Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo dalių pripažinimo negaliojančiomis ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo priimtais

Civilinė byla Nr. 3K-3-466/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 95.3; 95.5; 95.6.1; 118.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atsakovui likviduotai AB „Lietuvos farmacija“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo dalių pripažinimo negaliojančiomis ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo priimtais; tretieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerija, V. D.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje keliamas bylos nutraukimo proceso atnaujinimo stadijoje CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu klausimas, kai, likvidavus atsakovą, jis sutapo su ieškovu, kuriam iki atsakovo likvidavimo priimtu teismo sprendimu už akių pripažintas atsakovo turtinių teisių perėjimas. Ieškovas prašė teismo:

1. Pripažinti negaliojančiais tokius 2006 m. gegužės 25 d. bankrutavusios AB „Lietuvos farmacija“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus: 1) nepriimti nutarimo dėl ieškovo pasiūlymo perimti atsakovo nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje, Strėvos g.; 2) nepriimti nutarimų dėl atsakovo likusių lėšų grąžinimo akcininkams jų įmokėjimo į depozitinę sąskaitą.

2. Patvirtinti, kad nurodytame susirinkime buvo priimti tokie sprendimai: 1) perduoti ieškovui pagal jo pateiktą pasiūlymą atsakovo nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje, Strėvos g.; 2) įpareigoti bankroto administratorių UAB „Finansiniai sprendimai“ grąžinti žinomiems akcininkams atsakovo lėšas, likusias atsiskaičius su kreditoriais, o nerastiems akcininkams – pervesti lėšas į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Byloje nustatyta, kad atsakovui buvo iškelta bankroto byla, jis pripažintas bankrutavusiu. Vieni iš jo akcininkų yra ieškovas ir trečiasis asmuo V. D. Bankroto administratorius 2006 m. gegužės 25 d. sušaukė atsakovo neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame sprendimai dėl turto, likusio po atsiskaitymo su kreditoriais, perdavimo akcininkams nepriimti, nes nebuvo įstatuose nustatytos balsų daugumos. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 12 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo ieškinį. Akcininkas V. D. į bylos nagrinėjimą neįtrauktas. Jis 2006 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes nuspręsta dėl jo teisių. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi panaikino nurodytą teismo nutartį, atnaujino procesą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2007 m. kovo 1 d. teismo nutartimi atsakovas likviduotas dėl bankroto ir 2007 m. birželio 13 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Dėl to ieškovas pateikė prašymą pakeisti atsakovą jo teisių perėmėju Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme, įvykus ieškovo ir atsakovo sutapčiai. Kitoje civilinėje byloje trečiasis asmuo V. D. yra pareiškęs ieškinį ieškovui ir ginčija tuos pačius BAB „Lietuvos farmacija“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl atsakovo pakeitimo: pakeitė atsakovą LAB „Lietuvos farmacija“ jo teisių perėmėju – ieškovu; panaikino Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimą už akių; nutraukė šią civilinę bylą. Teismas konstatavo, kad byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina teisme, taip pat naikintinas 2006 m. spalio 12 d. sprendimas už akių, nes įvykus atsakovo teisių perėmimui ieškovas ir atsakovas yra vienas ir tas pats asmuo – Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“, todėl nebeliko civilinio teisinio ginčo. Teismas pažymėjo, kad iš tikrųjų yra kilęs ieškovo ir trečiojo asmens, kaip likviduotos AB „Lietuvos farmacija“ akcininkų, ginčas dėl po atsiskaitymo su kreditoriais likusio likviduotos AB „Lietuvos farmacija“ turto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, padalijimo (CK 4.80 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys dėl bendraturčio dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjamoje byloje nepareikštas, ir vadovaudamasis rungimosi, dispozityvumo, teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo viršyti ieškinio ribų. Be to, byloje konstatuota, kad bylos nutraukimas neužkerta materialinio teisinio santykio šalims kelio išspręsti ginčą dėl turto bendro padalijimo susitarimu ar pareiškiant ieškinį teisme. Konstatavęs, kad byla nenagrinėtina teisme, teismas atsisakė peržiūrėti sprendimą už akių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo atskirąjį skundą: panaikino Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad 2006 m. spalio 12 d. sprendimo už akių teisėtumas turi būti patikrintas, nes procesas nagrinėjamoje byloje jau yra atnaujintas. Proceso atnaujinimo tikslas šioje byloje yra patikrinti, ar nurodytas sprendimas už akių nepažeidžia akcininko V. D. interesų, nes jis pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo tai, kad likviduotos AB „Lietuvos farmacija“ akcininkas V. D. ginčija sprendimą už akių, t. y. kito akcininko atlikto likviduotos bendrovės teisių perėmimo teisėtumą. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad, panaikinęs teismo sprendimą už akių procesiniu pagrindu – dėl bylos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas nepatikrino nurodyto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisakė dėl į procesą neįtrauko trečiojo asmens, akcininko V. D., galimo teisių pažeidimo bei nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės pagal CPK 371 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad, teismui nutraukus bylą ir nepasisakius dėl sprendimo už akių teisėtumo, atsirado teisiškai dviprasmiška situacija, nes ieškovas buvo pripažintas likviduotos AB „Lietuvos farmacija“ teisių perėmėju, o teisių perėmimo pagrindas – sprendimas už akių – panaikintas dėl procesinių pagrindų ir akcininkų Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ bei V. D. ginčas dėl likviduotos bendrovės turto perėmimo liko neišspręstas. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad teisių perėmimas įvyko proceso atnaujinimo stadijoje, todėl teisių perėmimas neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui. Tačiau teismas nurodė, kad CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytas bylos nutraukimo pagrindas neturėjo būti taikomas tik dėl proceso atnaujinimo stadijos, t. y. byla (atnaujinta) negalėjo būti nutraukta, o sprendimas už akių paliktas galioti, nes, neperžiūrėjus nurodyto sprendimo, nepasiekti šio proceso atnaujinimo tikslai. Vilniaus apygardos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės sujungti nagrinėjamą bylą su kita civiline byla, kurioje V. D. pareiškė ieškinį Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ dėl likviduotos AB „Lietuvos farmacija“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria panaikintas Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimas už akių. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti ne visą pirmosios instancijos teismo nutartį, bet tik apskųstą jos dalį, kuria panaikintas sprendimas už akių. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl kasacinio teismo išaiškinimų

