Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-467/2009

Procesinio sprendimo kategorija

124.2.7 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Baranausko ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės,,Ethical Products Distribution“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja Marijampolės apskrities viršininko administracija, I. B., L. S., V. K. L., E. L., Z. L. ir uždaroji akcinė bendrovė,,Ethical Products Distribution“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

2005 m. gruodžio 28 d. pareiškėja L. A. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė A. M., mirusi (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 7,84 ha žemės, įskaitant 6,33 ha žemės Marijampolės mieste ir 1,51 ha žemės (duomenys neskelbtini), ir atnaujinti terminą nuosavybės teises į senelės iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. Marijampolės mieste valdė 6,33 ha žemės ir atnaujino pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti; pareiškėjos prašymu bylos dalį dėl reikalavimo, kad A. M. iki 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 1,51 ha žemės, nutraukė.

Pagal neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens UAB,,Ethical Products Distribution“ atstovo prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartimi procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas. Teismas motyvavo, kad civilinėje byloje Nr. 2-268-571/2006 nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Atnaujinus procesą, pareiškėja L. A. 2008 m. gegužės 27 d. pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams į senelės A. M. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą 7,84 ha žemę (duomenys neskelbtini), o dabar – 6,33 ha žemės Marijampolės mieste, pateikti; 2) nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 7,84 ha žemės (duomenys neskelbtini), iš kurių 6,33 ha žemės yra Marijampolės miesto ribose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 23 d. sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimą panaikino ir atmetė L. A. 2005 m. gruodžio 28 d. pareiškimą ir 2008 m. gegužės 27 d. patikslintą pareiškimą; priteisė iš L. A. UAB,,Ethical Products Distribution“ 100 Lt žyminio mokesčio ir valstybei – 145,05 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos prosenelis J. M. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau 1937 m. ir 1938 m. dokumentuose 7,84 ha žemės sklypo savininku nurodomas J. M. Pareiškėjos teigimu, jos prosenelis turėjo keturias dukteris ir vieną sūnų – J. M. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, nurodžiusi žemės nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – paveldėjimą, jo nepatvirtino leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismas atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai, ne tik Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodyti dokumentai, bet ir kiti bet kokie faktiniai duomenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus; kad CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti ir dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo. Teismas nurodė, kad 1942 m. gegužės 27 d. visuotinio gyventojų surašymo metu (duomenys neskelbtini) esančio ūkio šeimininku nurodytas M. M. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teismui patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog jos senelė iki nacionalizavimo valdė šį žemės sklypą, nurodyto nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nepatvirtino leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nepateikė įrodymų, kurie leistų manyti, kad po J. M. mirties nuosavybės teises į žemę paveldėjo A. M.

Teismas taip pat konstatavo, kad, nesant įstatymo nustatytu terminu paduoto pareiškėjos L. A. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat duomenų apie objektyvias prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastis, prašymas dėl termino atnaujinimo negali būti tenkinamas.

Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negalėjo būti nustatytas, o terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti negalėjo būti atnaujintas, todėl panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą ir UAB,,Ethical Products Distribution“ prašymą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimo panaikinimo atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo UAB,,Ethical Products Distribution“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu; kad prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, kad pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką tarp šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad vien tai, jog kitoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendime, kuriuo atmestas UAB,,Ethical Products Distribution“ ieškinys dėl vienašalio 1999 m. kovo 31 d. nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, konstatuota, kad 1991 m. kovo 31 d. nuomos sutartis pažeidžia viešąjį interesą, nėra pagrindas spręsti, kad civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimas pažeidžia UAB,,Ethical Products Distribution“ teises. Civilinėje byloje pagal UAB,,Ethical Products Distribution“ ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl vienašalio 1999 m. kovo 31 d. nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ieškinys atmestas dėl to, jog ieškovas, ilgą laiką sklype nevykdydamas komercinės ūkinės veiklos, iš esmės pažeidė žemės nuomos sutarties 6 punkto sąlygas. Taigi žemės nuomos sutartis nutraukta ne dėl to, kad A. M. įpėdiniai siekia atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę, o dėl to, kad UAB,,Ethical Products Distribution“ pažeidė nuomos sutarties sąlygas.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo tuo pagrindu, kad sprendime pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų, turėjo patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik ta apimtimi ir tuo pagrindu, kuris yra nustatytas teismo nutartyje atnaujinti procesą. Kadangi galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartimi konstatuota, jog žemės nuomos sutartis su UAB,,Ethical Products Distribution“ nutraukta teisėtai, akivaizdu, kad civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nustatytas faktas, jog A. M. nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. valdė 6,33 ha žemės, niekaip negali pažeisti žemės nuomininko UAB,,Ethical Products Distribution“ teisių.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir įsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimą panaikino ir bylą išnagrinėjo nepaisydamas šio instituto tikslų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB,,Ethical Products Distribution“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą; priteisti iš pareiškėjos L. A. 2798,41 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 365 straipsnio ir 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Teismas užkirto kelią bendrovei naudotis viena iš esminių civilinių teisių – teise į gynybą šioje byloje, pažeidė Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareiškėjo materialinę teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, netinkamai taikė CK 1.136 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes neįžvelgė pareiškėjo civilinės teisės ginti savo pažeistas nuomininko teises Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio ir 6 straipsnio pažeidimo pagrindais, nenustatė priežastinio ryšio tarp nurodytų pareiškėjo teisių su nagrinėjama civiline byla. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata ir nevertino pareiškėjos L. A. įgytos pirmenybės teisės atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemę įgyvendinimo aplinkybių, kai, įsiteisėjus teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimui, pareiškėja ginčijo bendrovės ir valstybės sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas nevertino, ar teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendime buvo padaryta esminių proceso klaidų, kurias, atnaujinus procesą byloje, teismas privalėjo ištaisyti. Prieš teismui priimant nutartį atnaujinti procesą teismo posėdyje, teismui buvo nurodytas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bendrovė kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso atstovavimo ir būtinybės atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Generalinė prokuratūra nesiėmė jokių teisinių veiksmų pagal pareiškėjo prašymą, todėl pareiškėjo pažeistus interesus ir teises apginti buvo įmanoma tik vieninteliu būdu – atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, paaiškėjo pirmosios instancijos teismo padarytos materialiosios ir procesinės teisės klaidos: pareiškėja nenurodė konkretaus nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ir nepatvirtino jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo patikslinto pareiškimo pridėjimo prie bylos, nekonstatavo bylos nagrinėjimo ribų pažeidimo (CPK 370 straipsnio 4 dalis), nesivadovavo CPK 265 straipsnio 2 dalimi ir 443 straipsnio 8 dalimi, neatsižvelgė į tai, kad iš naujo nagrinėjęs bylą teismas turėjo priimti sprendimą dėl visų pareiškėjos reikalavimų.

Teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos bylose Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95), Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99), Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04), Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02), nes bylos atnaujinimo pagrindą taikė formaliai, neatsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Teismas nesivadovavo CPK 259 straipsnio nuostata, kad civilinė byla turėjo būti pakartotinai išnagrinėta iš esmės.

3. Teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, kad proceso atnaujinimo teisės instituto tikslas yra toks pat, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, t. y. užtikrinti teisingumo vykdymą; nevykdė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisingumo vykdymo funkcijos, nesivadovavo CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisingumo principu.

IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja L. A., suinteresuoti asmenys I. B., E. L., V. K. L., Z. L., L. S. prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo, pagrįstai pripažino, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino nesant teisinio pagrindo ir pažeidus CPK 366 straipsnį. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi atnaujino procesą, jau esant įsiteisėjusiam Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2A-427/2007, kuriuo ginčo žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta, ir teismui bei šalims jau žinant kasacinio teismo nutartį nurodytoje byloje. Taigi bendrovės prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo nepagrįstai patenkintas.

2. Kasatoriaus teiginiai dėl nesivadovavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra nepagrįsti. Teismo precedentas turi teisės šaltinio galią tik tuo atveju, jeigu ankstesnės bylos, kurioje buvo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) sutampa. Šiuo atveju jos iš esmės skiriasi.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įsigilino į bylos esmę, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, bylos dalyvių žodinius paaiškinimus, tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

k o n s t a t u o j a :

Proceso atnaujinimo instituto samprata ir teismų praktika aiškinant ją

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tomis“ v. VĮ Registrų centras, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-58/2007; ir kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; ir kt.).

Dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties išsamiai, remiantis formuojama Lietuvos Respublikos teismų praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. v. V. I., bylos Nr. 3K-3-108/2009. Taigi nagrinėjamojoje byloje dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties plačiau nepasisakoma.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu

Viena iš proceso atnaujinimo instituto ypatybių yra ta, kad teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje suteikiama ne tik tos bylos šaliai, trečiajam asmeniui, t. y. asmeniui, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas (nutartis), bet ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Kasatorius, naudodamasis tokia jam įstatymo suteikta teise, prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimas į žemę pareiškėjai L. A., padavusiai prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Prašydamas atnaujinti procesą, kasatorius rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu. Šiuo pagrindu ir buvo atnaujintas procesas. Tačiau pareiškimo atnaujinti procesą priėmimas, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatytu pagrindu ir atnaujintos bylos nagrinėjimas dar nereiškia, kad tuo konstatuojamas į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens, šiuo atveju suinteresuoto asmens UAB,,Ethical Products Distribution“, teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimas. Ar asmuo, kurio prašymu atnaujintas procesas turi atitinkamas teises ir ar jos buvo (yra) pažeistos, gali paaiškėti nagrinėjant atnaujintą bylą, t. y. aiškinantis, ar į bylą neįtrauktas asmuo turėjo subjektinę teisę į ginčo objektą.

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios taikant proceso atnaujinimo institutą

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis). Tokio (įsiteisėjusio) teismo sprendimo teisinė galia negali būti panaikinta kitaip, kaip taikant proceso atnaujinimo institutą, ir tik tuo atveju, kai nustatomi bylos proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 365 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Ž. V., J. V., bylos Nr. 3K-3-84/2009; 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-450/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-471/2007). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Š. (A. Š.), R. A., J. Ž. v. A. U., J. K., Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2005, formuojama teismų praktika, kad pagrindo procesui atnaujinti nėra, jeigu nustatoma, jog į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, o byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms.

CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką aiškindamas, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotais asmenimis įtraukiami tik tie asmenys, kurie turi teisinį interesą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Tuo atveju, jeigu priimtas teismo sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinės bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno žydų bendruomenė, Kauno Chasidų sinagogos religinė bendruomenė, Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė, Lietuvos žydų bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2007 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. M. V., Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Utenos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-237/2007).

Tokia formuojama teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, kai procesas atnaujintas pagal prašymą asmens, neturinčio teisių į ginčo objektą, negali būti priimtas ir CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytas teismo sprendimas, t. y. jis negali būti pakeistas ar panaikintas. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą, nurodytą CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte – prašymą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimo panaikinimo atmesti.

Nagrinėjamos bylos kontekste šiam ginčui išnagrinėti yra reikšmingas tas esminis faktas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje konstatuota, jog 1999 m. kovo 31 d. UAB „Ethical Products Distribution“ ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis vienašališkai pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukta teisėtai. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nebuvo peržiūrėta, taikant proceso atnaujinimo institutą. Tai, kad kasatorius yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nekeičia ir nenaikina Lietuvos Respublikoje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą negali pažeisti UAB „Ethical Products Distribution“, kaip žemės nuomininko, teisių. Taigi, šis teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir vadovavosi formuojama teismų praktika, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas UAB „Ethical Products Distribution“ prašymas panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, paliktina galioti.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Kasacinės instancijos teismas patyrė 123,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. spalio 23 d. pažyma. Atmetus atsakovo kasacinį skundą šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus – uždarosios akcinės bendrovės,,Ethical Products Distribution“ į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Ethical Products Distribution“, į. k. 21078690, buveinės adresas: Avikilų k., Marijampolės r., (korespondencijos gavimo adresas Basanavičiaus a. 3, Marijampolė) 123,25 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis