Civilinė byla Nr. e3K-3-146-969/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00367-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.10
(S)
A. M
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. (D. R.) ieškinį atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo ir atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui D. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, akcinės bendrovės „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo, kai sutuoktinis iš savo darbo užmokesčio dengė bankui įmokas už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą.
Ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti dabartines pavardes; nustatyti, kad iki santuokos sudarymo ieškovo vardu įgytas butas su rūsiu yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir santuokos nutraukimo byloje nedalytinas; pripažinti prievolę kreditorei AB „Nordea Bank“ pagal 2007 m. gegužės 22 d. būsto kreditavimo sutartį asmenine ieškovo prievole; nepriteisti atsakovei kompensacijos už ieškovo sumokėtas kredito bei palūkanų įmokas; padalyti kilnojamuosius daiktus pagal ieškinyje nurodytą tvarką ir priteisti ieškovui iš atsakovės 5885 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę dalį baldų bei buitinės technikos, 5792,40 Eur kompensaciją už lėšas, gautas pardavus automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6520,25 Eur kompensaciją dėl gyvybės draudimo su pensijų kaupimu fondų sukauptos vertės ir 14 497,08 Eur už atsakovės banko sąskaitoje likusias šeimos santaupas; priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui santuokos metu gautas dovanas.
Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė 2008 m. balandžio 23 d., santuokos metu jiems gimė duktė L. R. 2014 m. pradžioje šeima išvyko gyventi į Vokietiją. Ieškovas dėl darbo specifikos (ilgalaikis darbas jūroje) ilgesnį laikotarpį nebūdavo su šeima, tačiau visą laiką ja rūpinosi ir ją išlaikė. Ieškovo teigimu, santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, nes ji išėjo gyventi pas kitą vyrą. Dėl to atsakovė privalo grąžinti ieškovui ieškinyje nurodytas dovanas, atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.
Ieškovas nurodė ir tai, kad butą (duomenys neskelbtini) įsigijo iki santuokos sudarymo, tai yra asmeninė jo nuosavybė, todėl šis turtas nedalytinas. Santuokos metu ieškovui priklausantis butas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovei nepriteistina kompensacija dėl ieškovo mokėtų kredito įmokų kreditorei AB „Nordea Bank“. Santuokos metu šalys įsigijo daiktų už 11 270 Eur savo buičiai Vokietijoje pagerinti, atsakovė juos išsivežė į naująją gyvenamąją vietą, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 5635 Eur kompensacija. Kitą santuokos metu įgytą turtą prašė dalyti ieškinyje nurodytu būdu.
Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti jai iš ieškovo 64 206,29 Eur kompensaciją už ieškovui likusią didesnę bendro turto dalį ir bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas: su atsakove elgėsi nepagarbiai, vartojo psichologinį smurtą. Dėl netinkamo jo elgesio 2015 m. gruodžio mėnesį atsakovė pasiėmė būtiniausius daiktus ir su dukterimi išėjo gyventi į išsinuomotą butą. Atsakovė sutiko su ieškovu, kad įsipareigojimai kreditorei „Nordea Bank Finland Plc“ yra asmeninė ieškovo prievolė, butas – asmeninė ieškovo nuosavybė.
Atsakovė pažymėjo, kad nuo santuokos sudarymo ieškovas mokėjo kredito įmokas iš abiejų sutuoktinių lėšų, iš viso santuokos metu bankui buvo sumokėta 63 417,57 Eur, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 31 708,79 Eur kompensacija už ieškovo asmeninei nuosavybei įsigyti panaudotas bendras lėšas. Be to, šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovo sąskaitoje buvo apie 10 000 Eur, todėl atsakovei turėtų būti priteista 5000 Eur kompensacija. Ieškovas privalo sumokėti atsakovei 8000 Eur kompensaciją už paimtą automobilį „Ford Galaxy“, kuris buvo naudojamas šeimos poreikiams, taip pat 2500 Eur kompensaciją už ieškovui atitekusią santuokos metu įgytą buitinę, vaizdo ir garso techniką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu nutraukė Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2008 m. balandžio 23 d. sudarytą ieškovo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės, paliko šalims pavardes R. ir M., priteisė ieškovui iš atsakovės 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovui santuokos metu gautas dovanas; nustatė, kad butas, jame esanti sieninė spinta su veidrodžiais ir sandėliuko lentynos yra asmeninė ieškovo nuosavybė, pripažino prievolę kreditorės AB Nordea Bank“ Lietuvos skyriui asmenine ieškovo prievole; priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise sprendime nurodytus baldus ir buitinę techniką (bendra vertė 17 830 Eur), taip pat ir iš atsakovės ieškovo naudai 14 332,25 Eur kompensaciją, o atsakovei iš ieškovo – 8950 Eur kompensaciją; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. papildomu sprendimu paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; nustatęs, kad ieškovas patyrė neturtinės žalos, priteisė 1500 Eur šiai žalai atlyginti. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo nuosavybė, taip pat asmeninė ir jo prievolė kreditorės AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriui pagal 2007 m. gegužės 22 d. būsto kreditavimo sutartį. Teismas įvertino tai, kad ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantis butas santuokos metu buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, šiuo laikotarpiu atsakovė pajamų negavo, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas neprivalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo už ieškovo sumokėtas kredito grąžinimo įmokas.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kokį turtą šalys įgijo santuokos metu, ir šį turtą padalijo, taip pat įvertinęs šalims tenkantį turtą ir kitus bylos įrodymus priteisė ieškovui iš atsakovės 14 332,25 Eur kompensaciją, o atsakovei iš ieškovo priteisė 8950 Eur kompensaciją.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 2872 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 880 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. liepos 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą.
Kolegija nurodė, kad santuokos metu kredito įmokoms padengti buvo sumokėta 63 417,58 Eur ieškovo gauto darbo užmokesčio. Be to, santuokos metu ieškovas nuolat pervesdavo atsakovei darbo užmokesčio dalį (vidutiniškai po 1943 Eur), bendra atsakovei pervestų lėšų suma sudaro 178 837,62 Eur. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovas kredito įmokoms padengti panaudojo mažesnę nei 1/2 dalį gauto darbo užmokesčio. Atsakovė santuokos metu nedirbo, jokių pajamų neturėjo. Dėl to kolegija sprendė, kad ieškovas kredito įmokas dengė asmeninėmis lėšomis, todėl atsakovei piniginė kompensacija nepriteistina.
Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad šiame bute gyveno nuo santuokos pradžios iki šeimos išvykimo gyventi į Vokietiją. Šios faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas butą įgijo siekdamas užtikrinti šeimai tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovė pripažino, kad ji savo lėšomis neprisidėjo prie kredito sutarties vykdymo. Ieškovui nevykdant kredito sutarties, ieškovo šeima būtų netekusi gyvenamosios patalpos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kredito sutarties vykdymas ir renovacijos išlaidų padengimas atitiko šeimos poreikius.
Kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad, vykdydamas kredito sutartį, mokėdamas būsto renovacijos išlaidas, ieškovas sumažino šeimos turtą, atsakovei šių prievolių vykdymas buvo nenaudingas. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas yra jūreivis, jis negalėjo vykdyti periodinių mokėjimų už būstui teikiamas komunalines paslaugas ir lėšas už būstui suteiktas paslaugas pervesdavo atsakovė. Su šeimos gyvenamąja patalpa susijusių prievolių vykdymas atitiko šeimos interesus. Atsakovė žinojo apie kredito sutarties, renovacijos vykdymo išlaidas ir joms neprieštaravo. Kolegija atsižvelgė ir į tai, kad šalys, išvykdamos gyventi į Vokietiją, dalį baldų, buitinės technikos paliko bute Klaipėdoje; išsinuomojus butą Vokietijoje, taip pat buvo įgyti baldai, buitinė technika. Dalies šalims priklausančio turto palikimas Klaipėdoje patvirtina, jog ginčo šalys į Vokietiją buvo išvykusios laikinai, atsakovė sutiko kredito sutarties vykdymu ir būsto Lietuvoje išsaugojimu. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas, vykdydamas kredito sutartį, mokėdamas renovacijos išlaidas, nesumažino šeimos turto vertės, nepažeidė atsakovės teisėtų interesų, kredito ir renovacijos išlaidų padengimas atitiko ginčo šalių teisėtus interesus.
Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų nepagrįstai sumažinęs bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Dėl to jis neprivalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo atsakovei.
Ieškovo gautas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, 1/2 jo dalis priklausė atsakovei. Šalys santuokos metu sutiko su tuo, kad ieškovas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų vykdytų kredito sutartį, apmokėtų būsto renovacijos išlaidas. Tokios prievolės vykdymas neblogino šeimos turtinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kredito įmokų bei būsto renovacijos išlaidų įtraukti į dalytino turto sudėtį ir priteisti atsakovei 1/2 dalį ieškovo sumokėtų išlaidų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 17 d. nutarties ir 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti atsakovės reikalavimai dėl 31 708,79 Eur ir 3502,98 Eur kompensacijų priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 31 708,79 Eur bei 3502,98 Eur kompensaciją už laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. įvykdytas ieškovo asmenines prievoles kreditorei „Nordea bank Finland Plc“, priteisti atsakovės patirtų kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovas kredito įmokas ir renovacijos išlaidas mokėjo iš asmeninių lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktą vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra šalių bendra jungtinė nuosavybė.
Aplinkybė, kad šalys su vaiku ginčo laikotarpiu gyveno ieškovui priklausančiame bute, nekeičia ieškovo asmeninių prievolių pobūdžio. Pagal CK 3.84 straipsnį ieškovo butas buvo šeimos gyvenamoji patalpa, tačiau tai nereiškia, kad mokėdamas kredito įmokas ir apmokėdamas namo renovaciją iš bendrų šeimos lėšų ieškovas nesumažino bendrosios jungtinės nuosavybės (lėšų). Šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nesusijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-571/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-571/2013">3K-3-571/2013</a>). Tai reiškia, kad šeimos turto teisinis režimas (taip pat ir šio turto išlaikymo išlaidos) nėra susijęs su lėšomis, skirtomis nuosavybės teisei į turtą įgyti.
Teismai neteisingai aiškino CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-l86/2010 nurodyta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Nagrinėjamos bylos atveju kredito grąžinimo prievolė nebuvo susijusi su šeimos poreikiais, todėl teismai neturėjo pagrindo teigti, kad kredito sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti. Santuokos sudarymo faktas ir šeimos gyvenimas ieškovo bute niekaip nelemia ieškovo prievolės dengti kreditą, nes tokia prievolė ieškovui kyla iš kredito sutarties, sudarytos iki santuokos. Kadangi sutuoktinio pajamos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė, tai pusė ieškovo uždirbtų pinigų priklausė atsakovei, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo asmeninis kreditas nebuvo dengiamas ir atsakovei priklausančiomis lėšomis.
Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį sutuoktinis turi pareigą kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jei jis bendrą turtą naudoja tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai sutuoktinis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, sąrašas nėra baigtinis, taigi iš bendro sutuoktinių turto gali būti vykdomos iš esmės bet kurios prievolės, išimtinai susijusios su šeimos poreikių tenkinimu. Ieškovas turėjo asmeninę prievolę bankui, tačiau šios prievolės vykdymas santuokos metu buvo tiesiogiai susijęs su šeimos interesais: atsakovė nuo pat santuokos pradžios gyveno šiame bute, taip pat ir jų duktė, kito nekilnojamojo turto šalys neturėjo. Šias įmokas ieškovas mokėjo, kad šeima turėtų gyvenamąją patalpą. Teisine prasme tokia šeimos patalpa, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio tai nuosavybė, laikoma šeimos turtu (CK 3.84 straipsnio 2 dalis). Atsakovė žinojo, kad ieškovas vykdo prievolę kreditoriui, kad jos mokamos šeimos interesais (užtikrinti šeimą būstu), tam neprieštaravo, todėl tokia prievolė galėjo būti priskiriama bendroms sutuoktinių prievolėms. Kadangi kredito įmokos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, tai ieškovui nekyla pareiga CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėti atsakovei kompensaciją.
Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dėl įmokų bankui sumažėjo šeimos turtas ir ji iš to neturėjo turtinės naudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas galimas tais atvejais, kai šeima negauna pajamų dėl vieno iš sutuoktinių aplaidumo arba dėl to, kad vienas iš sutuoktinių savo pajamas nuslėpė ir jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2014">3K-3-505/2014</a>). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šeimos turtas sumažėjo dėl kokių nors neteisėtų ieškovo veiksmų. Be to, dėl ieškovo mokamų įmokų kreditoriui atsakovė turėjo tiesioginės naudos (nepatyrė jokių išlaidų būstui išlaikyti). Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovas darbo užmokestį naudojo ir savo asmeniniams interesams tenkinti (kredito įmokoms mokėti). Santuokos metu vienintelis dirbantis asmuo buvo ieškovas. Ši aplinkybė yra svarbi tiek juridiniu, tiek ir moraliniu aspektu, nes ieškovo darbo užmokestis buvo skirtas: 1) šeimos gyvenamajai vietai išlaikyti (kredito įmokoms ir komunaliniams mokesčiams mokėti); 2) atsakovės asmeniniams poreikiams (dalį darbo užmokesčio ieškovas reguliariai pervesdavo atsakovei, šių lėšų nekontroliavo, taip pat mokėjo už jos mokslus); 3) darbuotojams (šeima samdė aukles vaiko priežiūrai, kambarines butui tvarkyti); 4) šeimai išlaikyti (maistui, higienos priemonėms, vaistams, vaikui, kitoms išlaidoms); 5) ieškovo asmeniniams interesams. Šios grupės rodo ieškovo santuokos metu gauto darbo užmokesčio panaudojimo universalumą. Pažymėta, kad ieškovas atsakovei nuo santuokos pradžios iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios pervedė 178 837,62 Eur, taip pat pirko brangias dovanas, papuošalus, kvepalus ir pan. Bankui ieškovas sumokėjo 63 417,58 Eur. Taigi 2008 m. balandžio 23 d. – 2015 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu ieškovas kreditoriui vidutiniškai mokėdavo apie 690 Eur per mėnesį, o asmeniškai atsakovei – apie 1943 Eur per mėnesį. Dėl to negali būti pripažinta teisinga atsakovės nuomonė, kad ieškovo darbo užmokestis buvo naudojamas vien jo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Atsakovė be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-571/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-571/2013">3K-3-571/2013</a>, nes iš esmės skiriasi nurodomos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės: nurodomoje byloje šalys po santuokos sudarymo negyveno kartu kaip sutuoktiniai ieškovei priklausančiame bute (nebuvo šeimos gyvenamoji patalpa); neturėjo bendrų vaikų; abu sutuoktiniai santuokos metu dirbo.
Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos atsakovei priteisimo, svarbi byloje konstatuota aplinkybė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, taigi pagal CK 3.70 straipsnio 1 dalies nuostatą ji prarado tiek teisę į išlaikymą, tiek kitas teises, tarp jų ir teisę prisiteisti iš ieškovo kompensaciją.
Atsakovė nepagrįstai prašo kompensacijos už renovacijai sumokėtas lėšas. Ieškovas šias lėšas sumokėjo 2015 m. rugsėjo–spalio mėn., kai atsakovė faktiškai savarankiškai tvarkė biudžetą ir rengėsi palikti šeimą. Renovacijos išlaidos skirtos būtiniesiems šeimos poreikiams tenkinti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių teisę į kompensaciją, aiškinimo ir taikymo
Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.
CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
Remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (3 dalis).
CK 3.110 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas butą (duomenys neskelbtini) įgijo 2007 m. gegužės 18 d., t. y. iki santuokos sudarymo, butui įgyti buvo panaudotos lėšos, gautos iš AB „Nordea Bank“ pagal 2007 m. gegužės 22 d. būsto kreditavimo sutartį. Ieškovas santuokos su atsakove laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėjo 63 417,58 Eur savo gauto darbo užmokesčio. Byloje nėra ginčo, kad butas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovo prievolė pagal kredito sutartį yra jo asmeninė prievolė.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už ieškovo asmeninei nuosavybei įsigyti panaudotas bendras lėšas, grindžiamas šiais argumentais:
ieškovas kreditui padengti panaudojo asmenines lėšas – tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas kredito įmokoms padengti panaudojo mažesnę nei 1/2 dalį gauto darbo užmokesčio ir kad atsakovė santuokos laikotarpiu nedirbo ir jokių pajamų neturėjo (skundžiamos nutarties 9 punktas);
negalima padaryti išvados, jog prievolė mokėti įmokas kreditui grąžinti atsirado iki santuokos įregistravimo – tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad įmokas pagal kredito sutartį ieškovas privalėjo mokėti periodiškai ir atsakovė su tuo sutiko (skundžiamos nutarties 14 punktas);
ginčo dalyką sudarančios lėšos buvo panaudotos šeimos interesais – tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas ginčo butą įgijo tam, kad bute galėtų gyventi ieškovo šeimos nariai, tinkamas kredito sutarties vykdymas patvirtina ieškovo tikslą užtikrinti šeimai tinkamas gyvenimo sąlygas, nes, ieškovui nevykdant kredito sutarties, ieškovo šeima būtų netekusi gyvenamosios patalpos (skundžiamos nutarties 10 punktas).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nutarties 26.1 ir 26.2 punktuose nurodyti argumentai yra teisiškai nepagrįsti.
Pirma, bendrąja jungtine nuosavybės dalimi esančios bendraturčių dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl iki pasibaigiant sutuoktinių bendrosios nuosavybės režimui (CK 3.100 straipsnis) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos visos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o ne tam tikra jų dalis (1/2 ar kita). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovas atsakovei būtų perdavęs 1/2 ar didesnę dalį savo pajamų, kurias atsakovė būtų panaudojusi išimtinai savo (ne šeimos) reikmėms, o iš jam likusios pajamų dalies ieškovas būtų dengęs visas šeimos ūkio išlaidas ir dar vykdęs prievoles pagal būsto kreditavimo sutartį.
Antra, tai, kad ieškovas įmokas pagal kredito sutartį privalėjo mokėti periodiškai, nereiškia, kad prievolė mokėti šias įmokas atsirado po santuokos įregistravimo. Remiantis CK 6.33 straipsniu, prievolės gali būti su atidedamuoju ir su naikinamuoju terminu (1 dalis). Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės (2 dalis). Tai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado šios sutarties sudarymo metu – t. y. iki santuokos, tačiau jos buvo vykdomos ir santuokos metu.
Analizuojant šios nutarties 26.3 punkte nurodytą argumentą, atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovo prievolę pagal kredito sutartį iš esmės kvalifikavo kaip atsiradusią CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto sandorio pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada taip pat nėra teisiškai pagrįsta.
Pirma, CK normos turi būti aiškinamos ne izoliuotai, o atsižvelgiant į bendrą CK normų sistemą. Atitinkamai CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, turi būti sistemiškai aiškinamas su CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado iki santuokos, nėra pagrindo jų priskirti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms prievolėms.
Antra, pagal kasacinio teismo praktiką bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Tai reiškia, kad prievolės, atsiradusios CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto sandorio pagrindu, yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal būsto kreditavimo sutartį atsiradusi prievolė yra ne bendra, o asmeninė ieškovo prievolė.
Trečia, iš dalies sutiktina, kad prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo, be kita ko, ir su šeimos interesais. Tačiau akivaizdu, kad aptariamų prievolių vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti ieškovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo ieškovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą butą ieškovas santuokos su atsakove metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto, pripažinto šeimos turtu, įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-571/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-571/2013">3K-3-571/2013</a>).
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su vaidmenų šeimoje pasiskirstymu (tai, kad ieškovas dirbo ir finansiškai vienas rūpinosi šeima, o atsakovė – vaiku), nenustačius pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingos. Ieškovui ir atsakovei pasirenkant tokį santykių šeimoje modelį jiems buvo žinomas (negalėjo būti nežinomas) įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu režimu. Sutuoktiniai turėjo galimybę išvengti šio režimo sudarydami vedybų sutartį (pvz., nustatant joje, kad ieškovo pajamos, gautos santuokos metu, ar tam tikra jų dalis laikytina asmenine jo nuosavybe), tačiau byloje nenustatyta, kad tokia sutartis buvo sudaryta.
Priešingai nei teigia ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos atsakovei priteisimo, nesvarbi byloje konstatuota aplinkybė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2011">3K-3-82/2011</a>).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, santuokos su atsakove laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdamas 63 417,58 Eur, bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. 1/2 dalį šios sumos (31 708,79 Eur).
Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad būsto renovacijos išlaidos buvo susijusios su šeimos poreikių patenkinimu, todėl atsakovės reikalavimas priteisti 1/2 dalį renovacijai panaudotų išlaidų atmestas pagrįstai. Atsakovė, nesutikdama su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, prašo šiuo klausimu priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo 3502,98 Eur kompensaciją už ieškovo asmeninių prievolių įvykdymą DNSB „(duomenys neskelbtini)“.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7/2006">3K-3-7/2006</a>). Tai reiškia, kad ieškovė, pagrįsdama savo reikalavimą, turėjo įrodyti, jog prievolė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ buvo asmeninė ieškovo prievolė. Atsižvelgiant į šios nutarties 31 punkte išdėstytus argumentus, ieškovė turėjo įrodyti, kad aptariama prievolė atsirado iki santuokos įregistravimo (tokiu atveju, remiantis CK 3.110 straipsniu, ji negalėjo būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto) arba kad nors ši prievolė atsirado po santuokos įregistravimo, ji nepriskirtina CK 3.109 straipsnyje nurodytoms prievolėms.
Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 iki 2015 m. spalio 5 d. ieškovas mokėjimo pavedimais sumokėjo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 7005,96 Eur už namo, kuriame yra ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, renovaciją. Tačiau byloje nėra duomenų, kada atsirado prievolė DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad pirmoji iš dviejų alternatyvių sąlygų – ginčo prievolės atsiradimas iki santuokos sudarymo – laikytina neįrodyta.
Renovacijos sąvoka aiškintina remiantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) (toliau – atnaujinimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos daugiabučio namo ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.
Akivaizdu, kad daugiabučio namo atnaujinimas yra skirtas jo techninėms charakteristikoms pagerinti, kas paprastai padidina ne tik paties namo, bet ir tame name esančių butų vertę. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar daugiabučio namo atnaujinimas yra susijęs su šeimos interesais, esminę reikšmę turi tai, kuriam iš sutuoktinių (ar abiem) priklauso name esantis butas. Tuo atveju, jei butas priklauso abiem sutuoktiniams, namo atnaujinimas padidina jų bendro turto vertę, tuo tarpu jei butas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik vienam iš sutuoktinių, namo atnaujinimas padidina išimtinai šio sutuoktinio turto vertę. Todėl pagal bendrą taisyklę prievolės, atsiradusios iš sandorių, susijusių su daugiabučio namo atnaujinimu, laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, vykdytinomis iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) tik tais atvejais, kai butas priklauso abiem sutuoktiniams.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, sumokėdamas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ už namo renovaciją bendrą turtą, panaudojo ne šeimos, o asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl atsakovės reikalavimas priteisti 1/2 dalį šių išlaidų, t. y. 3502,98 Eur, teismų atmestas nepagrįstai.
Apibendrinant šios nutarties 37 ir 41 punktuose padarytas išvadas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais atsakovei A. M. iš ieškovo D. R. priteista 8950 Eur piniginė kompensacija, keistini, padidinant atsakovei priteistinos kompensacijos dydį iki 44 161,77 Eur (8950 + 31 708,79 + 3502,98).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Padidinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais priteistą atsakovei kompensacijos dydį nuo 8950 Eur iki 44 161,77 Eur, palikus nepakeistas kitas šių sprendimų dalis bei įvertinus tenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų dalį, remiantis CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1–2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, bylos sudėtingumą bei vadovaujantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pirmosios instancijos teisme ieškovui D. R. iš atsakovės A. M. priteistina 2216 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei A. M. iš ieškovo D. R. – 1350 Eur bylinėjimo išlaidų. Priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tarp ieškovo ir atsakovės įskaitomos (vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai) ir po įskaitymo iš atsakovės priteistina 866 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme atsakovei A. M. iš ieškovo D. R. priteistina 1545 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovės kasacinis skundas yra tenkinamas, tai jos sumokėtas 753 Eur žyminis mokestis už paduotą kasacinį skundą yra priteisiamas iš ieškovo. Duomenų apie kasaciniame teisme patirtas atsakovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 17 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti ją taip:
„Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei A. M. iš ieškovo D. R. priteista 8950 Eur piniginė kompensacija, pakeisti ir priteisti atsakovei A. M. iš ieškovo D. R. 44 161,77 Eur piniginę kompensaciją. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. papildomą sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovui D. R. iš atsakovės A. M. 866 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei A. M. iš ieškovo D. R. 1545 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje teisme.“
Priteisti atsakovei A. M. iš ieškovo D. R. 753 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys
