Baudžiamoji byla Nr. 1A-430-929/2020
Teisminio proceso Nr.1-01-1-24032-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
sekretoriaujant Jolitai Žylienei,
dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,
nuteistojo V. J. gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 243 straipsnį, ir jam paskirta 40 parų (keturiasdešimties) arešto bausmė. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir V. J. paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta trečdaliu, V. J. paskiriant galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš jo automobilio „BMW 316i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 990 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų).
V. J. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 20 d.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 19 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 316i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Taip pat jis pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad, įsiteisėjus Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 26 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jos nevykdė, kadangi 2020 m. birželio 19 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „BMW 316i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kuria jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Netenkinus šio prašymo, prašo sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas už jo padarytas nusikalstamas veikas (nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą) paskyrė per griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Sutinka, kad jį neigiamai charakterizuoja praeityje padarytos nusikalstamos veikos, tačiau prieš skiriant griežčiausią bausmę - realų laisvės atėmimą už nesunkų nusikaltimą, nebuvo svarstoma galimybė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, juolab, kad bausmės vykdymo atidėjimas už analogišką nusikalstamą veiką jam nebuvo taikytas.
5. Apelianto teigimu, jis nėra toks pavojingas, kad būtų izoliuotas nuo visuomenės. Nurodo, kad jis pasimokė ir padarė išvadas po įvykių, dėl kurių buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bendradarbiavo su pareigūnais. Pakeitė savo gyvenimo būdą teigiama linkme (ėmėsi priemonių dėl priklausomybės nuo alkoholio - aktyviai dalyvauja anoniminių alkoholikų užsiėmimuose), atsisakė žalingų įpročių, susirado darbą ir dirba, auklėja ir išlaiko nepilnametį sūnų, turintį sveikatos problemų, viso proceso metu ir teisiamajame posėdyje neigiamai įvertino savo veikas, prižiūri ligotą motiną, jo veikos nesukėlė neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims. Be to, jis sutiko, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos operatyviam ir greitam bylos išnagrinėjimui bei teisingumo įgyvendinimui.
6. Skunde nurodoma, kad dėl realios laisvės atėmimo bausmės V. J. prarastų darbą, netektų pragyvenimo šaltinio, dėl to labai nukentėtų artimos aplinkos asmenys. Jis po paskutinio proceso jokių nusižengimų nepadarė, paiso visuotinai priimtų elgesio standartų, savo darbais įrodė rimtus ketinimus tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, daryti gerus darbus, visiškai atsisakyti žalingos praeities. Apelianto nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tuo pačiu realiai užtikrinant jam galimybę integruotis į visuomenę ir neprarasti pajamų šaltinio, išlaikyti bei auklėti sūnų. Prašo atsižvelgti į prie apeliacinio skundo pridedamus dokumentus, teigiamai charakterizuojančius jo asmenybę.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas
7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis V. J. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba šią bausmę sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232-942/2018">2K-232-942/2018</a>). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę V. J., pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma, šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus. Bylos duomenimis, V. J. teistas septyniolika kartų, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, už nesunkaus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas V. J. paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje – 40 parų areštą ir, esant visoms BK 64¹ straipsnyje nustatytoms sąlygoms, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Šiuo atveju nuteistajam buvo paskirta griežčiausia iš BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytų bausmės rūšis - laisvės atėmimas, tačiau jos dydis nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, V. J. nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
10. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju V. J. paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. neviršijanti ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalioję BK 75 straipsnio pakeitimai (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), numatantys galimybę iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, V. J. teisinės padėties nelengvina (todėl ši minėto straipsnio redakcija jam netaikytina), kadangi, taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai.
11. Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir tais atvejais, kai asmuo anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Taikant BK 75 straipsnį turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2013">2K-28/2013</a>, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Svarbu paminėti, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 396/2016).
12. Svarstydama dėl nuteistajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad jis praeityje teistas septyniolika kartų, turi neišnykusių ir nepanaikintų teistumų, šešis kartus baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 57-58). Nusikalstamas veikas, kurias padaręs pripažintas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė praėjus vos kiek daugiau nei dviem mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikęs 2019 m. birželio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę už analogiškų, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Nors, kaip skunde nurodo apeliantas, bausmės vykdymo atidėjimas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam nebuvo taikytas, tačiau, kaip matyti iš V. J. teistumų, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas už kitas nusikalstamas veikas praeityje jam buvo taikytas net keturis kartus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės parodo, kad V. J. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
13. Nors V. J. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ėmėsi priemonių dėl priklausomybės nuo alkoholio - aktyviai dalyvauja anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, susirado darbą ir dirba, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Be to, nuteistasis nurodo, kad auklėja ir išlaiko nepilnametį sūnų, turintį sveikatos problemų, prižiūri ligotą motiną, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Iš V. J. sūnaus motinos A. B. rašto matyti, kad jų sūnus gyvena ne tik su V. J., bet ir močiute A. J. (V. J. motina) (b. l. 99). Iš pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad V. J. sūnus serga astminiu bronchitu ir yra stebimas vaiko raidos centre dėl elgesio sutrikimų (b. l. 100), o A. J. konsultuota dėl virškinimo sistemos sutrikimų ir lėtinio laringito (b. l. 101-102). Šie pateikti duomenys neleidžia spręsti apie sunkią V. J. šeimos narių sveikatos būklę, dėl kurios, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jų sveikatos priežiūra ir būtini poreikiai nebūtų užtikrinti. Be to, aptartos aplinkybės, susijusios su sūnaus ir motinos sveikatos būkle, V. J. buvo žinomos ir anksčiau, tačiau tai nesulaikė jo nuo sistemingo nusikalstamų veikų darymo.
14. Įvertinusi visas aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad V. J. būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ankstesnių teistumų skaičius bei iki tol apeliantui taikytos švelnesnės bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo. Atsižvelgiant į tai, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuris nuteistajam jau buvo taikytas anksčiau, tačiau teigiamo poveikio nepadarė, ar švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra jokio pagrindo. V. J. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, jam pagrįstai netaikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.
Teisėjai (parašai) Julita Dabulskytė-Raizgienė
Rasa Paužaitė
Ugnius Trumpulis
Nuorašas tikras
R. Paužaitė
