Civilinė byla Nr. e3K-3-290-313/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44935-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.7; 2.6.9.2; 3.2.6.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilinis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilinis“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „OKZ Holding Baltija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę, asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, ir proceso teisės normų, įtvirtinančių įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 25 288,24 Eur, 2811,72 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinyje nurodė, kad su trečiuoju asmeniu 2005 m. vasario 5 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, o 2011 m. lapkričio 7 d. – šios sutarties priedą Nr. 2, kuriame susitarė, kad ieškovė už sunaudotą iš trečiojo asmens perkamą elektros energiją pagal išrašytas sąskaitas faktūras atsiskaitys tiesiogiai su AB „Lesto“ (dabar – AB „Energijos skirstymo operatorius“, toliau – ir ESO). Ieškovė už trečiąjį asmenį sumokėjo ESO 25 288,24 Eur.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMTItNDYwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1112-460/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1112-460/2015">e2A-1112-460/2015</a> elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties priedą Nr. 2 pripažino negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), tačiau nesprendė dėl šio priedo pagrindu ieškovės atliktų mokėjimų už trečiojo asmens suvartotą elektros energiją. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQwMi0yNjUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-402-265/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-402-265/2016">e2A-402-265/2016</a> paliko nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą, kuriuo trečiajam asmeniui iš ieškovės priteista 25 288,24 Eur skolos, 5644,51 Eur palūkanų ir 8,75 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.
5. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad už suvartotą elektros energiją su ESO atsiskaitė du kartus – pagal išrašytas sąskaitas sumokėjo tiesiogiai ESO 25 288,24 Eur, taip pat šią sumą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį sumokėjo trečiajam asmeniui (ESO įgijo teisę reikšti trečiojo asmens bankroto byloje 25 288,24 Eur kreditoriaus reikalavimą). Dėl to atsakovė be pagrindo praturtėjo ieškovės atžvilgiu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. galutiniu sprendimu panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė.
8. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad jos ir trečiojo asmens 2003 m. gruodžio 9 d. sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis neturėjo jokių papildomų priedų ar papildomų susitarimų dėl sutarties papildymo, todėl 2011 m. lapkričio 7 d. priedas Nr. 2, kurio pagrindu už ieškovės suvartotą elektros energiją buvo mokama tiesiogiai atsakovei, neturi jokios teisinės reikšmės ieškovės ir atsakovės santykiui. Iš atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, kad pagal jos ir trečiojo asmens sudarytos sutarties nuostatas trečiojo asmens vardu buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros už suvartotą elektros energiją pagal trečiojo asmens pateiktą elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų pažymą arba pagal elektros energijos apskaitos prietaisų keitimo, tikrinimo duomenis (4.6 punktas); trečiajam asmeniui nustatyta pareiga šias PVM sąskaitas faktūras apmokėti sutartyje nurodytais terminais ir tvarka (5.2 punktas).
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog ji, atsižvelgdama į sutarties pobūdį ir ja prisiimtų prievolių esmę, neturėjo pagrindo nepriimti ieškovės atliktų mokėjimų. Sutartyje atsakovė ir trečiasis asmuo buvo susitarę, kad, atliekant pavedimus, turi būti nurodytas sutarties numeris. Mokėjimai pagal šią sutartį buvo atliekami nurodant mokėjimo paskirtį („už UAB „OKZ Holding Baltija“ suvartotą elektros energiją, vartotojo kodas F69607“), byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų pageidavęs, jog būtų įskaitomi tik išimtinai jo asmeniškai atlikti mokėjimai pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat atsakovė teigė negavusi prieštaravimų dėl ne asmeniškai trečiojo asmens atliekamų mokėjimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Teismas nustatė, kad ieškovė mokėjo du kartus už skirtingą elektros energiją ir pagal skirtingas elektros energijos tiekimo sutartis. Atsakovei atlikti mokėjimai buvo skirti sumokėti už trečiojo asmens suvartotą elektros energiją, t. y. šiais mokėjimais buvo dengiama trečiojo asmens skola ESO pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą 2003 m. gruodžio 9 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Trečiajam asmeniui atlikti mokėjimai, buvo skirti sumokėti už ieškovės suvartotą elektros energiją, t. y. šiais mokėjimais buvo dengiama ieškovės skola trečiajam asmeniui pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą 2005 m. vasario 5 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad ieškovė mokėjo atsakovei už trečiąjį asmenį, t. y. vykdė ne savo prievolę pagal papildomą susitarimą. Dėl to, sumokėjusi atsakovei už trečiąjį asmenį pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad trečiasis asmuo, už kurį buvo atlikti mokėjimai, grąžintų ieškovei sumokėtas sumas vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi.
11. Teismas nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjEwLTIyNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-210-225/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-210-225/2015">e2-210-225/2015</a> yra konstatuota, jog ta aplinkybė, kad UAB „Gilinis“ įvykdė UAB „OKZ Holding Baltija“ prievolę AB „Lesto“, neatleidžia UAB „Gilinis“ nuo pareigos vykyti sutartinę prievolę UAB „OKZ Holding Baltija“; įvertinus aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkkričio 10 d. nutartimi UAB „OKZ Holding Baltija“ iškelta bankroto byla (nutartis dėl bankroto įsiteisėjo 2012 m. sausio 12 d.), UAB „Gilinis“ įgis reikalavimo teisę į BUAB „OKZ Holding Baltija“ bankroto byloje (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
12. Teismas sprendė, kad ieškovės teiginys, jog ji du kartus mokėjo už tą pačią elektros energiją, yra nepagrįstas. Ieškovė turi teisę susigrąžinti sumas, kurias sumokėjo ESO už trečiąjį asmenį, tačiau šių sumų grąžinimo ji turi reikalauti ne iš ESO nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, o iš trečiojo asmens CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimą dėl 25 288,24 Eur sumos priteisimo ieškovė pareiškė netinkamai atsakovei ir netinkama tvarka, pasirinkusi netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl ieškinį atmetė.
13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą.
14. Kolegija nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, t. y. ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovė be teisinio pagrindo gavo 25 288,24 Eur. Kolegija sprendė, kad ieškovės nurodyto su trečiuoju asmeniu 2011 m. lapkričio 7 d. sudaryto priedo Nr. 2 prie elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuo šalys buvo susitarusios, jog ieškovė už sunaudotą elektros energiją pagal išrašytas sąskaitas faktūras atsiskaitys tiesiogiai su ESO, pervesdama mokėtinas sumas į ESO atsiskaitomąją sąskaitą, panaikinimas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovei jokios reikšmės neturi, nes ši nebuvo nei ieškovės ir trečiojo asmens 2005 m. vasario 5 d. sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, nei prie šios sutarties 2011 m. lapkričio 7 d. sudaryto ir vėliau teismo panaikinto priedo Nr. 2 šalis.
15. Kadangi atsakovės ir trečiojo asmens 2003 m. gruodžio 9 d. sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nereikalavo, kad prievolę įvykdytų asmeniškai trečiasis asmuo, nagrinėjamas atvejis nepateko į CK 6.51 straipsnyje nustatytas išimtis, trečiasis asmuo neprieštaravo, kad atsakovė priimtų prievolės įvykdymą iš ieškovės (ieškovei adresuotame rašte paprašė, kad ieškovė, mokėdama skolą ESO, pavedime nurodytų, kad apmokėjimas vykdomas už UAB „OKZ Holding Baltija“ pagal sąskaitą faktūrą, ir nurodytų vartotojo kodą), tai kolegija pripažino, kad atsakovė, gavusi apmokėjimą su nurodytu trečiojo asmens vartotojo kodu ir sąskaitos numeriu, negalėjo nesuprasti, kad ieškovė atliko mokėjimą už trečiąjį asmenį. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes kolegija konstatavo, kad ieškovė ginčo sumą sumokėjo už trečiąjį asmenį CK 6.50 straipsnio pagrindu ir nėra pagrindo spręsti, jog šia suma atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį ieškovei perėjo kreditoriaus teisės išsiieškoti ginčo sumą iš trečiojo asmens.
16. Kolegija nurodė, kad aplinkybę, jog ginčo mokėjimai atlikti CK 6.50 straipsnio pagrindu, patvirtina ir įsiteisėjęs Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjEwLTIyNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-210-225/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-210-225/2015">e2-210-225/2015</a> (šios nutarties 11 punktas). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai šioje byloje negali ir neturi būti persvarstomas klausimas dėl teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės, nes teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad ieškovės mokėjimai atsakovei buvo atlikti už trečiojo asmens prievolę. Teisėjų kolegija plačiau nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamos įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytos išvados.
17. Kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad ji su atsakove už suvartotą elektros energiją atsiskaitė du kartus, pažymėjo, jog toks argumentas prieštarauja bylos medžiagai (šios nutarties 10 punkte nurodytos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės). Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas, jo reikalavimai pareikšti netinkamai atsakovei ir netinkama tvarka, ieškovei pasirinkus netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl pagrįstai buvo atmestas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismai, nesivadovaudami įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMTItNDYwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1112-460/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1112-460/2015">e2A-1112-460/2015</a> nustatytomis aplinkybėmis, pažeidė imperatyvius CPK 18 straipsnio reikalavimus, neteisėtai ir nepagrįstai paneigė prejudicinę galią turinčius faktus bei įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, UAB „Gilinis“ sumokėta suma AB „Lesto“ bankroto procedūrų metu turėtų būti grąžinta BUAB „OKZ Holding Baltija“ į bendrą turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, atitinkamai AB „Lesto“ taptų BUAB „OKZ Holding Baltija“ kreditore. Taigi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad ieškovės pagal papildomą susitarimą ESO sumokėta suma turi būti grąžinta ir ESO, o ne ieškovė turi tapti BUAB „OKZ Holding Baltija“ kreditore. Nors Klaipėdos apygardos teismas klaidingai nurodė, kad pagal papildomą susitarimą sumokėtos lėšos turėjo būti grąžintos BUAB „OKZ Holding Baltija“, o ne ieškovei, šis teismas konstatavo dvi nagrinėjamai civilinei bylai svarbias aplinkybes – pirma, ESO pagal papildomą susitarimą gautas lėšas privalo grąžinti; antra, ESO, grąžinusi nepagrįstai gautas sumas, turi tapti BUAB „OKZ Holding Baltija“ kreditore. Aplinkybę, kad ieškovė ESO mokėjo išimtinai pagal papildomą susitarimą, patvirtina ir kitos nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės. Teismų nagrinėjamoje byloje padarytas CPK 18 straipsnio pažeidimas lėmė neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą – nesivadovaudami įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu, teismai nepagrįstai taikė CK 6.50 straipsnį ir be pagrindo netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto.
18.2. Teismai, pažeisdami CPK 18 straipsnį, netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, pagal kurį nereikalaujama įrodinėti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių. CPK 182 straipsnio 2 punktas reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Kadangi ieškovės reikalavimų pagrindą sudarė Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės, tai teismai neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovė mokėjo ESO CK 6.50 straipsnio pagrindu.
18.3. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę už skolininką išimtis, kai trečiasis asmuo prievolę už skolininką įvykdo ne laisva valia ar savo iniciatyva, bet vykdydamas prievolę, kurią nustato sutartis ar įstatymas; tais atvejais, kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už trečiąjį asmenį vykdydamas, pavyzdžiui, tarp skolininko ir kreditoriaus sudarytą sutartį, negalima teigti, jog trečiasis asmuo prievolę už skolininką įvykdė pasinaudodamas CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise. Teismai, konstatuodami, kad ieškovė už sunaudotą elektros energiją pagal ESO išrašytas sąskaitas mokėjo pagal įstatymą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.50 straipsnio 1 dalį, nes mokėjimai buvo atliekami 2011 m. lapkričio 7 d. papildomo susitarimo, kuris vėliau teismo buvo pripažintas negaliojančiu, pagrindu. Teismai ne tik de facto (faktiškai) ignoravo aplinkybę, kad ieškovė už elektros energiją mokėjo išimtinai pagal papildomą susitarimą, bet ir akivaizdžiai paneigė CK 6.50 straipsnio 1 dalies esmę ir paskirtį. Tais atvejais, kai trečiasis asmuo prievolę už skolininką įvykdo pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį, prievolę įvykdžiusiam trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Nagrinėjamu atveju ieškovei, mokėjusiai ESO už sunaudotą elektros energiją pagal papildomą susitarimą, negalėjo pereiti kreditoriaus teisės, nes šalys tokios teisės nebuvo nustačiusios papildomame susitarime, o tai dar kartą patvirtina klaidingas teismų išvadas dėl mokėjimų CK 6.50 straipsnio 1 dalies pagrindu.
18.4. Vadovaujantis teismų pateiktais aiškinimais, nepagrįstai išplečiamas CK 6.50 straipsnio 1 dalies taikymas, paneigiami ja siekiami tikslai – sureglamentuoti tarp trečiojo asmens ir skolininko susiklostančius teisinius santykius, kai trečiasis asmuo prievolę už skolininką įvykdo nesant šalis saistančio susitarimo ar kitokio pobūdžio prievolės.
18.5. Ginčo atveju susidarė situacija, kai su ESO už suvartotą elektros energiją buvo atsiskaityta du kartus: 1) ieškovė, remdamasi papildomu susitarimu, sumokėjo ESO 25 288,24 Eur pagal sąskaitas, išrašytas už BUAB „OKZ Holding Baltija“ suvartotą elektros energiją; 2) Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMTItNDYwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1112-460/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1112-460/2015">e2A-1112-460/2015</a> pripažinus papildomą susitarimą negaliojančiu, ESO įgijo teisę reikšti kreditoriaus reikalavimą BUAB „OKZ Holding Baltija“ bankroto procese dėl 25 288,24 Eur sumos už suvartotą elektros energiją. Ieškovė už tą pačią suvartotą energiją sumokėjo du kartus tiek ESO, tiek BUAB „OKZ Holding Baltija“ (vykdydama Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjEwLTIyNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-210-225/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-210-225/2015">e2-210-225/2015</a>). ESO nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, nes, papildomą susitarimą pripažinus negaliojančiu, ESO įgijo teisę reikšti kreditoriaus reikalavimą BUAB „OKZ Holding Baltija“ bankroto procese.
18.6. Teismai netinkamai taikė ir aiškino nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.237 straipsnio 1 dalis ir CK 6.242 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo jas aiškinant ir taikant suformuotos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDctMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-47-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-47-248/2017">e3K-3-47-248/2017</a>; kt.), todėl nepagrįstai sprendė, kad šis institutas byloje negali būti taikomas, nors egzistavo visos jo taikymo sąlygos. ESO nepagrįstai praturtėjo dėl ieškovės veiksmų (šiai atlikus 25 288,24 Eur sumos mokėjimus). Nepagrįstam ESO praturtėjimui nėra jokio egzistuojančio teisinio pagrindo – mokėjimai buvo atliekami ne CK 6.50 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet pagal papildomą susitarimą, kuris vėliau pripažintas negaliojančiu ab initio. Remiantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, pareiga grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą kyla ir tais atvejais, kai teisinis pagrindas, kuriuo remiantis įgytas turtas, vėliau išnyko. Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMTItNDYwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1112-460/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1112-460/2015">e2A-1112-460/2015</a> papildomą susitarimą pripažinus negaliojančiu, priešingai nei sprendė teismai, nebeliko teisinio pagrindo perduoti 25 288,24 Eur ESO, todėl atsakovė laikytina nepagrįstai praturtėjusia ieškovės sąskaita. Ieškovė negali ginti savo pažeistų teisių kitais – sutartiniais ar deliktiniais – teisių gynimo būdais, nes jos ir atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai.
18.7. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.145 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai atsisakė taikyti restituciją, nors byloje egzistavo net keli jos taikymo pagrindai: 1) sandoris (papildomas susitarimas) buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl teismas, remdamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, turėjo ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių, t. y. grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki papildomo susitarimo sudarymo; 2) egzistavo pagrindas išreikalauti be pagrindo įgytą turtą. Teismai ne tik netaikė restitucijos, bet apskritai nevertino ieškovės reikalavimo dėl restitucijos taikymo, dėl jo nepasisakė skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismo procesinis sprendimas privalo būti motyvuotas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo teisė ieškinio dalyką, t. y. atsakovui pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą, grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais, neribojama; tokiu atveju teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka pareiga kiekvieną iš nurodytų pagrindų tirti bei vertinti pateiktų įrodymų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-60/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-60/2010">3K-3-60/2010</a>).
19. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMTItNDYwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1112-460/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1112-460/2015">e2A-1112-460/2015</a> sprendė klausimą dėl ieškovės ir trečiojo asmens sudarytų tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių (aktų) ir papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiais, tačiau nevertino, kokiu pagrindu ieškovė sumokėjo atsakovei 25 288,24 Eur, ir nekonstatavo, kad atsakovė šias lėšas iš ieškovės gavo pagal papildomą susitarimą, nes tai nebuvo nurodytos bylos dalykas. Aplinkybė, kad ginčo lėšos buvo sumokėtos CK 6.50 straipsnio pagrindu ir kad ne atsakovė turi grąžinti lėšas ir tapti trečiojo asmens kreditore, bet lėšas turi sumokėti ieškovė, konstatuota įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-402-265/2016, turinčioje res judicata galią. Nurodytoje nutartyje teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog UAB „Gilinis“ įvykdė BUAB „OKZ Holding Baltija“ prievolę AB „Lesto“, neatleidžia UAB „Gilinis“ nuo pareigos vykdyti sutartinę prievolę BUAB „OKZ Holding Baltija“; bylos duomenys patvirtina faktą, kad BUAB „OKZ Holding Baltija“ ir AB „Lesto“ sudaryta sutartis neturėjo papildomų priedų ar susitarimų dėl sutarties pakeitimo ar papildymo, o priedas Nr. 2 pasirašytas tik UAB „Gilinis“ ir BUAB „OKZ Holding Baltija“, be AB „Lesto“ sutikimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad negalima laikyti, jog priedu Nr. 2 buvo pakeista atsiskaitymo su AB „Lesto“ tvarka; UAB „Gilinis“, sumokėjusi AB „Lesto“ už BUAB „OKZ Holding Baltija“, pagal BUAB „OKZ Holding Baltija“ ir AB „Lesto“ sudarytą sutartį dėl elektros energijos tiekimo įgijo teisę reikalauti, kad BUAB „OKZ Holding Baltija“ grąžintų UAB „Gilinis“ už BUAB „OKZ Holding Baltija“ sumokėtas lėšas remiantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi. Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, vadovavosi įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, todėl nepažeidė CPK 18 straipsnio ir 182 straipsnio 2 punkto nuostatų.
19.2. Ieškovė netinkamai aiškina CK 6.50 straipsnio 1 dalį. Atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis nereikalavo, kad prievolę įvykdytų asmeniškai trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir ja prisiimtų prievolių esmę, atsakovė neturėjo pagrindo nepriimti mokėjimų iš ieškovės, nes buvo konkrečiai nurodyta, už ką mokama, be to, trečiasis asmuo nebuvo išreiškęs pageidavimo, kad būtų įskaitomi tik jo asmeniškai atlikti mokėjimai, nereiškė prieštaravimų dėl jų. Aplinkybę, kad ginčo suma sumokėta CK 6.50 straipsnio pagrindu, patvirtina ir įsiteisėjęs Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjEwLTIyNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-210-225/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-210-225/2015">e2-210-225/2015</a> bei Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-265/2016, todėl teismai negalėjo ir neturėjo persvarstyti klausimo dėl teisinių santykių tarp atsakovės ir ieškovės.
19.3. Kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo nepagrįsti. Esminė pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą sąlyga yra prašomo išreikalauti turto įgijimo teisinio pagrindo nebuvimas, t. y. negalimumas pateisinti daikto ar pinigų gavimo nei įstatymu, nei sandoriu. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė, veikdama kaip trečiasis asmuo kreditoriaus (atsakovės) ir skolininko (trečiojo asmens) prievolių atžvilgiu, sumokėjo kreditoriui (atsakovei) 25 288,24 Eur skolą už skolininką (trečiąjį asmenį). Tokios aplinkybės patvirtina, kad atlikdama atsiskaitymą ji pasinaudojo CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise įvykdyti prievolę už skolininką. Byloje nesant duomenų, kad šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalavo, jog skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, taip pat skolininkui neprieštaraujant tokiam įvykdymui, ieškovei aiškiai nurodžius, pagal kokį vartotojo kodą ir už kokį vartotoją mokama, atsakovė neturėjo pagrindo nepriimti mokėjimų, ieškovės mokėjimai atsakovei, atlikti pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį, atsakovės buvo įskaityti pagrįstai ir teisėtai, o ieškovei, įvykdžiusiai prievolę už trečiąjį asmenį, vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, perėjo kreditoriaus teisės, todėl ieškovė turi galimybę pasinaudoti CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise ir nukreipti reikalavimą į trečiąjį asmenį.
19.4. Ieškovė skunde nepagrįstai nurodo, kad ji su atsakove už suvartotą elektros energiją atsiskaitė du kartus, toks argumentas neteisingas, prieštarauja bylos medžiagai. Teismai teisingai nustatė, kad ieškovė mokėjo du kartus už skirtingą elektros energiją ir pagal skirtingas elektros energijos tiekimo sutartis, skirtingais teisiniais pagrindais (sutartiniu ir įstatymo (CK 6.50 straipsnis) pagrindu). Ieškovė atliko mokėjimus atsakovei už trečiojo asmens suvartotą elektros energiją, t. y. jais buvo dengiama trečiojo asmens skola atsakovei pagal sutartį. Mokėjimais pagal įsiteisėjusį Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjEwLTIyNS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-210-225/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-210-225/2015">e2-210-225/2015</a> buvo dengiama ieškovės skola trečiajam asmeniui pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi atsakovei buvo atliktas tik vienas mokėjimas už trečiojo asmens skolą.
19.5. Teismai pagrįstai byloje netaikė restitucijos, kurios tikslas – grąžinti sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, nes atsakovė nebuvo ieškovės ir trečiojo asmens papildomo susitarimo, vėliau teismo pripažinto negaliojančiu ab initio, šalis, nedavė sutikimo pasirašyti tokį susitarimą ir jo pagrindu jokių mokėjimų negavo. Dėl to papildomas susitarimas ir jo pripažinimas negaliojančiu atsakovei jokių teisių ir pareigų, be kita ko, ir teisinių pasekmių, nesukuria.
20. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo ir jame nustatytų aplinkybių prejudicinės galios
21. Kasaciniame skunde, be kitų, ieškovė kelia teisės normų, reglamentuojančių įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir prejudicinius faktus, aiškinimo bei taikymo klausimą.
22. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
23. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQwLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-140-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-140-469/2019">e3K-3-140-469/2019</a> 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Kaip matyti, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc3LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-377-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-377-695/2017">e3K-3-377-695/2017</a>, 31 punktas).
26. Nagrinėjamos bylos šalys nesutaria dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMTItNDYwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1112-460/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1112-460/2015">e2A-1112-460/2015</a> teismo nurodyto teiginio, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, UAB „Gilinis“ sumokėta suma AB „Lesto“ bankroto procedūrų metu turėtų būti grąžinta BUAB „OKZ Holding Baltija“ į bendrą turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, atitinkamai AB „Lesto“ taptų BUAB „OKZ Holding Baltija“ kreditore, teisinio kvalifikavimo. Ieškovė nurodė, kad teismai, pažeisdami CPK 18 straipsnio, 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nesivadovavo pirmiau nurodytomis įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMTItNDYwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1112-460/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1112-460/2015">e2A-1112-460/2015</a> nustatytomis aplinkybėmis, iš naujo nustatinėjo išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir dėl to, užuot taikę nepagrįsto praturtėjimo institutą, nepagrįstai taikė CK 6.50 straipsnį.
27. Teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip jau buvo minėta, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMTItNDYwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1112-460/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1112-460/2015">e2A-1112-460/2015</a> buvo sprendžiamas ginčas pagal BUAB „OKZ Holding Baltija“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinį UAB „Gilinis“ dėl BUAB „OKZ Holding Baltija“ ir UAB „Gilinis“ sudarytų tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių (aktų) ir 2011 m. lapkričio 7 d papildomo susitarimo prie 2005 m. vasario 5 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties (jos priedo Nr. 2) pripažinimo negaliojančiais. Nurodytoje byloje teismai vertino BUAB „OKZ Holding Baltija“ ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, pagrindus, sprendė dėl jų (ne)teisėtumo, vertino, ar egzistuoja jų negaliojimo sąlygos. Nustatęs, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties priedas Nr. 2 buvo sudarytas siekiant išvengti teismo nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo BUAB „OKZ Holding Baltija“ nustatytų apribojimų ir imperatyvių draudimų, Klaipėdos apygardos teismas šį priedą Nr. 2 pripažino niekiniu ir negaliojančiu.
28. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nesprendė dėl negaliojančiu pripažinto elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties priedo Nr. 2 negaliojimo padarinių taikymo, nutartyje tik nurodė, kad elektros energijos tiekėjos AB „Lesto“ procesinė padėtis byloje buvo trečiasis asmuo, taip pat pažymėjo, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, UAB „Gilinis“ sumokėta suma AB „Lesto“ bankroto procedūrų metu turėtų būti grąžinta BUAB „OKZ Holding Baltija“ į bendrą turto masę ir naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, atitinkamai AB „Lesto“ taptų BUAB „OKZ Holding Baltija“ kreditore. Svarbu tai, kad šį teiginį teismas nurodė dėl jo neatlikęs ir nutartyje nepateikęs jokio atskiro bylos aplinkybių ar aktualaus teisinio reguliavimo vertinimo, plačiau nemotyvuodamas ginčo teiginio.
29. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nevertino, kokiu pagrindu UAB „Gilinis“ sumokėjo AB „Lesto“ 25 288,24 Eur, nenustatė su šios sumos pervedimu susijusių aplinkybių, CK 6.50 ar 6.237 straipsnių taikymo galimybės sprendžiant dėl AB „Lesto“ gautų lėšų grąžinimo, taigi šie klausimai nepateko į Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMTItNDYwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1112-460/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1112-460/2015">e2A-1112-460/2015</a> nagrinėjimo ribas, nesudarė jos įrodinėjimo dalyko. Be to, pinigų gavėja AB „Lesto“ nebuvo aptariamos bylos šalis (dalyvavo byloje kaip trečiasis asmuo). Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje teismo išsakyta pozicija (situacijos vertinimas), kuri nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko ir dėl kurios nebuvo išspręsta teismo priimtos nutarties rezoliucinėje dalyje, negali būti laikoma byloje nustatyta aplinkybe ir pripažinta prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
30. Tai konstatavus, atmestini ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl CPK 18 straipsnio, 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo, pripažįstant, kad, ieškovei siekiant susigrąžinti atsakovei pervestas lėšas, CK 6.50 straipsnio ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybės teismų turėjo būti nustatytos ir šių instrumentų taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės turėjo būti įvertintos nagrinėjant iš esmės šią civilinę bylą ir tai pagrįstai buvo padaryta.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės šiai sumokėtas sumas (ne)pagrįstumo
31. Kasaciniame skunde ieškovė nesutiko su teismų pateiktu ginčo šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimu, laikėsi pozicijos, kad teismai nepagrįstai išplėtė CK 6.50 straipsnio 1 dalies taikymą, neatsižvelgė į tai, jog ieškovės mokėjimai atsakovei buvo atlikti 2011 m. lapkričio 7 d. papildomo susitarimo pagrindu. Kadangi šis susitarimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu, tai, anot ieškovės, išnykus pervedimo pagrindui, lėšos turėjo būti grąžintos ieškovei vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi ir 6.242 straipsnio 1 dalimi. Šie kasacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.
32. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODktNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389-687/2018">3K-3-389-687/2018</a> 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė kilusiam ginčui kvalifikuoti ir išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pagal sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis atsakovė ESO tiekė elektros energiją trečiajam asmeniui BUAB „OKZ Holding Baltija“, o BUAB „OKZ Holding Baltija“ tiekė elektros energiją ieškovei. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ESO patiekė elektros energiją trečiajam asmeniui, jos dalį suvartojo ieškovė.
34. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo ir ieškovė taip pat buvo sudarę papildomą susitarimą prie 2005 m. vasario 5 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, kuriame susitarė, kad ieškovė už sunaudotą iš trečiojo asmens perkamą elektros energiją pagal išrašytas sąskaitas faktūras atsiskaitys tiesiogiai su ESO. Šis papildomas susitarimas vėliau teismų buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Ieškovė, atlikdama ginčo mokėjimus atsakovei (iš viso už 25 288,24 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „už UAB „OKZ Holding Baltija“ suvartotą elektros energiją, vartotojo kodas F69607“. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQwMi0yNjUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-402-265/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-402-265/2016">e2A-402-265/2016</a>, kuria paliktas nepakeistas Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas, sumokėjo trečiajam asmeniui 25 288,24 Eur skolos.
35. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė mokėjo du kartus už skirtingą elektros energiją ir pagal skirtingas elektros energijos tiekimo sutartis – mokėjimai, kuriuos ieškovė atliko atsakovei, buvo skirti sumokėti už trečiojo asmens suvartotą elektros energiją, t. y. šiais mokėjimais buvo dengiama trečiojo asmens skola ESO pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, o mokėjimai, kuriuos ieškovė atliko trečiajam asmeniui, buvo skirti sumokėti už ieškovės suvartotą elektros energiją, t. y. šiais mokėjimais buvo dengiama ieškovės skola trečiajam asmeniui pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį.
36. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima.
37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nutarties 33–35 punktuose aptartos byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė, patiekusi elektros energiją BUAB „OKZ Holding Baltija“, turėjo teisinį pagrindą gauti atsiskaitymus už šią energiją. Tai, kad už elektros energiją atsiskaitė ne BUAB „OKZ Holding Baltija“, o ieškovė, nekeičia teisinio vertinimo, nes, remiantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovės ir BUAB „OKZ Holding Baltija“ sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo išlygų, jog mokėti už elektros energiją gali išimtinai tik sutartyje nurodytas jos vartotojas. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad atsakovė turėjo teisę priimti ieškovės atliktus mokėjimus, kurių paskirtyje buvo nurodyta, jog mokama už BUAB „OKZ Holding Baltija“ suvartotą elektros energiją, nurodytas jos vartotojo kodas. Toks mokėjimas, leidžiantis identifikuoti subjektą, už kurio suvartotą energiją yra mokama, vertintinas kaip teisėtas turto įgijimo pagrindas, kuriam esant mokėtojas netenka teisės išsireikalauti pervestų lėšų CK 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu.
38. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nėra duomenų, jog su atsakove už tą pačią elektros energiją buvo atsiskaityta du kartus (atsakovė gavo dvigubą apmokėjimą), kas, kaip teigia ieškovė, sudarytų pagrindą jai priteisti iš atsakovės šios nepagrįstai gautas lėšas. Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė yra gavusi ginčo lėšas iš ieškovės, tačiau duomenų apie kitus analogiškus atsiskaitymus už patiektą elektros energiją byloje nėra. Ta aplinkybė, kad ieškovė yra atlikusi tiek ginčo mokėjimus atsakovei, tiek teismų procesinių sprendimų pagrindu yra atsiskaičiusi su BUAB „OKZ Holding Baltija“ (kaip ji pati teigia, už elektros energiją sumokėjo du kartus), nepagrindžia dvigubo atsiskaitymo būtent su atsakove, šios nepagrįsto praturtėjimo, nes ieškovės procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir prie jų pridėti duomenys patvirtina, jog atlikdama šios nutarties 18.5 punkte nurodytus mokėjimus ieškovė atsiskaitė su skirtingais subjektais, ginčą sprendę teismai nustatė, kad atsiskaitymai buvo vykdomi už skirtingą elektros energiją (šios nutarties 10 punktas), o kasacinis teismas faktų netiria ir iš naujo nenustato bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad, Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMTItNDYwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1112-460/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1112-460/2015">e2A-1112-460/2015</a> pripažinus papildomą susitarimą negaliojančiu, ESO įgijo teisę reikšti kreditoriaus reikalavimą BUAB „OKZ Holding Baltija“ bankroto procese dėl 25 288,24 Eur sumos už suvartotą elektros energiją, nesant duomenų apie tai, jog toks reikalavimas buvo pareikštas, juolab kad jis buvo patvirtintas ir (ar) įvykdytas, taip pat neteikia pagrindo spręsti dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo.
40. Kasaciniame skunde ieškovė taip pat pateikė argumentus, kad ji atliko ginčo mokėjimus atsakovei papildomo susitarimo su trečiuoju asmeniu pagrindu, o tai pašalina CK 6.50 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę.
41. Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, kad prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2010">3K-3-369/2010</a>).
42. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, papildomas susitarimas vertintinas kaip skolininko (BUAB „OKZ Holding Baltija“) ir trečiojo asmens egzistuojančios prievolės atžvilgiu (ieškovės) susitarimas dėl prievolės įvykdymo kreditoriaus (atsakovės) naudai. Kadangi atsakovė nebuvo šio susitarimo šalis (jai nebuvo žinomi kitų subjektų susitarimai), tai atliekant ginčo mokėjimus nebuvo vykdomi tiesiogiai atsakovei duoti įsipareigojimai, kurie galėtų pašalinti galimybę remtis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad papildomo susitarimo sudarymas neturėjo įtakos sprendžiant dėl ieškovės atlikto prievolės įvykdymo už skolininką (BUAB „OKZ Holding Baltija“) teisėtumo, nepašalino atsakovės teisės priimti tokį įvykdymą CK 6.50 straipsnio 1 dalies pagrindu.
43. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad papildomas susitarimas teismų vėliau buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, todėl išnyko ieškovės nurodoma kliūtis, dėl kurios ji, atlikusi mokėjimus už trečiąjį asmenį, neva negalėtų perimti kreditoriaus teisių (šios nutarties 18.3 punktas) CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu ir kuri, pasak ieškovės, turėtų būti kvalifikuojama kaip paneigianti CK 6.50 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę.
44. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, nepagrįstai rėmėsi CK 6.50 straipsnio 1 dalimi ir be pagrindo netaikė CK 6.237 straipsnio 1 dalyje ir 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių gynimo būdų.
45. Konstatavus atsakovės gautų mokėjimų iš ieškovės teisėtumą, taigi nesant CK 6.145 straipsnyje įtvirtintų šios normos taikymo pagrindų, atitinkamai atmestini ir kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto restitucijos netaikymo.
46. Apibendrindama visus šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl ieškovės kasacinis skundas atmestinas, o skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
48. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 632 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2057,73 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, šis ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Algirdas Taminskas