1. Vilniaus apygardos teismas, darydamas išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutarties išaiškinimai (kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – kasatoriaus ir trečiojo asmens V. D. ginčas, kuris turi būti sprendžiamas byloje) yra privalomi iš naujo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, pažeidė CPK 12, 13, 21 straipsnius ir 353 straipsnio 1 dalį. Kasatorius pabrėžė, kad nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas neprivalomas iš naujo bylą nagrinėjantiems teismams, nes juo neatskleista teisės normų prasmė, konstatuotos tik faktinės aplinkybės, jis reiškia aukštesnio teismo nurodymą, kaip spręsti bylą, juo pažeidžiamas teismų nepriklausomumo principas, šalių rungimosi principas, peržengiamos ieškinio ribos, keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, o tai daryti draudžiama.

Dėl bylos nutraukimo proceso atnaujinimo stadijoje

2. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai bylos nutraukimą taikė visai bylai. Kasatorius nurodo, kad bylos nutraukimas turėjo būti taikomas tik proceso atnaujinimo stadijai, nes teisių perėmimas įvyko proceso atnaujinimo stadijoje po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai panaikino sprendimą už akių, nes šis sprendimas yra teisių perėmimo atsiradimo pagrindas. Taigi, kasatoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja viena kitai: teismas nutraukė bylą tuo pagrindu, kad sutapo bylos šalys ir įvyko teisių perėmimas, bet kartu panaikino teisių perėmimo atsiradimo pagrindą – sprendimą už akių.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylos nutraukimą ir proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nes padarė nepagrįstą išvadą, kad bylos nutraukimo institutas netaikomas proceso atnaujinimo stadijoje ir kad byla turi būti užbaigiama ją išnagrinėjus iš esmės, priimant procesinį sprendimą dėl ginčo esmės (pažeisti CPK 293 straipsnio 1 punktas, 370 straipsnio 4 dalis, 371 straipsnio 1 dalis). Kasatorius teigia, kad bylos nutraukimo institutas taikytinas visose proceso stadijose ir tiek dėl visos bylos, tiek dėl atitinkamos proceso stadijos. Skunde nurodoma, kad CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytas bylos nutraukimo pagrindas yra privalomas ir nepriklausantis nuo byloje dalyvaujančių asmenų, taip pat ir teismo valios.

Atsileipimų į kasacinį skundą negauta.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija šioje byloje nagrinėja kasacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, ar apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, nepažeidė CPK nuostatų dėl žyminio mokesčio paskirstymo bei papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo.

Skundžiamus sprendimus (nutartis) kasacinis teismas patikrina teisės aspektu, t. y. pasisako dėl vienokių ar kitokių materialiosios ar proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo konkrečios bylos kontekste (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorius teisingai nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinės justicijos doktrina dėl aukštesnio teismo išaiškinimų privalomumo žemesniųjų instancijų teismams: aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos ir pan. (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje V. P. (V. P.) v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-1114/2003; 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje M. Č. v. Teisingumo ministerija ir kt., byla Nr. 3K-7-4/2007). Tačiau pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinimas nagrinėjamoje byloje dėl ginčo šalių materialinių santykių (kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – kasatoriaus ir trečiojo asmens V. D. ginčas, kuris turi būti sprendžiamas byloje) nėra toks nurodymas žemesniųjų instancijų teismams, kuriuo šie būtų įpareigojami priimti vienokį ar kitokį konkretų sprendimą dėl ginčo esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 22 d. nutartyje išaiškino proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimą CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu, taikymo galimybę, esant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nustatytam konkrečių faktinių ir procesinių aplinkybių visetui, t. y. kad kasatorius ir trečiasis asmuo V. D. ginčija tuos pačius šiuo metu jau likviduotos AB „Lietuvos farmacija“ 2006 m. gegužės 25 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriaus reikalavimų ir trečiojo asmens V. D. reikalavimų dalykas yra toks pat tiek nagrinėjamoje, tiek ir kitoje civilinėje byloje, iškeltoje Vilniaus apygardos teisme pagal V. D. ieškinį. Kasacinis teismas nurodė, kad šioje byloje (kaip ir civilinėje byloje, iškeltoje pagal trečiojo asmens V. D. ieškinį) yra kilęs likviduotos AB „Lietuvos farmacija“ akcininkų Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir V. D. ginčas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje, Strėvos g. 4, pripažinimo. Kasacinis teismas nenustatė naujų faktinių aplinkybių, bet vadovavosi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytosiomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartyje išaiškinta, koks šioje konkrečioje situacijoje kilo byloje dalyvaujančių asmenų ginčas, bet nenurodyta, kaip žemesnieji instancijų teismai privalomai turėjo spręsti šį ginčą iš esmės. Dėl to kasacinio skundo argumentai, susiję su kasacinio teismo išaiškinimų neprivalomumu, teisėjų ir teismų nepriklausomumo bei šalių rungimosi ir dispozityvumo principų pažeidimu, yra teisiškai nepagrįsti.

Dėl bylos nutraukimo

Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 12 d. sprendimu už akių patenkino kasatoriaus ieškinį ir pripažino negaliojančiais atsakovo 2006 m. gegužės 25 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl po atsiskaitymo su kreditoriais likusio bendrovės turto perdavimo akcininkams bei patvirtino kasatoriaus prašomus jam palankius nutarimus. Po nurodyto teismo sprendimo už akių priėmimo trečiasis asmuo V. D. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi procesas atnaujintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Tačiau 2007 m. birželio 13 d. atsakovas, jį likvidavus teismo sprendimu dėl bankroto, išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t. y. atsakovas, kaip juridinis asmuo, pasibaigė (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Taip pat kitoje civilinėje byloje trečiasis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl tų pačių likviduotos AB „Lietuvos farmacija“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir joje į bylą dalyvaujančiu asmeniu yra įtrauktas kasatorius.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Byla nutraukta šiuo pagrindu, nes ieškovas (kasatorius), įgijęs likviduojamos AB „Lietuvos farmacija“ nekilnojamąjį turtą, sutapo su atsakovu ir dėl to byla tapo nenagrinėtina teisme. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bylos nutraukimo pagrindą, nustatytą CPK 293 straipsnio 1 punkte, nes neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartyje pateiktą procesinį išaiškinimą, jog byloje išliko kasatoriaus ir trečiojo asmens V. D. ginčas dėl jų materialiųjų teisių. Taigi, esant byloje dalyvaujančių asmenų ginčui, negalima formaliai remtis CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu bylos nutraukimo pagrindu. Teismo pareiga yra teisiškai kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį pagal materialinius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė, nes pasisakė tik dėl kasatoriaus procesinės padėties, bet neanalizavo ir neišsprendė trečiojo asmens V. D. procesinės padėties klausimo. Šioje byloje pripažinus kasatorių atsakovu, nes šis perėmė likviduotos AB „Lietuvos farmacija“ teises į ginčo pastatus, trečiojo asmens V. D. procesinė padėtis turėtų būti apsvarstyta. Jis ginčija kasatoriaus nuosavybės teisių į pastatus pagrindą, tvirtindamas, kad AB „Lietuvos farmacija“ 2006 m. gegužės 25 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais nuspręsta po atsiskaitymo su kreditoriais likusį turtą perduoti akcininkui V. D., bet ne akcininkui Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“. Iš naujo nagrinėjant bylą svarstytinas netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas (CPK 45 straipsnis). Dėl to Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad, nutraukęs bylą, pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl nurodyto ginčo esmės ir neįgyvendino proceso atnaujinimo šioje byloje tikslo: nepatikrino, ar Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimas už akių nepažeidžia akcininko V. D. interesų. Nurodytas įsiteisėjęs teismo sprendimas ginčijamas ir, atnaujinus procesą, turi būti patikrintas jo teisėtumas bei pagrįstumas.

Dėl proceso atnaujinimo

Nagrinėjamoje byloje atnaujintas procesas, todėl turi būti peržiūrėtas teismo sprendimo už akių teisėtumas bei pagrįstumas ir tik tada priimtas galutinis sprendimas dėl kasatoriaus ieškinio ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimų (taip pat ir pareikštų kitoje civilinėje byloje pagal V. D. ieškinį). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atnaujinus procesą, byla turi būti nagrinėjama ir teismas turi priimti sprendimą proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 371 straipsnis), bet ne sprendimo už akių peržiūrėjimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 288 straipsnis) pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad proceso atnaujinimo tikslas šioje byloje yra patikrinti, ar nurodytas sprendimas už akių nepažeidžia akcininko V. D. interesų, nes jis pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kasatorius tvirtina, kad bylos nutraukimo institutą galima taikyti bet kurioje civilinio proceso stadijoje, taip pat proceso atnaujinimo stadijos metu ir nutraukti tik atitinkamą proceso atnaujinimo dalį. Su šiais kasatoriaus argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos kontekste, atnaujinus procesą, negalima bylos nutraukimo instituto taikyti (net jeigu ir būtų galima jį taikyti) tik proceso atnaujinimo stadijai, nenutraukiant visos bylos, nes susidarytų teisiškai ydinga ir netoleruotina situacija. Būtų paliktas galioti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio pagrindu kasatoriui atiteko likviduojamos įmonės turtas ir, kasatoriaus teigimu, sutapo ginčo šalys, nors dėl bylos nutraukimo liktų neišspręstas ginčas dėl nurodyto turto, nepatikrintas nurodyto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei neįgyvendintas proceso atnaujinimo tikslas nagrinėjamoje byloje. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintas ir atnaujinta byla perduota nagrinėti pagal bendrąsias CPK taisykles iki atsakovo likviduotos AB „Lietuvos farmacija“ pabaigos – išregistravimo iš juridinių asmenų registro (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Procesas atnaujintas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi, o atsakovas išregistruotas iš juridinių asmenų registro vėliau, t. y. 2007 m. birželio 13 d. (T. 1, b. l. 211; T. 2. b. l. 12). Dėl to kasacinio skundo argumentus, susijusius su bylos nutraukimo aiškinimu proceso atnaujinimo stadijoje, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

Dėl trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus sampratos ir teisių

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, iš esmės yra ieškovas, tik skirtumas nuo šio yra tas, kad toks trečiasis asmuo pareiškia reikalavimus byloje, kurioje jau yra pareikštas ieškovo reikalavimas atsakovui. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, kaip ir reikalavimus, lygiai taip pat gali pareikšti ieškinį kitoje byloje, iškeltoje pagal kito asmens ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje K. V. v. Kamajų žemės ūkio bendrovė, byla Nr. 3K-3-1042/2002; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, byla Nr. 3K-3-265/2008). Nagrinėjamoje byloje V. D. yra trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, nes iš jo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jis pateikė atskirą reikalavimą (T. 1, b. l. 91–94). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, šioje byloje bei ieškovas kitoje byloje V. D. nagrinėjamoje byloje iki galo nesuformulavo savarankiškų reikalavimų, nes jis teikė atskirą ieškinį kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo ilgai spręstas teismingumo klausimas bei galiausiai bylos nagrinėjimas sustabdytas iki tol, kol bus išnagrinėta ši (nagrinėjama) byla. Taigi nagrinėjamoje byloje peržiūrėjus sprendimą už akių, nesuteikiant trečiajam asmeniui V. D. išreikšti savo pozicijos ir suformuluoti reikalavimų arba nesujungus nagrinėjamos bylos ir pagal V. D. ieškinį iškeltos bylos, kuri šiuo metu sustabdyta, bei palikus įsiteisėjusį teismo sprendimą nepakeistą, trečiasis asmuo nebegalėtų ginčyti šio teismo sprendimo ir juo kasatoriui suteiktų teisių atsiradimo pagrindo.

Dėl teisių perėmimo

Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje įvyko atsakovo teisių perėmimas, t. y. ieškovas, perėmęs atsakovo nekilnojamąjį turtą ir šiam pasibaigus (išregistravus jį iš juridinių asmenų registro dėl to, kad jis buvo likviduotas dėl bankroto), tapo atsakovo materialinių ir procesinių teisių perėmėju. Šis kasacinio skundo argumentas neteisingas, nes teisiškai ydinga grįsti teisių perėmimą teismo sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas atnaujinus procesą. Toks teismo sprendimas iki jo peržiūrėjimo atnaujinus procesą nagrinėjamoje byloje nelaikytinas sukuriančiu kokių nors teisių ir pareigų šalims bei neturi prejudicinės galios šioje byloje dalyvaujantiems asmenims.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl kasacinis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 35,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. spalio 23 d. pažyma. Atmetus kasacinį skundą nurodytos išlaidos priteisiamos valstybei iš Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisi valstybei iš Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ (juridinio asmens kodas 140346114) 35,10 Lt (trisdešimt penki litai 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis