Baudžiamoji byla Nr. 1-659-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09096-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.9.9; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 4 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant prokurorei R. Č.,
kaltinamajam R. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas
2023 m. spalio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje 60 parų arešto, bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams; bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė:
Kaltinamasis R. B. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNTY5LTI5Mi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3569-292/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3569-292/2012">2-3569-292/2012</a> įsipareigojęs mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 Eur) per mėnesį, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki dukros pilnametystės, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, tyčia vengė pareigos išlaikyti dukrą mokant lėšas jos išlaikymui, dėl to nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. balandžio 1 d. susidarė 20 574,07 eurų įsiskolinimas
Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad neprisimena kada gimusi jo dukra M., dabar jai (duomenys neskelbtini) metų. Su V. M. draugavo, bet kartu negyveno, jis tik atvažiuodavo. Pastabėjęs, kad V. M. žinutėmis susirašinėja su kitu vyru, daugiau pas ją nevažiavo. Kiek tuomet dukrai buvo laiko nepamena, kai matė paskutinį kartą dukra jau sėdėjo, dar nevaikščiojo, ar kalbėjo nepamena. Nuo to laiko, kai išsiskyrė neprisidėjo prie dukros išlaikymo. Teismo sprendimu buvo priteista mokėti po 350 litų dukros išlaikymui. Išlaikymo nemokėjo nei karto, nes užpyko ant dukros motinos. Senai jau niekur nedirba tik motinos ūkyje. Gyvena su motina jos namuose, motina turi žemės, dar žemę ir nuomoja, tai dirba apie 12 ha žemės. Jo sesers vardu registruota technika, su ja dirba jis. Iš ūkio galėjo kažką nuvežti dukrai, bet to nedarė. Laikė karves, pieną priduodavo į pieninę, dabar turi vieną karvę. Auginamus galvijus priduodavo, gaudavo apie 1000 Eur. Jam neįgalumas nenustatytas. Jo motina ir žinojo ir nežinojo, kad jis turi dukrą, o ji anūkę, ji sakė, kad jis ten negyvena, tai neaišku kieno vaikas. Dabar neturi teisės vairuoti, nes jos atimtos, dėl to, kad vairavo neblaivus. Nuo jo namų iki seniūnijos 6 km, sutiktų atlikti viešuosius darbus. Žino, kad V. M. kreipėsi į fondą, kuris moka vaiko išlaikymą. Su civiliniu ieškiniu sutinka ir žada valstybei sumokėti. Vaiko tėvystė nenuginčyta. Savo veiksmus vertina kaip klaidą.
Panašius parodymus kaltinamasis R. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l.15-19, 25-29).
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 164 straipsnį R. B. atžvilgiu nurodyta, kad R. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje registruotas kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, nes nuo 2018 m. kovo 1 d. paskirtos ir mokėtos vaikų išlaikymo išmokos V. M. už M. B.. Pareiškėja V. M. Fondo valdybos Mažeikių skyriui 2018 m. kovo 5 d. pateikė prašymą skirti ir mokėti vaikų išlaikymo išmoką už M. B., gimusią (duomenys neskelbtini) Remiantis Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. IVI_SP1E-22242 nuo 2018 m. kovo 1 d. paskirtos ir mokėtos vaikų išlaikymo išmokos V. M. už M. B.. Iš viso M. B. išlaikymui už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta 6415,20 Eur (išmokų šiam vaikui išlaikyti mokėjimas tęsiamas). R. B. yra darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti ir mažinti įsiskolinimus, tačiau šios pareigos nevykdo, todėl yra susidaręs 6415,20 Eur įsiskolinimas Fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl jo vaikui išmokėtų išlaikymo išmokų. Mano, jog R. B. piktybiškai vengia įsidarbinti, gauti daugiau darbinių ar kitokio pobūdžio pajamų bei piktybiškai vengia išlaikyti vaiką, dėl ko Fondo valdybos Klaipėdos skyrius turi periodiškai mokėti vaikų išlaikymo išmokas jo nepilnamečiui vaikui. Prašo ištirti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 164 str. (t. 1, b. l. 6-14)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. IVI_SP1E-22242 patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. skirta vaiko M. B. išlaikymui teismo nustatyta 101,37 Eur dydžio išmoka per mėnesį. (t. 1, b. l. 27)
Alytaus apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartis, patvirtina, kad tarp V. M. ir R. B. patvirtinta taikos sutartį, kuria R. B. įsipareigojo mokėti dukrai M. B. periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki dukros pilnametystės, taip pat įsipareigojo sumokėti V. M. 7700 Lt. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d., Alytaus apylinkės teismo vykdomasis raštas išduotas 2013 m. vasario 14 d., kuris išduotas 2013 m. vasario 6 d. Alytaus apylinkės teismo nutarties pagrindu. (t. 1, b. l. 58-67)
Antstolio G. S. pateikta rašytinė informacija raštuose Nr. S-25-182-8333, Nr. S-25-182-8782 ir Nr. S-25-182-9667 nurodyta, kad antstolis G. S. vykdo Alytaus apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. vykdo išduotą vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNTAtMjkyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-250-292/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-250-292/2013">2-250-292/2013</a> dėl išlaikymo skolos išieškojimo iš R. B., išieškotojos V. M. naudai. Vadovaujantis Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. išduotu vykdomuoju dokumentu Nr. 2-250- 292/2013:nuo 2012-10-01 iki 2013-02-01 po 105 Eur, iš viso 4x105=420 Eur; nuo 2013-02-01 iki 2017-02-01 po 108 Eur (indeksas 102,8x105:100=108 Eur), iš viso48x108=5184 Eur; nuo 2017-02-01 iki 2018-02-01 po 110 Eur (indeksas 101,7x108:100=110 Eur), iš viso12x110=1320 Eur; nuo 2018-02-01 iki 2019-02-01 po 114 Eur (indeksas 103,9x110:100=114 Eur), iš viso12x114=1368 Eur; nuo 2019-02-01 iki 2020-02-01 po 116 Eur (indeksas 101,9x114:100=116 Eur), iš viso12x116=1392 Eur; nuo 2020-02-01 iki 2022-02-01 po 119 Eur (indeksas 102,7x116:100=119 Eur), iš viso24x119=2856 Eur; nuo 2022-02-01 iki 2023-02-01 po 132 Eur (indeksas 110,6x119:100=132 Eur), iš viso12x132=1584 Eur; nuo 2023-02-01 iki 2024-02-01 po 161 Eur (indeksas 121,7x132:100=161 Eur), iš viso12x161=1932 Eur; nuo 2024-02-01 iki 2025-02-01 po 163 Eur (indeksas 101,2x132:100=163 Eur), iš viso12x163=1956 Eur; nuo 2025-02-01 iki 2025-04-01 po 166 Eur (indeksas 102,1x163:100=166 Eur), iš viso2x166=332 Eur. Nuo 2010-12-01 iki 2012-10-01 skola 7700 Lt (2230,07 Eur), priteista pagal 2012 m. spalio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį. Laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2025-04-01 mokėtina išlaikymo išmokų suma yra 20 574,07 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis G. S. vykdomąją bylą Nr. 0182/19/02153 dėl išlaikymo išmokų išieškojimo vykdo nuo 2019-11-13 pagal išieškotojos V. M. antstoliui pateiktą 2019-11-08 prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriame išieškotoja nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas 2019-11-01 dienai yra 6640,98 Eur. Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus 2025-03-28 antstoliui pateiktą pažymą apie išmokėtas išmokas, VSDFV Klaipėdos skyrius V. M. už M. B. nuo 2019-11-08 iki 2025-03-26 išmokėjo 5367,60 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0182/19/02153 nuo 2019-11-13 iki 2025-04-01 yra 10 281,38 Eur (išlaikymo įsiskolinimas nurodytas išminusavus lėšas, kurias V. M. išmokėjo VSDFV Klaipėdos skyrius). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytos išieškotojai antstolio išmokėtos sumos neapima sumų, kurias kaip išlaikymą periodinėmis išmokomis išieškotoja gavo ar galėjo gauti ne iš antstolio. (t. 1, b. l. 72-73, 77-78, 88-89)
Liudytoja V. M. paaiškino, R. B. yra jos dukros M. B., gimusios (duomenys neskelbtini) tėtis. Ji su R. B. nuo (duomenys neskelbtini) metų draugavo, tačiau nevedė bendro gyvenimo, kartu negyveno ir po dukros gimimo. Po dukros gimimo ji su R. B. pradėjo rečiau matytis. R. B. savo dukra nesirūpino, jam ji buvo neįdomi, jokio išlaikymo nemokėjo, nei pinigais, nei daiktas. Ji gyveno (duomenys neskelbtini), o R. B. gyveno savo mamos namuose kartu su mama (duomenys neskelbtini). Kadangi R. B. dukra nesirūpino, prie jos išlaikymo neprisidėjo, ji 2012 m. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, dėl vaiko išlaikymo priteisimo. 2012 m. spalio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta, kad jis įsipareigoja mokėti išlaikymą savo dukrai periodinėmis išmokomis po 350 litų per mėnesį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki dukros pilnametystės, be to, pagal priimtą nutartį R. B. turėjo sumokėti jai 7700 litų (2230,07 eurai) išlaikymo įsiskolinimą susidariusį nuo 2010-12-01 iki 2012-10-01. R. B. savo pareigos mokėti savo dukrai išlaikymą nevykdė, dukros nelankė, su ja nesimatė, jai pagal priimtą teismo nutartį pinigų nepervedė. Ji R. B. buvo pateikusi sąskaitą, į kurią jis turėjo pervesti išmokas dukros išlaikymui. Tačiau jis nepadarė nė vieno pervedimo. Kiek žino, jis oficialiai jokio darbo nedirba. R. B. yra sveikas, jis gali dirbti, tačiau jis, kiek žino, turi įsiskolinimų ir tyčia oficialiai niekur nedirba, nes tada jam antstoliai išskaičiuos iš jo užmokesčio. Ji kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, kad jai išduotų vykdomąjį dokumentą, pagal 2012 m. spalio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą jos ir atsakovo R. B. taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui. 2013 m. vasario 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismas jai išdavė vykdomąjį raštą. Kadangi R. B. savo įsipareigojimų nevykdė, nemokėjo vaiko išlaikymo, ji 2013 m. teikė Vykdomąjį raštą antstolei A. K., kad būtų pradėtas vykdyti išieškojimas. Tačiau iš R. B. ji pinigų vaiko išlaikymui negavo. Kadangi R. B. prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, ji 2018 m. kovo 5 d. su prašymu skirti ir mokėti vaiko išlaikymo išmoką kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių, kad būtų mokama išlaikymo išmoką už vaiką M. B.. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. kovo 6 d. sprendimu nuo 2018 m. kovo 1 d. paskirta ir iki dabar yra mokamos išmokos jai už M. B.. Kokia tiksli susidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma pasakyti negali, nes išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją. R. B. visiškai nemokėjo savo vaikui išlaikymo. Sutinka su tuo kokią įsiskolinimo sumą paskaičiuos ir nurodys antstolio G. S. kontora. Šiuo metu jai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius moka vaiko išlaikymo išmoką. (t. 1, b. l. 92-96, 97-100)?
Asmens duomenų išrašas iš duomenų bazės patvirtina, kad R. B. turi dukrą M. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 161-163)???
SODROS duomenų bazės išrašas patvirtina, kad R. B. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2006 m. gegužės 26 d. darboviečių nėra. (t. 1, b. l. 191-192)
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Prienų skyriaus rašytinė informacija ir Darbo biržos sistemos išrašas patvirtina, kad R. B., buvo registruotas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno Prienų skyriuje nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d., išmokos nebuvo paskirtos. Tuo laikotarpiu asmeniui nebuvo teikiami darbo pasiūlymai. Nedarbo socialinė išmoka nebuvo paskirta. Registracija nutraukta asmens pageidavimu. (t. 1, b. l. 103, 106, t.2. b.l.4)
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus rašytinė informacija patvirtina, kad R. B. į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą nesikreipė, duomenų neturi. (t. 1, b. l. 109-110)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kuriame pažymėta, kad R. B. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. kovo 25 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo. (t. 1, b. l. 119-121)
Prienų rajono savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) seniūnija informavo, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis R. B. per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. negavo jokios piniginės socialinės paramos. (t. 1, b. l. 124-125)
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašytinė informacija patvirtina, kad R. B. nebuvo/nėra įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą, įsigijęs verslo liudijimą ir /ar įsteigęs individualios įmonės. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. kovo 27 d. duomenimis R. B. nuo 2010 m. gruodžio 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių nemokėjo, grąžintinų permokų neturėjo. (t. 1, b. l. 128-130)
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašte nurodyta, kad 2025 m. kovo 6 d. duomenimis R. B., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2025 m. kovo 6 d., asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros įstaigose: 2017 m. - (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 133-135)
Prienų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centras, (duomenys neskelbtini) informavo, kad R. B. pas šeimos gydytoją neprisirašęs (t. 1, b. l. 138-141)
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, nes jis, privalėdamas pagal Alytaus apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartį mokėti lėšas savo vaiko M. B. gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Litų (101,37 Eur), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2010 m. gruodžio mėn. 1 d. iki dukros pilnametystės vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui, dėl ko iki 2025 m. balandžio 1 d. susidarė 20 574,07 Eur įsiskolinimas.
Alytaus apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zNTY5LTI5Mi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3569-292/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3569-292/2012">2-3569-292/2012</a> patvirtina, kad šalys susitarė, kad R. B. savo nepilnamečio vaiko M. B. išlaikymui teiks po 350 litų (101,37 eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2010 m. gruodžio 1 d., iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną V. M.. Be to, R. B. įsipareigojo, sumokėti V. M. 7 700 litų (2230,07 Eur) išlaikymo įsiskolinimą susidariusį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškime nurodyti duomenys, liudytojos V. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad R. B. vengia išlaikyti savo dukrą M. B.. Vaiko išlaikymo išmokos paskirtos ir mokamos nuo 2018 m. kovo 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (Registro) 2025 m. vasario 4 d. duomenimis, R. B. skola valstybės biudžetui yra 6415,20 Eur vaiko išlaikymo išmokų.
Kaltinamasis R. B. pripažino, jog žinojo apie savo pareigą teikti dukrai teismo nutartimi priteistą išlaikymą po 101,37 Eur (350 litų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau išlaikymo dukrai niekada nemokėjo nei iki teismo nutarties, nei po to, kai buvo priimta teismo nutartis, išlaikymo įsiskolinimo taip pat nemokėjo. Nuo išlaikymo priteisimo momento niekur nedirbo, o dirbo tik savo motinos su kuria gyvena vienuose namuose ūkyje. Iš Užimtumo tarnybos informacijos matyti, kad R. B. po išlaikymo priteisimo nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, darbo paieškos buvo nutrauktos paties R. B. pageidavimu. Kaltinamasis nurodė, kad dirba tik namuose, jį išlaiko motina, išlaikymo dukrai neteikė, nes supyko ant dukros motinos. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami, o priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.
Kaltinamojo parodymai, pirmiau aptarti rašytiniai bylos duomenys, pateikti Užimtumo tarnybos, patvirtina, jog R. B. aktualiu laikotarpiu nedirbo, duomenų apie jo gautas pajamas nėra. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis R. B. nuo 2010 m. gruodžio 1 d. mokesčių nemokėjo, grąžintinų permokų neturėjo. Užimtumo tarnybos duomenimis R. B. buvo įregistruotas Užimtumo tarnyboje nepilną mėnesį nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d., darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu. Akivaizdu, kad R. B. pats nebuvo motyvuotas dirbti ir ieškotis darbo, priešingai, jis darbo neieškojo, už kurį gautų pajamų būtų galima išieškoti išlaikymą dukrai, t. y. tyčia vengė turėti legalias pajamas. Tai leidžia daryti išvadą, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu išlaikymo vaikui neteikimą galima laikyti tyčiniu pareigos išlaikyti savo vaikus vengimu.
Kaltinamasis nurodė, kad dirbo namuose, nes motina turi 5 ha žemės, ir dar nuomoja, viso dirba apie 12 ha žemės, namuose yra žemės ūkio technika su kuria jis dirba žemę ir iš to pragyvena. Tokių kaltinamojo argumentų teismas nevertina kaip pareigos išlaikyti savo vaikus vengimo pateisinimo. Kaltinamasis akivaizdžiai netgi nedėjo jokių pastangų ne tik susirasti darbą, bet ir nesistengė prisidėti prie dukros išlaikymo iš pajamų gautų iš motinos ūkio, kuriame jis dirba. Visa tai rodo kaltinamojo tyčią, kai darbingas, sveikatos problemų neturintis asmuo, neieškojo galimybių dirbti ir užsidirbti.
Liudytojos V. M. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis nėra prisidėjęs prie dukros išlaikymo, nėra sumokėjęs išlaikymo įsiskolinimo, todėl ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kad būtų mokama išlaikymo išmoka už vaiką. Išmoka paskirta 2018 m. kovo 1 d. ir yra mokama iki šio laiko. Pagal teismų praktiką rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina. Asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis rūpinosi dukra kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime. Jokių svarbių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo dirbti ir gauti pajamų kaltinime nurodytais laikotarpiais, nėra. Taigi pripažintina, kad tais laikotarpiais jis tyčia vengė vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
Kaltinamasis pripažino ir tai įrodyta, jog jis žinojo ir suprato savo pareigą pagal įstatymą bei tokią pat galią jam turintį teismo nutarimą mokėti periodines išmokas vaikus išlaikyti kas mėnesį. Tačiau kaltinamasis, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusią teismo nutartį išlaikyti vaiką, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikams išlaikymą), jos sąmoningai nevykdė, t. y. suprato savo elgesio pavojingumą ir norėjo taip veikti.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas fiziškai sveikas ir visiškai darbingas, turėdamas objektyvias galimybes gauti pajamas bei objektyviai turėdamas galimybes šias pajamas gausinti ar papildomai gauti naujų, savo sąmoningu ir dėl to tyčiniu neveikimu (netiesiogiai tyčia) vengė pagal įstatymą bei teismo sprendimą teikti privalomą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Kaltinamojo R. B. nusikalstama veika byloje yra kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį visiškai teisingai. R. B. suprato, kad dėl jo neveikimo arba nepakankamo veiklumo atsiras neigiami ir nusikalstami padariniai – nepilnametis vaikas negaus jam nuolat būtino išlaikymo ir nors tiesiogiai sukelti šiuos padarinius ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti. Tai, teismo vertinimu, įrodo netiesioginės tyčios kaip pakankamos kaltės pagal baudžiamąjį įstatymą buvimą jo veikoje. Tokioje situacijoje vaiko išlaikymo pareigą turintis tėvas ar motina, nesant tam objektyvaus pobūdžio kliūčių – ilgalaikės ligos, pastovaus žymaus ar visiško darbingumo netekimo ir pan., privalo dėti visas maksimalias pastangas bet kokiais teisėtais būdais teikti vaikui išlaikymą, dar prieš kurdami šeimą atsakingai įvertinti savo padėtį, ne tik dvasinį, bet ir materialinį pasirengimą tinkamai išauginti vaiką; nuo pareigos išlaikyti vaiką tėvai gali būti atleidžiami tik išskirtiniais atvejais, susidėjus ekstraordinarioms ir objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Byloje nustatytoje situacijoje kaltinamasis R. B. aiškiai neveikė taip, kaip privalėjo ir galėjo veikti, todėl privalo atsakyti pagal BK 164 straipsnį.
Bausmės skyrimo klausimai
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skiriant bausmę R. B., atsižvelgiama į tai, jog padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pasikėsinta į vaikų teisę gauti materialinį išlaikymą, veika truko daugiau nei dešimt metų, į tai, kad kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, per penkių metų laikotarpį administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1 t., b. l. 188). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė sutinkantis atlikti viešųjų darbų bausmę, kaltinamajam skirtina geriausiai jo asmenį ir bausme siekiamus tikslus atitiksianti bausmės rūšis – viešieji darbai. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos ilgą trukmę, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, R. B. skirtinas viešųjų darbų bausmė didesnė už vidurkį, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 25 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas atitiks R. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Bylos nagrinėjimo metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Civilinio ieškinio išsprendimas
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai iš R. B. 6415,20 Eur žalos atlyginimą, susidariusį dėl vaiko išlaikymo išmokų mokėjimo. Nurodoma, jog išmokų mokėjimas nėra nutrauktas, remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2024 m. kovo 20 d. duomenimis, R. B. skola valstybės biudžetui yra 6415,20 Eur vaikų išlaikymo išmokų; išmokos mokėtos nuo 2018 m. kovo 1 d. (1 t., b. l. 45-48).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Tuo pačiu pagal CK 3.204 straipsnio 1 dalį kiekvienam nepilnamečiam vaikui, ilgiau kaip mėnesį negaunančiam pakankamo išlaikymo iš tėvų ar teisėtų atstovų, garantuojama teisė į valstybės paramą ir išlaikymą. Tokio valstybės įsipareigojimo vykdymą ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas. Pagal šį įstatymą išmokas moka ir jas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.
Nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamas išlaikymas buvo teikiamas nepilnamečiui kaltinamojo vaikui dėl jo tėvo R. B. netinkamų prievolių išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, skolininkas – asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos, privalo grąžinti išmokų administratoriui išmokėtas sumas (13 straipsnio 2 punktas), o išmokų administratorius nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas. Byloje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto lėšų vaikų išlaikymui buvo išmokėta 6415,20 Eur. Taigi, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – vengimo išlaikyti nepilnametį vaiką civilinis ieškovas patyrė žalą ir, išmokėjęs minėtas išmokas vaiko išlaikymui, įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Civiliniam ieškiniui esant pagrįstam ir įrodytam, kaltinamajam jo neginčijant, jis tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 6415,20 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais devyniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. B. galutinę bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (iš viso 150 valandų).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo naudai iš R. B. 6415,20 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiolika eurų 20 ct) žalos atlyginimo.
Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2025 m. balandžio 28 d. nutarimu, paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. B. piniginėmis lėšomis kaltinamojo vardu esančioje banko AB Swedbank bankas, sąskaitoje Nr.:(duomenys neskelbtini), ieškinio užtikrinimui iki ieškinio įvykdymo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja L. L.