Civilinė byla Nr. 3K-3-150-469/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03757-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Exeltis Baltics“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Exeltis Baltics“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Ladee Pharma Baltics“) ieškinį atsakovei Vokietijos bendrovei „Bayer Pharma Aktiengesellschaft“ (buvęs pavadinimas „Bayer Schering Phaerma AG“), dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, dėl Europos patentų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Europos patento apibrėžties atitiktį naujumo, išradimo lygio, objekto neišplėtimo, išradimo esmės atskleidimo reikalavimams, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiais Europos patento Nr. EP 0918791 B1 (toliau – Patentas Nr. 1) išradimo apibrėžties 2-ąjį ir 4-ąjį punktus, Europos patentus: Nr. EP 1149840 B1 (toliau – Patentas Nr. 2), Nr. EP 1380301 B1 (toliau – Patentas Nr. 3) ir Nr. EP 1598069 B1 (toliau – Patentas Nr. 4).
Ieškovė yra vaistinių preparatų pavadinimu „Etindros“, sudėtyje turinčių drospirenono ir etinilestradiolio, rinkodaros teisės Lietuvos Respublikoje turėtoja. Atsakovei išduotas Patentas Nr. 1 apibrėžia drospirenono gamybos procesą, kurį sudaro: 1) 3 sintetiniai etapai (1 išradimo apibrėžties punktas); 2) naudojamas tarpinis junginys (ZK 90965) drospirenono sintezėje (2 išradimo apibrėžties punktas); 3) taip pat sudaromas „produktas per procesą“, turintis mažiau kaip 0,2 proc. izolaktono ZK 35069 priemaišų ir medžiagos, gautos žiedo atvėrimo reakcijoje, susidariusios HC1 katalizuojant 6,7-metileno grupę (4 išradimo apibrėžties punktas).
Patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2-ajame punkte apibrėžiamas tarpinis junginys (5-beta-OH-DRSP, arba kitaip ZK 90965) drospirenono sintezėje, tačiau jis neatitinka išradimo naujumo reikalavimo, nes toks procesas jau buvo aprašytas ankstesniame dokumente (JAV patento Nr. US 4416985, paskelbto 1983 m. lapkričio 22 d., 5 pavyzdyje), nurodant pradinį produktą ir jo reakcijos terpę, ir jame neišvengiamai susidaro Patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2-ajame punkte apibrėžtas tarpinis junginys.
Išradimo apibrėžties 4-asis punktas taip pat neatitinka naujumo reikalavimo, nes didelio grynumo drospirenonas gali būti išgaunamas įprastais gryninimo metodais. Be to, atsakovė aprašė procesą, kuris iš tiesų yra vienos savybės apibendrinimas. Atskiras vienos savybės – dehidratacijos (vandens eliminavimo) iš tarpinio junginio – aprašymas be konkrečių sąlygų, lemiančių didelio grynumo drospirenono susidarymą, yra neleistinas originalaus atskleidimo apibendrinimas ir objekto išplėtimas. Šios srities ekspertui aišku, kad išradimo apibrėžties 4 punkte nurodytas procesas nepateikia atsakovės pateiktoje patento paraiškoje svarstomos problemos sprendimo, nes jame pateikiamas sprendimas yra priešingas pradinėje paraiškoje pasiūlytiems techniniams sprendimams, be to, šie sprendimai yra turimų žinių ir sukauptos patirties dalis. Atsakovė nepateikė informacijos, kada turi būti pridedama p-toluolo sulfono rūgšties. Tokia išradimo apibrėžtis laikytina nepakankamai atskleista, nes specialistai patys negalėtų atspėti, kada pirmiau nurodytos rūgšties reikėtų pridėti.
Patento Nr. 2 objektas yra platesnis nei paduotos paraiškos turinys: išradimo apibrėžties 1-ajame punkte nepakankamai atskleista išradimo esmė, šis punktas neatitinka naujumo reikalavimo; be to, 1-asis, 2-asis, 3-iasis apibrėžties punktai neatitinka išradimo lygio reikalavimo.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartimi buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, iki Europos patentų tarnyba (toliau – EPT) bus išspręsti ginčai dėl Patentų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 galiojimo. Išnagrinėjusi ginčus, EPT priėmė sprendimą pripažinti negaliojančiais Patentus Nr. 3 ir Nr. 4. Dėl to ieškovė pateikė prašymą palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl šių patentų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos, kasacinio teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu Patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2-ąjį punktą, atmetė kitus ieškinio reikalavimus.
Teismas nurodė, kad Patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2-asis punktas neatitinka naujumo reikalavimo, nes JAV patento Nr. US 4416985, paskelbto 1983 m. lapkričio 22 d. (egzistavusio prieš Patento Nr. 1 paraišką), 5 pavyzdyje netiesiogiai, tačiau šios srities specialistui labai aiškiai aprašytas tarpinio junginio 5-beta-OH-DRSP susidarymas, todėl Patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2-asis punktas pripažintinas negaliojančiu. Teismas, įvertinęs šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad kiti ieškinio reikalavimai dėl Patentų Nr. 1 ir Nr. 2 atmestini. Teismas, nustatęs, kad EPT panaikino Patentus Nr. 3 ir Nr. 4, ieškinio reikalavimus dėl šių patentų atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą – panaikino jo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti Patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2-ąjį punktą negaliojančiu, ir šią ieškinio dalį atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės kasacinį skundą, 2016 m. birželio 27 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Patentą Nr. 3 ir Patentą Nr. 4, ir šią bylos dalį nutraukė; kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį panaikino ir bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais Patento Nr. 1 išradimo apibrėžties 2-ąjį ir 4-ąjį punktus bei Patentą Nr. 2 perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2017 m. birželio 27 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl Patento Nr. 1 2-ojo išradimo apibrėžties punkto pripažinimo negaliojančiu, ir šį reikalavimą atmetė; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad ieškovė yra vaistinių preparatų pavadinimu „Etindros“, sudėtyje turinčių drospirenono ir etinilestradiolio, rinkodaros teisės Lietuvos Respublikoje turėtoja. EPT išdavė atsakovei 2002 m. balandžio 3 d. Patentą Nr. 1, galiojantį iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. Šis patentas išduotas pagal tarptautinę patento paraišką (PCT) WO 98/06738, suteikiant jai Vokietijos patento prioritetą nuo 1996 m. rugpjūčio 12 d. Patento Nr. 1 išradimas apima drospirenono (6-beta,7-beta,15-beta,16-beta-dimetilenai-3-okso-17-alfa-pregn-4-eno-21,F17-karbolaktonas, DRSP) gamybos procesą, kurį sudaro: 1) trys sintetinimo etapai (1-asis išradimo apibrėžties punktas) ir 2) naudojamas tarpinis junginys (ZK 90965) drospirenono sintezėje (2-asis išradimo apibrėžties punktas); 3) taip pat sudaromas „produktas per procesą“, turintis mažiau kaip 0,2 proc. izolaktono ZK 35069 priemaišų ir medžiagos, gautos žiedo atvėrimo reakcijoje, susidariusios HC1 katalizuojant 6,7-metileno grupę (4-asis išradimo apibrėžties punktas). Patentas Nr. 2 buvo išduotas 2009 m. sausio 7 d. ir galioja iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. Patentas Nr. 2 apibūdina DRSP paruošimo procesą, pašalinant vandenį iš 6-beta, 7-beta, 15-beta, 16-beta-dimetileno-5beta-hidroksi-3-okso-17-alfa-antrostano-21, 17-karbolakotono, pridedant rūgšties ar Lewiso rūgšties.
Ieškovė Patento Nr. 1 2-ojo išradimo apibrėžties punkto išradimo naujumą ginčija tuo pagrindu, kad 1983 m. lapkričio 22 d. paskelbto JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje yra netiesiogiai, tačiau atitinkamos srities specialistui aiškiai ir suprantamai aprašytas tarpinio junginio 5-beta-OH-DRSP susidarymas. JAV patento US 4416985, 5 c pavyzdyje nurodyta: „2,8 g 3-beta,5-dihidroksi-6-beta,7-beta,15-beta,16-beta-dimetileno-5-beta-17-alfa-pregno-12, 17-karbolaktono ištirpinama 28 ml priridino ir sumaišoma su 15 g chromo (VI) oksido, 28 ml priridino ir 14 ml vandens tirpalu. Mišinys 16 valandų yra maišomas 50 0C temperatūroje. Atvėsinus mišinys praskiedžiamas metileno chloridu, plaunamas vandeniu, džiovinamas virš magnio sulfato ir koncentruojamas vakuume. Iš nuosėdos atliekant chromatografiją silikogelyje, gaunama 2,3 g 6-beta,7-beta,15-beta-dimetileno-3-okso,17-alfa-pregn-4-eno-12,17-karbolaktono, kurio lydymosi temperatūra yra 198–198,5 0C“.
Byloje ginčo, kad tarpinis junginys ZK 90965 nebuvo tiesiogiai atskleistas JAV patento Nr. US 4416985 5 (c) pavyzdyje, nėra, ginčas kilęs dėl netiesioginio tarpinio junginio ZK 90965 atskleidimo. Netiesioginis atskleidimas (angl. implicit disclosure) reiškia, kad požymiai, kurie yra netiesiogiai atskleisti paraiškoje, taip pat sudaro atskleidimo dalį, jeigu atitinkamas tos srities specialistas iš paraiškos aiškiai ir vienareikšmiškai gali pasiekti techninį rezultatą (žr., pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimus T 14/83, T 169/83).
Kolegija, įvertinusi ekspertų pateiktas nuomones dėl tarpinio junginio ZK 90965 netiesioginio atskleidimo JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje, sprendė, jog jų nuomonės skirtingos, tačiau ekspertai laikosi bendros nuomonės, kad specialistui įvykdžius 5 c pavyzdyje nurodytą technologinį procesą (virsmą) ZK 90965 (arba 5-bet-OH-DRSP) negaunamas. Kolegijos vertinimu, ieškovė teisingai nurodo, jog JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje yra nurodomos ne tik tikslios reakcijos sąlygos – 16 val., 50 0C, bet ir suteikiama teisė modifikuoti atitinkamas reakcijos sąlygas, kad išradimą būtų galima adaptuoti prie įvairių panaudojimų ir sąlygų, tačiau JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje tarpinio junginio ZK 90965 modifikavimo būdas ir laikas nėra nurodyti (tiesiogiai ir netiesiogiai aprašyti). Ekspertai, pavyzdžiui, prof. M. A. Pericas, T. Torresas Cebada, pažymėjo, kad pagal jo atliktus tyrimus galima tik numanyti, jog reakcijos sąlygų pakeitimas, nurodytas JAV patento Nr. 4416985, 5 c pavyzdyje, galėtų padėti nustatyti ir netgi išskirti tarpinį ZK 90965, arba 5-beta-OH-DRSP, tačiau tiksliai atlikus gamybos veiksmus, nurodytus 5 c pavyzdyje, ZK 90965, arba 5-beta-OH-DRSP, nėra gaunamas, nes gautas junginys būtų drospirenonas. Tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos ekspertai habil. dr. Sigitas Tumkevičius ir dr. Albinas Žilinskas, kurių nuomone, viena vertus, naudojant JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje nurodytus reagentų kiekius ir gavimo proceso sąlygas, junginys ZK 90965 nesusidaro, kita vertus, pakeitus reakcijos sąlygas, junginys ZK 90965 galėtų susidaryti. Taigi, pateiktas teiginys, jog suteikiama teisė modifikuoti technologinį procesą, neatskleidžia jokių cheminių reakcijų, jų sekos, kurias sudarius ir (ar) pakeitus, tarpinis produktas ZK 90965 neišvengiamai išsiskirtų, atsiskirtų, susidarytų ir pan. Taigi, JAV patente Nr. US 4416985 nėra netiesiogiai atskleista reikšminga informacija, kuri leistų identifikuoti ne galutinį produktą DRSP, o tarpinį junginį ZK 90965 (5-beta-OH-DRSP).
Kolegija sprendė, kad Patento Nr. 1 2-asis išradimo apibrėžties punktas atitinka naujumo ir išradimo lygmens reikalavimus, kadangi: a) JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje nėra tiesiogiai ir netiesiogiai aprašytas tarpinio ZK 90965 susidarymas; šio tarpinio junginio susidarymui reikia JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdį modifikuoti (pvz., sumažinti nurodytų sąlygų efektyvumą, sutrumpinti reakcijos laiką ir (ar) sumažinti temperatūrą, ir (ar) pertraukti reakciją, ir t. t.), o apie modifikavimo procesą JAV patente Nr. US 4416985 jokių duomenų nėra; b) šios srities specialistas iš JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdžio, neturėdamas užduoties atskleisti (išskirti) tarpinį junginį ZK 90965, tokio techninio rezultato nepasiektų, kadangi pagrindinė cheminio proceso reakcija yra junginio ZK 92836 oksidacija dalyvaujant ne rutenio druskai, o chromo (VI) oksidui ar chromo trioksidui bei technologinis procesas (cheminis virsmas) vyksta ne atskirai, o vienu metu ir toje pačioje vietoje (vadinamasis vienos talpos procesas), dėl to neišvengiamai gaunamas tik galutinis produktas DRSP.
Ieškovė teigia, kad Patento Nr. 1 4-asis pakeistas apibrėžties punktas nepakankamai atskleidžia išradimo esmę, nes 4-ajame išradimo apibrėžties punkte nenurodytas laikas, kada turi būti įdedama p-toluolo sulfono rūgšties, siekiant vykdyti dehidratacijos reakciją, o nesant tokios informacijos, specialistas negalėtų tiksliai atkartoti šio proceso, taip pat pažeidžia objekto neišplėtimo reikalavimą.
Kolegija nurodė, kad pagal Patento Nr. 1 4-ajame išradimo apibrėžties punkte nurodytą aprašymą vanduo pašalinamas pridedant rūgšties. Pavyzdyje pateikiama informacija, kada turi būti pridėta p-toluolo sulfono rūgšties: „6-beta,7-beta,15-beta,16-beta-dimetilenai-3okso-17-alfa-pregn-4-ene-21,17-karbolaktonai suspenduojami 280 ml THF ir po to atskiedžiami 10 mol proc., 1,5 g p-toluolsulfono rūgšties. Po 30 minučių pridedama 125 ml prisotinto NaCl tirpalo ir 8,2 ml 1n NaOH tirpalo. Po fazių atskyrimo organinė fazė sausinama natrio sulfatu ir po to koncentruojama iki sausumo, tuo būdu gaunama 26,67 g 6-beta,7-beta,15-beta,16-beta-dimetilenai-3okso-17-alfa-pregn-4ene-21,17 karbolaktonai kaip neapdoroto produkto, kurio švarumas nustatytas HPLC būdu yra 93 proc.“ Kolegijos vertinimu, pagal Patento Nr. 1 apibrėžties punktus bei pateiktą pavyzdį atitinkamos srities specialistas gali suprasti, kada turi būti įdedama p-toluolo sulfono rūgšties („suspenduojami ir po to atskiedžiami“, t. y. po vieno veiksmo eina kitas veiksmas), todėl ieškovės argumentai dėl išradimo esmės neaiškumo arba neatskleidimo atmestini.
Kolegija sprendė, kad pakeistame Patento Nr. 1 4-ajame išradimo apibrėžties punkte nėra nurodyti drospirenono gamybos etapai, kurie yra aprašyti Patento Nr. 1 1-ajame išradimo apibrėžties punkte, t. y. du nenurodyti sintetinimo etapai atliekami pagal Patento Nr. 1 1-ąjį apibrėžties punktą, o dehidratacija atliekama pagal Patento Nr. 1 4-ąjį apibrėžties punktą. Pagal pakeistą Patento Nr. 1 4-ąjį apibrėžties punktą pasiekiamas tas pats rezultatas (didelio grynumo drospirenonas), koks buvo pasiekiamas iki šio punkto pakeitimo. Taigi, po Patento Nr. 1 4-ojo apibrėžties punkto pakeitimo išradimo objektas neišsiplėtė. Šiuo atveju pradinis Patento Nr. 1 4-asis apibrėžties punktas saugojo didelio grynumo drospirenoną (produktą), o pakeistas saugo didelio grynumo drospirenono gavimo procesą, kuris apima Patento Nr. 1 1-ąjį apibrėžties punktą (aprašymą), t. y. „produktas per procesą“. Kolegija konstatavo, kad pakeistas Patento Nr. 1 4-asis apibrėžties punktas nepažeidžia išradimo vienumo principo, kadangi pakeistas Patento Nr. 1 apibrėžties 4 punktas yra sukurtas ankstesniojo išradimo pagrindu (pagal Patento Nr. 1 aprašymą) – saugomas didelio grynumo drospirenonas per jo gavimo procesą. Toks apribojimas nėra techninės problemos sprendimo (išradimo) keitimas į priešingą techninės problemos sprendimą (išradimą), nes pasikeitė ne išradimo esmė, o tik išradimo ribos (išradimas tapo siauresnis).
Ginčijamas patentas Nr. 2 apibūdina DRSP paruošimo procesą, pašalinant vandenį iš 6-beta, 7-beta,15-beta,16-beta-dimetileno-5beta-hidroksi-3-okso-17-alfa-antrostano-21,17-karbolakotono, pridedant rūgšties ar Lewiso rūgšties. Patento Nr. 2 objektas nuo 2012 m. sausio 18 d. buvo pakeistas, nurodant: „po to vandens pašalinimą vykdo pridedant p-tolueno sulfoninės rūgšties“. Taigi, ginčijamo Patento Nr. 2 objektas buvo pakeistas, vietoj trijų apibrėžties punktų liko vienas, atitinkantis buvusį 2-ąjį išradimo apibrėžties punktą, aprašantį procesą, kaip vanduo yra pašalinamas iš DRSP junginio pridedant p-tolueno sulfoninės rūgšties.
Ieškovės teigimu, Patento Nr. 2 objektas yra platesnis negu patento paraiškos turinys, nes pateiktoje paraiškoje PCT WO 9806738-A1 nurodyto DRSP gavimo proceso II etapo oksidacijos dalyvaujant rutenio druskai ir III etapo dehidratacijos derinys, kai abu etapai yra atskirti, yra būtinas, tačiau Patento Nr. 2 trijuose apibrėžties punktuose aprašytame procese nurodomas tik III etapas – dehidratacija.
EPT Apeliacijos kolegija 2012 m. spalio 17 d. sprendime byloje Nr. T 2502/11 nurodė, kad: „pirminėje patento paraiškoje pateiktas būdas apima katalizinę hidrolizę kaip pirmą stadiją, oksidaciją į 5-beta-OH-DRSP dalyvaujant rutenio druskoms ir galiausiai vandens eliminavimą į DRSP. Pašalinus nusodintą vandenį iš reakcijos tirpalo, gali būti atskirtas 5-beta-OH-DRSP. Toks tarpinio produkto 5-beta-OH-DRSP atskyrimas leidžia patentuojamą vandens eliminavimą vykdyti atskirai nuo kitų pirminės patento paraiškos stadijų. Kadangi iš pradžių atskleista, kad vandens eliminavimas gali būti vykdomas atskirai, jis gali būti atskirai ir patentuojamas.“
Kolegija pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių EPT Apeliacijos kolegijos 2012 m. spalio 17 d. sprendime padarytas išvadas. Kolegija, esant konstatuotai faktinei aplinkybei, kad pagal pirminę patento paraišką vandens eliminavimas (dehidratacija) gali būti vykdomas atskirai ir jis gali būti atskirai ir patentuojamas, sprendė, kad Patento Nr. 2 objektas nėra platesnis negu patento paraiškos turinys.
Ieškovė teigia, kad Patento Nr. 2 1-asis išradimo apibrėžties punktas neatitinka naujumo reikalavimo, kadangi chromo (VI) oksidas yra Lewiso rūgštis, todėl JAV patentų Nr. US 4416985 ir Nr. US 4472310 5 c pavyzdys patvirtina Patento Nr. 2 1-ojo išradimo apibrėžties savybes, apimančias drospirenono gavimo procesą pašalinant vandenį iš 5-beta-OH-DRSP pridedant rūgšties ar Lewiso rūgšties. Kolegija atmetė šiuos argumentus, remdamasi prof. V. H. Salvatierros išvada, kad techniniu lygiu drospirenono gavimo būdas, kai jame dalyvauja naujos medžiagos ir cheminiai etapai atskirti, yra naujas.
Ieškovė nurodo, kad Patento Nr. 2 2-ojo išradimo apibrėžties punkte nurodytas procesas (vanduo pašalinamas pridedant p-tolueno sulfoninės rūgšties) nesiekia išradimo lygio, palyginti su procesu, aprašomu JAV patentuose Nr. US 4416985 ar Nr. US 4472310, bei su šioje srityje specialistų turimomis žiniomis.
Kolegija nustatė, kad prof. V. H. Salvatierra 2009 m. rugsėjo 17 d. nuomonėje nurodė, jog 1975 m. išleistame populiariausiame vadovėlyje – N. L. Allingerio Quimica Organica (ed. Reverte, 1975, Vol. 1, p. 640) – aprašyta, kad p-tolueno sulfoninė rūgštis yra viena iš dažniausių alkoholio dehidratacijos procese naudojamų rūgščių, kaip katalizatorius, galintis pašalinti vandenį. Taip pat 1956 m. buvo parašytas p-tolueno rūgšties panaudojimas panašių junginių tokio tipo dehidracijos reakcijose, pvz., Wenkert ir kt. straipsnyje, paskelbtame Journal of the American Chemical Society (1956, Vol 78, p. 2318–2325). Taigi, iki Patento Nr. 2 prioriteto datos atitinkamos srities specialistas turėjo bendrųjų žinių apie p-tolueno sulfoninės rūgšties naudojimą dehidratacijoje. Nagrinėjamos bylos atveju spręstina, ar specialistas turėjo žinių apie p-tolueno sulfoninės rūgšties naudojimą tarpinio junginio 5-beta-OH-DRSP dehidratacijoje.
Akivaizdumo nebuvimas konstatuotinas tuo atveju, kai atitinkamos srities specialistas iki patento prioriteto datos neturėjo motyvacijos ieškoti patente pateikto problemos sprendimo, atspirties tašku laikydamas artimiausią techninį lygį.
EPT Apeliacijos kolegijos 2012 m. spalio 17 d. sprendime byloje Nr. T 2502/11 buvo aiškinamasi, ar specialistas, remdamasis JAV patentu Nr. US 4416985, pritaikydamas jame cituojamą technikos lygį ir turimas žinias, ieškodamas alternatyvaus būdo, kuris JAV patente Nr. US 4416985 aprašytą būdą, kuriame naudojant 3,5-Diol-DRSP vienoje stadijoje esant 50 0C vyksta OH-grupės oksidacija 3 karbono grupės pozicijoje ir vandens eliminavimas, susidarant dvigubai jungčiai tarp 4 ir 5 anglies atomo, pakeistų 5-beta-OH-DRSP atskiestų p-toluensulfon rūgštimi. Kolegija konstatavo, jog specialistai į 5-beta-OH-DRSP nebūtų pridėję p-tolueno sulfoninės rūgšties, nes: a) pagal JAV patente Nr. US 4416985 aprašytą būdą dvi reakcijos – oksidacija ir dehidratacija – esant švelnioms sąlygoms vyksta viena stadija, todėl specialistas, norėdamas pakeisti JAV patente Nr. US 4416985 atskleistame būde naudotą chromo trioksidą, ieškotų reagento, veikiančio kaip oksidacijos priemonė ir pagreitinančio dehidrataciją, o tam p-tolueno sulfoninė rūgštis nėra tinkama, nes ji nėra stipri oksidacijos priemonė; b) DRSP su p-tolueno sulfonine rūgštimi reaguotų, išsiskiriant nepageidaujamiems šalutiniams produktams, todėl specialistas nebūtų bandęs jos pridėti net ir susidarius žymiam kiekiui 5-beta-OH-DRSP.
Kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atitinkamos srities specialistai į atskirtą tarpinį produktą 5-beta-OH-DRSP nepridėdavo p-tolueno sulfoninės rūgšties, todėl nėra pagrindo teigti, jog Patente Nr. 2 pateikiamas techninės problemos sprendimas neatitinka išradimo lygio reikalavimo. Priešingų įrodymų į bylą nepateikta.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu Patento Nr. 1 2-ąjį išradimo apibrėžties punktą, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas tenkintas; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 27 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Patento Nr. 1 4-ąjį išradimo apibrėžties punktą ir Patentą Nr. 2, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai aiškino netiesioginio išradimo atskleidimo sąvoką ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Tai, kad išradimas turi būti nežinomas (naujas) technikos lygiu, reiškia, jog ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai jis turi būti niekur neatskleistas. Naujumas neturi būti suprantamas siaurai. Jeigu kuriame nors ankstesniame dokumente atitinkamos srities specialistui buvo pateikiamas kokio nors proceso ar produkto aprašymas, pagal kurį neišvengiamai susidaro kitas procesas ar produktas, tai laikoma, kad šis ankstesnis dokumentas taip pat atskleidžia ir šį procesą ar produktą (netiesiogiai) ir todėl paneigia tariamo išradimo naujumą (EPT Apeliacinės kolegijos sprendimai T 12/81, T181/82, T198/84). Patento Nr. 1 2-uoju išradimo apibrėžties punktu yra saugomas pats tarpinis junginys ZK 90965, o JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje yra aprašoma reakcija, kurios metu atitinkamos srities specialistui aiškiai atskleidžiamas ZK 90965 susidarymas, todėl laikytina, kad ZK 90965 buvo netiesiogiai atskleistas šiame JAV patento pavyzdyje ir todėl tarpinis junginys ZK 90965 (Patento Nr. 1 2-asis išradimo apibrėžties punktas) neatitinka imperatyvaus naujumo reikalavimo ir yra pripažintinas negaliojančiu. Teismo išvada, kad tarpinio junginio susidarymas JAV patente nėra tiesiogiai ar netiesiogiai aprašytas, prieštarauja nurodytai EPT praktikai.
Teismas neteisingai interpretavo ekspertų išvadose pateiktus argumentus ir nepasisakė, kodėl atmeta užsienio ekspertų išvadas, kurios patvirtina, kad tarpinis junginys ZK 90965 buvo netiesiogiai atskleistas JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje. Teismas, spręsdamas, kad tarpinis junginys nebuvo netiesiogiai atskleistas, rėmėsi teismo paskirtos 2017 m. balandžio 6 d. ekspertizės išvada, kurioje ekspertai konstatavo, kad tarpinis junginys nebuvo netiesiogiai atskleistas. Ekspertai 2017 m. balandžio 6 d. ekspertizės išvadoje vertino ne tai, ar cheminės reakcijos metu susidaro tarpinis junginys ZK 90965, bet tai, ar tarpinis junginys ZK 90965 yra aprašytas minėtame JAV patente. Ieškovė sutinka, kad tarpinis junginys ZK 90965 nėra tiesiogiai minimas šiame JAV patente (kas reikštų tiesioginį atskleidimą), tačiau netiesioginiam atskleidimui aktualu, ar organinės chemijos specialistas galėjo suprasti, kad vykstant JAV patente aprašytoms cheminėms reakcijoms susidaro tarpinis junginys ZK 90965, ir į šį klausimą ekspertai neatsakė. 2017 m. balandžio 6 d. ekspertizės išvadoje ekspertai, remdamiesi teorinėmis žiniomis (neatlikę eksperimentų), sugebėjo identifikuoti, kad vykstant JAV patente aprašytai cheminei reakcijai tarpinis junginys ZK 90965 gali susidaryti. 2017 m. balandžio 6 d. ekspertizės išvada, kad teigti, jog galima suprasti, kad tam tikru momentu gali būti ar yra gaunamas kitas junginys, nėra pagrindo, nes JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje nurodyto sintezės proceso metu gaunamas drospirenonas, nepaneigia netiesioginio atskleidimo. Teismo išvada, kad technologinis procesas, parašytas JAV patente, vyksta ne atskirai, o vienu metu ir toje pačioje vietoje (vadinamasis vienos talpos procesas), dėl ko neišvengiamai yra gaunamas tik galutinis produktas DRSP, taip pat negali paneigti tarpinio junginio netiesioginio neatskleidimo. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad reakcijos procesas, aprašytas JAV patente, gali vykti vienu iš dviejų būdų: 1) oksidavimo ir dehidratavimo reakcijos vyksta vienu metu, todėl tarpinis junginys ZK 90965 nesusidaro; arba 2) oksidavimo ir dehidratavimo reakcijos vyksta viena paskui kitą (ne vienu metu), dėl to susidaro tarpinis junginys ZK 90965. Jau vien tai, kad visi ekspertai patvirtino, jog oksidavimo ir dehidratavimo reakcijos gali vykti viena paskui kitą (ne vienu metu), patvirtina netiesioginį tarpinio junginio ZK 90965 atskleidimą, t. y. tai, kad organinės chemijos specialistui, pamačiusiam minėtą JAV patentą, yra aišku, jog tarpinis junginys ZK 90965 gali susidaryti. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, grąžindamas šią bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendė, jog byloje pateiktos užsienio ekspertų išvados patvirtina, kad JAV patento 5 c pavyzdyje yra netiesiogiai atskleistas tarpinis junginys ZK 90965. Vertindamas tas pačias užsienio ekspertų išvadas, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas kasacinio teismo išvadų.
Patento Nr. 1 4-asis išradimo apibrėžties punktas pripažintinas negaliojančiu, nes šiuo apibrėžties punktu saugomas didelio grynumo drospirenono gamybos procesas yra platesnis už paduotos patento paraiškos turinį, t. y. šio išradimo apibrėžties punkto objektas po apibrėžties pakeitimo yra nepagrįstai išplėstas (Patentų įstatymo 76 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal EPT praktiką imperatyvus objekto neišplėtimo reikalavimas apima draudimą neplėsti objekto ne tik tiesiogiai išplečiant saugomą objektą, tačiau apima ir draudimą tam tikru būdu siaurinti saugomą objektą. Vadovaujantis EPT praktika, objekto neišplėtimo reikalavimas taip pat reiškia, kad negalima siaurinti (sutrumpinti) prieš tai buvusios paraiškos objekto pašalinant iš jos atskirą požymį, kai jis neatskiriamai susijęs su kitais požymiais, arba pateikiant tik požymių santrauką, nesusiejant jos nė su vienu konkrečiu požymiu (EPT sprendimas T 714/00). Vienos savybės apibendrinimas be kitų savybių, nurodytų paraiškoje, yra neleistinas pradinėje paraiškoje pateikiamos informacijos išplėtimas (EPT sprendimas T 1004-1001). Teismas nepagrįstai sprendė, kad „Patento Nr. 1 4-ajame išradimo apibrėžties punkte nėra nurodyti drospirenono gamybos etapai, kurie yra aprašyti Patento Nr. 1 1-ajame išradimo apibrėžties punkte, t. y. du nenurodyti sintetinimo etapai atliekami pagal Patento Nr. 1 1-ąjį apibrėžties punktą, o dehidratacija atliekama pagal Patento Nr. 1 4-ąjį apibrėžties punktą. Pagal pakeistą Patento Nr. 1 4-ąjį apibrėžties punktą pasiekiamas tas pats rezultatas (didelio grynumo drospirenonas), koks buvo pasiekimas iki šio punkto pakeitimo. Taigi, po Patento Nr. 1 4-ojo apibrėžties punkto pakeitimo išradimo objektas neišsiplėtė.“
Taigi procesas, aprašytas pirminiame Patento Nr. 1 4-ajame apibrėžties punkte, buvo apibūdinamas darant nuorodą į 1-ąjį apibrėžties punktą. Atitinkamai 1-ajame apibrėžties punkte (taigi, ir pirminiame 4-ajame apibrėžties punkte) aprašytas procesas susidėjo iš 3 etapų: 1) hidrinimo, 2) oksidacijos, 3) dehidratacijos (vandens pašalinimo). Tuo tarpu po pakeitimo galiojančio patento 4-asis išradimo apibrėžties punktas apima tik tarpinio junginio ZK 90965 dehidrataciją ir nebedaro nuorodos į apibrėžties 1-ąjį punktą, todėl gamybos procesas susidaro tik iš vieno etapo (buvusio trečiojo etapo) – dehidratacijos. Taigi, apibrėžtyje nebelikus specifinių sintetinimo metodų (ZK 34506 hidrinimo ir ZK 92836 oksidavimo), patentinė 4-ojo apibrėžties punkto apsauga nepagrįstai išsiplečia iki drospirenono apsaugos, gautos dehidratuojant bet kokiu būdu gautą ZK 90965. Vertinant, ar objektas buvo išplėstas, reikia lyginti išradimui suteiktą apsaugą pagal pradinę paraišką su išradimui suteikiama apsauga pagal atskirtąją paraišką arba po apibrėžties pakeitimo. Tam tikrais atvejais (kaip ir šioje civilinėje byloje), išbraukus dalį pradinės apibrėžties, išradimui suteikiama apsauga gali nepagrįstai išsiplėsti, lyginant apsaugą su pradine patento paraiška. Vertinant patento atitiktį objekto neišplėtimo reikalavimui pagal Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 3 punktą neturėtų turėti reikšmės, ar pats apibrėžties punktas yra papildomas, ar susiaurinamas (formos aspektas), o turėtų būti atsižvelgiama į suteikiamos apsaugos pokytį (turinio aspektas).
Patento Nr. 1 4-asis išradimo apibrėžties punktas nepakankamai atskleidžia išradimo esmę (Patentų įstatymo 76 straipsnio 2 dalis ir 63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes nenurodo, kada turi būti įdedama p-toluolsulfono rūgšties. Teismai sprendė, kad išradimo esmė yra atskleista, kadangi laikas, kada reikia įdėti rūgšties, yra nurodytas aprašyme, todėl išradimas yra pakankamai atskleistas. Vadovaujantis EPT praktika, išradimo apibrėžties punktų tikslas yra suteikti galimybę nustatyti patentu suteikiamą apsaugos sritį, todėl jie turi būti suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, ir aprašyti techninius išradimo ypatumus. Skaitytojas, remdamasis išradimo apibrėžties punktais, turi suprasti tikslius skirtumus, apribojančius apsaugos sritį (EPT sprendimai T 337/95, T 165/84, T 1208/97, T 1088/07). Pagal kasacinio teismo praktiką apibrėžtis yra patento „širdis“. Tik pagal išradimo apibrėžtį gali būti nustatytos patento savininko išimtinės teisės. Pažymėtina, kad nagrinėjant ginčus tiek dėl išduoto patento pripažinimo negaliojančiu, tiek ir ginčus dėl patento savininko teisių gynimo, būtina itin atidžiai nustatyti tuo patentu ginamo išradimo apibrėžtį, t. y. patentu suteikiamos teisinės apsaugos ribas. Kitaip tariant, būtent pagal išradimo apibrėžtį nustatomas ginčo (ieškinio) dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2004) Taigi, vertinant, ar išradimo esmė yra tinkamai atskleista, turi būti vertinami tik išradimo apibrėžties punktai (išradimui suteikiama apsaugos apimtis), neatsižvelgiant į išradimo aprašymą.
Teismai, spręsdami, kad Patento Nr. 1 aprašymo 23 punkte yra aiškiai nurodyta, kada reikia pridėti p-toluolsulfono rūgšties, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). 23 punkte nurodyta, kad „6-beta,7-beta,15-beta,16-beta-dimetilenai-3 okso-17-alfa-pregn-4-ene-21,17-karbolaktonai suspenduojami 280 ml THF ir po to atskiedžiami 10 mol proc., 1,5 g p-toluolsulfono rūgšties. Po 30 minučių pridedama 125 ml prisotinto NaCl tirpalo ir 8,2 ml 1n NaOH tirpalo“. Taigi nenurodytas momentas ar etapas, kada būtent turi būti pridėta rūgštis.
Patentas Nr. 2 neatitinka objekto neišplėtimo reikalavimo (Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lyginant Patento Nr. 2 ir tarptautinę patento paraišką, matyti, kad procesas, aprašytas tarptautinėje patento paraiškoje, buvo apibūdinamas kaip susidedantis iš 3 etapų: 1) hidrinimo, 2) oksidacijos panaudojant rutenio druską, 3) dehidratacijos, o Patente Nr. 2 šis procesas yra susiaurintas tik iki vieno etapo – dehidratacijos. Taigi pagal tarptautinę paraišką yra naudojamas toks ZK 90965, kuris gautas hidrinant ZK 34506, po to gautą junginį ZK 92836 oksiduojant, o Patente Nr. 2 nėra detalizuojama, koks konkrečiai ZK 90965 turi būti naudojamas, t. y. yra saugomas drospirenono paruošimas iš bet kuriuo būdu gautos medžiagos ZK 90965. Taigi Patentas Nr. 2 akivaizdžiai yra platesnės apsaugos nei pirminė tarptautinė paraiška, todėl neatitinka objekto neišplėtimo reikalavimo.
Be to, turi būti vertinama, ar pagal atskirtąją paraišką įregistruotas patentas sprendžia pirminėje paraiškoje nurodytą techninę problemą. Techninės problemos sprendimas yra vienas iš esminių kriterijų įvertinant išradimo patentabilumą, kadangi išradimas negali būti patentuojamas, jei nepateikia sprendžiamos problemos sprendimo būdo per se (savaime). Šios srities ekspertui yra aišku, jog Patente Nr. 2 nurodytas procesas nepateikia pirminėje patento paraiškoje svarstomos problemos sprendimo. Pirminėje tarptautinėje paraiškoje buvo suformuluota ir išdėstyta techninė problema, kuriai spręsti yra skirtas patentas: „Išradimo tikslas yra pateikti naują drospirenono gavimo procesą, kuris yra selektyvesnis ir lengviau įvykdomas, palyginti su iki šiol taikomais, be to, yra ekologiškesnis (neatliekama oksidacija panaudojant chromo trioksidą)“. Taigi, kaip matyti, viena iš techninių problemų, kurias turi spręsti Patentas Nr. 2, – būti ekologiškesniam. Tarptautinėje paraiškoje ši ekologijos problema yra išsprendžiama vietoj chromo trioksido naudojant rutenio druską ir taip gaunant ZK 90965. Pagal Patente Nr. 2 nurodytą reakciją gali būti panaudojamas bet koks ZK 90965, net ir gautas panaudojant chromo trioksidą, laikytina, kad toks Patentas Nr. 2 nesprendžia techninės problemos, nurodytos ir iškeltos tarptautinėje paraiškoje, ir todėl neatitinka objekto neišplėtimo reikalavimo.
Teismas, atmesdamas reikalavimą Patentą Nr. 2 pripažinti negaliojančiu, be kita ko, dėl to, kad jis neatitinka išradimo lygio reikalavimo, rėmėsi EPT Apeliacinės kolegijos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T 2505/11 ir nurodė, kad ieškovė neva nepateikė priešingų įrodymų. Ieškovė pateikė eksperto V. H. Salvatierros išvadą ir straipsnį, patvirtinančius, kad Patentu Nr. 2 pateikiamas techninės problemos sprendimas yra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Šių įrodymų teismas nevertino. Teismas, išskirdamas EPT Apeliacinės kolegijos 2012 m. spalio 17 d. sprendimą iš kitų byloje pateiktų įrodymų visumos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. EPT Apeliacinės kolegijos nustatytos aplinkybės yra tik vienas iš įrodymų ir nėra prejudicinis faktas pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą. Šioje civilinėje byloje ieškovė pateikė naujų įrodymų, kurie nebuvo nagrinėti EPT Apeliacinėje kolegijoje (bendrųjų organinių chemijos žinių straipsnis bei eksperto V. H. Salvatierros išvada). Teismas privalėjo vertinti pateiktus naujus įrodymus, o juos atmesdamas, pateikti atmetimo motyvus.
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Tam, kad būtų konstatuota, jog produktas buvo netiesiogiai atskleistas ankstesniame dokumente, nepakanka konstatuoti, kad tarpinio produkto gavimas buvo neišvengiamas pagal tą dokumentą, bet būtina nustatyti, kad tame dokumente buvo pateikta visa reikšminga informacija (pradinis produktas, reakcijų sąlygos), kuri leistų atitinkamos srities specialistui tokį tarpinį produktą gauti. Išradimo naujumas turėtų būti vertinamas pagal technikos lygį, esamą patento paraiškos padavimo dieną (žr., pvz., EPT sprendimą T 0061/86). Teismas, spręsdamas, ar JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje buvo pateikta visa reikšminga informacija (pradinis produktas, reakcijų sąlygos), kuri leistų atitinkamos srities specialistui gauti tarpinį junginį ZK 90965, vertino visus byloje esančius įrodymus. Papildomos ekspertizės išvada paneigia, kad tarpinis junginys ZK 90965 yra JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje aprašytos reakcijos neišvengiamas produktas ir atitinkamos srities specialistui iki ginčo patento prioriteto datos buvo aišku, kad vykdant JAV patente aprašytą reakciją tarpinis junginys ZK 90965 neabejotinai susidaro.
Ieškovė, vertindama, ar patentas atitinka objekto neišplėtimo reikalavimą, lingvistiškai lygina Patento Nr. 1 4 apibrėžties punktą iki ir po pakeitimo, neatsižvelgdama į patentą kaip visumą. Pažymėtina, kad pakeistame 4 apibrėžties punkte nenurodyti etapai buvo aprašyti 1 apibrėžties punkte, todėl jokio išradimo objekto neleistino susiaurinimo, lyginant su patento paraiška, nebuvo atlikta. Be to, neišplėtimo reikalavimas nepažeidžiamas, kai pradinėje paraiškoje nurodytų dviejų atskirų savybių (etapų) sujungimas neturi įtakos galutiniam rezultatui, t. y. nepaisant tokio sujungimo išradimu pateikiamas techninis sprendimas yra sėkmingai įgyvendinamas (žr., pvz., EPT sprendimą T 68/99). Kadangi Patento Nr. 1 pakeistu 4 apibrėžties punktu saugomas procesas leidžia pasiekti tokį pat rezultatą, kaip ir buvo iki 4 punkto pakeitimo (gauti didelio grynumo drospirenoną), tai net neatsižvelgiant į tai, jog pirmi du etapai gali būti atlikti remiantis tuo pačiu Patentu Nr. 1 (1 apibrėžties punktu), procesų sujungimas pakeistame 4 apibrėžties punkte laikytinas leistinu ir nepažeidžiančiu objekto neišplėtimo reikalavimo.
Ieškovės teiginys, kad tinkamas išradimo esmės atskleidimas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant tik į išradimo apibrėžtį, neatsižvelgiant į išradimo aprašymą, prieštarauja Europos patentų konvencijos 83 straipsnio ir Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 16 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Vertinant išradimo esmės atskleidimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į patento apibrėžties punktą, bet ir į patento aprašymą bei patento paraišką.
Patento Nr. 1 išradimo aprašymo 23 punkte nurodyta, kada turi būti pridedama p-toluolsulfono rūgšties. „Po to pridedama“ reiškia ne ką kitą, o tai, kad iš karto po prieš tai einančio veiksmo, nelaukiant turi būti pridėta p-toluolsulfono rūgšties.
EPT 2012 m. spalio 17 d. sprendime Nr. T 2505/11 nustatė, kad Patentas Nr. 2 atitinka objekto neišplėtimo reikalavimą, analizuodama tokius pat argumentus kaip tie, kuriuos ieškovė nurodė kasaciniame skunde.
Teismas, spręsdamas dėl Patento Nr. 2 išradimo lygio, pagrįstai vadovavosi EPT Apeliacinės kolegijos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T 2505/11, nes šiame sprendime buvo vertinami tokie patys argumentai kaip ir tie, kurias ieškovė rėmėsi šioje byloje. Teismas pagrįstai vadovavosi dviejų nešališkų ekspertų nuomone (t. y. EPT sprendimu T 2505/11), o ne vienos iš šalies pasamdyto eksperto nuomone (V. H. Salvatierros išvada).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčų dėl Europos patento nagrinėjimo
Nagrinėjamoje byloje sprendžiami Europos patentų galiojimo klausimai. Europos patentas – tai patentas, išduotas pagal Europos patentų konvenciją (Europos patentų išdavimo konvencija (Europos patentų konvencija), pasirašyta 2000 m. lapkričio 29 d. Miunchene, Patentų įstatymo 2 straipsnio 3, 5 dalys).
Patentų įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskelbtas ir įsigaliojęs Lietuvos Respublikoje Europos patentas gali būti panaikintas arba pripažintas negaliojančiu remiantis šiuo įstatymu ir (ar) Europos patentų konvencijos 138 straipsniu.
Pagal Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalį patentas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu (visiškai arba iš dalies) esant vienam iš šių pagrindų: 1) išradimas pagal šio įstatymo 4–8 straipsnius yra nepatentabilus; 2) patente išradimo esmė neatskleista taip aiškiai ir išsamiai, kad jį galėtų panaudoti tos srities specialistas; 3) patento objektas yra platesnis negu paduotos patento paraiškos turinys arba patentas buvo išduotas pagal atskirtą patento paraišką, kuri yra platesnio turinio negu pirminė patento paraiška; 4) patento savininkas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį neturi teisės į patentą.
Europos patentų konvencijos 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti Europos patento panaikinimo pagrindai yra iš esmės tapatūs nurodytiems Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje (išskyrus Europos patento panaikinimą dėl pratęstos apsaugos).
Technikos srities išradimas yra patentabilus, jeigu jis atitinka naujumo, atitikties išradimo lygiui ir pramoninio pritaikomumo reikalavimus (Patentų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, patentų išdavimo momentu aktualių Patentų įstatymo suvestinių redakcijų 2 straipsnio 1 dalis). Analogiškai Europos patentų konvencijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos patentai išduodami visų technikos sričių išradimams, jei yra nauji, išradimo lygio ir turi pramoninį pritaikomumą.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje taikytinos Europos patentų konvencijos nuostatos, atitinkančios Patentų įstatyme įtvirtintą ginčo sprendimui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžiant kilusius teisės klausimus, atsižvelgtina ir į EPT Apeliacinės kolegijos praktikoje pateiktus išaiškinimus.
Dėl ankstesnio išradimo atskleidimo vertinimo
Šioje kasacinės bylos dalyje sprendžiamas klausimas dėl ginčo išradimo (Patento Nr. 1 2-ojo punkto) atitikties išradimo naujumo reikalavimui. Išradimo naujumo samprata pateikta patento išdavimo momentu (2002 m. balandžio 3 d.) galiojusio Patentų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalyse: išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu; technikos lygiu laikoma visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje (atitinkama nuostata yra įtvirtinta šiuo metu galiojančio Patentų įstatymo 6 straipsnio 1, 2 dalyse). Europos patentų konvencijos 54 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos analogiškos nuostatos.
Pagal nuoseklią EPT Apeliacinės kolegijos praktiką išradimas pripažįstamas neatitinkančiu naujumo reikalavimo, jeigu jis iki paraiškos ar prioriteto datos buvo viešai atskleistas, t. y. aiškiai ir tiesiogiai išplaukė (buvo išvedamas, gaunamas) iš ankstesnio technikos lygio (angl. directly and unambiguously derivable from the prioir art) (pvz., EPT Apeliacinės kolegijos sprendimai bylose T 162/92, T 582/93). Atskleidimas vertinamas pagal vidutinio tos srities specialisto turimų žinių ir supratimo standartą atsižvelgiant į bendrą tos srities mokslo žinių lygį (pvz., EPT Apeliacinės tarybos sprendimai bylose T 164/92, T 582/93). Be to, tam, kad ankstesnis technikos lygis paneigtų išradimo naujumą, iš viešai atskleistos informacijos specialistui turi būti suvokiami visi, ne tik esminiai, išradimo, kuriam siekiama patentinės apsaugos, elementai (požymiai) (pvz., EPT F byloje T 411/98). Jeigu ne visi išradimo apibrėžties elementai yra atskleisti, tačiau trūkstami tos srities specialistui yra akivaizdūs iš turimo žinių lygio, kyla ne išradimo naujumo, o jo atitikties išradimo lygiui klausimas.
Vertinant, ar ankstesnis technikos lygis paneigia pareikšto patentui išradimo naujumą, taikomas atgaminamumo (angl. reproducibility) testas: išradimo objektas, aprašytas dokumente, pripažįstamas atskleistu visuomenei ir sudarančiu technikos lygį, jeigu pateikta informacija yra pakankama tam, kad vidutinis atitinkamos srities specialistas, ja vadovaudamasis bei atsižvelgdamas į bendrą tos srities mokslo žinių lygį, galėtų išradimą atkartoti (pvz., EPT Apeliacinės kolegijos sprendimai bylose T 26/85, T 206/83, T491/99).
Aiškaus ir tiesioginio atskleidimo, paneigiančio išradimo naujumą, kriterijus nereiškia, kad visi išradimo požymiai turi būti tiesiogiai (eksplicitiškai) aprašyti ankstesniame dokumente. Praktikoje pripažįstama ir netiesioginio, numanomo išradimo atskleidimo galimybė (angl. implicit disclosure).
EPT Apeliacinės kolegijos praktikoje laikoma, kad ankstesnis technikos lygis paneigia pareikšto patentui išradimo naujumą, kai išradimo dalykas (objektas) tiesiogiai ir aiškiai išplaukia iš ankstesnio dokumento, įskaitant ir bet kuriuos požymius, kurie tos srities specialistui yra numanomi (angl. implicit). Vis dėlto netiesioginis atskleidimas gali būti laikomas pakankamu paneigti pareikšto patentui išradimo naujumą tik tada, jeigu tos srities specialistui akivaizdu, kad būtent numanomas (angl. implicit) elementas sudaro atskleisto išradimo techninės apibrėžties dalį. Numanomas atskleidimas reiškia ne ką kitą kaip aiškią ir vienareikšmišką pasekmę to, kas yra tiesiogiai nurodyta (pvz., EPT Apeliacinės kolegijos sprendimas byloje T 1523/07).
Patento Nr. 1 2-ąjį išradimo apibrėžties punktą, kuriuo saugomas tarpinis drospirenono gamybos proceso junginys ZK 90965, ieškovė ginčija dėl jo neatitikties naujumo reikalavimui; savo reikalavimą ieškovė grindžia teiginiu, kad JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje yra aprašoma reakcija, kurios metu atitinkamos srities specialistui aiškiai atskleidžiamas ZK 90965 susidarymas, todėl laikytina, kad ZK 90965 buvo netiesiogiai atskleistas šiame JAV patento pavyzdyje.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl šios bylos dalies, t. y. dėl Patento Nr. 1 2-ojo apibrėžties punkto, pasisakė ne tik dėl išradimo atitikties naujumo reikalavimui, bet ir dėl jo atitikties išradimo lygiui. Įvertinusi tai, kad ieškovė neginčijo išradimo dėl jo neatitikties išradimo lygiui ir neteikė atitinkamų argumentų kasaciniame skunde, teisėjų kolegija nenagrinėja skundžiamo sprendimo dalies dėl Patento Nr. 1 2-ojo apibrėžties punkto atitikties išradimo lygiui.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Patento Nr. 1 2-asis išradimo apibrėžties punktas atitinka naujumo ir išradimo lygmens reikalavimus, kadangi: a) JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdyje nėra tiesiogiai ir netiesiogiai aprašytas tarpinio junginio ZK 90965 susidarymas; šio tarpinio junginio susidarymui reikia JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdį modifikuoti (pvz., sumažinti nurodytų sąlygų efektyvumą, sutrumpinti reakcijos laiką ir (ar) sumažinti temperatūrą, ir (ar) pertraukti reakciją, ir t. t.), o apie modifikavimo procesą JAV patente Nr. US 4416985 jokių duomenų nėra; b) šios srities specialistas iš JAV patento Nr. US 4416985 5 c pavyzdžio, neturėdamas užduoties atskleisti (išskirti) tarpinį junginį ZK 90965, tokio techninio rezultato nepasiektų, kadangi pagrindinė cheminio proceso reakcija yra junginio ZK 92836 oksidacija dalyvaujant ne rutenio druskai, o chromo (VI) oksidui ar chromo trioksidui bei technologinis procesas (cheminis virsmas) vyksta ne atskirai, o vienu metu ir toje pačioje vietoje (vadinamasis vienos talpos procesas), dėl to neišvengiamai gaunamas tik galutinis produktas DRSP.
Nurodytą išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė ištyręs ir sugretinęs tiek visumos byloje surinktų įrodymų duomenis (skundžiamos nutarties 43–47 punktai), tiek užsienio specialistų nuomones, tiek teismo ekspertizių išvadas.
Ieškovė neteigia, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime iškreipė įrodymų turinį, tačiau nesutinka su teismo šių įrodymų pagrindu padaryta išvada dėl ginčo išradimo atitikties naujumo reikalavimui.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad išradimo atitikties naujumo reikalavimui vertinimas yra teisinis faktinių santykių kvalifikavimas taikant aktualias teisės normas, todėl priskirtinas teismo, o ne specialistų (ekspertų) diskrecijai. Tai, ar ankstesniame patento dokumento aprašyme buvo tiesiogiai ar netiesiogiai atskleistas pareikštas patentui išradimas, teismas sprendžia įvertinęs bylos įrodymus, tarp kitų – ekspertų išvadas dėl to, kokią informaciją tos technikos srities specialistui suteikia ankstesnis patento dokumentas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl Patento Nr. 1 2-ojo išradimo apibrėžties punkto atitikties naujumo reikalavimui pagrįsta ir atitinka EPT Apeliacinės kolegijos praktiką (nutarties 40–43 punktai). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir ieškovės kasacinio skundai nepaneigia fakto, kad visi byloje nuomones pateikę specialistai iš esmės sutarė dėl to, kad, specialistui įvykdžius JAV patento Nr. US 4416985 5 c nurodytą išradimo apibrėžtį, nėra gaunamas tarpinis junginys ZK 90965, tam, kad jis būtų gautas, būtina modifikuoti ankstesnio patento apibrėžtį, t. y. pridėti papildomų elementų. Šiame kontekste galėtų kilti išradimo atitikties išradimo lygiui klausimas, tačiau, ieškovei nepareiškus ieškinio šiuo pagrindu ir nepateikus atitinkamų argumentų kasaciniame skunde, tai nepatenka į kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl (ne)pakankamo išradimo esmės atskleidimo
Patentų įstatymo, galiojusio patento Nr. 1 4-ojo išradimo apibrėžties punkto pakeitimo metu (2012 m. sausio 18 d.), 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Europos patentų konvencijos 83 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalies b punkte; pagal 69 straipsnio 1 dalį, aiškinant išradimo apibrėžties punktus yra būtina naudotis aprašymu ir brėžiniais.
Pagal nuoseklią EPT Apeliacinės tarybos praktiką tam, kad išradimo aprašymas atitiktų pakankamo atskleidimo (angl. sufficiency of disclosure) kriterijų, patento paraiškoje turi būti aiškiai nurodytas išradimo objektas. Sprendžiant dėl atskleidimo pakankamumo, vertintina patento paraiškos visuma, t. y. ne tik išradimo apibrėžtis, bet ir jo aprašymas (pavyzdžiai, brėžiniai) (pvz., EPT Apeliacinės kolegijos sprendimai bylose T 169/83, T 126/91, T 818/93). Be to, tam, kad atitiktų pakankamumo kriterijų, patento aprašymas turi detaliai atskleisti bent vieną patento atgaminimo galimybę (pvz., EPT Apeliacinės kolegijos sprendimas byloje T 292/85).
Ieškovė teigia, kad patento Nr. 1 4-asis išradimo apibrėžties punktas nepakankamai atskleidžia išradimo esmę, nes jame nenurodyta, kada turi būti įdedama p-toluolsulfono rūgšties.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik išradimo apibrėžtį, bet patento paraiškos dokumentų visumą ir iš Patento Nr. 1 apibrėžties bei pateikto pavyzdžio, kuriame nurodyta:,,6-beta,7-beta,15-beta,16-beta-dimetilenai-3okso-17-alfa-pregn-4-ene-21,17-karbolaktonai suspenduojami 280 ml THF ir po to atskiedžiami 10 mol proc., 1,5g p-toluolsulfono rūgšties. Po 30 minučių pridedama 125 ml prisotinto NaCl tirpalo ir 8,2 ml 1n NaOH tirpalo. Po fazių atskyrimo organinė fazė sausinama natrio sulfatu ir po to koncentruojama iki sausumo, tuo būdu gaunama 26,67 g 6-beta,7-beta,15-beta,16-beta-dimetilenai-3okso-17-alfa-pregn-4ene-21,17 karbolaktonai kaip neapdoroto produkto, kurio švarumas nustatytas HPLC būdu yra 93 proc.“, atitinkamos srities specialistas gali suprasti, kada turi būti įdedama p-toluolo sulfono rūgšties, t. y. kad veiksmų aprašymas „suspenduojami ir po to atskiedžiami“ reiškia, kad jie eina vienas kito.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvada dėl ginčo išradimo esmės atskleidimo pakankamumo atitinka aktualų teisinį reglamentavimą bei EPT Apeliacinės kolegijos praktiką, ieškovės argumentai yra teisiškai nepagrįsti.
Dėl išradimo apibrėžties pakeitimo teisėtumo vertinimo
Pagal Patentų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 3 punktą patentas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu patento objektas yra platesnis negu paduotos patento paraiškos turinys arba patentas buvo išduotas pagal atskirtą patento paraišką, kuri yra platesnio turinio negu pirminė patento paraiška. Europos patentų konvencijos 138 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas iš esmės tapatus Europos patento panaikinimo pagrindas.
Patentų įstatymo suvestinės redakcijos, galiojusios 2012 m. sausio 18 d., 20 straipsnio 2, 3 dalyse buvo nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę taisyti patentinę paraišką per visą jos nagrinėjimo Valstybiniame patentų biure laiką; patentinės paraiškos taisymai neturi keisti bei išplėsti išradimo esmės ar ribų.
Atitinkamai pagal Europos patentų konvencijos 123 straipsnio 2, 3 dalis Europos patento paraiška ar Europos patentas negali būti pakeistas taip, kad jo objektas būtų atskleistas plačiau negu jau paduotoje paraiškoje; Europos patentas negali būti pakeistas taip, kad jau suteikta apsauga būtų išplėsta.
Dėl patento paraiškos ar patento pakeitimo teisėtumo sprendžiama lyginant pirminės patento paraiškos ar pirminio patento ir pakeistosios patento paraiškos ar pakeistojo patento objektus. EPT Apeliacinės tarybos praktikoje išaiškinta, kad patento ar patento paraiškos pakeitimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal tai, ar išradimas yra,,tas pats“, t. y. ar pakeisti patento objekto elementai aiškiai ir nedviprasmiškai numatomi tos srities specialistui iš pradinės paraiškos objekto (EPT Apeliacinės kolegijos sprendimas byloje T 288/92). Neleidžiama pakeisti patento paraiškos ar patento objekto, jeigu tuo papildomas techninės problemos sprendimas (angl. technical teaching) ir patento savininkas dėl to gauna neteisėtą naudą (EPT Išplėstinės apeliacinės kolegijos sprendimai bylose G1/93, G1/03, G2/03).
Patentų įstatymo, galiojusio 2012 m. sausio 18 d., 14 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad išradimo apibrėžtį gali sudaryti vienas ar daugiau apibrėžties punktų; ši taisyklė taikytina atsižvelgiant, be kita ko, ir į 16 straipsnyje įtvirtintą išradimo vienumo principą, pagal kurį patento paraiška gali būti paduodama dėl vieno išradimo arba išradimų grupės, kurią jungia bendra išradybos mintis. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos šiuo metu galiojančio Patentų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnyje.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad daugiapunktė išradimo apibrėžtis naudojama vienam išradimui apibūdinti, išplečiant ir (arba) patikslinant jo esminių požymių visumą atskirais realizavimo ir panaudojimo atvejais arba apibūdinant išradimų grupę. Daugiapunktė išradimo apibrėžtis, apibūdinanti vieną išradimą, turi nepriklausomą ir už jo sekantį (sekančius) priklausomą (priklausomus) punktą (punktus) (Patentinių paraiškų padavimo, ekspertizės ir patentų išdavimo taisyklių IR/01/94, patvirtintų Valstybinio patentų biuro 1994 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 11, 21 taisyklės 21.2.3 taisyklės 1 ir 2 dalys). Išradimo esmė (jo esminių požymių visuma) suformuluojama nepriklausomame (pirmajame) punkte. Nepriklausomas išradimo apibrėžties punktas turi esminių požymių visumą, kuri leidžia pasiekti techninį rezultatą visais atvejais, kuriais galioja prašomos teisinės apsaugos apimtis. Į priklausomą išradimo apibrėžties punktą įtraukiami esminiai požymiai, apibūdinantys išradimą konkrečiais jo realizavimo arba panaudojimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003).
Dėl patento Nr. 1 4-ojo išradimo apibrėžties punkto pakeitimo teisėtumo apeliacinės instancijos teismas sprendė, įvertinęs tai, kad: po Patento Nr. 1 4-ojo apibrėžties punkto pakeitimo išradimo objektas neišsiplėtė – pagal pakeistą Patento Nr. 1 4-ąjį apibrėžties punktą pasiekiamas tas pats rezultatas (didelio grynumo drospirenonas), koks buvo pasiekimas iki šio punkto pakeitimo; pakeistas Patento Nr. 1 4-asis apibrėžties punktas nepažeidžia išradimo vienumo principo, kadangi pakeistas Patento Nr. 1 apibrėžties 4-asis punktas yra sukurtas ankstesniojo išradimo pagrindu (pagal Patento Nr. 1 aprašymą) – saugomas didelio grynumo drospirenonas per jo gavimo procesą; techninės problemos sprendimas nebuvo pakeistas, taigi išradimo esmė nepasikeitė.
Ieškovė nurodytas apeliacinės instancijos teismo išvadas ginčija teiginiu, kad,pakeitus galiojančio patento Nr. 1 4-ojo išradimo apibrėžties punktą, apibrėžtyje nebelikus specifinių sintetinimo metodų (ZK 34506 hidrinimo ir ZK 92836 oksidavimo), patentinė 4-ojo apibrėžties punkto apsauga nepagrįstai išsiplečia iki drospirenono apsaugos, gautos dehidratuojant bet kokiu būdu gautą ZK 90965.
Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad objekto išplėtimas galimas tik tiesiogiai išplečiant apibrėžtį, neįvertinant to, kad išradimo objektas gali būti išplėstas ir sutrumpinant išradimo apibrėžtį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors teoriniu požiūriu šis ieškovės argumentas yra teisingas: išradimo objektas gali būti išplėstas ir sutrumpinant išradimo apibrėžtį, t. y. atsisakius tam tikrų teiginių, apsaugos apimtis (objektas) išsiplečia, tačiau tai per se nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų. Ieškovė, interpretuodama išradimo apibrėžties pakeitimą, be kita ko, neatsižvelgia į daugiapunktės išradimo apibrėžties punktų tarpusavio santykį, į išradimo vienumo principą bei į aplinkybę, kad pakeitus išradimo apibrėžtį nebuvo papildytas ar iš esmės pakeistas techninės išradimo problemos sprendimas.
Dėl išradimo Nr. 2 byloje nustatyta, kad jis išduotas 2009 m. sausio 7 d. pagal atskirtąją paraišką nuo tarptautinės patento paraiškos PCT WO 98/06738-A1; drospirenono gavimo būdas, aprašytas tarptautinėje paraiškoje, buvo apibūdinamas kaip susidedantis iš 3 etapų: 1) junginio ZK 34506 hidrinimas dalyvaujant katalizatoriui, susidarant tarpiniam junginiui, pavadintam ZK 92836, 2) junginio ZK 92836 oksidacija panaudojant rutenio druską ir susidarant tarpiniam junginiui ZK 90965, 3) tarpiniam junginio ZK 90965 (5-beta-OH-DRSP) dehidratacija; Patente Nr. 2 drospirenono gavimo būdas apibūdinamas vienu etapu – junginio ZK 90965 (5-beta-OH-DRSP) dehidratacija pridedant rūgšties ar Lewiso rūgšties.
Vėliau Patento Nr. 2 objektas buvo pakeistas, vietoj trijų apibrėžties punktų paliekant vieną, atitinkantį buvusį 2-ąjį išradimo apibrėžties punktą.
Patentų įstatymo, galiojusio 2009 m. sausio 7 d., 17 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytos taisyklės dėl atskirtosios patento paraiškos: pareiškėjas, kuris nesilaikė išradimo vienumo reikalavimo, privalo atskirti paraišką į dvi ar daugiau paraiškų (atskirtosios paraiškos); pareiškėjas gali savo iniciatyva atskirti paraišką į dvi ar daugiau paraiškų; kiekvienoje atskiroje patento paraiškoje išradimo esmė neturi būti plačiau atskleista negu išradimo esmė pradinėje paraiškoje. Atitinkamos nuostatos dėl atskirtųjų paraiškų, išradimo vienumo įtvirtintos Europos patentų konvencijos 76, 82 straipsniuose.
Ieškovės teigimu, pagal tarptautinę paraišką yra naudojamas labai konkrečiu būdu gautas ZK 90965, t. y. toks ZK 90965, kuris gautas hidrinant ZK 34506, po to gautą junginį ZK 92836 oksiduojant, o Patente Nr. 2 nėra detalizuojama, koks konkrečiai ZK 90965 turi būti naudojamas, t. y. yra saugomas drospirenono paruošimas iš bet kuriuo būdu gautos medžiagos ZK 90965. Taigi Patentas Nr. 2 akivaizdžiai yra platesnės apsaugos nei pirminė tarptautinė paraiška, todėl neatitinka objekto neišplėtimo reikalavimo. Be to, pagal atskirtąją paraišką įregistruotas patentas nesprendžia pirminėje paraiškoje nurodytos techninės problemos: pirminėje tarptautinėje paraiškoje buvo suformuluota ir išdėstyta techninė problema, kurios sprendimui yra skirtas patentas: „Išradimo tikslas yra pateikti naują drospirenono gavimo procesą, kuris yra selektyvesnis ir lengviau įvykdomas, palyginti su iki šiol taikomais, be to, yra ekologiškesnis (neatliekama oksidacija panaudojant chromo trioksidą)“; pagal Patente Nr. 2 nurodytą reakciją gali būti panaudojamas bet koks ZK 90965, net ir gautas panaudojant chromo trioksidą, laikytina, kad toks Patentas Nr. 2 nesprendžia techninės problemos, nurodytos ir iškeltos tarptautinėje paraiškoje, ir todėl neatitinka objekto neišplėtimo reikalavimo.
Pažymėtina, kad pagal EPT Apeliacinės kolegijos praktiką atskirtosios paraiškos objektas turi tiesiogiai ir vienareikšmiškai išplaukti iš to, kas atskleista ankstesnėje pateiktoje paraiškoje (EPT Išplėstinės apeliacinės kolegijos sprendimas byloje G 1/06). Tai turi būti vertinama vidutinio tos srities specialisto požiūriu, bendrai įvertinant apibrėžties, aprašymo ir brėžinių visumą (EPT Apeliacinės kolegijos sprendimai bylose T 1500/07, T 1501/07, T 1502/07, T 961/09). Kitaip, tokia atskirtoji paraiška negali būti priimama.
Šioje nutartyje jau minėta, kad saugomo objekto išplėtimas vertintinas ne formos, bet turinio aspektu, t. y. ne apibrėžties žodinė išraiška (jos sutrumpinimas) lemia apsaugos susiaurinimą. Kartu pažymėtina, kad pagal EPT Apeliacinės kolegijos praktiką, vertinant atskirtosios paraiškos turinį objekto neišplėtimo požiūriu, nėra reikalaujama, kad turinys būtų atskleistas ankstesnės paraiškos apibrėžtyje. Yra reikalaujama, kad apsaugos objektas būtų atskleistas kaip toks bet kur ankstesnėje paraiškoje (EPT Apeliacinės tarybos sprendimai bylose T 211/95, T 1026/03, T 314/06).
Apeliacinės instancijos teismas šioje bylos dalyje sprendimą dėl Patento Nr. 2 atitikties teisės aktų reikalavimams grindė EPT Apeliacinės kolegijos 2012 m. spalio 17 d. sprendimu byloje Nr. T 2502/11 konstatuota aplinkybe, kad pagal pirminę patento paraišką vandens eliminavimas (dehidratacija) gali būti vykdomas atskirai ir atskirai patentuojamas, ir iš to padaręs išvadą, kad atskirtosios patento paraiškos objektas nėra platesnis negu patento paraiškos turinys. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartyje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjUtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-325-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-325-701/2016">3K-3-325-701/2016</a>, minėtas EPT Apeliacinės kolegijos sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje ir yra vertintinas kaip vienas iš rašytinių įrodymų. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai, nesant kitų juos pagrindžiančių įrodymų, nepaneigia šios apeliacinės instancijos teismo išvados teisingumo, inter alia (be kita ko), ir dėl pirminėje tarptautinėje paraiškoje iškeltos techninės problemos sprendimo.
Dėl patento atitikimo išradimo lygio reikalavimui
Patentų įstatymo, galiojusio 2009 sausio 7 d., 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patentabilus išradimas turi atitikti išradimo lygį; išradimas yra laikomas išradimo lygio, jeigu, atsižvelgiant į technikos lygį, jis nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui (šiuo metu galiojančios Patentų įstatymo redakcijos 7 straipsnio 1 dalis). Analogiškas teisinis reglamentavimas įtvirtintas Europos patentų konvencijos 56 straipsnyje.
Ieškovė ginčija Patento Nr. 2 atitiktį išradimo lygio reikalavimui, teigdama, kad Patento Nr. 2 2-ojo išradimo apibrėžties punkte nurodytas procesas (vanduo pašalinamas pridedant p-tolueno sulfoninės rūgšties) nesiekia išradimo lygio, palyginti su procesu, aprašomu JAV patentuose Nr. US 4416985 ar Nr. US 4472310 bei su šioje srityje specialistų turimomis žiniomis.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atitinkamos srities specialistai į atskirtą tarpinį produktą 5-beta-OH-DRSP nepridėdavo p-tolueno sulfoninės rūgšties, todėl nėra pagrindo teigti, jog Patente Nr. 2 pateikiamas techninės problemos sprendimas neatitinka išradimo lygio reikalavimo.
Ieškovė nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu dėl šios bylos dalies grindžia teiginiu, kad teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę EPT Apeliacinės kolegijos sprendimui, išskirdamas jį iš kitų byloje pateiktų įrodymų visumos, ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pirma, pažymėtina, kad ginčijamą išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą: bendrąsias organinės chemijos žinias, mokslinę literatūrą, prof. V. H. Salvatierros nuomonę, bei EPT Apeliacinės tarybos sprendimo duomenis (skundžiamos nutarties 71, 73 punktai); antra, ieškovė nepateikia argumentų, pagrindžiančių, kodėl teismas turėjo bylos įrodymus įvertinti priešingai, trečia, nesant pagrindo konstatuoti proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, netinkamo taikymo, kasacinis teismas neturi teisės vertinti iš naujo bylą nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių.
Dėl visumos nurodytų aplinkybių tenkinti kasacinio skundo nėra pagrindo. Kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme. Atsakovė patyrė 9105 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, atsakovei iš ieškovės priteistina 1425,79 Eur (1,7 × 838,7) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo. Atsakovė taip pat patyrė 868 Eur vertimo išlaidų, šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 2293,79 Eur (1425,79 + 868) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Vokietijos bendrovei „Bayer Pharma Aktiengesellschaft“ (kodas HRB 283 B) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Exeltis Baltics“ (j. a. k. 302521859) 2293,79 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
