeminimo.

Garso įraše, kuris datuojamas gruodžio 9 d. jokių reikšmingų pokalbių nefiksuota. Tuo tarpu gruodžio 10 d. garso įraše ieškovei siekiant užduoti klausimą, atsakovės direktorius ne kartą pakartoja, kad su ieškove kalbėti nenori ir jos nenori. Direktorius pasako, kad ieškovės neatleidžia, kadangi neturi pinigų. Pamini, kad ieškovė nedirbo ir jam trūko kantrybė. Jokių įžeidinėjimų ar žeminančio pobūdžio pareiškimų minėtame pokalbyje nefiksuota, bendraujama pakankamai korektiškai.

Sekančiame garso įraše – datuojamame gruodžio 11 d., girdėti, kad atsakovės direktorius galimai atvyksti prie ieškovės namų, klausia ieškovės, kodėl ši nepasakė, kad prieš tris metus buvo nualpusi turguje, informuoja ieškovę, kad ją siųs pakartotiniam sveikatos patikrinimui, kadangi jai nualpus darbe, ji galėjo sunkiai susižaloti ar net žūti. Nurodo, kad ieškovė jį turėjo būtinai informuoti. Ieškovė nurodo, kad ji sutinka atlikti pakartotinį sveikatos patikrinimą ir nurodo, kad šiandien eis pas daktarą ir jai bus išduotas nedarbingumas, todėl pirmadienį į darbą ji neatvyks. Pokalbio pabaigoje atsakovės direktorius klausia kiek ieškovė nori pinigų, kad ji išeitų iš darbo, nurodo, kad jai siūlo vienos algos kompensaciją, tačiau ieškovė nurodo, kad dabar negali atsakyti. Užfiksuota, kad tarp pokalbio dalyvių vyksta normalus pokalbis, ramiu balso tonu ir korektiškai, be jokio užgauliojimo ar žeminimo.

Kaip minėta, vėliau būtent pati ieškovė pateikia atsakovei pasiūlymus atleisti ją iš darbo – prašymą (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo (šalių susitarimu), išmokant ieškovei penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, visą uždirbtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; prašymą 2024 m. gruodžio 30 d. dėl atleidimo iš darbo, vadovaujantis DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. kai darbuotojas negali atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos (psichologinio spaudimo/mobingo). Minėtų ieškovės pateiktų prašymų atsakovė netenkino. Tuomet ieškovė 2025 m. vasario 19 d. atsakovei pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, vadovaujantis DK 54 straipsnio 1 dalies (šalių susitarimu), išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovė sutiko su minėtu prašymu ir jį tenkino.

Išklausius teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, ištyrus byloje pateiktą rašytinę medžiagą, taip pat išklausius ieškovės pateiktus garso įrašytus, teismas konstatuoja, jog darbdavio elgesyje nenustatyta psichologinio smurto požymių ar sistemingo spaudimo verčiant ieškovę išeiti iš darbo savo noru. Šiuo konkrečiu atveju teismas neturi jokio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad darbdavys ieškovę, kaip nors vertė išeiti iš darbo savo noru. Paminėtina, kad atsakovės direktorius neneigė, kad ieškovei buvo pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru, tačiau jai nesutikus, ji liko toliau dirbti, tai iš esmės patvirtina ir ieškovės pateikti garso įrašai. Minėtuose garso įrašuose užfiksuotas atsakovės direktoriaus pasiūlymas ieškovei išeiti iš darbo savo noru, tačiau iš minėtų garso įrašų nenustatyta jokio psichologinio smurto, engimo ar sistemingo spaudimo ieškovei atlikti prievartinius veiksmus – pasirašyti minėtus dokumentus prieš savo valią, tuo labiau, jog atsakovės direktoriui atnešus prašymą ir pasiūlius jį pasirašyti, ieškovė prie pačio direktoriaus jame įrašo nesutinkanti būti atleistai minėtu pagrindu. Pokalbio metu direktorius dar bando įkalbėti ieškovę pasirašyti dokumentą, tačiau minėtų žodžių vertinti kaip sistemingą spaudimą, kuris atitiktų mobingo apibrėžimą, teismas neturi pagrindo. Natūralu, jog dėl tarp tikrų pozicijų nesuderinamumo, atsiradusio nepasitikėjimo tarp darbdavio ir darbuotojo, iki tol vyravę šilti santykiai atvėso, atsirado aiškiau išreikšti pavaldumo santykiai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šių santykių pobūdis būtų nekorektiškas ar peržengiantis darbo santykių teisinio reglamentavimo principų ribas. Pažymėtina, jog nors ieškovė nurodo, kad darbdavys ją vertė išeiti iš darbo, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, vien tai, jog darbdavys kartą pasiūlė ieškovei išeiti darbo savo noru, nereiškia psichologinės prievartos egzistavimo darbdavio veiksmuose, tuo labiau, jog ieškovei aiškiai išreiškus atsisakymą išeiti iš darbo savo noru, ji toliau liko dirbti tose pačiose pareigose, o darbdavys neatliko jokių sistemingų veiksmų, kuriais darbuotoja būtų verčiama išeiti iš darbo savo noru.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad darbdavio mobingo veiksmai jos atžvilgiu pasireiškė ir tuo, jog ieškovė buvo išvyta iš darbo vietos dėl to, kad ji nesutiko pasirašyti darbdavio pateikto pareiškimo dėl išėjimo iš darbo darbuotojos prašymu. Vis tik, teismui perklausius pateiktus garso įrašus ir ištyrus byloje esančius dokumentus, tokių aplinkybių, kad atsakovės direktorius ją būtų išvijęs iš darbo vietos ir neapmokėjęs už minėtą dieną – 2024 m. gruodžio 5 d. dirbtą visą darbo laiką, nefiksuota. Paminėtina, jog atsakovės vadovas turi teisę uždaryti savo valdomą prekyvietę anksčiau laiko, todėl vien ta aplinkybė, kad minėtą dieną atsakovės direktorius uždarė prekyvietę anksčiau, nėra pagrindas teigti, jog ieškovė buvo išvyta iš darbo vietos. Tuo labiau, jog kaip matyti iš 2024 m. gruodžio mėnesio darbo grafiko, kurie šiuo atveju atitinka ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei 2024 m. gruodžio mėnesio ieškovės algalapio, matyti, jog ieškovei buvo apmokėta už visą darbo grafiku minėtą dieną numatytą dirbti darbo laiką – iki 21.00 val. (darbo pabaigos). Be kita ko, pastebėtina, jog atsakovės atstovui uždarius prekyvietės apsaugines žaliuzes, pati ieškovė nurodo, kad ji išeina ir ima tvarkytis. Tuo tarpu prieš baigiantis garso įrašui atsakovės direktorius dar nurodo, kad pirmadienį atveš kitą pareiškimą, kas leidžia suprasti, jog ieškovė yra laukiama darbe pirmadienį, kaip buvo numatyta ir 2024 m. gruodžio mėnesio darbo grafike. Taip pat pastebėtina, jog minėtas aplinkybes apie tai, jog ieškovė laukiama darbe pirmadienį patvirtina ir sekančios dienos garso įrašas, kuriame atsakovės direktorius nurodo ieškovei, jog ji nėra teleidžia iš darbo.

Ieškovė taip pat teigia, jog darbdavio elgesys buvo nepagarbus ir neadekvatus darbo vietoje, klientų akivaizdoje žeminant darbuotoją įvairiais necenzūriniais žodžiais, atvežus ieškovei prekes – maisto produktus, mėtant juos po visą darbo vietą – kebabų kioską, visa tai matant klientams. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad darbdavys visais įmanomais būdais bandė ją spausti - nesuteikė pakankamai darbo valandų neapmokėjo nedarbingumo, sakė, kad ji simuliavo, kad ji nusipirko nedarbingumą, jog su ja direktorius nenori dirbti, kad jam yra nemalonu eiti į darbą, kai jos pamaina, kad jis neturi pinigų iš ko sumokėti kompensacijos.

Pažymėtina, jog minėti ieškovės teiginiai apie darbdavio nepagarbų ir neadekvatų elgesį darbo vietoje laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio, jokių objektyvių duomenų apie darbdavio nederamą elgesį ieškovės atžvilgiu, jos įžeidinėjimą necenzūriniais žodžiais ar prekių mėtymo po visą darbo vietą, byloje apskritai nėra pateikta. Priešingai, pateiktuose garso įrašuose nefiksuota jokio neadekvataus ar ieškovę kaip nors žeminančio atsakovės direktoriaus elgesio. Be kita ko, teismo posėdyje liudytoja apklausta Č. V., kuri dirbo kitoje nei ieškovė pamainoje, iš esmės paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes apie darbdavio nederamą elgesį, nurodydama, kad minėtoje įstaigoje dirba ilgus metus, po pertraukos grįžo dirbti atgal į tą pačią vietą, tad jeigu būtų kažkas labai blogai arba nesąžininga, ji nebūtų sugrįžusi. Liudytoja nurodė, kad su direktoriumi visada pavyksta susitarti, susikalbėti, net kai reikėdavo jai kažkur išvykti, direktorius problemų nesudarydavo. Taip pat paminėjo, jog darbuotojai dažnai nesikeisdavo ir nurodė, kad nėra buvę jai situacijų, kad direktorius mestų kokius nors produktus. Ji taip pat nėra pastebėjusi, kad direktorius rėktų. Pastebėtina, jog atsakovės direktorius taip pat neigė minėtas ieškovės aplinkybes ir nurodė, kad jis šiose srityje dirba ne vienerius metus, todėl supranta, kaip elgtis, nurodė, kad pas juos darbuotojai išdirbdavo ne vienerius metus, nebuvo tokių konfliktų. Spręsdavo klausimus pokalbio būdu, jokių įžeidinėjimų nebuvo. Taip pat nurodė, kad galėjo būti atvejis, kai jis skubėdamas padėjo lavašus ant spintelės ir šie nukrito ant žemės, tačiau, kad juos būtų metęs, to nebuvo. Juolab, kad buvo atidarytas langas, iš lauko viskas matosi, tai žmonės sakytų, jeigu jis mėto produktus ant žemės, kaip pas jį galima atvažiuoti ir pirkti. Per tiek metų žino, kad ant grindų negalima net kibiro dėti ant žemės, jis turi būti padėtas ant stalo, o po to padėtas į šaldytuvą. Jis nedrįstų prekių mesti ant žemės. Šiuo atveju, teismo vertinimu, išklausius pateiktus garso įrašus, taip pat įvertinus ieškovės, atsakovės direktoriaus ir liudytojos, kuri minėtoje įmonėje dirba apie devynerius metus, nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog darbdavys ieškovės atžvilgiu elgėsi priešiškai ar neadekvačiai reaguodamas į kylančias įtampas kaip nors žemino ieškovę.

Be kita ko, ieškovė kaip vieną iš psichologinio smurto (spaudimo) ir mobingo formų įvardija aplinkybę, kad jai buvo neišmokėtas priedas. Šiuo konkrečiu atveju, susipažinus su byloje pateikta darbo sutartimi, atkreiptinas dėmesys, jog joje nėra aptartos priedų mokėjimo sąlygos. Pastebėtina ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad priedas prie darbo užmokesčio abiem darbuotojoms buvo mokamas iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu 2024 m. rugsėjo 1 d. priedas išmokėtas tik vienai darbuotojai. Daugiau duomenų, kad priedas būtų skirtas nors vienai darbuotojai, byloje apskritai nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės direktorius taip pat nurodė, kad įmonė dėl sumažėjusios apyvartos buvo susidūrusi su tam tikrais finansiniais sunkumais, jam teko mokėti atlyginus net iš savo asmeninių lėšų. Tuo tarpu liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji pati kreipėsi į direktorių dėl priedų skaičiavimo tvarkos pakeitimo ir jos prašymu buvo pakeista priedų skaičiavimo tvarka. Taip pat darbo priedas buvo nutrauktas abiem darbuotojoms, nors nuo kada jis buvo nutrauktas liudytoja neprisiminė. Svarbu paminėti ir tai, jog pati ieškovė nurodė, kad apie tai, jog liudytojai buvo išmokėtas priedas, o jai ne, ji sužinojo tik Darbo ginčų komisijos posėdyje, t. y. jau pareiškus reikalavimą dėl darbdavio daromo psichologinio spaudimo, mobingo, taigi atsakovė iki tol net nežinojo apie minėto vieno mėnesio priedo išmokėjimą kitai darbuotojai.

Paminėtina ir tai, jog nors kaip psichologinio spaudimo priemonę vertina ir tai, jog darbovietė jai neteikė darbo grafikų, tačiau kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, darbo grafikas iš esmės nesikeitė nuo pat ieškovės atėjimo dirbti į darbą pradžios, t. y. darbuotojoms dirbant kas dvi dienas, dvi dienas ilsintis, o sekmadieniais visada esant laisviems. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. ir iki pablogėjusių santykių su darbdaviu pradžios, visuomet žinojo, kada reikia atvykti į darbą, duomenų apie atsakovės fiksuotas ieškovė pravaikštas byloje nėra, taigi visiškai atmestini minėti ieškovės teiginiai, kad minėtų darbo grafikų nepateikimas pasireiškė, kaip darbdavio psichologinis spaudimas, kadangi ieškovei darbo grafikas buvo visada žinomas, nusistovėjęs nuo pat pradėjimo dirbti minėtoje įmonėje dienos.

Taip pat, teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais, kad darbdavio siekis įrengti kameras prekyvietėje buvo spaudimo priemonė būtent ieškovei. Pastebėtina, jog prie ieškovės minėtos kameros net nebuvo įrengtos, ji tuo laikotarpiu nedirbo. Tuo tarpu darbdavys turi teisę įrengti kameras, siekdamas apsaugoti savo turtą, todėl minėti ieškovės argumentai taip pat atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

Ieškovė taip pat nurodo ir kitų teismo vertinimu visiškai nepagrįstų teiginių apie ieškovės persekiojimą jos laisvomis darbo dienomis, informacijos rinkimą apie ieškovės asmens duomenis, t. y. jos sveikatą. Paminėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė būtų buvusi persekiojama atsakovės direktoriaus ar direktorius būtų rinkęs konfidencialią informaciją apie ieškovės sveikatą. Vien tie faktai, kad atsakovės direktorius po ieškovei ištikusio nelaimingo atsitikimo darbe, t. y. kai jai buvo pablogėjusi sveikata ir ji nualpo, vieną kartą neilgai trukus po įvykio buvo atvykęs prie ieškovės namų paimti iš jos medicininę knygelę, kurią ji pati buvo išsivežusi namo ir iš trečiųjų asmenų pasakojimų sužinojo, kad ji dar prieš įsidarbinant pas atsakovę taip pat buvo nualpusi, nesudaro jokio pagrindo vertinti, kad kaip nors ieškovę persekiojo ar rinko konfidencialią informaciją apie ieškovės sveikatą.

Teismo pareiga pateikti savo sprendimų motyvus negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tačiau teismas susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, taip pat visiškai atmeta ieškovės argumentus apie jai nesuteikiamas pakankamas darbo valandas ir neišmokėtos ligos išmokos, kaip nepagrįstus.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinus byloje pateiktą rašytinę ir garsinę medžiagą bei teismo posėdžių metu išsakytus bylos šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ištyrus įrodymus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovės atžvilgiu būtų buvęs taikytas psichologinis smurtas (spaudimas) ar mobingas. Byloje nėra neabjotinų duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės direktorius nesilaikė korektiško bendravimo su ieškove ribų ir taikė ieškovės atžvilgiu psichologinį smurtą – ją įžeidinėjo, užgauliojo, priekabiavo, grasino, žemino, persekiojo ir kt., bei taikė jos atžvilgiu mobingą – sistemingą psichologinį terorą ar kitokio pobūdžio psichologinę prievartą, todėl ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdamas dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų reikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.

Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, atsakovė pateikė duomenis ir prašo priteisti iš ieškovės 1270 Eur už advokatės suteiktą teisinę pagalbą. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog išlaidos patirtos dėl atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą bei atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose.

Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių kiekį, jų trukmę, pripažintina, kad atsakovės patirtos išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos ir realios, atitinka protingumo kriterijus, todėl mažinti jų nėra jokio pagrindo, ir ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1270 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-02116, iš kurio matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovei yra 100 procentų, taip pat ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta ieškovės nenaudai ir ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 150124464, naudai 1270 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis