Civilinė byla Nr. e3K-3-108-1075/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26911-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10;
2.6.20.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo M. D. (M. D.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tez Tour“ dėl turizmo ir rekreacinių paslaugų sutarties nutraukimo ir pinigų už kelionę grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Fridmis“,
n u r o d o :
1. Byloje nagrinėjamas ieškovo M. D. (toliau – ieškovas) ir atsakovės UAB „Tez Tour“ (toliau – atsakovė) ginčas dėl kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo ir sumokėtų sumų už paketą grąžinimo.
2. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių keliautojo (turisto) teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį iki paketo pradžios nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, kai kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, aiškinimo ir taikymo.
3. Šalių ginčas patenka į Europos Sąjungos – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnio, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 169 straipsnio, 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (toliau – Direktyva 2015/2302), ir nacionalinio – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2015/2302, teisinio reguliavimo sritį.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija nagrinėjant šią bylą ir jo priimtas procesinis sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 362 straipsnis), todėl, iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, jis privalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas, ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (SESV 267 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnis, CPK 3 straipsnio 5 dalis).
5. Dėl šalių ginčui taikytinos Europos Sąjungos teisės turinio ir ją aiškinančios jurisprudencijos aiškinimo kasacinis teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.
6. Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo poreikis kreiptis į Teisingumo Teismą grindžiamas tuo, kad šalių ginčui spręsti aktualių Europos Sąjungos teisės normų turinys iki galo nėra aiškus taikant tiek acte clair, tiek acte éclairé doktrinas. Taigi, atsakymas į šios nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluotus ir Teisingumo Teismui pateiktus klausimus turėtų esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes leistų nustatyti Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių sąvokos turinį, kvalifikuojančius požymius bei galimybę remtis šiomis aplinkybėmis pagrindžiančius kriterijus, be kita ko, ir COVID-19 pandemijos kontekste.
7. Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis teismas į Teisingumo Teismą kreipiasi ne galutine nutartimi (CPK 260 straipsnis), t. y. ja šalių ginčas neišsprendžiamas iš esmės, teisėjų kolegija, nepažeisdama CPK 361 straipsnio nuostatų, bylos teisės ir fakto klausimus pristatys tik tiek, kiek reikalinga procesui dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
I. Teisinis pagrindas. Sąjungos teisė
8. Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio („Kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimas ir teisės atsisakyti sutarties iki paketo pradžios“) 2 dalyje nustatyta:
2. Nepaisant 1 dalies, keliautojas turi teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį iki paketo pradžios nemokėdamas jokio sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, darančių didelį poveikį paketo vykdymui arba darančių didelį poveikį keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą. Jei kelionės paslaugų paketo sutartis nutraukiama pagal šią dalį, keliautojas turi teisę į visų sumokėtų sumų už paketą grąžinimą, bet jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą.
9. Direktyvos 2015/2302 preambulės 31 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
(31) Jie [keliautojai] taip pat turėtų turėti teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant jokio sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu atsiranda neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, kurios darys didelį poveikį paketo vykdymui. Tokios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, karas, kitos rimtos saugumo problemos, pavyzdžiui, terorizmas, didelė rizika žmonių sveikatai, pavyzdžiui, rimtos ligos protrūkis kelionės tikslo vietoje, arba gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, potvyniai ar žemės drebėjimai, arba meteorologinės sąlygos, dėl kurių tampa neįmanoma į kelionės tikslo vietą keliauti saugiai, kaip buvo susitarta kelionės paslaugų paketo sutartyje.
10. Direktyvos 2015/2302 3 straipsnio („Terminų apibrėžtys“) 12 dalyje nustatyta:
12. neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės – padėtis, kurios šalis, kuri remiasi tokia padėtimi negali valdyti, ir kurios pasekmių nebūtų buvę galima išvengti, net jei būtų imtasi visų pagrįstų priemonių.
II. Šalių ginčui spręsti aktualus Lietuvos teisinis reguliavimas
11. CK 6.212 straipsnio („Nenugalima jėga (force majeure)“) 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nurodyta:
1. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
12. CK 6.750 straipsnio („Turisto teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį ir atsisakyti organizuotos turistinės kelionės sutarties“) 4 dalyje nustatyta:
4. Turistas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, nemokėdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutarties nutraukimo mokesčio, šiais atvejais:
<...>
3) jeigu organizuotos turistinės kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į organizuotos turistinės kelionės tikslo vietą. Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už organizuotą turistinę kelionę sumokėti pinigai, tačiau jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą.
III. Reikšmingos faktinės aplinkybės
13. Ieškovas ir atsakovė 2020 m. vasario 10 d. sudarė organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. 20447786 (toliau – ir Sutartis); ja, inter alia, atsakovė įsipareigojo užtikrinti ieškovui ir jo šeimos nariams poilsinę kelionę į Jungtinius Arabų Emyratus (toliau – ir JAE) laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. bei suteikti šias paslaugas: kelionę lėktuvu maršrutu Vilnius–Dubajus ir Dubajus–Vilnius, 7 nakvynių apgyvendinimą 5 žvaigždučių viešbutyje, maitinimą „viskas įskaičiuota“, pervežimą iš oro uosto į viešbutį ir iš viešbučio į oro uostą, kelionių organizatoriaus atstovo paslaugas. Ieškovas sumokėjo atsakovei už šias paslaugas 4834 Eur.
14. Ieškovas 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu nutraukti turistinės kelionės sutartį, prašyme nurodydamas, kad prašo leisti sumokėtus pinigus (4834 Eur) panaudoti kitai kelionei, kuri galėtų įvykti, kai Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) paskelbs, jog COVID-19 rizika yra sumažėjusi. Atsakovė šį ieškovo prašymą atsisakė tenkinti.
15. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad jo ir atsakovės sudaryta Sutartis buvo nutraukta jos 2.1.2.3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą, ir priteisti pagal šią sutartį sumokėtus 4834 Eur.
16. Byloje nustatytos šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:
16.1. pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį plisti naująjį virusą pasirodė 2019 m. gruodžio mėnesį;
16.2. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje nuo 2020 m. sausio 8 d. buvo skelbiama rekomendacija į JAE vykstantiems asmenims imtis atsargumo priemonių. Ieškovas neneigia šią informaciją žinojęs; be to, nurodo (taigi kelionės įsigijimo metu jam buvo žinoma), kad 2020 m. sausio 30 d. PSO paskelbė COVID-19 protrūkį tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai padėtimi; kartu pažymi, jog ši padėtis buvo siejama su Kinijos valstybe ir pavieniais atvejais kitose valstybėse, o ne su JAE; pirmasis COVID-19 atvejis JAE buvo patvirtintas 2020 m. sausio 29 d., o atvejų šioje šalyje ėmė sparčiai daugėti 2020 m. vasario mėnesį;
16.3. Europa 2020 m. kovo mėnesio pradžioje tapo pasaulinės pandemijos centru;
16.4. PSO 2020 m. kovo 11 d. paskelbė COVID?19 protrūkį pandemija;
16.5. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje nuo 2020 m. kovo 12 d. buvo skelbiama rekomendacija asmenims atidėti visas keliones ir artimiausią mėnesį nevykti į visas užsienio valstybes, įskaitant ir JAE.
17. Ieškovas teigė, kad 2020 m. vasario mėnesį viešai (tiek oficialių valdžios institucijų, tiek žiniasklaidos priemonių) skelbiama informacija dėl COVID-19 infekcijos pasaulinio protrūkio teikė pakankamą pagrindą abejoti kelionės saugumu ir apskritai jos vykdymo įmanomumu. Ieškovo vertinimu, susiklosčiusios aplinkybės (susirgimo COVID-19 visame pasaulyje atvejų daugėjimas, skrydžių ribojimai, oficialių rekomendacijų vengti susibūrimo vietų, susilaikyti nuo kelionių į kitas valstybes atsiradimas ir kitų priemonių COVID-19 pandemijai suvaldyti pasitelkimas), patvirtinusios globalios grėsmingos padėties egzistavimą, vertintinos kaip neišvengiamos ir nepaprastos bei sudarė teisinį pagrindą pasinaudoti CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte, Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise dėl nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nepatiriant dėl to nuostolių. Ieškovo teigimu, CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte minimos nenugalimos jėgos aplinkybės, atsižvelgiant į Direktyvos 2015/2302 tekstą ir tikslus, turėtų būti suprantamos ne kaip force majeure aplinkybės, dėl kurių kelionės vykdymas taptų visiškai neįmanomas, o kaip neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, galinčios daryti didelį poveikį kelionės paketo vykdymui arba keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą. Neįmanomumas vykdyti kelionę turėtų būti aiškinamas ne vien tik kaip negalėjimas suteikti paslaugų kelionės tikslo vietoje, bet ir kaip negalėjimas užtikrinti saugios kelionės, nesukeliant turistui nepatogumų ar pavojaus rizikos.
18. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad, atsižvelgiant į Direktyvoje 2015/2302 pateiktą neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių apibrėžimą ir šios konkrečios bylos aplinkybes, prasidėjęs COVID-19 viruso plitimas galėjo būti vertinamas kaip aplinkybė, kurios negalima valdyti, tačiau ji negalėjo būti vertinama nei kaip protrūkis, nei kaip aplinkybė, dėl kurios kelionės tikslo saugus pasiekimas tapo neįmanomas. Be to, anot atsakovės, Direktyvoje 2015/2302 akcentuojamas ne tik didelis poveikis kelionės vykdymui, bet ir saugaus keliavimo į kelionės tikslą neįmanomumas, todėl darytina išvada, kad nenugalimos jėgos aplinkybės pagal CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktą gali būti aiškinamos ir įrodinėjamos kaip force majeure aplinkybės.
19. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad pagal byloje esančius duomenis (ieškovas buvo priėmęs sprendimą įsigyti kelionę jau esant bendrai viešai skelbiamai informacijai dėl saugumo priemonių ėmimosi, ir nuo to laiko, kai ieškovas 2020 m. vasario 10 d. įsigijo kelionę, iki to laiko, kai turėjo baigtis ieškovo įsigytos kelionės laikas, t. y. iki 2020 m. kovo 8 d., situacija ir informacija dėl grėsmės buvo nepakitusi) nėra pagrindo ieškovo nurodytas aplinkybes kvalifikuoti kaip nenugalimos jėgos (neišvengiamas ar nepaprastas) aplinkybes, dėl kurių nebuvo įmanoma įvykdyti sutarties. Teismų nuomone, ieškovo sprendimą nutraukti sutartį lėmė jo valia (subjektyvus momentas), o ne reali sutarties nutraukimo metu objektyviai egzistavusi grėsminga situacija; ieškovas, priėmęs sprendimą įsigyti kelionę jau esant informacijai dėl saugumo priemonių ėmimosi, turėjo pats įvertinti riziką dėl jo nurodomų kelionės galimumo aplinkybių, realų norą vykti į suplanuotą kelionę, o ne, praėjus vos 17 dienų nuo kelionės įsigijimo ir esant tik rekomendacijai imtis atsargumo priemonių ir nesant jokios kelionės grėsmės pakitimo, apsigalvojęs nutraukti sutartį. Teismai pažymėjo, kad ieškovas sutartį 2020 m. vasario 27 d. nutraukė galbūt ir turėdamas pagrįstų baimių bei neapibrėžtumo dėl COVID-19 pandemijos plitimo, tačiau, teismų vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, teikiančių pagrindą nuspręsti, kad būtent sutarties nutraukimo metu (2020 m. vasario 27 d.), o ne vėliau, egzistavo objektyvus, o ne subjektyvus sutarties įvykdymo aktualiu laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d.) negalimumas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir pozicija prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje
20. Teisėjų kolegija šioje byloje pasisako ir teikia klausimus Teisingumo Teismui dėl: a) neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių sąvokos aiškinimo; b) dėl kriterijų, pagrindžiančių teisę remtis neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių kategorija COVID-19 pandemijos kontekste taikant Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.
21. Remiantis Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalimi, keliautojui leidžiama nutraukti sutartį dėl kelionės nemokant jokio sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, darančių didelį poveikį paketo vykdymui arba darančių didelį poveikį keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą.
22. Pagrindinis teisės klausimas, susijęs su Direktyvos 2015/2302 nuostatų aiškinimu ir taikymu, yra dėl neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, kaip keliautojo gynybos būdo, sudarančio pagrindą nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį keliautojui nepatiriant dėl to nuostolių, taikymo pagrįstumo. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso tai, kuriai iš sutarties šalių kils neigiamos kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo teisinės pasekmės.
23. Direktyvoje 2015/2302, apibrėžiant neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių sąvoką, nėra aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, taigi ši Direktyvos 2015/2302 sąvoka turi savarankišką reikšmę, yra autonomiška, todėl visose valstybėse narėse turi būti aiškinama vienodai, nesvarbu, kokie yra nacionalinės teisės aktai. Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, kai Sąjungos teisės nuostatose, įtvirtinančiose sąvokas, aiškiai nenurodyta valstybių narių teisė nustatyti sąvokų prasmę bei apimtį, jų reikšmė visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (žr., be kita ko, ESTT 2011 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Interedil, C‑396/09, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi nacionaliniai teismai neturi kompetencijos aiškinti neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių sąvokos, tai ypač svarbu Direktyvos 2015/2302 4 straipsnyje įtvirtinto visiško suderinimo principo kontekste.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismo praktikoje nėra išaiškinta Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis, šioje dalyje nurodytų neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių sąvoka, jos turinys, sprendžiant dėl keliautojo teisės nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį iki paketo pradžios nemokant jokio sutarties nutraukimo mokesčio, taip pat Teisingumo Teismas dar nėra paaiškinęs kriterijų, kurie turi būti taikomi sprendžiant, ar aplinkybės yra neišvengiamos ir nepaprastos, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį, pasaulinės pandemijos atveju.
25. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog Direktyvoje 2015/2302 įtvirtinta neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių definicija į Lietuvos teisę (CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktą) buvo perkelta naudojant nenugalimos jėgos definiciją.
26. Bylą nagrinėję teismai rėmėsi bendrąja CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nenugalimos jėgos (force majeure) sąvoka bei nacionalinių teismų praktikoje suformuluotais nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančiais požymiais. Taigi iš esmės laikėsi siauro neišvengiamų ar nepaprastų aplinkybių sąvokos aiškinimo, nacionalinę nenugalimos jėgos ir ES teisės neišvengiamų ar nepaprastų aplinkybių sąvokas vartodami kaip sinonimus.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, definicija neišvengiamos ar nepaprastos aplinkybės yra platesnė nei nenugalimos jėgos institutas. Pagrindą taip manyti sudaro, viena vertus, keliautojo teisių apsaugos prioriteto principas, kuriuo remiantis galimybė keliautojui gintis negali būti pernelyg susiaurinta. Kita vertus, Teisingumo Teismo praktika, susijusi su 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, nuostatų aiškinimu, kuria remiantis ypatingų aplinkybių sąvoka aiškinama kaip apimanti ne tik išorinius įvykius, bet ir vidinius, bendrovių veikloje pasireiškiančius įvykius, pvz., streikus (žr., pvz., ESTT 2021 m. kovo 23 d. sprendimo byloje Airhelp, C‑28/20, 42, 44–45 punktus ir kt.). Tai ir Direktyva 2015/2302 siekiamas keliautojo apsaugos tikslas sudaro prielaidas manyti, kad neišvengiamų ar nepaprastų aplinkybių definicija apima ne tik objektyvųjį neįmanomumą, t. y. turi būti suprantama ne tik kaip apimanti atvejus, kai kelionės paketo sutarties vykdymas tampa nei fiziškai, nei teisiškai neįmanomas, bet ir atvejus, kai teoriškai sutarties vykdymas yra įmanomas, tačiau praktinis jo įgyvendinimas tampa sudėtingas, ekonomiškai neefektyvus, ar keliautojas praranda galimybę mėgautis atostogomis (angl. loss of enjoyment of the holidays).
28. Šiame kontekste teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar tam, kad būtų laikoma, jog kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta susiklostė neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, kaip vienas esminių kriterijų būtinas oficialus išvykimo ir (ar) atvykimo valstybės institucijų įspėjimas susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ir (ar) kelionės tikslo šalies (o galbūt ir išvykimo šalies) priskyrimas rizikos zonai.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, įgaliotų institucijų įspėjimas / rekomendacijos susilaikyti nuo kelionių greičiau galėtų būti vertinami kaip preziumuojantys ypatingas aplinkybes, darančias didelį poveikį paketo vykdymui arba keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą. Tačiau, net ir nesant valstybės institucijų rekomendacijų dėl susilaikymo nuo kelionių (priskyrimo rizikos zonai), konkrečios ypatingos aplinkybės galėtų būti pripažįstamos darančiomis didelį poveikį paketo vykdymui.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neišvengiamoms ir nepaprastoms aplinkybėms nustatyti taikomi kriterijai galimai yra tenkinami tuo atveju, kai, pavyzdžiui, dėl paprastai nebūdingų aplinkybių rizika susirgti paskirties vietoje ir vietose, per kurias tenka keliauti, yra didesnė nei išvykimo šalyje.
31. Todėl teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar vertinant, ar kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta egzistuoja neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės ir ar jos daro didelį poveikį paketo vykdymui, atsižvelgtina tik į objektyvias aplinkybes, t. y. ar didelis poveikis paketo vykdymui sietinas tik su objektyviu neįmanomumu ir turi būti aiškinamas tik kaip apimantis atvejus, kai sutarties vykdymas tampa nei fiziškai, nei teisiškai neįmanomas, ar vis dėlto apima ir atvejus, kai sutarties vykdymas nėra neįmanomas, tačiau (šiuo atveju – dėl pagrįstos baimės užsikrėsti COVID-19 infekcija) tampa sudėtingas ir (ar) ekonomiškai neefektyvus (keliautojų saugumo, rizikos jų sveikatai ir (ar) gyvybei, galimybės įgyvendinti poilsinės kelionės tikslus prasme). Ar svarbūs yra subjektyvūs veiksniai, tokie kaip kartu keliaujantys mažamečiai vaikai ar priklausymas didesnės rizikos grupei dėl keliautojo amžiaus, sveikatos būklės, ir pan.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad būtų konstatuotas didelis poveikis kelionės paslaugų paketo vykdymui, iš esmės turėtų būti remiamasi vidutinio keliautojo, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, ex ante sutarties įvykdymo įmanomumo vertinimu, atsižvelgiant į planuojamą kelionės laikotarpį bei keliautojui prieinamus faktinius duomenis ir viešai skelbiamą informaciją, kad neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės ir dėl jų atsirandantis poveikis yra tikėtini, o tuo atveju, kai pavojinga padėtis jau yra susiklosčiusi, kad yra nedidelė tikimybė, jog situacija pagerės. Taip pat teisėjų kolegija kelia klausimą, ar aplinkybė, jog iki sutarties sudarymo ypatingos aplinkybės tam tikra apimtimi egzistavo arba buvo numanomos, vertintina kaip pagrindas, eliminuojantis keliautojo teisę nutraukti sutartį nemokant nutraukimo mokesčio, t. y. ar teisė nutraukti sutartį nesumokant sutarties nutraukimo mokesčio, jei kelionės metu buvo neišvengiamų ar nepaprastų aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, gali būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar jų buvimą buvo galima numatyti sutarties sudarymo momentu.
33. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2020 m. pradžioje patvirtintų COVID-19 viruso atvejų skaičiaus augimas buvo itin spartus, trūko patikimų mokslinių duomenų, kaip atsirado ir plinta ši liga, buvo akcentuojamas itin didelis viruso pavojingumas žmogaus sveikatai ir gyvybei, o valstybės taikė skirtingos apimties ir griežtumo viruso plitimo stabdymo ir valdymo priemones. Turint omenyje itin sparčiai besikeičiančią situaciją ir aiškumo dėl valstybių taikomų priemonių stoką, teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar taikant protingo numatomumo kriterijų (sprendžiant, ar vidutiniškai apdairus asmuo galėjo nuspėti, kad kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta susiklostys neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės) turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad nors sudarant kelionės paslaugų paketo sutartį PSO jau buvo paskelbusi informaciją apie viruso plitimą, tačiau pandemijos eiga ir pasekmės buvo sunkiai nuspėjamos, nebuvo jokių aiškių infekcijos suvaldymo ir kontrolės priemonių, pakankamai duomenų apie pačią infekciją, o užsikrėtimų dinamikos didėjimas nuo kelionės užsakymo momento iki jos nutraukimo buvo akivaizdus.
34. Kartu teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar Direktyvos 2015/2302 kontekste sąvoka „kelionės tikslo vieta ar visiškai greta“ apima tik atvykimo valstybę ar, atsižvelgiant į neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės pobūdį – užkrečiamą virusinę infekciją, ir išvykimo valstybę, taip pat su vykimu į kelionę ir grįžimu iš jos susijusius taškus (persėdimo vietas, tam tikras transporto priemones, kt.).
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalimi, keliautojo teisė nutraukti sutartį siejama su neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių atsiradimu „kelionės tikslo vietoje“ ar „visiškai greta“. Taigi šių aplinkybių vertinimas sutarties nutraukimo metu pandemijos kontekste neturėtų būti siejamas išimtinai su galutiniu kelionės tikslu, t. y. atvykimo valstybe. Neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės siejamos su dideliu poveikiu tiek paketo vykdymui, tiek galimu poveikiu turistų nuvežimui į kelionės tikslo vietą, taigi keliautojas turi turėti teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį ne tik dėl kelionės vykdymo negalimumo, bet ir tuo atveju, jeigu dėl pandemijos ir su ja susijusių aplinkybių, vidutinio keliautojo vertinimu, nuvykimas į kelionės tikslo vietą ir grįžimas iš jos tampa nesaugus, sukelia keliautojui nepatogumų ar pagrįstą baimę dėl pavojaus sveikatai ar užsikrėtimo pavojingu virusu rizikos.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, remiantis byloje ieškovo pateiktais įrodymais, 2020 m. vasario 27 d. žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog vieno Jungtinių Arabų Emyratų viešbučio svečiams buvo nustatyta COVID-19 infekcija, o 2020 m. vasario 28 d. naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė informaciją apie dviejų viešbučių Abu Dabyje (kuris yra visai greta kelionės tikslo vietos, t. y. vos 100 km atstumu nuo Dubajaus) uždarymą dėl karantino. 2020 metų vasario mėnesio pabaigoje ėmė sparčiai daugėti informacijos apie esminius pokyčius, susijusius su COVID-19 plitimu, tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu. 2020 m. vasario 25 d. siekiant suvaldyti COVID-19 viruso plitimą užsienio valstybėse buvo įvesti ribojimai skrydžiams iš Irano, kuris yra kaimyninė Jungtinių Arabų Emyratų valstybė. 2020 m. vasario 26 d. Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso grėsmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalimi, 163 straipsnio 9 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 356 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
Kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:
1. Ar tam, kad būtų laikoma, jog kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta susiklostė neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, kaip tai suprantama pagal Direktyvos(ES) 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, būtinas oficialus išvykimo ir (ar) atvykimo valstybės institucijų įspėjimas susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ir (ar) kelionės tikslo šalies (o galbūt ir išvykimo šalies) priskyrimas rizikos zonai?
2. Ar, vertinant, ar kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo momentu kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta egzistuoja neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės ir ar jos daro didelį poveikį paketo vykdymui: i) atsižvelgtina tik į objektyvias aplinkybes, t. y. ar didelis poveikis paketo vykdymui sietinas tik su objektyviu neįmanomumu ir turi būti aiškinamas tik kaip apimantis atvejus, kai sutarties vykdymas tampa nei fiziškai, nei teisiškai neįmanomas, ar vis dėlto apima ir atvejus, kai sutarties vykdymas nėra neįmanomas, tačiau (šiuo atveju – dėl pagrįstos baimės užsikrėsti COVID-19 infekcija) tampa sudėtingas ir (ar) ekonomiškai neefektyvus (keliautojų saugumo, rizikos jų sveikatai ir (ar) gyvybei, galimybės įgyvendinti poilsinės kelionės tikslus prasme); ii) svarbūs yra subjektyvūs veiksniai, tokie kaip kartu keliaujantys mažamečiai vaikai ar priklausymas didesnės rizikos grupei dėl keliautojo amžiaus, sveikatos būklės, ir pan. Ar keliautojas turi teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį tuo atveju, jeigu dėl pandemijos ir su ja susijusių aplinkybių, vidutinio keliautojo vertinimu, nuvykimas į kelionės tikslo vietą ir grįžimas iš jos tampa nesaugus, sukelia keliautojui nepatogumų ar pagrįstą baimę dėl pavojaus sveikatai ar užsikrėtimo pavojingu virusu rizikos?
3. Ar teisė nutraukti sutartį nemokant jos nutraukimo mokesčio kaip nors (pvz., nesuteikiant tokios teisės; taikant griežtesnius neigiamo poveikio paketo vykdymui pagrįstumo vertinimo kriterijus, kt.) sietina su faktu, kad aplinkybės, kuriomis remiasi keliautojas, jau buvo susiklosčiusios ar bent jau numanomos / tikėtinos užsakant kelionę? Ar taikant protingo numatomumo kriterijų pandemijos kontekste turėtų būti atsižvelgiama į aplinkybę, kad nors sudarant kelionės paslaugų paketo sutartį PSO jau buvo paskelbusi informaciją apie viruso plitimą, tačiau pandemijos eiga ir pasekmės buvo sunkiai nuspėjamos, nebuvo jokių aiškių infekcijos suvaldymo ir kontrolės priemonių, pakankamai duomenų apie pačią infekciją, o užsikrėtimų dinamikos didėjimas nuo kelionės užsakymo momento iki jos nutraukimo buvo akivaizdus?
4. Ar, vertinant, ar kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo momentu kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta egzistuoja neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės ir ar jos daro didelį poveikį paketo vykdymui, sąvoka „kelionės tikslo vieta ar visiškai greta“ apima tik atvykimo valstybę ar, atsižvelgiant į neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės pobūdį – užkrečiamą virusinę infekciją, ir išvykimo valstybę, taip pat su vykimu į kelionę ir grįžimu iš jos susijusius taškus (persėdimo vietas, tam tikras transporto priemones, kt.)?
Sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Teisingumo Teismo sprendimo gavimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
